Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Daivos Domeikienės, Gražvydo Poškaus,

dalyvaujant prokurorei Deimantei Banaitienei (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą ZOOM),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2026 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį nuteistas 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausme, o pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį – 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta bausmė – 1 (vienų) metų laisvės apribojimas, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, R. M. skirtas įpareigojimas – per visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 ir 10 punktais, 72² straipsniu, 72⁵ straipsniu, R. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, tai įvykdant per 6 (šešis) mėnesius; dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose, tai įvykdant per 6 (šešis) mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2026 m. gegužės 26 d. 19 val. 43 min. iki 2026 m. gegužės 27 val. 13 val. 48 min. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiosios mažametės U. M. įgaliotos atstovės advokatės Nainos Lanzbergienės civilinis ieškinys patenkintas visiškai. Iš R. M. nukentėjusiajai U. M., atstovaujamai pagal įstatymą R. M., priteistas 300 Eur (trijų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimas.

Priteista iš R. M. 559,02 Eur (penki šimtai penkiasdešimt devyni eurai 02 ct) valstybės patirtų išlaidų už U. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikavimo neginčija, kelia tik bausmės individualizavimo klausimą – prašo paskirti jam švelnesnę bausmę.

Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, jog jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kartu pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

Įstatymų leidėjas yra numatęs šias bausmes už nusikalstamos veikos, numatytos BK

140 straipsnio 2 dalyje, padarymą – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki 2 metų, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki 3 metų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. M. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Byloje nustatyta, kad R. M. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 140 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Nors R. M. nusikalstamų veikų padarymo metu laikomas neteistu (teistumui išnykus), tačiau nuteistasis anksčiau buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos (BK 140 straipsnio 2 dalyje) padarymą, skirta vienų metų laisvės apribojimo bausmė. Bylos duomenimis, nuteistasis yra ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 139–142), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 143, 144–145), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo, įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kitų aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis, pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatyta, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai R. M. bus pasiekti parinkus jam už padarytas nusikalstamas veikas straipsnių sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistajam paskirta bausmė (laisvės apribojimas) neatitinka BK 41 straipsnyje nurodytos bausmės paskirties ar BK 54 straipsnyje esančių bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

Pagal BK 48 straipsnio 2 dalies nuostatas laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų; šios bausmės vidurkis – 1 metai 1 mėnuo 15 dienų; bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. M. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pirmosios instancijos teismas paskyrė 1 metų laisvės apribojimo bausmę, o už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Esant vienai nuteistojo R. M. atsakomybę lengvinančiai ir vienai jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirtos bausmės ir jų trukmė, laikytinos tinkamai individualizuotos, proporcingos nuteistojo asmenybei bei padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui. Šiuo aspektu nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu R. M. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skyrė teisingą galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams. Be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta iki laisvės apribojimo 1 metams. Pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nesudaro ir jo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis nukentėjusiosios sutuoktinės atsiprašė, jie susitaikė, su nukentėjusiąja mažamete dukra kalbėjo per programėlę „Messenger“, nes šios aplinkybės buvo žinomos ir įvertintos pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. M. už nusikalstamas veikas paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už nusikalstamas veikas paskirta, subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė yra tinkamai individualizuotos, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2026 m. birželio 22 d. nuosprendį dėl nuteistajam paskirtos bausmės nėra pagrindo. Kartu šiame kontekste pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2026 m. spalio 6 d. pažymą Nr. APD-2026-10108, kurioje prašoma išieškoti valstybės naudai iš R. M. 91,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra, už gynėjos advokatės Ritos Roščenkovienės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2026 m. birželio 22 d. nuosprendį apskundė tik nuteistasis R. M.. Apeliacinės instancijos teisme pats nuteistasis gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nuteistajam R. M. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Rita Roščenkovovienė.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą R. M. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo 91,67 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo R. M. valstybės naudai išieškoti 91,67 Eur (devyniasdešimt vieną eurą 67 ct) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.