Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko, Rimos Ažubalytės ir pranešėjo Vytauto Masioko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarimu pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad 2014 m. sausio 17 d., apie 14.00 val., Šalčininkų r., Tribonių k., vairuodamas krovininį automobilį „Volvo FL7“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nebuvo atlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra, neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones, važiuodamas atbulas, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, atsitrenkė į elektros skydinę, ją nulaužė, t. y. apgadino, ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 119, 234, 238 punktuose nustatytus reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasitraukė. A. K. pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį paskirta 100 Lt (28 Eur) bauda, 127 straipsnio 2 dalį – 100 Lt (28 Eur) bauda, 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, – 1000 (289 Eur) bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinė subendrinta administracinė nuobauda jam paskirta 1000 Lt (289 Eur) bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi, nustačius rašymo apsirikimą, padarytą Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarime, šio nutarimo įžanginėje dalyje nurodyta nutarimo data iš 2014 m. vasario 17 d. ištaisyta į 2014 m. kovo 17 d.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarimas, administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų r. policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialisto Valerijaus Jurgelevičiaus apeliaciniai skundai atmesti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. prašymas ir jo administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

Pareiškėjas A. K., vadovaudamasis ATPK 302¹⁷, 302²¹ straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį ir priimti naują nutarimą arba nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad abiejų instancijų teismai padarė esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų, o tai lėmė neteisėtų teismų sprendimų byloje priėmimą.

Pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį vairavimas neturint teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones prilyginamas vairavimui neturint teisės vairuoti transporto priemonių. Pareiškėjas teigia, kad teismai pritaikė jam B kategorijos teisės vairuoti atėmimą, nors privalėjo jo veiką kvalifikuoti pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį ir pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį paskirti atitinkamas nuobaudas kaip asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones.

Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalies norma numato atsakomybę už KET pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusį turto sugadinimą, su šio administracinio teisės pažeidimo kvalifikuojančiu požymiu – vairavimu, neturint teisės vairuoti. Tačiau nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius, kurių vienas – visapusiškumo principas.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N11-981/2005). Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas tik nustačius administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą (vietą, laiką, esmę) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N16-566/2007). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, išėjo už administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžtų administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribų ir priėmė neteisėtą nutarimą, atimdamas teisę vairuoti transporto priemones asmeniui, kuris tokios teisės neturėjo.

Nustačius pareiškėjo veikos kvalifikuojantį požymį – vairavimą neturint teisės vairuoti – pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį nuobaudos jam turėjo būti paskirtos kaip asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones. Taigi pirmosios instancijos teismas nutarimu netinkamai pritaikė sankcijas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, o apeliacinės instancijos teismas nutartimi paliko galioti neteisėtą nutarimą.

Be kita ko, pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, netenkindamas apeliacinių skundų, nutarė „palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarimą nepakeistą“, nors skundžiamas buvo Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistas Valerijus Jurgelevičius atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. prašymą tenkinti.

Pareigūnas nurodo, kad sutinka su pareiškėjo argumentais, jog nagrinėjamu atveju nuobaudos A. K. turi būti paskirtos kaip asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, t. y. be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. prašymas atmestinas.

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje atsakomybėn patrauktas A. K. neginčija teismų nustatytų faktinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybių t. y. kad įvykio metu vairavo krovininį automobilį, kuriam nebuvo atlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra, neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, važiuodamas atbulas, neįsitikino, jog tai daryti saugu, atsitrenkė į elektros skydinę, ją nulaužė (apgadino) ir, pažeisdamas KET reikalavimus, pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Taip pat byloje nekeliamas ginčas dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų teisinio vertinimo pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mano, kad nuobaudos pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį jam turėjo būti paskirtos kaip asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, nes įvykio metu jis vairavo krovininį automobilį, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, o tai prilyginama vairavimui neturint teisės vairuoti transporto priemones, todėl atitinkamai jo veiksmai papildomai turėjo būti kvalifikuoti pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, kurioje ir nustatyta atsakomybė už šį pažeidimą.

Tokie prašymo teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai yra nepagrįsti, jais neteisingai aiškinama ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatyto specialiojo subjekto – asmens, neturinčio teisės vairuoti transporto priemones, – sąvoka.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos diferencijuojamos priklausomai nuo administracinio teisės pažeidimą padariusio subjekto. ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta administracinė nuobauda – bauda vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcija numato administracines nuobaudas – baudą nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. Taigi tiek ATPK 127 straipsnio 2 dalies, tiek 130 straipsnio 1 dalies sankcijos numato nuobaudas ir specialiajam subjektui – asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N62-3174/2008, N575-599/2012).

Byloje esantis A. K. 2004 m. lapkričio 25 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. 50488234 (kopija) patvirtina, kad jis turėjo teisę vairuoti B kategorijos motorines transporto priemones, t. y. lengvuosius automobilius, ir įvykio metu neturėjo teisės vairuoti krovininio automobilio. Šias aplinkybes pripažįsta ir pats pažeidėjas.

Pirmosios instancijos teismo nutarime konkrečių išvadų dėl to, ar A. K. atitinka specialiojo subjekto – asmens, neturinčio teisės vairuoti transporto priemones, – požymius pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, nėra, tačiau teismas A. K. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį nubaudė administracinėmis nuobaudomis, kurios šių teisės normų sankcijos numatytos asmenims, turintiems teisę vairuoti transporto priemones, taigi nelaikė A. K. asmeniu, neturinčiu teisės vairuoti transporto priemones.

Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutarimą, prieštaringai vertino A. K. veiksmų kvalifikavimą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, nes, viena vertus, pripažino, kad A. K., vairuodamas krovininį automobilį ir neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, atitinka subjekto, neturinčio teisės vairuoti transporto priemones, požymius pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, todėl jo padarytus pažeidimus visiškai apima šios normos ir jie neturi būti papildomai kvalifikuoti pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, tačiau kartu teismas nepakeitė pirmosios instancijos teismo nutarimo dalies dėl pareiškėjui paskirtų nuobaudų kaip asmeniui, turinčiam teisę vairuoti transporto priemones.

Aiškinant specialiojo subjekto sąvoką ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalies normų kontekste, visų pirma būtina atsižvelgti į ATPK 123 straipsnio pastabą, nurodančią, kad šio kodekso 51¹¹, 123–1302, 132–134 straipsniuose minimomis transporto priemonėmis reikia laikyti visų rūšių automobilius, traktorius ir kitokias savaeiges mašinas, troleibusus, priekabas, puspriekabes, taip pat motociklus ir kitas motorines transporto priemones. Kadangi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje nurodant asmenį, neturintį teisės vairuoti transporto priemones, neišskiriamos transporto priemonių rūšys, darytina išvada, kad šiuose straipsniuose sąvoka – teisė vairuoti transporto priemonę – apima asmens teisę vairuoti visų rūšių motorines transporto priemones, nepriklausomai nuo jų kategorijos. Teisė vairuoti transporto priemones galėtų būti aiškinama kaip teisė vairuoti tam tikrų kategorijų (rūšies) transporto priemones, jei tai būtų numatyta konkrečiame straipsnyje. Taip įstatymas aiškintinas, be kita ko, atsižvelgiant ir į ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą nuobaudos, kuri skiriama asmenims, turintiems teisę vairuoti transporto priemones, – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – paskirtį. Ši nuobauda būtent ir yra skirta tam, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kuris turi teisę vairuoti transporto priemones, negalėtų daryti naujų teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonių, taigi visų rūšių motorinių transporto priemonių, vairavimu. Vadinasi, ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies normose minimas asmuo, neturintis teisės vairuoti transporto priemones, yra asmuo, apskritai neturintis teisės vairuoti motorines transporto priemones. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, A. K. neatitinka asmens, neturinčio teisės vairuoti transporto priemones, kriterijaus, nes jis įvykio metu turėjo teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, todėl jam administracinės nuobaudos pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį negali būti skiriamos kaip asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones. Taigi pirmosios instancijos teismas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį paskirdamas A. K. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, materialiosios teisės taikymo klaidų nepadarė.

Administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių numatyta ATPK 128 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuotoje praktikoje nuosekliai laikytasi pozicijos, kai asmenys, neturėdami teisės vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones, bet turėdami teisę vairuoti kitos kategorijos transporto priemonę, padarę ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, taip pat baudžiami ir pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį už transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių (pvz., Lietuvos vyriausio administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N2616791/2009, N444-2690/2010, N444-1467/2011).

Šioje byloje surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. K. pažeidė KET 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, ir aprašant jo padarytus pažeidimus nurodytos šį KET pažeidimą patvirtinančios faktinės aplinkybės, t. y. kad vairavo krovinį automobilį neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones, tačiau ATPK 128 straipsnio 1 dalis (numatanti atsakomybę už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių) jam nebuvo inkriminuota ir A. K. už tai nebuvo nubaustas. Remiantis teismų formuojama praktika asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, padėtis negali būti bloginama dėl jo paties paduoto skundo. Procesas turi vykti taip, kad būtų garantuotos administracinėn atsakomybėn patrauktajam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytos teisės. Viena iš tokių asmens teisių – skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus teismo sprendimus. Dėl skundo padavimo jam negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje įtvirtintas draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principas – non reformatio in peius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-15/2012). Todėl atsižvelgiant į tai, kad prašymą padavė pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, vadovaujantis reformatio in peius principu, A. K. veika papildomai pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį nekvalifikuotina.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų r. policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialisto V. Jurgelevičiaus apeliaciniai skundai atmesti, tačiau, kaip teisingai pastebima A. K. prašyme, suklysta nurodant paliekamą galioti nepakeistą šiais apeliaciniais skundais apskųstą nutarimą priėmusio teismo pavadinimą bei neatsižvelgta į tai, kad vėlesne teismo nutartimi (Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis) buvo ištaisyta klaida, padaryta nurodant šio nutarimo priėmimo datą, t. y. vietoj paliekamo galioti nepakeisto Šalininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutarimo nurodytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarimas (Šalininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutarimo data neteisingai nurodyta ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutarties įžanginėje dalyje). Kadangi akivaizdu, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartyje buvo padarytos tik rašymo apsirikimo klaidos, pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminį proceso pažeidimą, nėra pagrindo. Iš administracinėn atsakomybėn patrauko A. K. prašymo matyti, kad ir pats pažeidėjas teismo nutarties įžanginės ir rezoliucinės dalių netikslumus vertina kaip formalius ir dėl šių teismo techninių klaidų nenurodo jokio esminio ATPK normos pažeidimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. prašymą atnaujinti bylą.