Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsiskyręs, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, galutine 40 parų arešto bausme, bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas 12 mėn.;

Raseinių rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta bausme - 4 MGL (500 Lt) dydžio bauda ir 40 parų arešto. Bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn. Paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas 12 mėn., įpareigojant dirbti bei uždrausta keisti gyvenamąją vietą;

Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, terminuotu laisvės atėmimu 2 m., 4 MGL (500 litų) bauda;

Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, terminuotu laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., bausmės vykdymas atidėtas 2 m. ir įpareigotas per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo vakaro 22 vai. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, atlyginti nukentėjusiajam žalą per 3 mėn.;

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 2 mėn. 20 d., įpareigojant tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje, baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo;

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. sausio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 8 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas (1 para), sulaikymo parą prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms;

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. spalio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, 38 MGL (1900 eurų) bauda, baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią priemonę įvykdant per 8 mėn.;

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. birželio 13 d. baudžiamuoju įsakymu, patikslintu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. liepos 21 d. nutartimi, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta 60 (šešiasdešimt) parų arešto ir 38 MGL (1 900 Eur) dydžio piniginė bauda; paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, o Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. spalio 12 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas pasiunčiant nuteistąjį atlikti paskirtą arešto bausmę; arešto bausmę atliko 2024 m. sausio 19 d.;

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. kovo 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį, 20 parų arešto, 2044,81 eurų bauda, baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas, konfiskuoti pneumatinį nešaunamąjį ginklą (duomenys neskelbtini), kurio Nr. (duomenys neskelbtini). 2026 m. gegužės 5 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo atlikęs 20 parų arešto bausmę. Teistumas neišnykęs.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. Ž. 2026 m. birželio 22 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1.51 ir daugiau promilės neblaivumas, tai yra 14.01 val. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti iki 2026 m. liepos 22 d.), jam buvo nustatytas 1,75 promilės neblaivumas.

Kaltinamasis D. Ž. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad vežė su draugu malkas ir išgėrė degtinės. Nežino, kur planavo važiuoti, galvojo gal pas draugą važiuoti, nėra taip buvę. Teisės vairuoti neturi ir neturėjo. Automobilis draugės, raktai buvo malkinės durų spynoje. Dirbo ir gėrė namuose, (duomenys neskelbtini). Važiavo automobiliu „Mazda“, jis buvo kieme. Malkinės durų spynos raktai prisegti prie automobilio raktelio. Draugė nematė, kaip jis išvažiavo. Ji tvarkėsi namuose. Pasiėmė raktus ir išvažiavo, nieko draugei nesakęs. Paaiškinti tokio elgesio negali, niekada taip nedarydavo ir labai gailisi. Su nustatytu girtumu sutinka. Turi vieną nepilnametį vaiką, jam greitai 18 m., teikia jam išlaikymą. Pareigūnai sustabdė ir viskas, jokios žalos nepadarė. Dirba pagal „žalius lapelius“. Prasidės kūlimas, tada ūkininkas įdarbins. Paskirtą baudą sumokėtų, gailisi.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, kaltinamojo gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. Ž. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

apklaustas įtariamuoju dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, D. Ž. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad visiškai pripažįsta savo kaltę dėl to, kad būdamas neblaivus, esant daugiau nei 1,51 prom. girtumui, vairavo transporto priemonę. 2026 m. birželio 22 d., apie 10 val. jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kiemo pavėsinėje kartu su draugu J. B. vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę. Abu su draugu išgėrė vieną 0,7 1 talpos degtinės butelį ir vieną 0,5 l talpos degtinės butelį. Jautėsi apsvaigęs biški nuo alkoholio, bet po pietų sugalvojo nuvažiuoti pas vieną pažįstamą į (duomenys neskelbtini) miestą. Nieko savo sugyventinei R. K. nepasakęs, jis jai nematant, nes ji tuo metu buvo kambaryje, pasiėmė jai priklausančio automobilio „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelius, kurie buvo lauke prikabinti prie malkinės raktų, sėdo už vairo ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą. Priekyje ant keleivio sėdynės kartu važiavo ir jo draugas J. B., jis nebandė atkalbėti nuo vairavimo, nes pats buvo stipriai girtas, gal nesuprato. Tik jam įvažiavus į (duomenys neskelbtini) miesto teritoriją, jau galėjo būti apie 14 val., netoli pervažos, (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje jį sustabdė policijos pareigūnai. Jie pasakė, kad įtaria, jog jis neblaivus, pasiūlė jam nusistatyti girtumą, jis sutiko, nesipriešino. Pirmu bandymu su alkotesteriu jam buvo nustatytas apie 1,71 prom girtumas, o antru bandymu 1,82 prom. girtumas, tiksliai dabar jau nepamena. Nustačius jam neblaivumą, policijos pareigūnai jį sulaikė, o automobilis buvo išvežtas tralu į saugojimo aikštelę. Jis pats teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs, išskyrus traktorininko teises, kurias yra įgijęs nuo 2021 m. Jo sugyventinei R. K. priklausantis automobilis yra techniškai tvarkingas, draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. R. K. šį automobilį „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirko iš jo uždirbtų pinigų užsienyje, jis jai tuos pinigus persiuntė, o ji savo vardu nusipirko jį. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis labai gailisi (b. l. 130-132);

liudytoja R. K. parodė, kad jau apie (duomenys neskelbtini) metus ji kartu gyvena su D. Ž. jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2024 m. gruodžio mėnesį ji įsigijo automobilį „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šį automobilį ji vairuoja pati, nes sugyventinis D. Ž. teisės vairuoti automobilius neturi, jis turi tik teisę vairuoti traktorius. Parodo, kad 2026 m. birželio 22 d. sugyventinis nuo ryto kartu su draugu J. B. tvarkė kieme malkas ir tuo pačiu su juo matė, kad gėrė degtinę. Ji tuo metu buvo namuose, tvarkėsi. Automobilis tuo metu stovėjo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Automobilio raktus buvo sukabinusi kartu su malkinės raktais ir juos palikusi malkinėje, nes kitus malkinės raktus ji buvo pametusi, tai dabar visus raktus susikabino kartu. Po 14 val., laiko tiksliai nepamena, jai paskambino J. B. ir pasakė, kad D. Ž. (duomenys neskelbtini) mieste sulaikytas dėl to, kad girtas vairavo jai priklausantį automobilį „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kad pareigūnai jį sulaikė, o automobilį išvežė į saugojimo aikštelę. Ji dėl to labai nustebo, nes sugyventinis niekada taip anksčiau nesielgė, su mašinomis nevažiuoja, nes neturi teisės. Kodėl D. Ž. taip pasielgė, ji negali pasakyti, bet tikriausiai alkoholis tam turėjo įtakos, blaivus taip nebūtų pasielgęs. Jai priklausantis automobilis buvo techniškai tvarkingas, draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. D. Ž. dėl automobilio paėmimo jos neatsiklausus ji pretenzijų jam nereiškia. Automobilis jai yra labai reikalingas, nes ji juo naudojasi kiekvieną dieną, važiuoja pas gydytojus ir panašiai (b. l. 40-43).

liudytojas J. B. parodė, kad 2026 m. birželio 22 d., apie 10 val. jis atėjo pas draugą D. Ž. į jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kiemą, kur padėjo jam pjauti ir skaldyti malkas ir tuo pačiu pavėsinėje kartu gėrė alkoholinius gėrimus - gėrė degtinę. Abu išgėrė vieną 0,7 1 talpos degtinės butelį ir vieną 0,5 l talpos degtinės butelį. Prieš 14 val., kai abu jau buvo stipriai girti, sugalvojo nuvažiuoti parsivežti draugo iš (duomenys neskelbtini) m. Jis dėl girtumo jau visų aplinkybių nepamena, tik gali pasakyti, kad D. Ž. sėdo už jo sugyventinės R. K. automobilio „Mazda“, valstybinio numerio nepamena, vairo, o jis atsisėdo priekyje ant keleivio sėdynės. Iš kur D. Ž. pasiėmė automobilio raktelius, ar atsiklausė dėl važiavimo R. K., jis to nepamena, nieko apie tai negali pasakyti. Apie tai, kad D. Ž. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, jis nežinojo, net nepagalvojo, nes yra jį matęs vairuojant traktorius, tai galvojo, kad ir lengvuosius automobilius jis gali vairuoti. Kodėl jis nebandė atkalbėti D. Ž. nuo vairavimo neblaiviam, jis negali pasakyti, bet tikriausiai todėl, kad buvo neblaivus, nelabai suvokė visos situacijos. Mano, kad R. K. nematė, kaip jie išvažiavo, jos tuo metu kieme nebuvo, ji tikrai būtų neleidusi jiems girtiems važiuoti. Pamena, kad įvažiavus į (duomenys neskelbtini) miesto teritoriją, jau galėjo būti apie 14 val., netoli pervažos, (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje juos sustabdė policijos pareigūnai. Jie pasakė, kad įtaria, jog D. Ž. neblaivus, pasiūlė jam nusistatyti girtumą, jei gerai pamena, jam buvo nustatytas 1,75 prom. girtumas iš antro pūtimo. Koks jam buvo nustatytas girtumas, jis nepamena. Policijos pareigūnai D. Ž. sulaikė, o automobilis buvo išvežtas į saugojimo aikštelę. Jis pats to automobilio nevairavo, jį vairavo tik D. Ž. (b. l. 46-49).

2026 m. birželio 22 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, kad 2026 m. birželio 22 d., apie 14 val., sustabdytas automobilis „Mazda 6“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus (1,75 prom.) teisės vairuoti neturintis D. Ž.. Automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę. D. Ž. sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių AVPK areštinę (b. l. 6-8).

2026 m. birželio 22 d. tarnybiniu pranešimu nurodoma, kad 2026 m. birželio 22 d., apie 14.09 vai., važiuojant (duomenys neskelbtini) m., buvo pastebėtas mėlynos spalvos automobilis „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas iš matymo buvo žinomas, galimai be vairuotojo pažymėjimo, todėl buvo nuspręsta minėta automobilį susistabdyti patikrinimui. Minėtas automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, įvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę. Mums privažiavus prie automobilio su įjungtais raudonos ir mėlynos spalvos šviesos bei garso signalais, iš automobilio vairuotojo pusės išlipo, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo D. Ž., kuris neigė vairavęs, pas jį atlikus dalinęs asmens apžiūrą, šortų kairėje kišenėje buvo rasti automobilio rakteliai, patikrinus per duomenų bazes, nustatyta, kad D. Ž. neturi vairuotojo pažymėjimo, neįgijęs. O keleivio pusėje, priekyje, sėdėjo J. B., kuris žodžiu paaiškino, kad jis automobilio nevairavo, už vairo sėdėjo jo draugas D. Ž.. Daugiau automobilyje asmenų nebuvo. Bendraujant su D. Ž. ir J. B., iš jų burnų sklido alkoholio kvapas, todėl asmenims buvo pasiūlyta nusistatyti girtumą. Alkotesteriu „Drager alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), patikra galioja iki 2026 m. liepos 22 d., apie 14.01 val., pirmu bandymu D. Ž. buvo nustatytas 1.75 promilės girtumas. Apie 14.22 val., antru bandymu D. Ž. buvo nustatytas 1.81 promilės girtumas. Asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių AVPK areštinę. Tuo pačiu alkotesteriu apie 14.13 val. pirmu bandymu J. B. buvo nustatytas 3,12 promilės girtumas. Apie 14.33 val. antru bandymu J. B. buvo nustatytas 3,04 promilės girtumas. Automobilis „Mazda 6“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis R. K., nutemptas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, (duomenys neskelbtini). Savininkė apie nuvežtą automobilį informuota (b. l. 9-10).

2026 m. birželio 22 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodoma, kad „Drager alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), patikra galioja iki 2026 m. liepos 22 d., 14.01 val. pirmu bandymu D. Ž. buvo nustatytas 1.75 promilės girtumas. 14.22 val. antru bandymu D. Ž. buvo nustatytas 1.81 promilės girtumas (b. l. 11-15).

2026 m. birželio 22 d. priverstiniu transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu, kuriame nurodoma, kad automobilis „Mazda 6“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis R. K., buvo nutemptas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 16-21).

2026 m. birželio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad apžiūrimas objektas yra automobilis „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis yra mėlynos spalvos. Automobilis paveiktas korozijos. Ant automobilio galinio sparno matosi įbrėžimas, automobilis turi ir kitokių smulkių kėbulo defektų. Automobilio bagažinėje juodos spalvos užtiesalas, pirmosios pagalbos rinkinys, atsarginis ratas, avarinio sustojimo ženklas. Atidarius priekines keleivio dureles, mato stiklų grandiklį, loterijos bilietus. Prie porankio mato 2 žiebtuvėlius, gumos pakelį, 1 euro centą. Daiktadėžėje mato daug servetėlių. Atidarius vairuotojo pusės dureles, mato ryškiaspalvę šviesą atspindinčią liemenę. Automobilio rida (duomenys neskelbtini) km, kuro bakas beveik tuščias (liko apie 7 litrai). Kitų pėdsakų tinkančių tyrimui nerasta (b. l. 22-37).

2026 m. birželio 23 d. nutarimu grąžinti daiktus nurodoma, kad 2026 m. birželio 23 d. gautas žodinis automobilio savininkės R. K. prašymas grąžinti jai priklausantį automobilį „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimui ir saugojimui. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu automobilis buvo pakankamai išsamiai apžiūrėtas, visi tyrimo veiksmai atlikti, priimtas sprendimas grąžinti R. K. jai priklausantį automobilį naudojimui ir saugojimui iki teismo sprendimo byloje priėmimo (b. l. 1-68).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamasis D. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, pripažino, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus. Kaltinamojo parodymus dėl padarytos nusikalstamos veikos, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, kurie pripažįstami įrodymais: policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje surinkti įrodymai; taigi, teismas konstatuoja, jog byloje neabejotinai nustatyta, kad D. Ž. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairavo lengvąjį automobilį „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,75 promilių neblaivumas, ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimas

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą, nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo D. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. Ž. teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta veika yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas, teistumas neišnykęs, ne kartą baustas administracine tvarka, nėra įvykdęs anksčiau paskirtos baudos bausmės, Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis nedirbantis. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bei tai, kad iš ankstesnių teistumų tinkamų išvadų nepadarė, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje paskiriant jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nustatytina mažesnė BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis D. Ž. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina visiškai sudedant su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. kovo 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 2044,81 Eur dydžio bauda. Kadangi D. Ž. ankstesniu nuosprendžiu paskirta bauda šiuo metu yra išieškoma priverstinai antstolio kontoroje, terminas savanoriškam baudos sumokėjimui nenustatytinas ir nesumokėta bauda priverstiniam išieškojimui pakartotinai nenukreiptina. Tuo atveju, jei dalis baudos jau išieškota, ji įskaitytina į subendrintą baudą.

Dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be BK 75 straipsnyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-27-976/2020, 2K-4-387/2023 ir kt.).

Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. Ž. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, praėjus nedideliam laiko tarpui po to, kai atliko arešto bausmę. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kaltinamąjį vertinti kaip linkusį pažeisti įstatymų reikalavimus asmenį.

Vis tik šios aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo kitų duomenų. Aplinkybės, kad šis teistumas nuteistajam nėra pirmas, kad praeityje buvo teistas, nėra sumokėjęs paskirtos baudos, buvo įvertintos D. Ž. paskiriant griežčiausią bausmės rūšį iš BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų galimų bausmių ir nustatant sankcijos minimumą viršijančią laisvės atėmimo bausmės trukmę. Anksčiau D. Ž. teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, žmogaus sveikatai ir kt., taigi, kitokio pobūdžio veikas. Be to, ankstesni teistumai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką nelaikytini aplinkybėmis, savaime paneigiančiomis BK 75 straipsnio taikymo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-22-628/2018, 2K-64495/2020 ir kt.). Kaltinamasis registruojasi Užimtumo tarnyboje, nurodė, kad dirba pagal „žalius lapelius“ (t. y. žemės ūkio bei miškininkystės paslaugų kvitus), prasidėjus grūdų kūlimui bus ūkininko įdarbintas. Turi kol kas dar nepilnametį vaiką, kuriam išskaičiuojamas teismo priteistas išlaikymas. Anksčiau nėra teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką. Kaltinamasis vairuoti išgėręs (ir neturėdamas tam teisės) ėmėsi spontaniškai, savo elgesio priežasčių negalėjo nurodyti. Nors toks elgesys ir vertintinas kaip netinkamas, tačiau šios ir anksčiau išdėstytos aplinkybės leidžia manyti, kad D. Ž., būdamas prižiūrimas probacijos pareigūnų iš esmės sugebės laikytis teisės aktų reikalavimų. Juolab, kad ir kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog D. Ž. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Teismo nuomone, kaltinamojo elgesio kontrolė laisvėje, kurios laikas ilgesnis nei laisvės atėmimo bausmės terminas, bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, siekiant kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Prižiūrimas probacijos pareigūnų, jis turės didesnes galimybes keistis teigiama linkme, imtis elgesio, alkoholio vartojimo įpročių korekcijos. Svarbu pažymėti ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės. Asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidedamas, yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą ir asmens vėlesnį pasiuntimą atlikti realios laisvės atėmimo bausmės.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, taip pat tai, kad kaltinamasis prisipažino (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme) padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos gailėjosi, savo elgesį vertina kritiškai, jam nustatytą neblaivumo laipsnį (kuri sąlyginai ne itin ženkliai viršijo tą, nuo kurio taikoma baudžiamoji atsakomybė); sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metamas be intensyvios priežiūros. D. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nustatytini įpareigojimai: dirbti, o netekus darbo jo paieškai būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį. Prokuroro prašomas skirti įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, teismo vertinimu, kaltinamajam neskirtinas. Skiriamos pareigos (BK 75 straipsnio 6 dalis) turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, teigiamai veikti nuteistojo elgesį. Nagrinėjamu atveju D. Ž. padaryta veika nėra susijusi su išvykimu už jo gyvenamojo rajono ribų, nenustatyta, jog dėl asmeninio gyvenimo ar darbo pobūdžio jam dažnai kiltų reikalingumas išvykti iš gyvenamosios vietos (rajono) ribų. Aptariamos pareigos paskyrimas negali būti savitikslis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2026 m. vasario 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-27-719/2026), be to, kaltinamajam taip pat skirtas įpareigojimas būti namuose nustatytu laiku, kuris pakankamas priežiūrą vykdysiančiai institucijai kaltinamojo elgesio kontrolei užtikrinti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam (BK 67 straipsnis).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis - teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šias teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas. Šiuo atveju D. Ž. veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, nes jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones uždrausta, vairavo transporto priemonę. Bylos duomenys patvirtina, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio važiavo automobiliu, kas rodo, kad jis šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, todėl D. Ž. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

Sprendžiant klausimą dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymo, svarbu įvertinti nusikalstamą veiką padariusio asmens charakterizuojančius duomenis. Tačiau ne ką mažiau svarbu įvertinti ir pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2026 m. gegužės 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-157-953/2026). Kaip anksčiau nustatyta, kaltinamąjį neigiamai charakterizuoja jo ankstesni teistumai, baustumas administracine tvarka. Tačiau pastebėtina, kad už su Kelių eismo taisyklių pažeidimais susijusią nusikalstamą veiką jis teisiamas pirmą kartą, už vairavimą neblaiviam (neturint teisės) nebuvo baustas ir administracine tvarka. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat D. Ž. nustatytą neblaivumo laipsnį, sprendžia, jog nustatytinas dviejų metų šešių mėnesių uždraudimo naudotis specialia teise terminas (BK 68 straipsnis).

Nusikalstamą veiką D. Ž. padarė neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, byloje yra duomenys, jog jam išduotas ir yra galiojantis Traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo pažymėjimas. Proceso metu buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, t. y. buvo paimtas minėtas pažymėjimas. Teisė vairuoti transporto priemonę – apima asmens teisę vairuoti visų rūšių motorines transporto priemones, nepriklausomai nuo jų kategorijos. Teisė vairuoti transporto priemones galėtų būti aiškinama kaip teisė vairuoti tam tikrų kategorijų (rūšies) transporto priemones, jei tai būtų numatyta konkrečiame straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-693/2015). Ši baudžiamojo poveikio priemonė skirta tam, kad atsakomybėn patrauktas asmuo, kuris turi teisę vairuoti transporto priemones, negalėtų daryti naujų teisės pažeidimų, susijusių su visų rūšių motorinių transporto priemonių, vairavimu. Atsižvelgiant į tai, kas minėta, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, termino pradžia skaičiuotina nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. – 2026 m. birželio 23 d.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju D. Ž. vairuotas automobilis „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis R. K., yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos priemonė BK 72 straipsnio prasme. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad transporto priemonė priklauso ne kaltinamajam, byloje nėra duomenų, kad savininkė būtų žinojusi, jog jai priklausančią transporto priemonę kaltinamasis vairuos neblaivus, sprendžia, kad šiuo atveju yra tikslinga skirti automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą. Automobilio vertė nustatoma, remiantis viešosios įstaigos „Emprekis“ nurodyta vidutine transporto priemonės kaina su PVM Lietuvoje – 1470 Eur (b. l. 64). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 72 straipsniu, D. Ž. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio, kurį vairavo, vertę atitinkančią pinigų sumą – 1470 Eur.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo atidėjimo pradžios, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, D. Ž. į bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2026 m. birželio 22 d., 14.23 val. iki 2026 m. birželio 23 d., 9.35 val. Šis laikas prilyginamas vienai laisvės atėmimo dienai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti jo savininkei R. K. neribotam naudojimui.

Traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2026 m. birželio 25 d. nutarimu skirti kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą (b. l. 141-142), – nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas jį išdavusiai įstaigai akcinei bendrovei „Regitra“.

Kompaktinis diskas su policijos pareigūnų kūno kamerų įrašais paliktinas saugoti prie bylos.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2026 m. birželio 25 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki transporto priemonės – „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 1470 Eur, konfiskavimo įvykdymo dienos, įvykdžius konfiskavimą – panaikintinas.

D. Ž. baudžiamojoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Jam gynėjas buvo privalomai paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-307, 312–313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, D. Ž. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę sumažintą – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į D. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką ir laikyti, kad jis yra atlikęs 1 (vieną) dieną laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti visiškai sudedant su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. kovo 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 2044,81 Eur dydžio bauda ir D. Ž. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams ir 2044,81 Eur (dviejų tūkstančių keturiasdešimt keturių eurų 81 ct) dydžio baudą.

Jei dalis baudos yra išieškota, ją įskaityti į subendrintą baudą.

Terminas savanoriškam baudos sumokėjimui nenustatytinas ir nesumokėta bauda priverstiniam išieškojimui pakartotinai nenukreiptina.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, jo nuorašą išsiųsti baudos išieškojimą vykdantiems antstoliams E. R. ir A. L..

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant D. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- dirbti, o netekus darbo jo paieškai būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, D. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2026 m. birželio 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, D. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1470 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt eurų).

D. Ž. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo atidėjimo pradžios; specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti jo savininkei R. K. neribotam naudojimui.

Traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), paimtą Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2026 m. birželio 25 d. nutarimu skirti kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti jį išdavusiai įstaigai akcinei bendrovei „Regitra“.

Kompaktinį diską su policijos pareigūnų kūno kamerų įrašais palikti saugoti prie bylos.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2026 m. birželio 25 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki transporto priemonės – „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 1470 Eur, konfiskavimo įvykdymo dienos, įvykdžius konfiskavimą – panaikinti.

Proceso išlaidų už kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.