Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. K. ir Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialisto Valerij Jurgelevič apeliacinius skundus dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarimo, kuriuo A. K. nubaustas pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 1 d., 130 str. 1 d., 33 str. 2 d. 1000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, baudos mokėjimą išdėstant 10 mėnesių, mokant kiekvieną mėnesį po 100 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nubaustas už tai, kad jis 2014-01-17 apie 14.00 val. Šalčininkų r., Tribonių k, vairuodamas krovininį automobilį Volvo FL7, v/n (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones, bei važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, atsitrenkė į elektros skydinę bei ją nulaužė, taip šio eismo įvykio metu apgadindamas šią elektros skydinę, po ko pasitraukė iš įvykio vietos pažeidžiant KET 14 p., 119 p., 234 p., 238 p. reikalavimus, taip pat jo vairuotam automobiliui neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14, 119, 234, 238 punktuose nustatytus reikalavimus.

patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. ir paskirti 1000 Lt (vieno tūkstančio Lt) baudą;

patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. ir, pritaikius ATPK 30¹ str., paskirti 1000 Lt (vieno tūkstančio Lt) baudą;

patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 str. 1 d. ir paskirti 100 Lt (vieno šimto Lt) baudą;

Remiantis ATPK 33 str. 2 d., paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 1000 Lt (vieno tūkstančio Lt) baudą jos mokėjimą išdėstant 10 mėn., mokant kiekvieną mėnesį po 100 Lt.

Savo skunde apeliantas teigia, jog apylinkės teismas pažeidė in dubio pro reo principą – iš dalies priėmė nepagrįsta ir neteisėtą nutarimą, atimdamas jam (A. K.) teisę vairuoti transporto priemones 3 metams. Nurodo, kad 2014-01-29 jo atžvilgiu surašytame ATP protokole Nr. 97P-6774842-14 yra konstatuota, jog jis vairavo transporto priemonę kaip asmuo, neturintis teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, todėl atitinkamai turėjo būti baudžiamas kaip asmuo neturintis teisės vairuoti transporto priemones pagal visus jam inkriminuotus ATPK straipsnius, tame tarpe ir pagal ATPK 128 str. 1 d., Apelianto teigimu, apylinkės teismas neištaisė klaidos ir papildomai nekvalifikavo jo veikos pagal 128 str. 1 d., todėl mano, kad visos abejonės turėtų būt aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, ir jam turėtų būti paskirta nuobauda neatimant teisės vairuoti transporto priemones.

2014-05-02 Vilniaus apygardos teisme gautas to paties Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialisto Valerij Jurgelevič atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo jis prašo tenkinti A. K. apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

A. K. ir Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialisto Valerij Jurgelevič apeliaciniai skundai netenkintini.

Dėl apeliacinių skundų argumentų

Šalčininkų rajono apylinkės teismas A. K. padarytą veiką kvalifikavo tinkamai pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 1 d., 130 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Pagal LR ATPK 123 str. 1 d. atsako tas, kas vairavo transporto priemones, neįregistruotas (neperregistruotas) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčias gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. atsako tas, kas pažeidė Kelių eismo taisykles, jeigu tas pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Šio straipsnio kvalifikuojantis požymis – pažeidimas padarytas asmens neturinčio teisės vairuoti transporto priemones.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Kelių eismo taisyklių 231.1 punkte nustatyta, kad, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka.

Jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą (Kelių eismo taisyklių 232 p.).

Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, jog nubaustasis A. K. nei vieno iš nurodytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų neįvykdė ir tokiu būdu, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, iš įvykio vietos pasišalino, dėl ko į eismo įvykio vietą buvo iškviesta policija.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apelianto A. K. argumentais, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-216/2011; Nr. N444-619/2011; Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.).

Tačiau šiuo konkrečiu atveju taikyti in dubio pro reo principą A. K. atžvilgiu nėra jokio pagrindo, kadangi, aukštesnės instancijos teismo nuomone, jokių prieštaravimų ar abejonių, dėl apylinkės teismo sprendimo teisėtumo ar pagrįstumo šioje byloje nėra.

Dėl apeliacinių skundų argumentų, kad apylinkės teismas, A. K. veiką turėjo papildomai kvalifikuoti pagal ATPK 128 str. 1 d., pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju, esant visumos ir dalies teisės normų konkurencijai, yra taikoma ATPK 127 str. 2 d. teisės norma, apimanti veikos visumą, nes ATPK 128 str. 1 d. teisės norma atitinka tik ATPK 127 str. 2 d. numatytos šios veikos kvalifikuojantį požymį.

Pažymėtina, jog ATPK 128 str. 1 d. teisės norma numato administracinę atsakomybę tik už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, kai ATPK 127 str. 2 d. teisės norma numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusį turto sugadinimą su šio administracinio teisės pažeidimo kvalifikuojančiu požymiu – vairavimu, neturint teisės vairuoti, – todėl šiuo konkrečiu atveju A. K. veika papildomai pagal ATPK 128 str. 1 d. nekvalifikuojama.

Dėl A. K. apeliacinio skundo argumentų, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, tai yra byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole, pažymėtina, kad 2014-01-29 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 97P-6774842-14 yra aiškiai nurodyta, kad A. K. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į elektros skydinę ir ją nulaužė. Eismo įvykio metu apgadinta elektros skydinė, vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET. Automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Protokole A. K. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas A. K. įteiktas pasirašytinai (b.l. 1-2); eismo įvykio schemos fotolentelėje užfiksuota nugriauta elektros skydinė su akivaizdžiais apgadinimo požymiais (b.l. 6-7); liudytojo A. R. paaiškinime nurodyta, kad po eismo įvykio vairuotojas, išlipęs iš automobilio, jį apžiūrėjo, į statybininkų raginimą išspręsti elektros skydinės apgadinimo klausimą nereagavo, sėdo į automobilį ir išvažiavo (b.l. 8). Pats A. K. 2014-01-29 paaiškinime prisipažino padaręs jam inkriminuotą eismo įvykį (b.l. 11); bylą nagrinėjant apylinkės teismo posėdyje A. K. patvirtino, kad su protokolu sutinka, teisės vairuoti sunkvežimį jis neturi, automobilį vairavo, nes prašė savininkas, padarytą žalą – 2700 Lt – atlygino, paskirtą jam baudą prašė išdėstyti dvejiems metams (b.l. 24, 27, 37). Taigi, abejoti A. K. kalte dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo. Be to, nagrinėjamų skundu kontekste pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistas Valerij Jurgelevič, tai yra tas pats asmuo, kuris apeliaciniame skunde abejoja savo paties surašyto protokolo teisėtumu ir pagrįstumu, taip pat tas pats asmuo, kuris surašė atsiliepimą į A. K. apeliacinį skundą ir prašo pažeidėjo skundą tenkinti.

Nagrinėjamų skundų kontekste pažymėtina, jog pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos iš tikrųjų leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal susiformavusią teismų praktiką ATPK 30¹ straipsnio nuostatos taikomos tik ypatingais, išimtiniais atvejais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N-146-436/2009, N-62-409/2009). Taigi administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, tai yra ATPK 30¹ str. taikytinas išimtinais atvejais, kai byloje nustatyta visuma aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai.

Aukštesnės instancijos teismas nepasisakys dėl apylinkės teismo argumentų teisėtumo ir pagrįstumo, taikant A. K. atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. K. pilnai atlygino UAB ,,Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ padarytą žalą – 2616,53 Lt, padarė administracinio teisės pažeidimą darbo metu automobiliu Volvo FL v/n Nr.(duomenys neskelbtini) kuris priklauso UAB ,,Rumstata“, žala buvo padaryta kitų UAB ,,Rumstata“ darbuotojų akivaizdoje, UAB ,,Rumstata“ jokių pretenzijų A. K. neturi, bei automobilis Volvo FL v/n Nr.(duomenys neskelbtini) nebuvo apgadintas, skirdamas A. K. nuobaudą pagal ATPK 130 str. 1 d., taikė pažeidėjo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskirdamas jam švelnesnę negu ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda – 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, paskirta A. K. galutinė nuobauda yra aiškiai ne per griežta. Tuo pačiu pažymėtina, jog skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėjus, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-02-17 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliantai vadovaudamiesi tik deklaratyviais teiginiais, bei subjektyviu skundžiamo apylinkės teismo nutarimo vertinimu, nepateikė apeliacinės instancijos teismui objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima pakeisti šį nutarimą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinius skundus netenkinti.