Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. R., jo atstovei advokato padėjėjai D. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-kelio dažytoju, vedusio, atstovės advokato padėjėjos D. Š. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos J. M. 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. M. 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) Nr. (duomenys neskelbtini) J. R. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. J. R. buvo nubaustas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2026 m. liepos 28 d., 08.07 val., vairavo transporto priemonę Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,94 prom. neblaivumo (girtumo) laipsnis, įvertinus prietaiso tikslumą asmens naudai, ir tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

2026 m. rugsėjo 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas J. R. atstovės advokato padėjėjos D. Š. skundas dėl 2026 m. rugpjūčio 13 d. Nutarimo pakeitimo, prašant Nutarimą pakeisti ir J. R. neskirti teisės vairuoti atėmimo, paliekant 800 Eur piniginio dydžio baudą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėn. terminui.

Skunde nurodoma, kad J. R. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ženklintoju, o jo darbo funkcijos yra tiesiogiai susijusios su įvairių transporto priemonių ir specializuotos kelių ženklinimo technikos vairavimu. Pareiškėjas yra kvalifikuotas mechanizuoto linijų ženklinimo specialistas, turintis ilgametę darbo su specializuota įranga patirtį, todėl netekęs teisės vairuoti negalėtų visapusiškai atlikti savo darbinių funkcijų, kas iš esmės neigiamai paveiktų ne tik J. R. ir jo šeimos finansinę padėtį, bet ir darbdavio galimybę tinkamai organizuoti darbus bei vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

Skunde taip pat nurodoma, kad J. R. po nusižengimo savo iniciatyva ėmėsi papildomų priemonių, siekdamas užkirsti kelią panašiems pažeidimams ateityje: išklausė privalomuosius vairuotojų mokymus, susipažino su darbdavio nustatyta tvarka dėl nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo, gavo darbdavio ir sutuoktinės sutikimus jo vairuojamose transporto priemonėse įrengti antialkoholinius variklio užraktus. Be to, nelaukdamas skundžiamo nutarimo įsiteisėjimo ar bylos nagrinėjimo rezultatų, sumokėjo paskirtą 800 Eur baudą, taip išreikšdamas kritišką požiūrį į savo elgesį ir prisiimdamas atsakomybę už padarytą nusižengimą.

Taip pat nurodo, jog J. R. neginčija paskirtos 800 Eur baudos ir 12 mėnesių draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tačiau prašo netaikyti šešių mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde teigiama, kad administracinės atsakomybės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti taikant piniginę baudą ir minėtą draudimą, o papildomas teisės vairuoti atėmimas būtų neproporcingas ir sukeltų itin reikšmingas neigiamas pasekmes pareiškėjui bei jo darbinei veiklai.

Motyvuojamoji dalis

Skunde remiamasi ANK 22 straipsnyje įtvirtintais administracinės nuobaudos tikslais, taip pat ANK 34 straipsnio 6 dalimi ir teismų praktika, kurioje pripažįstama, kad, įvertinus nusižengimo pobūdį, asmens elgesį po nusižengimo, jo asmenybę, teisės vairuoti reikšmę darbui ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali būti sprendžiama dėl švelnesnės nei įstatyme numatyta poveikio priemonės arba jos netaikymo. Mano, kad J. R. atveju egzistuoja pakankama tokių aplinkybių visuma, leidžianti netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas E. R. pateikė atsiliepimą į J. R. atstovės advokato padėjėjos D. Š. skundą, kuriuo prašo skundą atmesti ir Nutarimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime dėstoma, kad šiuo atveju nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normos bei tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto J. R. atstovės advokato padėjėjos D. Š. skundo reikalavimą – pakeisti skundžiamą nutarimą, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Atsižvelgus į administracinėn atsakomybėn patraukto J. R. asmenybę ir visas padaryto pažeidimo aplinkybes, jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė minimaliam ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui ir minimali bauda, numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Todėl prašo teismo administracinėn atsakomybėn patraukto J. R. atstovės advokato padėjėjos D. Š. skundo netenkinti ir Šiaulių aps. VPK ANBNS 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Teismo posėdyje J. R. skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad pažeidimą, pripažįsta. Iš vakaro vartojo alkoholį, o iš ryto klaidingai nusprendė, jog gali vairuoti. Kai vartojo alkoholį, buvo darbo diena - pirmadienis, tačiau alkoholį gėrė po darbo, neprisimena, kada jį baigė vartoti, bet nelabai vėlai, o 8 val. važiavo su sunkvežimiu ir jį sustabdė policija, nes buvo reidas. Vairuotas sunkvežimis priklauso įmonei „(duomenys neskelbtini)“, tuo metu važiavo vienas, kai vairavo, apsvaigęs nesijautė. Anksčiau panašaus pobūdžio nusižengimų nebuvo, administracine tvarka yra baustas už greitį, baudos sumokėtos, už šį nusižengimą skirtą 800 eurų baudą taip pat sumokėjo. Tiek jis pats, tiek įmonė sutinka, kad įmonės automobiliuose ir jo naudojamuose asmeniniuose automobiliuose būtų įrengti alkoblokai, kol kas nei viename automobilyje jis dar nėra įsirengtas. Darbe dažo ant kelio linijas, važiuodami su dažymo aparatu, kuris yra važiuojantis ir turi vairą, su juo važiuoja keliu ir dažo linijas. Dažymo aparate yra galimybė įtaisyti alkobloką. Šią kelių ženklinimo transporto priemonę įmonėje gali vairuoti trys asmenys. Šiuo metu dirba toje pačioje įmonėje, bet dabar dirba pagalbiniu darbininku. Jeigu neteks teisės vairuoti, tai darbdavys labai stipriai sumažins algą, nurodė, kad kol kas jo neatleis iš darbo. Labai blogai padarė, labai gailii dėl savo poelgio. Teisė vairuoti jam reikalinga ne tik darbe, bet ir namie, kadangi žmona prižiūri aklą tėtį, tačiau ji dirba ligoninėje paromis, tai pas tėvuką dažnai tenka važiuoti jam, nes pas jį važiuoja tris kartus per dieną. Būna, kad ir dukra nuvažiuoja pas tėvuką, taip pat pas jį paveža kaimynas ar draugai. Dabar įmonėje darbai labai sustojo, nes dažymo aparatas stovi, kadangi nėra, kam dažyti. Pats bandė porą žmonių išmokyti dažyti, tačiau jiems neišeina. Kiti darbuotojai, kurie gali dažyti dirba ne tame pačiame objekte, jie dirba su kitais aparatais. Labai gailiuosi dėl savo poelgio.

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Iš teismui pateikto skundo matyti, jog byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir J. R. kaltės nėra, bylos duomenys (paties J. R. parodymai, administracinio nusižengimo protokolas, Nutarimas, neblaivumo nustatymo aktas bei kiti administracinio nusižengimo medžiagos duomenys) akivaizdžiai patvirtina J. R. padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Skunde iš esmės keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, t. y. prašoma pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, todėl teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tik tiek, kiek ji susijusi su J. R. skundžiamu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės dydžiu ir galimybe taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) [...] vairuotojai. Aptariamo nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.).

Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018).

Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis proporcingumo principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Nagrinėjamu atveju J. R. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymą Institucija skundžiamu nutarimu paskyrė minimalaus dydžio baudą – 800 Eur, bei minimaliam terminui paskyrė administracinio poveikio priemonę, t. y. taikė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir paskyrė draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, tai yra taipogi minimaliam terminui.

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog J. R. buvo nustatytas net 0,94 prom. neblaivumo laipsnis, kuris daugiau nei dvigubai viršija įstatyme numatytą ribą (0,41 prom.), nuo kurios asmenims ir kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Be kita ko, kaip teismo posėdžio metu nurodė J. R., jis administracinį nusižengimą padarė vairuodamas sunkvežimį, todėl, atsižvelgiant į tokios transporto priemonės matmenis, masę ir galimų eismo įvykio padarinių mastą, ši aplinkybė didina padaryto nusižengimo pavojingumą. Neblaivaus vairuotojo dalyvavimas viešajame eisme objektyviai kelia grėsmę eismo saugumui, kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai ir gyvybei, todėl įstatymų leidėjas už vairavimą esant neblaiviam nustatė griežtą administracinę atsakomybę. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad J. R. neblaivus transporto priemonę vairavo (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje, kur eismo intensyvumas ir eismo dalyvių skaičius paprastai yra didesni, todėl galimų neigiamų padarinių rizika taip pat yra didesnė. Atsižvelgiant į nustatytą neblaivumo laipsnį, vairuotos transporto priemonės rūšį ir vairavimo aplinkybes, nėra pagrindo padarytą administracinį nusižengimą vertinti kaip mažiau pavojingą nei įprasti tokio pobūdžio nusižengimai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse aiškindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nurodė, kad aplinkybė, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019). Taipogi teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (LAT nutartis administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) byloje Nr. 2AT-3-2011). Svarbu ir tai, jog aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes, sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonių vairavimo) pavojus tampa dar didesnis (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-10-417/2024).

Teismo vertinimu, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią vairuotojų daromiems KET pažeidimams, specialiosios teisės atėmimas tam tikram terminui yra būtina priemonė, o nenustačius tam tikrų išskirtinių aplinkybių, J. R. ir jo šeimos interesai savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašymą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę grindžia darbo funkcijų vykdymu, bei poreikiu pasirūpinti žmonos prižiūrimu aklu tėvu, pas kurį vyksta tris kartus per dieną, tačiau teismo vertinimu šios aplinkybės, nėra laikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti administracinio poveikio priemonės švelninimą ar jos neskyrimą, kadangi asmeniniai pažeidėjo ir jo šeimos poreikiai, nepatogumai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Pažymėtina, kad J. R. ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, rūpintis sveikatos problemų turinčiu sutuoktinės tėvu, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pavojingo nusižengimo padarymo ar sudarytų pagrindą objektyviau vertinti savo galimybę vairuoti transporto priemones praėjus pakankamai trumpam laiko tarpui po alkoholio pavartojimo. Kartu teismas pažymi, jog šiuo atveju teisės vairuoti reikalingumas darbinėms funkcijoms atlikti ar rūpinantis šeimos nariais negali būti laikomi pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismas pažymi, jog asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį, galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors J. R. šiuo metu ir neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau, kaip nurodė teismo posėdžio metu, dėl to darbo neprarado, toje pačioje darbovietėje užima kitas pareigas, o darbdavys kol kas neketina jo atleisti iš darbo, sveikatos problemų turinčiu sutuoktinės tėvu rūpinasi ne tik jis, bet ir sutuoktinė bei jų dukra, todėl teismo vertinimu šios aplinkybės rodo, kad nors J. R. ir jo šeima patiria sunkumų dėl pastarojo prarastos teisės vairuoti transporto priemones, tačiau šios pasekmės nėra akivaizdžiai neproporcingos J. R. įvykdyto nusižengimo pavojingumui, neriboja pastarojo teisių ir laisvių daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje, siekiant užtikrinti visuomenę, įskaitant ir patį J. R. ir jo artimuosius, būti apsaugotai nuo pavojingų teisei priešingų veikų vykdymo.

Bylos medžiaga patvirtina, jog į tai, kad J. R. prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, kas buvo pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, bei į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, buvo atsižvelgta individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, bei tai turėjo įtakos parenkant jų minimalius dydžius, todėl tai negali būti pagrindas J. R. dar labiau švelninti atsakomybę. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad J. R. per paskutinius 5 metus (iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo) ne kartą buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (už greičio viršijimą, už automobilio pastatymą tam neskirtoje ar draudžiančioje vietoje ir kt.). Akivaizdu, jog paminėtos aplinkybės apie J. R. ankstesnius baustumus neigiamai charakterizuoja pastarojo asmenybę ir rodo, kad jis nėra visiškai drausmingas ir atsakingas vairuotojas, išvadų iš jam anksčiau paskirtų nuobaudų nepadarė ir toliau daro naujus administracinius nusižengimus. Atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes, į padaryto nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, duomenis apie ankstesnius J. R. baustumus, daroma išvada, kad nėra pagrindo pastarajam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskirti.

Kartu teismas pažymi, kad J. R. paskirtos baudos sumokėjimas už padarytą administracinį nusižengimą rodo, kad jis linkęs vykdyti jam paskirtą administracinę nuobaudą, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo švelninti jo teisinę padėtį ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu. Baudos sumokėjimas yra asmens pareiga, todėl tinkamas šios pareigos vykdymas negali būti vertinamas kaip išskirtinė aplinkybė, savaime sudaranti pagrindą netaikyti įstatyme numatytos administracinio poveikio priemonės.

Be to, skunde nurodytos aplinkybės, kad po nusižengimo J. R. savo iniciatyva išklausė vairuotojams skirtus mokymus ir gavo darbdavio bei sutuoktinės sutikimus jo vairuojamose transporto priemonėse įrengti antialkoholinius variklio užraktus, taip pat savaime nelaikytinos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Pažymėtina, jog papildomi vairuotojų mokymai yra teisės aktuose nustatyta sąlyga asmeniui, kuriam teisė vairuoti buvo atimta dėl vairavimo esant neblaiviam, siekiant atgauti teisę vairuoti, todėl jų išklausymas savaime negali būti vertinamas kaip išskirtinis ar nuo asmens valios nepriklausantis veiksmas, sudarantis pagrindą švelninti teisinę padėtį. Tuo tarpu sutikimų dėl antialkoholinių variklio užraktų įrengimo gavimas vertintinas kaip J. R. po nusižengimo pasirinkta prevencinė priemonė, rodanti jo siekį ateityje išvengti panašaus pobūdžio pažeidimų. Tačiau ši aplinkybė atsirado jau po nusižengimo padarymo, nėra susijusi su jo padarymo aplinkybėmis ir nekeičia nei padaryto nusižengimo pobūdžio, nei jo pavojingumo. Todėl ji gali būti vertinama apibūdinant J. R. elgesį po nusižengimo, tačiau nesudaro savarankiško pagrindo netaikyti jam paskirtos specialiosios teisės atėmimo priemonės ir negali būti vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Nors specialiosios teisės atėmimas neabejotinai turės neigiamas pasekmes J. R. ir jo šeimos nariams, tačiau tai yra neišvengiamos administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas jis pats. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Manytina, kad skiriama administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtas priemones, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi, vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo neskyrimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Nagrinėjamu atveju J. R. privalo jam paskirtą administracinio poveikio priemonę atlikti iki galo, kad būtų pasiektas vienas pagrindinių ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių nusižengimų. Pažymėtina, jog, panaikinus paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 mėnesiams, tikėtina, kad J. R. ir toliau lengvabūdiškai vertins savo elgesį, galbūt darys naujus teisės pažeidimus, kadangi tikėsis išvengti administracinės atsakomybės arba manys, jog ji bus sušvelninta.

Atsakant į skundo argumentus dėl vienodos teismų praktikos, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra konstatavęs, jog teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šiuo atveju teismas patikrino ir įvertino visas skunde nurodomas neva analogiškas bylas, ir nustatė, jog nagrinėjamo atvejo faktinės aplinkybės nėra nei analogiškos, nei labai panašios toms, kurios buvo nustatytos skunde nurodomose bylose, t. y. visose nurodytose bylose skiriasi neblaivumo laipsniai (nustatyti mažesni neblaivumo laipsniai), taipogi skiriasi situacijos, kurioms esant buvo vairuota, todėl nėra teisinio pagrindo šiais teismų sprendimais vadovautis priimant sprendimą nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje.

Aptartų motyvų pagrindu daroma išvada, kad J. R. paskirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, ji yra ne per griežta ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti pažeidėjui paskirtą minimalią įstatymo nustatytą poveikio priemonę ar jos neskirti nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių ar naujų esminių aplinkybių, kurios Institucijai nebuvo žinomos bei kurios galėtų būti pripažįstamos pagrindu tenkinti skundą taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra, todėl J. R. atstovės advokato padėjėjos D. Š. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalim, 646 straipsniu,

nutaria:

J. R. atstovės advokato padėjėjos D. Š. skundo netenkinti ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. M. 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.