- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-07-29
- Bylos Nr.
- 1-684-1065/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44032-2025-5
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Kaltinamasis
- M. L.
- Nukentėjusysis
- M. M., D. K.
- Prokuroras
- Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.4.7Nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.7.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.4.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.2Kaltinamojo apklausa (BPK 272 str.)
- 2.3.5.1Baigiamosios kalbos (BPK 293 str.)
- 2.3.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1) 2024m. gegužės 31 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį – areštu 20 parų; paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 4 mėnesiams; 2024 m. lapkričio 28 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro;
2) 2025 m. balandžio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį – viešaisiais darbais 4 mėnesiams; 2025 m. liepos 10 d. nutartimi neatlikta viešųjų darbų bausmė (100 valandų) pakeista laisvės apribojimu 25 dienoms be intensyvios priežiūros; 2025 m. rugpjūčio 18 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro;
3) 2025 m. spalio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – areštu 30 parų; 2026 m. sausio 16 d. paleistas atlikus arešto bausmę;
4) 2026 m. kovo 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams,
teistumas neišnykęs, šiuo metu bausmę atliekantis Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. L. 2025 m. gruodžio 18 d., apie 00.10 val. (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, ne mažiau keturių kartų smogė kumščiu ir koja spyrė M. M. į galvą ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam M. M. padarė veido sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu dešinio skruosto srityje, kairės ausies srityje, nosies srityje, poodine kraujosruva kairės ausies srityje ir nesunkiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamą sužalojimą - nosies kaulų lūžį, dėl kurio nukentėjusiajam M. M. sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui;
be to, M. L. 2025 m. gruodžio 18 d. 00.11 val., (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smogė vieną kartą kakta D. K. į veido sritį – nosį, ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam D. K. padarė nosies sumušimą ir nesunkiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamą sužalojimą – skeveldrinį nosikaulių lūžį, dėl kurio nukentėjusiajam D. K. sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis M. L. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad nieko nepamena. Nepamena, kur buvo. M. M. pažįsta ir buvo susitikęs, kai grįžo po parų. (duomenys neskelbtini) nežino, pirmą kartą girdi. M. M., nepamena, iš kur atsirado. D. K. gerai pažįsta, ir kad jis buvo „ne dyvai“. Jis buvo ten pat, kur ir visi. Pas ką buvo, nežino, nepamena. Nepamena, galbūt dėl girtumo. D. K. susitikdavo mieste. Gruodžio 18 d. buvo sutikęs, tikriausiai vartojo alkoholį. M. M. pažinojo, bet nepamena, kad jis ten būtų buvęs. Kas vyko tą vakarą, nepamena. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus kaltinamojo M. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 73-75, 90-91, 104), kaltinamasis nurodė, kad apie pagarsintus parodymus nieko nepamena. Įdomu, kaip galėjo trenkti, nes jis aukštesnis. Pripažįsta, kad gėrė ir buvo girtas.
Nukentėjusysis M. M., teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su kaltinamuoju M. L. pažįstami, bet tik iš matymo, kiek susitinka gatvėje. Buvo užpuolimas ir sužalojimas. Datos, kada viskas buvo, nepasakys. Susitiko, išgėrė, įvyko konfliktas. Vakare sutiko gatvėje D., įvyko konfliktas, buvo išgėręs, D. irgi buvo vartojęs. D. K. pasikvietė pas S. A. išgerti. Pokalbio metu pradėjo kalbėtis „ką darom?“. Nuvyko pas S. A. išgerti alaus. Žinojo, kur eina, adreso nepasakys. Nuėjo jis ir D. K., susitiko gatvėje. Buvo dar ir G., visi nuėjo pas S. A.. Pas S. A. buvo M. L., S. A., kartais užeidavo moteris. Pradėjo vartoti, jeigu teisingai pamena, dar vėliau nusipirko alaus. Įvyko konfliktas su M. L., konfliktas kilo dėl pasišaipymo. Sudavė M. L. smūgį į veidą. Iš pradžių buvo vienas smūgis, po to juos išskyrė. Valėsi kraują, buvo pauzė, viskas nurimo. Po to, vėl pradėjo kabinėtis M. L.. Sėdėjo ant kėdės, priėjęs nuvertė ir atliko kelis smūgiavimo veiksmus. Į ausį, skruostą, žandą, gal du, tris smūgius. Smūgiavo lyg tai ranka. Koja tiesioginio smūgio nebuvo, tai daugiau buvo nuvertimas. Jis sėdėjo ant kėdės, M. L. ranka patraukė ir koja spyrė jam į kojas, kad nuvirstų. Smūgiai ir kumščiu, ir delnu, sunku pasakyti, viskas įvyko žaibiškai. Buvo ir tokių, ir tokių veiksmų. Spyris koja į veidą buvo. Duodamas parodymus atsiminė geriau, o kai praėjo tiek laiko, kai ką pamiršo. Teismas gali vadovautis anksčiau duotais parodymus. Smūgis koja buvo. Ant kūno buvo mėlynės, nosies lūžis, sutinusi ausis. Ekspertas nurodė, kokie sužalojimai man buvo padaryti. Jį su M. L. bandė išskirti D. K. ir G. Š.. Civilinį ieškinį pareiškė, nes nori kompensuoti patirtas išlaidas. Patyrė psichologinę traumą, mėlynės ant veido, tai veikė darbo aplinkoje. Fizinis skausmas buvo, buvo po traumos, kaip ir komplikacijos. Dabar jau kaip ir viskas susitvarkė. Po mėnesio dar juto baimę, nepasitikėjimą kitais. Į specialistus nesikreipė, bendravo tik su šeimos gydytoja, dėl skausmų. Trenkė į nosį, mano, tada ji ir lūžo.
Nukentėjusysis D. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog su kaltinamuoju yra draugai. Datų, kada tai buvo, nepamena praėjo daug laiko. Viskas įvyko pas S. A.. Buvo M. M., M., G., A., S., pavardžių nežino. Su M. susitiko gatvėje, jį pakvietė eiti pas S.. Ten sėdėjo, pakėlė galvą, pamatė, kad M. kruvinas. Bandė ginti M. nuo M.. M. su M. pešėsi kaip šuo su kate. Matė, kaip stumdė ir tada pats gavo. Buvo taip, kaip teisėja pagarsino, dabar kažką pamena. Pamiršo, praėjo daug laiko. Jam M. L. pašokęs sudavė su galvą į nosį. Niekur nesikreipė, skauda nosį ir dabar, gal praeis. Skauda pučiant nosį. Jeigu nepraeis, kreipsis į gydytoją. Jam M. L. trenkė iš galvos. Konfliktas tarp M. ir M. buvo, stojo jų skirti. M. L. sudavė jam į nosį. Viskas buvo po muštynių.
Liudytojas G. Š., nurodė, kad M. L. gal iš matymo pažįsta. Žino, kad jį vadina „(duomenys neskelbtini)“. Byla dėl muštynių pas S.. Parodymus davė, kada tai buvo, nepamena. Ką prisimins, tą pasakys. Grįžo po atostogų iš (duomenys neskelbtini), užėjo pas S. aplankyti. Buvo išgėrę, kai nuėjo, vienas žmogus jau buvo kruvinas. Užmigau, lyg tai šalia sėdėjo kruvinas žmogus. Kas jis toks nežinojo, jo nepažino. Kas jam atsitiko, nežino. Nuėjo išgėręs, dar išgėrė alaus ir užmigo. Nori, kad teismas vadovautųsi jo anksčiau duotais parodymais. Prašo pirminiais parodymais vadovautis, jie tikslūs.
Liudytojas S. A. parodė, kad su M. L. nepažįstami. Matė, kaip M. L. iš galvos sudavė D. K. į nosį. Daugiau nežino, kaip viskas buvo.
Liudytoja A. R. paaiškino, kad su M. L. nepažįstama. Byla apie muštynes. Nieko nepamena, nes buvo išgėrusi. Nežino, kas ten vyko, kas ten buvo. Iš kalbų girdėjo, kad buvo muštynės. Kas kalbėjo, nepamena, muštynės vyko pas S., jo pavardės nepamena. Kai nuėjo pas Sigį, jau buvo išgėrusi. Išgėrė skardinę ir užmigo. Apklausta buvo, jos duotais parodymais galima vadovautis.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti duomenys
Įtariamojo apklausos 2026 m. sausio 12 d. metu M. L. nurodė, jog kuo yra įtariamas, esmę supranta, savo kaltės pozicijos nekomentuoja, nes neatsimena tos nakties įvykių, buvo stipriai neblaivus. Nurodytu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), jis nuo 2025 m. rugsėjo mėn. vidurio gyveno kartu su S., pavardės jo nežino, jis ten tą namo galą, kuriame jie gyveno, nuomojasi, kiek žino. D. K. jo draugas, susimuša dažnai, o kas tas M., nežino, gal pažįsta, gal ne. Tą dieną tiesiog vartojo alkoholinius gėrimus nurodytu adresu. Kokie dar buvo asmenys be anksčiau minėtų, nevardins, nes nepamena. Neįsivaizduoja, kaip ten kas vyko, kokia buvo pradžia ir pabaiga, nes dėl girtumo tikriausiai nieko nepamena. Jie prisigėrę dažniausiai pirmi puola, jis nebus bokso kriaušė. Pirmas niekada nepuola. Jokių žymių ant jo kūno po tos nakties įvykių nebuvo, pats nenukentėjo. Galvojo, buvo įsitikinęs, kad pats tą naktį išsikvietė policiją, dėl ko, nežino. Jam buvo gal paieška paskelbta, nes reikėjo arešto bausmę atlikti, gal todėl. Kas iš tiesų tą naktį iškvietė policijos pareigūnus, nežino. Tą D. K. galėjo būt, kad galėjo nuskriausti, t. y. suduoti iš kaktos jam į nosį, bet tokių savo veiksmų nepamena. O dėl to M., nežino, ar galėjo panaudoti tuos smurtinius veiksmus, kurie yra nurodyti pranešime apie įtarimą. Kiek pamena, to M. visą dieną nurodytu adresu nebuvo, kuriuo momentu jis pasirodė, nežino, gali būti kad vėlai vakare. Jeigu čia tas pats M. apie kurį galvoja, niekada anksčiau konfliktų nebūdavo, viskas būdavo gražiai. Pamena tik, kad tą naktį jau jį veda areštinėje į kamerą. Jeigu vis tik minėti asmenys nukentėjo nuo jo, dėl savo poelgio gailisi, nors kaip ir sakė, nieko nepamena (2 t., b. l. 73-74).
Įtariamojo papildomos apklausos 2026 m. vasario 6 d. metu M. L. paaiškino, kad pamena, kuo yra įtariamas, savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Jau buvo davęs pirminius parodymus, jie yra iš esmės teisingi, tik nori papildyti, nes šiuo metu prisiminė šiek tiek daugiau tos nakties įvykio detalių. Tą dieną, t. y. 2025 m. gruodžio 17 d., adresu (duomenys neskelbtini), namuose, tuo metu ten laikinai gyveno, jau dienos metu su „kambariokais“ D. K. ir S. A. vartojo įvairius alkoholinius gėrimus. Vakarop, kažkuriuo metu prie jų prisijungė iš matymo žinomi asmenys: G. su savo drauge A., jų pavardžių nežino, tikriausiai jie (duomenys neskelbtini), ir kartu su jais vartojo alkoholį. Pamena, kad išgertuvių metu kambaryje sėdėjo ant sofos, esančios prie lango (kambario dešinėje pusėje žiūrint nuo įėjimo), ant tos pačios sofos, pamena, kad iš pradžių sėdėjo ir G., A. sėdėjo ant fotelio netoli jų, o priešais juos ant kitos sofos gulėjo S., o netoli jo D., kiek pamena, sėdėjo ant kėdės. Parodytoje nuotraukoje iš įvyko vietos (foto lentelės Nr. 3-6) atpažįsta asmenį, kaip M. M., jį žino, nes kažkada seniau buvo kažkur vartojęs alkoholį su juo kartu ir kitais asmenimis. Tas M. M. jam kaip asmenybė nepatinka, „grynas lopas“. Pirminės apklausos metu įsivaizdavo visai kitą asmenį, vardu M., dabar suprato, apie kurį būtent eina kalba. Asmeniškai neprisimena, kuriuo momentu M. M. pasirodė pas juos namuose, tačiau kaip dabar prisimena, jis kartu su jais vartojo alkoholį, sėdėjo priešais jį, ant sofos, kur gulėjo S.. Neįsivaizduoja, kokia buvo konflikto pradžia ir pabaiga, nes buvo stipriai neblaivus, tačiau mano, kad jam galėjo nepatikti M. M. pasakyti kokie nors žodžiai ir tiek, nes kaip ir buvo minėjęs, jis jam nepatinka kaip žmogus ir tiek, todėl būdamas girtas, ko gero, galėjo nesusivaldyti ir jį sumušti, taip kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, nors dėl girtumo galimai panaudotų smurtinių veiksmų M. M. atžvilgiu nepamena. Pažymi, kad pirmas niekada nepuola, reiškiasi, kažkas turėjo jį išprovokuoti, bet tikrai nepamena, kas ir kodėl, bet žinodamas savo būdą, nes būdamas girtas greitai „užsidega“, sutinka, kad galėjo sumušti M. M., dėl ko nuoširdžiai gailisi. Gali būti, kad galėjo trenkti iš kaktos ir D. K. į nosį, nors dėl girtumo to momento nepamena, dėl to nuoširdžiai gailisi. Pamena tą momentą, kai jau kambaryje stovi pareigūnai, jis tuo metu sėdi ant sofos, kur gulėjo S., o M. M., kaip dabar jau žino iš anksčiau parodytų nuotraukų - jau po įvykusio konflikto, sėdi priešais jį ant sofos prie lango, tačiau kuriuo metu su juo apsikeitė vietomis - nepamena, ko gero po įvykusio konflikto. Pažymi, kad pats grįžęs iš įkalinimo įstaigos (2026 m. sausio 16 d.), praėjus kelioms dienoms, bendravo su D. K., prašė jo priminti, kas ir dėl ko įvyko tą naktį adresu (duomenys neskelbtini), kai buvo pareigūnų išvežtas. D. pasakė, kad tiesiog pašokau nuo žemės ir jam trenkiau iš kaktos į nosį ir tiek, daugiau nieko nepasakojo, sakė, kad reiktų daug pasakoti, o jis tingi tai daryti, o apie M. M. sumušimą, D. K. man nieko neminėjo. Taip pat bendravo ir su S. A., kuris pasakė, kad tą naktį pareigūnus iškvietė D. K., ir patvirtino, kad matė tą momentą, kai jis pasišokęs trenkė iš kaktos D. K. į nosį, sakė, kad daugiau kas vyko namuose, jis nematė. M. M. pats nematė, nebendravo. Nors dėl girtumo nepamena, kas kaip vyko tą naktį, tačiau, sutinka, su tuo kas buvo anksčiau nurodyta pranešime apie įtarimą, kad dėl jo smurtinių veiksmų nukentėjo M. M. ir D. K., pripažįsta savo kaltę, nuoširdžiai gailisi. Jeigu bus pareikšti kokie nors civiliniai ieškiniai, dėl žalos atlyginimo, stengtųsi geranoriškai susitarti dėl žalos atlyginimo. Daugiau neturi, ką paaiškinti (2 t., b. l. 90-91).
Įtariamojo apklausos 2026 m. kovo 12 d. metu M. L. nurodė, kad pranešimas apie įtarimą jam paskelbtas, kuo yra įtariamas supranta, savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Jau buvo davęs parodymus, dėl 2025 m. gruodžio 18 d. nakties įvykio, nurodė tai, ką prisiminė, jo duoti parodymai yra teisingi, prašo jais vadovautis. Tai, kas nurodyta pranešime apie įtarimą, ko gero taip viskas ir buvo, bet kadangi įvykio metu buvo neblaivus, tam tikrų momentų nepamena, tačiau su nurodytais pranešime apie įtarimą panaudotais smurtiniais veiksmais sugėrovų M. M. ir D. K. atžvilgiu ir dėl nurodytų jiems padarytų sužalojimų - sutinka, nuoširdžiai gailisi. Daugiau neturi, ką paaiškinti (2 t., b. l. 104).
Pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, nurodyta, kad 2025 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Šiaulių AVPK) (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (toliau - (duomenys neskelbtini) RPK) Veiklos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 138 str. 1 d., 140 str. 1 d., dėl to, kad: 2025 m. gruodžio 18 d. 00.11 val. (duomenys neskelbtini) išgertuvių metu M. M. suduodant smūgius į veidą buvo sulaužytas nosies kaulas. Nukentėjusysis po medikų apžiūros išleistas gydytis ambulatoriškai. Įvykio vietos metu fotografuota, nieko nepaimta. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2025 m. gruodžio 18 d. patikslinus įvykio aplinkybes. Be to, 2025 m. gruodžio 18 d. 00.11 val., D. K. konflikto metu, M. L. suduodamas vieną kartą kakta į nosį sukėlė fizinį skausmą. Ikiteisminis tyrimas pradėtas priėmus protokolą-pareiškimą (1 t., b. l. 1-5).
2025 m. gruodžio 19 d. tarnybiniu pranešimu nurodoma, kad 2025 m. gruodžio 18 d. 00.11 val. (duomenys neskelbtini) išgertuvių metu įvyko muštynės, ko pasekoje buvo sulaužytas M. M. nosies kaulas. 2025 m. gruodžio 19 d. dėl patirto M. M. sužalojimo telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekus su Valstybės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus teismo medicinos ekspertu R. Ž., jis nurodė, kad nosies kaulo lūžis priskiriamas prie nesunkių sveikatos sutrikdymų. Esant tokioms aplinkybėms tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą vadovaujantis LR BK 138 str. 1 d. (1t., b. l. 6).
2026 m. vasario 13 d. tarnybiniu pranešimu užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2025 m. gruodžio 18 d., 00.11 val., (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilusio tarpusavio žodinio konflikto metu, M. L. tyčia, smogė vieną kartą kakta D. K. į veido sritį - nosį, ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam D. K. sukėlė fizinį skausmą. 2026 m. vasario 12 d. gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau - VTMT) (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad D. K. padarytas nosies sumušimas, pasireiškęs skeveldriniu nosikaulių lūžiu, paveikus kietu buku daiktu (paviršiumi), 1 trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Nustatytas skeveldrinis nosikaulių lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas sužalojimas pavojaus gyvybei nesukėlė. Nustatytas sužalojimas griuvimui nebūdingas. Nustatytas sužalojimas gali būti padaromas suduodat tiesioginį smūgį koja, kumščiu ar panašiai. Atsižvelgiant į tai tikslinga nusikalstamą veiką iš BK 140 str. 1 d. perkvalifikuoti ir tyrimą tęsti pagal BK 138 str. 1 d. (1t., b. l. 7-9).
2025 m. gruodžio 19 d. D. K. protokolas-pareiškimas, iš kurio matyti 2025 m. gruodžio 18 d. 00.11 val. jam būnant adresu (duomenys neskelbtini) išgertuvių metu kilus žodiniais konfliktui tarp sugėrovų M. M. ir M. L., stojus į vidurį ginti M., kai M. smūgiavo rankų kumščiais, M. pasišokęs nuo žemės su kakta sudavė jam vieną kartą į nosį. Dėl suduoto smūgio jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Jį dešimtbalėje sistemoje vertina 7 balais. Į medikus nesikreipė, tačiau nosį skauda iki dabar. Pas teismo medicinos ekspertus vyks. Dėl sukelto fizinio skausmo, prašo įstatymų nustatyta tvarka nubausti M. L. (1 t., b. 1. 10-11).
2026 m. sausio 5 d. M. M. protokolas-pareiškimas, iš kurio matyti, kad 2025 m. gruodžio 18 d., po vidurnakčio, tikslaus laiko nepasakys, nepamena, jam būnant svečiuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir jam nepažįstamo asmens, kaip dabar jau žino M. L., jis fiziškai smurtavo prieš jį, t. y. tyčia, vieną kartą iš kumščio smogė jam į veido sritį – nosį, dėl ko patyrė nosies kaulų lūžį ir vėliau susistumdymo metu, jam nuslydus – nugriuvus nuo kėdės, ant grindų, besistojant, jis spyrė vieną kartą jam į galvą, ties kaire ausimi ir ne mažiau kaip du kartus smogė iš kumščio į veido sritį, ties skruostais, dėl ko patyrė fizinį skausmą ir nežymius - paviršinius sužalojimus. Dešimtbalėje skausmo skalėje patirtą fizinį skausmą bendrai vertina 7 balais. Įvykio vietoje buvo apžiūrėtas medikų ir pristatytas į VšĮ Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę. Šiai dienai dar paskauda nosį, bet nuolatinio skausmo nebejaučia, patinusi nežymiai kairė ausis. Prašo kaltą asmenį - M. L. nubausti įstatymų numatyta tvarka (1 t., b. l. 17-20).
2025 m. gruodžio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotolentelė, iš kurių matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Matomas medinis, geltonos spalvos, vieno aukšto namas, namo stogas skardinis rudos spalvos. Įėjimas į namą yra iš priekio, matome medines nublukusias duris, šalia durų kairėje pusėje langas užkaltas lentomis, kairėje namo pusėje taip pat yra du langai, prie krašto esantis langas užkaltas lentomis, dešinėje pusėje prie krašto yra langas, šalia jo langas uždengtas plokšte. Einant tiesiai po dešine puse už šio namo yra medini, nublukęs priestatas, jame yra raudonos spalvos metalinės durys, atidarius duris patenkame į priestato koridorių, iš koridoriaus dešinėje pusėje yra šviesios spalvos medinės durys, jas atidarę patenkame į namo virtuvę einant iš virtuvės dešinėje pusėje yra kambarys, kuriame prie sienos ir lubos apkaltos medžiu, grindys išklotos medine plokšte. Kambario dešinėje pusėje prie sienos yra pilkos spalvos medžiaginis fotelis, su šviesios spalvos mediniais porankiais, už fotelio sukrauta rūbų krūva. Šalia rūbų, ant grindų pastatytas pilkos spalvos televizorius, virš jo pakabintas, juodos spalvos televizorius, šalia pakabinto televizoriaus yra langas, jis uždengtas baltos palvos užuolaida, prie lango yra pastatyta lova, kuri uždengt raudonos spalvos pledu, lovos galvūgalyje padėta šviesios palvos pagalvė, prie šios lovos stovi prie sienos pastatyta medinė spintelė, ant jos pastatytas stačiakampis veidrodis, ant spintelės viršaus padėtos pakuotės su maisto likučiais, alkoholio skardinė, šalia spintelės ant grindų padėtos dvi plastikinės alaus talpos, sulčių pakelis ir juodos spalvos kedai, šalia spintelės yra lova, su atlošu šviesios spalvos, ant jos yra padėtas languotas pledas. Šalia lovos sukrauti rūbai. Gale lovos yra pastatytas staliukas, ant kurio sudėti maisto likučiai. Apžiūros metu pėdsakų, tinkamų identifikavimui nenustatyta, fotografuota, nieko nepaimta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra įrengta (1t., b. l. 24-25, 26-28).
Nukentėjusysis D. K., apklaustas 2025 m. gruodžio 19 d. parodė, kad 2025 m. gruodžio 17 d. apie 22 val. jam būnant namuose, adresu: (duomenys neskelbtini) kartu su S. A., A. R., G. Š. ir M. L. visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė degtinę, brendį ir alų. Kiek tiksliai, kokių alkoholinių gėrimų išgėrė - tiksliai nurodyti negali. 2025 m. gruodžio 18 d. apie 00.00 val. pas juos atėjo M. M., atsinešė degtinės butelį ir toliau visi vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu tiksliai kas pirmas kažką pasakė, nurodyti negali, bet ant lovos prie lango sėdėjęs M. atsistojo, tuo pačiu metu nuo sofos-lovos atsistojo M., kažką vienas kitam pasakė, tačiau tiksliai ką, nurodyti negali ir M. abiejų rankų kumščiais rankomis pradėjo smūgiuoti M. į veido sritį. Kiek tiksliai M. sudavė smūgių, ir į kurias veido vietas, nurodyti negali, nes neįsidėmėjo, buvo neblaivus ir konfliktas buvo labai trumpas. Tuo metu, kai M. pradėjo smūgiuoti M., jis atsistojo nuo kėdės, kuri stovėjo prie krosnies, norėjo apginti M., stojo jų viduryje ir tuo metu M. jam galva vieną kartą pasišokdamas nuo žemės sudavė kakta į nosį. Tuo jam sukėlė fizinį skausmą. Dešimtbalėje sistemoje skaudėjo 7 balais, skauda iki šiandien. Konflikto metu G. miegojo lovoje, o A. miegojo fotelyje. Kai M. sudavė keturis smūgius M., jam pradėjo bėgti kraujas, iš kur - nežino, tuo metu iškvietė medikus ir policijos pareigūnus. Dėl patirto skausmo teiks skundą. Nukentėjusysis D. K., papildomai apklaustas 2026 m. vasario 4 d. parodė, kad jau buvau davęs pirminius parodymus, kurie yra teisingi, prašo jais vadovautis. Nori papildyti duotus parodymus tuo, kad 2025 m. gruodžio 17 d., vakare, apie 18 val. jis kartu S. A., pradėjo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartoti alkoholinius gėrimus- degtinę, turėjo du butelius po 0,7 l talpos ir praimtą 0,5 litro talpos brendžio butelį (skysčio buvo likę apie 200 gramų). Jis vienas karto išgėrė brendį, ir tada su S. gėrė degtinę. Jiems begeriant degtinę, nespėjus išgerti vieno butelio, pas S. į svečius atėjo jam iš matymo pažįstami asmenys G. ir A., jų pavardžių nežino, kur jie gyvena nežino, bet kiek suprato iš jų kalbos, abu – (duomenys neskelbtini), jie pas S. svečiuose yra buvę ir kažkada anksčiau, yra juos čia pats matęs. Tiek A., tiek G. jau buvo iš pažiūros neblaivūs. Jie atsinešė alaus, kurį ir gėrė, o jis su S. gėrė degtinę. Nepasakys, kiek jau tuo metu degtinės buvome išgėrę, tačiau jau buvo stiprokai neblaivus, jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, kai vėliau, kažkuriuo momentu atėjo į svečius iš pažiūros neblaivus jo draugas M. L., jis atsinešė alaus vieną „pūslę“, jis iš pradžių išgėrė turėtą alų, o tada kartu su juo ir S., gėrė degtinę. Išgertuvių metu tarpusavyje sutarė draugiškai, nesipyko. Kiek pamena, išgertuvių metu jis visą laiką sėdėjo ant kėdės esančios kambario kairėje pusėje, prie pečiaus, A. sėdėjo priešais jį, kambario dešinėje pusėje, prie lango esančiame fotelyje, S. sėdėjo - gulėjo sofoje, esančioje kambario kairėje pusėje, prie pečiaus, kur ir jis po ta pačia puse sėdėjo ant kėdės, o G. su M. sėdėjo ant sofos, kuri buvo priešais juos, kambario dešinėje, prie lango, toje pusėje kur sėdėjo fotelyje A.. Pažymi, kad tarp minėtų sofų yra koks metro atstumas, stalo jokio nėra. Išgertuvių metu, jau kaip ir buvo minėjęs, galėjo būti apie 22 val., kuomet į svečius pas S. atėjo jam iš matymo pažįstamas asmuo – M., kurio pavardės nežino, jis iš pažiūros buvo neblaivus, su savimi atsinešė praimtą degtinės butelį, nepasakys ar 0,5 l ar 0,7 l talpos, skysčio butelyje buvo likę, kiek pamena mažiau negu pusę butelio. Pažymi, kad M. prieš tai kažkada buvo matęs tik vieną kartą, būtent pas S. namuose. M. atsisėdo ant sofos, kurioje sėdėjo -gulėjo S.. Jie visi tada draugiškai bendrai gėrė turėtą alkoholį, pažymi, kad tik A. su G. gėrė pačių atsineštą alų. Tada išgertuvių metu, kažkuriuo momentu, jau galėjo būti po vidurnakčio, kuomet išgirdo, kad M. su M. pradėjo pyktis, apsidžodžiavo, dėl kokios priežasties, nežino, kas pirmas iš jų pradėjo žodinį konfliktą, nežino. Tada kiek pamena, atsistojo M. ir jis priėjo prie tebesėdinčio ant sofos, kur gulėjo S., M. ir žodinio konflikto metu, M. atsistojus, jie tarpusavyje susistumdė. Jis į jų konfliktą nesikišo, tebesėdėjo ant kėdės prie pečiaus, o kiti asmenys S., G. ir A. tuo metu jau buvo „nulūžę“, dėl girtumo, S. su G. miegojo sofose, o A. – fotelyje. Ar susistumdymo metu M. su M. vienas kitam sudavė kokius nors smūgius rankomis ar kojomis tuo metu, to nematė, pargriuvę nebuvo, tačiau jie savaime tada po susistumdymo, atsisėdo ant sofų viena priešais kitą, tik kitose pusėse, nei kad sėdėjo prieš tai, t. y. M. po susistumdymo atsisėdo ant sofos kurioje gulėjo S., o M. – ant sofos prie lango, kurioje gulėjo G.. Tada savaime aprimus jų tarpusavio konfliktui, dar trise, t. y. jis, M. ir M. gėrė likusią degtinę. Tada M. kažką pasakė M., ką pasakė, nepamena, tačiau M. M. pasakyti žodžiai kaip suprato nepatiko, nes jis iš karto atsistojo nuo sofos, kurioje sėdėjo. Tuo pačiu metu nuo sofos atsistojo ir M.. Ir tada M. priėjęs prie jo smogė iš vieno kumščio ar abiejų kumščių M. į galvą – veido sritį, ne mažiau kaip keturis kartus, kur tikslai pataikė nematė, kiek matė M. tik rankomis bandė dengti savo veidą, smūgių jokių M. besigindamas nesudavė. M. smūgiavo kaip sakė tik kumščiais, kad būtų spyręs M. to nematė, visą laiką buvo kambaryje, jeigu būtų kur spyręs - būtų matęs, nei vienas iš jų pargriuvęs nebuvo. Jis tada iš karto atsistojo nuo kėdės ant kurios sėdėjo, ir iš karto norėdamas apginti M. stojo į jų vidurį, šaukė M., kad ramintųsi, pastūmė M. ranka ties krūtine nuo M., M. tada nukrito ant sofos, kurioje tebegulėjo S., S. dėl to atsibudo. M. tada atsistojo nuo sofos ir be žodžių pasišokdamas nuo grindų sudavė kakta jam į nosį ir po suduoto smūgio, tada pats atsisėdo ant sofos, kurioje gulėjo S.. M. buvo visiškai girtas, sėdėjo be žodžių, toks jausmas, kad pats nesuprato, kas čia įvyko. M. suduotą smūgi jam kakta į nosį S. matė, bet nieko nesakė, tik stebėjo, kas įvyko. Tuo metu M. tesėdėjo ant sofos, jo veidas buvo kruvinas, kraujavo kiek matė iš nosies, daugiau kažkokių sumušimui būdingų žymių jo veide nepastebėjo. Po M. suduoto smūgio jam šiek tiek pradėjo bėgti kraujas iš nosies, kurį nusivalė, išoriškai nosies sumušimo nesimatė, skausmo tuo metu dėl girtumo nejautė. Jis tada pranešė bendrajam pagalbos centrui, apie tai, kad namuose yra nepageidaujamas asmuo, kuris sumušė sugėrovą. Tada atvyko pareigūnai, medikai. Jis jiems nesakė, kad ir pats nuo M. nukentėjo, nes tuo metu fizinio skausmo nejautė, sužalojimų tuo metu jo veide nesimatė, jam svarbiausia buvo, kad išvežtų M. iš čia ir kad medikai suteiktų pagalbą M. ir tiek. M. pareigūnai tą naktį išvežė, o M. kiek pamena medikai išsivežė. A. su G. išėjo į namus, o jis su S. nuėjo miegoti. Atsibudęs ryte, pamatė, kad nosis jam nežymiai patinusi, juto gana stiproką skausmą, kurį ir šiai dienai vertintų 7 balais, į medikus tuo metu nesikreipė. Dėl patirto fizinio skausmo pateikė skundą M. L. atžvilgiu. Pats nuvyko pas teismo medicinos ekspertą, kur buvo apžiūrėtas, įtarė, kad gali būti lūžęs nosies kaulas, rekomendavo kreiptis pas šeimos gydytoją, ką jis ir padarė grįžęs iš jų. Šeimos gydytoja išrašė jam siuntimą ir jis tą pačią dieną kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centrą, kur jam buvo peršviesta nosis. Jis patyrė tik fizinę žalą, dėl jam sukelto fizinio skausmo, todėl civilinio ieškinio neteiks. Pažymi, kad po tos nakties įvykio jis daugiau nei su M., nei su M. L., nei su G. ir A. nebendravo, jų sutikęs nebuvo, o su S. apie tai, kas įvyko tą naktį, taip pat nebekalbėjo, nors gyvena kartu tame pačiame name. Dar gali nurodyti, kad M. L. jis asmeniškai pažįsta apie pusantrų metų laiko, iki tos nakties įvykio sutardavo gana gerai, yra ne kartą kartu vartoję alkoholį, aišku, yra buvę tarp jų konfliktinių situacijų išgertuvių metu, nes M. L. būdamas stipriai neblaivus tampa agresyvus, pradeda pats „rautis“, tačiau jos niekada nėra peraugusios į jų tarpusavio muštynes. Jis nuo M. L. nukentėjo pirmą kartą (1 t., b. l. 31-34, 37-41).
Nukentėjusysis M. M., apklaustas 2026 m. sausio 5 d. parodė, kad jis 2025 m. gruodžio 17 d., apie 19 val. (duomenys neskelbtini) mieste, eidamas (duomenys neskelbtini) gatve į namų pusę, ties mokesčių inspekcijos pastatu sutiko du jam pažįstamus asmenis D., pavardės nežino ir G., jo pavardės nežino, jie kiek žino abu gyvena (duomenys neskelbtini). Jis tuo metu buvo blaivus, o jie abu iš pažiūros atrodė neblaivūs, matėsi iš jų elgsenos, kalbos, pasiūlė prisijungti prie jų, t. y. eiti atsigerti alkoholio pas pažįstamą asmenį – S., jo pavardės nežino, tik žino, kad S. namas – medinis, geltonos spalvos, prie sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“, netoli tos vietos, kur jie ir susitiko, jie minėjo, kad jie ten baliavoja. Jis sutiko, ir tada su G. nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, nupirko 4 butelius po 1 l talpos alaus, 6 proc. stiprumo, G. nieko nepirko. Kai atėjo į minėtą namą, kambaryje iš karto po kaire puse, prie pečiaus esančios lovos gulėjo ar sėdėjo jam pažįstamas asmuo – S., jis buvo kažkiek neblaivus iš pažiūros, atrodė apsimiegojęs, o kitapus ant sofos sėdėjo jam nepažįstamas vaikinas, kaip dabar jau žino – M. L., vizualiai atrodė neblaivus, ant jo veido, paakyje matėsi mėlynė ar paraudimas, kurioje pusėje, nepamena, iš karto pagalvojo, kad ko gero po kažkokių muštynių. Tuo metu po kambarį vaikščiojo D., jis junginėjo telefone muziką. Jis atsisėdo ant kėdės netoli S., G. ir D. atsisėdo netoli M. L.. Daugiau, kiek pamena, kambaryje jokių asmenų tuo metu nebuvo. Jie gėrė jo atsineštą alų ir ten buvusį alkoholinį gėrimą – degtinę, kurios kiek pamena, jam atėjus buvo apie pusę 0,7 l talpos butelyje. Begeriant visi šnekučiavosi draugiškai. Tada po vidurnakčio, kažkurio momentu kilo šurmulys, ar tai juokais, vienas kitą erzindami, „(duomenys neskelbtini)“ apsižodžiavo tarpusavyje G., D. ir M.. Jis nesikišo, nesivėlė į tai, tik stebėjo. Tada M. jam pasakė „ko aš čia žiūriu“ ir jis tada atsistojo nuo sofos ant kurios sėdėjo ir priėjęs prie jo sėdinčio kitapus kambario, priešais jį - vieną kartą tyčia trenkė jam iš kumščio į nosį, dėl ko pajuto stiprų skausmą, juto, kad bėga kraujas iš nosies. M. tada nuo jo pats atsitraukė. Jis tuo metu valėsi kraują, žodžiu papriekaištavo M., ką jis čia daro ir tiek. Tada dar šiek tiek atsigėrė visi alkoholio. Netrukus, po kokių 5-10 minučių, M. pradėjo prie jo žodžiu kabinėtis, tada priėjo prie jo sėdinčio ant kėdės ir pradėjo jį suėmęs už kažkurios tai rankos tampyti, stumdyti, dėl ko jis nuslydo-nugriuvo ant grindų ir jam tada stojantis, M. tyčia iš kojos, kurios –nepasakys, spyrė jam į galvą – ties kaire ausimi, dėl ko pajuto stiproką skausmą ir ne mažiau kaip du kartus iš kumščio trenkė jam į veido sritį, ties skruostais, dėl ko taip pat juto stiproką skausmą. Jis jokių smurtinių veiksmų M. L. atžvilgiu nenaudojo. Tada, jeigu neklysta, abu, t. y. D. ir G., M. nuo jo atitraukė, nustūmė toliau nuo jo, M. buvo agresyviai nusiteikęs, minėti asmenys kiek matė nesimušė, tiesiog susistumdė, kurį tai laiką jie vienas ant kito rėkė, G. stovėjo tarpe jo ir M. užstodamas kūnu M. praėjimą link jo, kad M. būtų smogęs iš galvos D. į nosį tuo metu – to nematė, neužfiksavo, nes stengėsi pats tuo metu atsistoti, pasižiūrėti, kas jam atsitiko, kaip atrodo, susitvarkyti, nes nosis vis dar nežymiai kraujavo, juto stiproką fizinį skausmą galvoje. Girdėjo, kaip D. sušuko, kad kvies pagalbą. Tada M. L. aprimo ir atsisėdo priešais jį kitapus kambario ant sofos, kurioje gulėjo ar tai miegojo S.. Ar S. matė kas čia įvyko, negali pasakyti, nes jis kurį tai laiką galimai miegojo, nes buvo užsiklojęs visą kūną antklode. Kažkuriuo momentu kambaryje buvo pasirodžiusi ir kažkokia moteris, kuri bendravo su G., bet jis jos nepažįsta, ar ji matė, kaip M. jį mušė, nežino, neužfiksavo to momento, kada ji apskritai čia atėjo ir kada išėjo. Tada atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Po medikų apžiūros, buvo išvežtas GMP ekipažo į VšĮ Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur peršvietė galvą, nustatė nosies kaulų lūžį ir veido, ausies paviršinį sužalojimą, tą pačią naktį buvo išleistas iš gydymo įstaigos į namus. Dėl M. L. panaudoto fizinio smurto jo atžvilgiu patyrė ne tik fizinį skausmą, kurį bendrai įvertintų dešimtbalėje skausmo skalėje - 7, bet ir patyrė tiek nežymius, tiek nesunkius sužalojimus, todėl turi pretenzijų M. L. atžvilgiu, teiks pareiškimą, dėl sumušimo ir tyrimo eigoje pareikš civilinį ieškinį, dėl jam padarytos neturtinės žalos. Įvykio metu buvo neblaivus, tačiau įvykių seką papasakojo, tiek kiek atsimena, ką pats matė. Daugiau neturi, ką paaiškinti. Nukentėjusysis M. M., papildomai apklaustas 2026 m. vasario 24 d. parodė, kad jau buvo davęs pirminius parodymus, dėl 2025 m. gruodžio 18 d. nakties įvykio, adresu (duomenys neskelbtini), kur vykusių išgertuvių metu buvo sumuštas neblaivaus sugėrovo M. L.. Nors įvykio metu buvo pats neblaivus, tačiau įvykių seką papasakojo, tiek kiek atsiminė, ką pats matė. Jo anksčiau duoti parodymai yra teisingi, prašo jais vadovautis. Nori tik papildyti, kad po to, kai buvo sumuštas, sugėrovas D. K. pasakė jam, kad ir jis „gavo į galvą“ nuo M. L., pasikartos, kad jis pats asmeniškai to momento nematė, D. kalbino, jį, kad netylėtų, kad reikia priduoti policijai smurtautoją M. L.. Dar papildomai gali nurodyti, kad buvo nuvykęs pas teismo medicinos ekspertus (duomenys neskelbtini)e apžiūrai, kur buvo užfiksuoti sužalojimai, traumos. Pažymi, kad dėl sutrikdytos sveikatos nedarbingumo pažymos neturėjo. Dėl sumušimo patyrė ne tik fizinę žalą bet ir neturtinę žalą, dėl sutrikdytos sveikatos, patirtų sužalojimų, nepatogumų, išgyvenimų, todėl reikš civilinį ieškinį 600 eurų neturtinei žalai atlyginti. Daugiau neturi, ką paaiškinti (1t., b. l. 54-57, 60-63).
Liudytojas S. A., apklaustas 2025 m. gruodžio 19 d. parodė, kad yra asmuo, kuris nuolat vartoja alkoholinius gėrimus. 2025 m. gruodžio 17 d. ir 18 d. taip pat vartojo alkoholį savo namuose adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. gruodžio 17 d. pas jį į svečius buvo atėję kiek pamena G. Š., A. R., D. K., vėliau pas jį atėjo M. M., tiksliai kokiu laiku, nurodyti negali. Jis atsinešė degtinės butelį visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko, tiksliai kokiu laiku, išgertuvių metu G. Š. užmigo lovoje, o A. R. fotelyje, jis tuo metu irgi snaudė savo lovoje užsiklojęs galvą antklode, kai išgirdo triukšmą. Pabudo, patraukė nuo galvos antklodę, pamatė kaip tarp durų M. L. vieną kartą pašokęs nuo žemės sudavė D. K. į nosį. Daugiau jokių aplinkybių nurodyti negali, nes nežino. Dėl ko M. sudavė D. vieną smūgį, jis taip pat nurodyti negali, nes kaip minėjo, miegojo. Kaip pabudo, pastebėjo, kad kruvinu veidu yra M., jis sėdėjo ant jo lovos, jis jam sakė eiti nusiprausti veidą vandeniu, tačiau dar kartą pažymi, kad kokiomis aplinkybėmis ir kuriuo momentu jis buvo sužalotas, jis nematė ir nurodyti negali (1 t., b. l. 81-84).
Liudytojas G. Š., apklaustas 2026 m. sausio 16 d. parodė, kad 2025 m. gruodžio mėnesį, kažkada prieš šventes, tikslios dienos nepamena, kuomet vakare, jau buvo tamsu, bet laiko nepasakys, nepamena, jis kartu su savo sugyventine A. R., būdami jau gerokai neblaivūs, užėjo į svečius pas pažįstamą S. A. į namus, kurie yra (duomenys neskelbtini) miesto centre, prie sporto salės. Jiems atėjus, kambaryje buvo minėtas S., taip pat buvo jam iš matymo pažįstamas D., pavardės nežino, kiek žino iš nuogirdų, gyvenantis tame pačiame name, tik kitame jo gale, buvo ir dar keli vyrai, kiek jų buvo ir kas tokie - nepažįsta. Matė ant sofos sėdintį vyriškį, kurio veidas buvo kruvinas, matė tik kraujo žymes, ar buvo kokie nors sužalojimai veide- nepastebėjo, tą vaizdą pamena kaip per miglą. Kas iki jiems ateinat čia įvyko, nežino, nieko nematė, tik iš kitų ten buvusių asmenų kalbos suprato, kad tą vyriškį kruvinu veidu sumušė kažkoks M., pavardės nežino, ar tas minimas M. tuo metu buvo kambaryje, nežino, nes jis jo nepažįsta. Nei to vyriškio kruvinu veidu, nei to minėto M., kaip ir sakė, nepažįsta, jų veidų neįsidėmėjo, neatpažintų. Be to, pamena, kaip minėtas D., kažką pasakojo apie savo nosį, bet kas ten jam buvo, nepasakys, ar buvo kokios sumušimo žymės jo veide, nežino, nepamena. Jeigu neklysta, jis kartu su ten buvusiais asmenimis gėrė alų, tačiau kiek laiko, nepamena ir jis tada ant tos sofos, ant kurios sėdėjo tas vyriškis kruvinu veidu, „nusmigo“ dėl girtumo. Tada atsibudo tik kai kambaryje jau buvo policijos pareigūnai. Kas čia vyko tuo metu, kai miegojo, nežino, nematė, jokio triukšmo būdingo konfliktui, muštynėms negirdėjo. Pareigūnai dar jo prašė parodyti rankų krumplius, parodė, jokių sužalojimų nebuvo ir jis tada su A. išėjo namo. Kaip grįžo į namus, nepamena, nes buvo stipriai neblaivus. Po šio įvykio jis daugiau pas S. namuose nebuvo, D. sutikęs taip pat nebuvo, apie to vakaro įvykius daugiau nieko nežino. Papasakojo tiek kiek pamena, daugiau neturi, ką paaiškinti (1 t., b. l. 87-90).
Liudytoja A. R., apklausta 2026 m. sausio 16 d. parodė, kad 2025 m. gruodžio mėnesį, kažkada prieš šventes, tikslios dienos nepamena, kuomet vakare, jau buvo tamsu, bet laiko nepasakys, nepamena, ji kartu su savo sugyventiniu G. Š., būdami jau gerokai neblaivūs, užėjo į svečius pas pažįstamą S. A. į namus, adreso nežino, namas medinis, geltonos spalvos, (duomenys neskelbtini) miesto centre, prie sporto salės. Jiems atėjus, kambaryje buvo minėtas S., kuris sėdėjo ant lovos, be jo buvo dar jeigu neklysta trys vyrai, kas jie tokie - nežino, jų nepažįsta, juos matė pirmą kartą, jų veidų neįsidėmėjo, nepažintų. Visi buvo akivaizdžiai neblaivūs. Kiek pamena vienas iš jų sėdėjo ant kitos sofos nei kad minėtas S., ir to vyro veidas buvo kruvinas, jeigu neklysta kraujas bėgo iš nosies, daugiau kažkokių sužalojimų jo veide nepastebėjo. Ar buvo kokios nors sužalojimų žymės kitų ten buvusių asmenų matomose kūno vietose - to nepastebėjo. Kas iki jiems ateinat čia įvyko - nežino, nieko nematė. Ar jie klausė, kas čia nutiko - to nepamena. Kiek pamena, jie su ten buvusiais asmenimis dar kažkiek laiko gėrė alų, ji sėdėjo fotelyje, o jos sugyventinis G. ant tos sofos, ant kurios sėdėjo tas vyriškis kruvinu veidu. Jiems esant jokio konflikto, juo labiau muštynių - nebuvo. Ji tada kažkuriam laikui ko gero buvo prisnūdusi, nes kai atsibudo kambaryje jau buvo policijos pareigūnai. G. tuo metu dar miegojo, jį pažadino. Pareigūnai paklausė, kas čia nutiko. Ji iš karto pasakė, kad nieko nematė, nieko nežino. Dar kiek pamena, pareigūnai G. paprašė parodyti rankų krumplius, galvojo, kad gal jis sumušė tą vyriškį, G. parodė, krumpliai buvo be jokių sužalojimų, ir jie tada dviese išėjo į namus. Šio įvykio metu jos rimtis sutrikdyta nebuvo. Kaip grįžo į namus, nepamena, nes buvo stipriai neblaivi. Po šio įvykio ji daugiau pas S. namuose nebuvo, su jokiais kitais galimais to vakaro įvykio dalyviais nebendravo, apie to vakaro įvykius daugiau nieko nežino. Papasakojo tiek kiek pamena, daugiau neturi, ką paaiškinti (1 t., b. l. 93-96).
2025 m. gruodžio 18 d. tarnybiniu pranešimu, surašytu Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) RPK Reagavimo skyriaus tyrėjos A. V., iš kurio matyti, kad 2025 m. gruodžio 18 d. dirbant ekipaže „(duomenys neskelbtini)“ kartu su vyresn. tyrėju E. M. 00:11 val., iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), į pranešėjo namus įsiveržė du nepageidaujami asmenys, vienas iš jų trenkė kitam į galvą, galva kraujuoja. Atvykus nurodytu adresu pareigūnus pasitiko akivaizdžiai neblaivus (girtumą nusistatyti atsisakė) pranešėjas D. K., kuris nurodė, kad pas jį svečiuose buvo pažįstami: M., kurio pavardės nežino, kur gyvena taip pat nežino, G. Š. kur gyvenantis, nežino, A. pavardės ir gyvenamosios vietos nežino, taip pat buvo dar S. A., kuris gyvena kartu su juo, visi vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems bebūnant atėjo pažįstamas M. L., kuris priėjo prie M. ir jam rankos kumščiais sudavė į veido ir galvos sritį, kiek kartų negalėjo nurodyti. Kadangi pradėjo M. iš galvos ir veido srities bėgti kraujas, jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį, taip pat paprašė, kad atvyktų greitoji medicinos pagalba. D. K. nurodė, kad jis nenukentėjo, jam rimtis nesutrikdyta. Išsiaiškinta, kad nukentėjęs asmuo yra M. M., gyv. (duomenys neskelbtini), apžiūrėjus asmenį jo veidas buvo kruvinas. Asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, paklausus kas jam nutiko asmuo sunkiai dėliojo mintis, tik pasakė, kad jam jokios pagalbos nereikia, niekas jo nemušė. Jo buvo paklausta, kur asmuo buvo sumuštas, asmuo nieko neatsakė. Įvykio vieta nenustatyta, nes M. M. jos nenurodė. Atvykusi greitoji medicinos pagalba, vyrą apžiūrėjo, išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių tolimesnei apžiūrai, dėl galimos galvos traumos. Kadangi atvykę medikai norėjo asmenį kuo skubiau išvežti, jam girtumas nebuvo nustatytas. Buvo pabendrauta su akivaizdžiai neblaiviu M. L., asmuo dėl girtumo nesiorientavo aplinkoje, sunkiai dėliojo savo mintis tik nurodė, kad nieko jis nemušė. Namo viduje buvo akivaizdžiai neblaivi (girtumą nusistatyti atsisakė) A. R., kuri apie įvykį nieko pasakyti negalėjo, teigė nieko nematė. Akivaizdžiai neblaivus (atsisakė nusistatyti) G. Š., teigė, kad nieko nematė, nes miegojo. Neblaivus (girtumą nusistatyti atsisakė) S. A. nurodė, kad niekas nesimušė, jie tik visi šventė gimtadienį. Alkoholio matavimo prietaisu 01.01 val. M. L. nustatytas 3,38 prom., girtumas. Kadangi buvo gautas Šiaulių apylinkės teismo patvarkymas ir M. L. paskirtas 30 parų areštas, jis sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių areštinę. 2025 m. gruodžio 18 d. 02.15 val. gautas Respublikinės ligoninės slaugytojos pranešimas, kad GMP ekipažas iš (duomenys neskelbtini) pristatė girtą 2,75 prom. M. M., kuris dėl nosies kaulo lūžimo, karės ausies sumušimo išleistas gydytis ambulatoriškai (1t., b. l. 97-98)
Žemesnės instancijos teismas
2026 m. sausio 2 d. tarnybiniu pranešimu užfiksuota, kad 2026 m. sausio 2 d. susisiekta su pareiškėju (nukentėjusiuoju) D. K., kuris pokalbio metu nurodė, kad jam ir šiai dienai skauda nosį po 2025 m. gruodžio 18 d. nakties įvykio, kurio metu, M. L. tyčia trenkdamas iš kaktos į veido sritį sužalojo nosį, todėl 2026 m. sausio 6 d., 11 val. yra užsiregistravęs apžiūrai pas teismo medicinos ekspertą (duomenys neskelbtini). D. K. teigė, kad iškart po įvykio ir vėliau pats į medikus nesikreipė, dėl patirto sužalojimo, o įvykio vietoje buvusiems pareigūnams, medikams apie tai neužsiminė, nes buvo neblaivus, pamiršo, kad pats nukentėjo, kuomet užstojo, gynė kitą M. L. mušamą sugėrovą – M. M. (1 t., b. l. 99).
Iš Policijos registruojamų įvykių registro ROIK (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2025 m. gruodžio 18 d. užregistruotas įvykis adresu (duomenys neskelbtini) pagal gautą pranešėjo D. K. pranešimą, kad „Į pranešėjo namus įsiveržė du nepageidaujami asmenys, vienas iš jų trenkė kitam į galvą, galva kraujuoja. Nepilnamečių nėra. Info GMP, AVPK. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2025-12-18 00:06, (duomenys neskelbtini), Pranešėjo numeris: (duomenys neskelbtini) 2025-12-18 02:15 val. gautas Respublikinės ligoninės pranešimas, kad GMP ekipažas iš (duomenys neskelbtini) pristatė girtą 2,75 prom. M. M., kuris dėl nosies kaulo lūžimo, karės ausies sumušimo išleistas gydytis ambulatoriškai. Surašytas tarnybinis pranešimas. Pridedama: BPC ir BODY kamerų įrašai (1t., b. l. 100-103, 104, 105).
2026 m. sausio 19 d. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas skambučio Bendrajam pagalbos centrui garo įrašas, pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ (duomenys neskelbtini))“, kurio trukmė 01 min. 39 sek. Pranešėjas, prisistatęs D. K. nurodo, kad „norėtume policijos…nes du asmenys nepageidaujami, šis viens asmuo, asmenį sudaužė...kruvins... taip nesidara…va ką tik…medikų nereik, policija kaip atvažiuos – apžiūrės...viens nepageidaujams asmuo sudaužė vieno žmogų...va da kruvins...neplaukit!, neplaukit, no!...“. Operatorė klausia „tai gal reikia tikrai medikų, jeigų kruvinas?“, pranešėjas sako „no kvieskit…“. Operatorei paklausus „koks adresas?“, girdime pranešėjo atsakymą „(duomenys neskelbtini) rajons, (duomenys neskelbtini) gatvė (duomenys neskelbtini)…“ (1 t., b. l. 106-108).
2026 m. sausio 30 d. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti Policijos informacinės sistemos ir registrai - Kūno kamera užfiksuoto vaizdo sistemoje esantys kūno kamerų, kuriomis 2025-12-18 tarnybos metu, naudojosi ekipaže (duomenys neskelbtini) dirbę pareigūnai - Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) RPK Reagavimo skyriaus tyrėjai E. M. ir A. V. reaguodami į įvykį, adresu (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašai: "(duomenys neskelbtini)", "(duomenys neskelbtini)" ir "(duomenys neskelbtini)". Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip pareigūnams atvykus į įvykio vietą, gyvenamojo namo viduje, kambaryje prie durų stovi vaikinas ir šalia jo moteris ir du kito ekipažo pareigūnai, toliau ant sofos – sėdi vaikinas (ikiteisminio tyrimo duomenimis M. M.). Pareigūnei paklausus „kas čia daba yra gavęs? kas čia sumuštas yra“. Prie durų stovintis asmuo (ikiteisminio tyrimo duomenimis –pranešėjas- D. K.), sako „va, L. (duomenys neskelbtini) jam į dantis...dėl ką jis, žmogų dauža...„jis negyven, jis čia nepageidaujams…“ (rodo ranka mostą į ant sofos sėdintį vaikiną, atpažįstamą kaip – M. L.), už M. L. guli antklode užsiklojęs asmuo. Pareigūnai sako „ateik, einam iki medikų, apžiūrės“, M. M. sako „neisiu...nereik, man nereik nieka…“ (už jo ant sofos matome gulintį vyriškį, užsiklojusį antklode (ikiteisminio tyrimo duomenimis – G. Š.), kuris pakėlęs galvą klausia „kas čia buva?“. Pareigūnas išveda M. M. į lauką, pas medikus. M. L. uždaromas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą, M. L. sako „pričiom čia aš iš vis...ką aš tokio padario?“, pareigūnas atsako „sako, kad trenkei“. Pareigūnas prieina prie stovinčio GMP ekipažo (duomenys neskelbtini), kuriame matome sėdintį M. M.. Medikė tvarsčiu valo M. M. veido sritį – kaktą, sako „duok apžiūrėt...“, M. M. sako „nežiūrėk, čia nieka nėra“. Medikė jo klausia „kas čia buva?...kraujas išbėgęs iš nosies...iš ausies irgi kraujas…“. Užfiksuota kaip (duomenys neskelbtini) r. PK vidiniame kieme, tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini) laikino sulaikymo patalpoje M. L. tikrinamas blaivumas. M. L. įpučia iš pirmo karto, pareigūnė nustemba pamačiusi rezultatą, sako „ooo“. Pareigūnas telefonu informuoja „Sveiki, iš (duomenys neskelbtini) skambinam, susilaikėm asmenį pagal patvarkymą...“ (1 t., b. l. 109-112).
2026 m. vasario 3 d. Kitų objektų apžiūros protokolas ir fotolentelė, iš kurių matyti, kad apžiūrėti Policijos informacinės sistemos ir registrai - Kūno kamera užfiksuoto vaizdo sistemoje esantis kūno kameros, kuria 2025 m. gruodžio 18 d. tarnybos metu, naudojosi ekipaže (duomenys neskelbtini) dirbusi pareigūnė – Šiaulių AVPK Šiaulių mieto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėja Ž. Ž. kartu su kolega vyresn. tyrėju G. L., reaguodami į įvykį, adresu (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašas - „(duomenys neskelbtini)“. Pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Matome kai iš gyvenamojo namo kiemo link jų ateina vaikinas, atpažįstamas kaip D. K. sako „vieno subaladoja...aš neatlaisiu...nepageidaujams asmuo… sudaužę vieno žmogų.. M. L., kur tur sėdėt parų... tai subaladoja žmogų, kruvins visas (paliečia rankomis veidą)...bet nepaleiskit, vėl ateis pas mane…“. Pareigūnas klausia „tau medikų reikia?“, D. K. sako „jam reik...man nereik...tam žmogui reik…jis mane nervuoj, (duomenys neskelbtini)...“. Matome stovintį GMP ekipažą „(duomenys neskelbtini)“, medikė klausia „čia nukentėjęs?“, girdime kaip D. K. sako „ne, yra viduj nukentėjęs“, pareigūnė sako „ne, ten viduj, bet mes ten...labai agresyvus...laukiam antro ekipažo…“. Medikė sako „čia (duomenys neskelbtini), ne (duomenys neskelbtini)…“.Pareigūnas įeidamas į kambarį sako „kur čia žmonės sumušti?“, kambaryje matome vienas priešais kitą ant sofų sėdinčius asmenis, atpažįstamus kaip M. L. ir M. M.. Pareigūnas paklausia „kas buvo?“, kolegė pakartoja klausimą „kas nutiko?“. Akivaizdžiai neblaivus M. M. sako „kolegos, negalim stumdytis“. Girdime kito ekipažo pareigūnų klausimus „Kas čia daba yra gavęs?“. Kas čia buva daba? Kuris čia atėjot?“. Pareigūnė M. M. sako „ateik čia!medikai lauk...apžiūrės...“, M. M. sako „aš neateis...nereik...man nereik nieką“. Pareigūnas prieina prie M. M. sako „einam iki medikų“, vedasi jį laukan, M. M. sako „ką, aš dorns…“. D. K. sako „dėl ką jis, kurva, snuk daužą“. Pareigūnė klausia „kuris kuriam trenkė?“. D. K. sako „va, kas dauže... (rank rodo į ant sofos sėdintį M. L.)..jis čia negyven...nepageidaujams..“. Pareigūnai atveda M. L. prie vieno iš tarnybinių automobilių, girdime kaip jis sako „pričiom čia aš...", matome, kaip M. L. įlipa į tarnybinio automobilio gale esančią laikino sulaikymo patalpą. Pareigūnas sako „sakė, kad trenkei“. M. L. sako „ką aš tokio padariau iš vis?...“. Pareigūnė klausia „tu matei, kaip jam trenkė?“, D. K. atsako „ją, mačio, trenkė va tam...paliudysiu". Pareigūnė klausia „čia (duomenys neskelbtini) gyveni?“, D. K. sako „taip, aš čia nuomojuos…“. Matome GMP automobilyje sėdintį M. M., kurį apžiūrį medikė. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 116, 117-120, 121-123).
2026 m. vasario 12 d. gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad D. K. padarytas nosies sumušimas, pasireiškęs skeveldriniu nosikaulių lūžiu, paveikus kietu buku daiktu (paviršiumi), 1 trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Nustatytas skeveldrinis nosikaulių lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas sužalojimas pavojaus gyvybei nesukėlė. Nustatytas sužalojimas griuvimui nebūdingas. Nustatytas sužalojimas gali būti padaromas suduodat tiesioginį smūgi koja, kumščiu ar panašiai. Tyrimą atliko ir specialisto išvadą pateikė VTMT (duomenys neskelbtini) skyriaus teismo medicinos ekspertė J. Ž. (1 t., b. l. 135).
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, iš kurios matyti, kad GMP brigada ID (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) (adresas patikslintas (duomenys neskelbtini)) kviesta 2025 m. gruodžio 18, 00.11 val., atvyko 00.19 val., pranešimas: sumuštas vyras, kraujuoja galva. Atvykus M. M. nustatytas galvos, veido minkštųjų audinių sužalojimas, sutinimas, galvos skausmas. Galimas kaukolės pamato lūžis ir veido kaulų lūžis. Išvestas į lauką į GMP automobilį apžiūrai (dėl agresyvių žmonių), nes priešinosi. Iš burnos sklinda stiprus alkoholio kvapas. Ilgą laiką piktnaudžiauja alkoholiu, vyzdžiai lygūs, nesileidžia pilnai apžiūrai, net ir prie policijos pareigūnų. Atsisako pasirašyti. Stebimas dešinio skruosto sutinimas. Bėgęs kraujas iš nosies, stipraus kraujavimo nėra. Sutinęs kairės ausies išorinis kaušelis, kraujosruva ir guzas už ausies. Nežinoma ar buvo be sąmonės. Iš ausies landos išbėgęs kraujas. Daugiau sužalojimų neišsako. Preliminari diagnozė: Intrakranijinis galvos sužalojimas, nepatikslintas (1 t., b. l. 139).
2026 m. kovo 5 gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad M. M. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu dešinio skruosto srityje, kairės ausies srityje, nosies srityje, poodine kraujosruva kairės ausies srityje, nosies kaulų lūžiu. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui ir aplinkybėms nėra. M. M. nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai suduodant kumščiu, įspiriant, ar panašiai, mažiausiai 2 trauminių poveikių pasekoje. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu M. M. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. M. M. nustatyti sužalojimai visumoje griuvimo metu padaromiems sužalojimams nebūdingi. Dėl nustatyto veido sumušimo, pasireiškusio minkštųjų audinių patinimu dešinio skruosto srityje, kairės ausies srityje, nosies srityje, poodine kraujosruva kairės ausies srityje M. M. sveikata sutrikdyta nežymiai, o dėl nustatyto nosies kaulų lūžio M. M. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 d. laikotarpiui. Tyrimą atliko ir specialisto išvadą pateikė VTMT (duomenys neskelbtini) skyriaus teismo medicinos ekspertė S. M. (1 t., b. l. 153-155).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas kas, sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.
Kaltinamasis M. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltės iš esmės neneigė, tačiau nurodė, jog aplinkybių nelabai pamena dėl buvusio girtumo. Teismo posėdžio metu išreiškė abejones dėl kai kurių kaltinime nurodytų aplinkybių, tačiau tuo pačiu nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Vėliau teismo posėdžio metu nurodė, kad jo galutinė pozicija – kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau detaliau įvardyti, kurios kaltinimų dalies ne/pripažįsta negalėjo. Tai, kad kaltinamasis savo kaltės visiškai nepripažino, teismo vertinama, kaip jo gynybinė pozicija, abejojant dėl savo atliktų veiksmų, nesant tikram ir tiksliai įvykių neprisimenant dėl buvusio neblaivumo.
Byloje nėra ginčo, kad minimo įvykio metu, t. y. 2025 m. gruodžio 18 d. po vidurnakčio adresu (duomenys neskelbtini) buvo kaltinamasis, nukentėjusieji D. K., M. M., teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai. Kaltinamajam savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažįstant iš dalies, kaltinamajam suformuluotame kaltinime nurodytas aplinkybes teismas vertina kitų byloje esančių įrodymų kontekste.
Nukentėjusysis M. M. duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad M. L. atsistojęs nuo sofos, ant kurios sėdėjo, priėjo prie jo sėdinčio kitapus kambario, ir stovėdamas priešais jį vieną kartą trenkė jam iš kumščio į nosį, tada nuo jo atsitraukė. Tada dar šiek tiek visiems išgėrus alkoholio, po 5-10 minučių, M. L. pradėjo prie jo žodžiu kabinėtis, tada priėjo prie jo sėdinčio ant kėdės ir pradėjo jį suėmęs už rankos tampyti, stumdyti, dėl ko jis nuslydo-nugriuvo ant grindų ir jam tada stojantis, M. tyčia iš kojos spyrė jam į galvą – ties kaire ausimi, dėl ko pajuto stiproką skausmą ir ne mažiau kaip du kartus iš kumščio trenkė jam į veido sritį, ties skruostais, dėl ko taip pat juto stiproką skausmą. Nors teisiamojo posėdžio metu M. M. neatsiminė aplinkybių visiškai tiksliai, tačiau patvirtino, kad M. L. jo atžvilgiu atliko kelis smūgiavimo veiksmus: į ausį, skruostą, žandą, gal du, tris smūgius. Spyris koja į veidą buvo. Nurodė, kad anksčiau duodamas parodymus atsiminė geriau, todėl teismas gali vadovautis anksčiau duotais parodymus. Būtent apie patirtus smūgį kumščiu į nosį, spyrį į galvą bei dar ne mažiau kaip du smūgius į veidą kumščiu nukentėjusysis nurodė ir 2026 m. sausio 5 d. protokolu-pareiškimu (1 t., b. l. 17-20). Kaltinime nurodytas M. M. sužalojimo aplinkybes patvirtina ir 2026 m. kovo 5 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jam nustatytų sužalojimų, jų pobūdžio, lokalizacijos (1 t., b. l. 153-155).
Tai, kas išdėstyta, teismo vidiniu įsitikimu, nepalieka pagrįstos abejonės kaltinamojo kalte padarius nusikalstamą veiką M. M. atžvilgiu, todėl jis pripažintinas kaltu. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, nes jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia, ne mažiau keturių kartų smogė kumščiu ir koja spyrė M. M. į galvą ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam padarė veido sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu dešinio skruosto srityje, kairės ausies srityje, nosies srityje, poodine kraujosruva kairės ausies srityje ir nesunkiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamą sužalojimą - nosies kaulų lūžį.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta ir tai, jog M. L. 2025 m. gruodžio 18 d., 00.11 val., (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia smogė vieną kartą kakta D. K. į veido sritį – nosį, ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam padarė nosies sumušimą ir nesunkiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamą sužalojimą - skeveldrinį nosikaulių lūžį. Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina šį M. L. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu M. L. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos D. K. atžvilgiu neneigė, nekėlė abejonių dėl nustatytų aplinkybių. Išdėstytą kaltinimą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiojo M. M. parodymai, liudytojo S. A. parodymai, iš dalies liudytojų A. R., G. Š. parodymai, 2025 m. gruodžio 19 d. D. K. protokolu-pareiškimu nurodytos aplinkybės (1 t., b. 1. 10-11) ir kt. M. L. veiksmai padarant D. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/2011 yra išaiškinta, kad nusikaltimų žmogaus sveikatai sudėtys sukonstruotos taip, kad vienas BK straipsnis ima apsaugon vieno žmogaus sveikatą. Sveikatos sutrikdymai, padaryti keliems skirtingiems žmonėms, kvalifikuojami kaip atskiri nusikaltimai.
Aptariamu atveju neginčijamai nustatyta, kad M. L. 2025 m. gruodžio 18 d., apie 00.10-00.11 val., (duomenys neskelbtini), nusikalstamais veiksmais žalą BK 138 straipsnio saugomam objektui – žmogaus sveikatai ir kūno neliečiamumui padarė dviem asmenims: t. y. smurtaudamas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam M. M. bei smurtaudamas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą D. K.. Prieš abu nukentėjusiuosius buvo smurtauta iš esmės tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje. Visgi, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamasis ne vienu veiksmu (judesiu) sužalojo bei sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiesiems, tačiau prieš kiekvieną nukentėjusiąją naudojo fizinį smurtą atskirai: sudavęs nukentėjusiajam M. M., D. K. bandant jį sustabdyti, smurtavo ir prieš kitą nukentėjusįjį – D. K.. Byloje taip pat nėra duomenų, kad M. L. smurtaudamas nukentėjusiojo M. M. atžvilgiu, būtų turėjęs susiformavusį (pradinį) sumanymą smurtauti ir nukentėjusiojo D. K. atžvilgiu. Todėl tokie kaltinamojo veiksmai, kuomet jis fiziniais veiksmais sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą vienam asmeniui, po to kitais smurtiniais veiksmais nesunkiai sužalojo kitą žmogų, kvalifikuotini pagal du atskirus BK 138 straipsnius, kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. rugsėjo 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-210-616/2024)
Bausmės skyrimas
Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymą, numatytos alternatyvios bausmės –laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 27 straipsnio 1 dalimi (nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi redakcija) nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.
M. L. ne kartą teistas už apysunkius, nesunkius nusikaltimus, baudžiamąjį nusižengimą. Teistas taip pat ir už nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kaip ir nagrinėjamu atveju. Esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, padarė naujas tyčines nusikalstamas veikas. Darytina išvada, kad M. L. savo gyvenimo būdo nekeičia, sistemingai daro naujas nusikalstamas veikas, išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą, bei tai, kad jo kriminalinio elgesio nuostatos yra susiformavusios, todėl pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).
Viso baudžiamojo proceso metu kaltinamasis M. L. savo kaltę iš esmės pripažino, jos neneigė. Nors paskutiniame teismo posėdyje nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau nenurodė aplinkybių, kurių nepripažįsta. Tokia pozicija teismo vertinama kaip abejonės dėl savo atliktų veiksmų, nesant tikram ir tiksliai įvykių neprisimenant dėl buvusio neblaivumo. Teismų praktikoje savo kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas ir tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2013, 2K-516-697/2015; Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-264-493/2025). Esant minėtoms aplinkybėms, vertintina, jog savo kaltę M. L. iš esmės pripažino.
Apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos spręstina ne tik iš bendrų pareiškimų dėl kaltės pripažinimo, bet ir objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą. Tai, jog gailisi dėl savo veiksmų M. L. nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu ((2 t., b. l. 73-74, 90-91, 107), tiek ir nagrinėjant bylą teisme. Taip pat nurodė, kad jeigu bus pareikšti kokie nors civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo, stengtųsi geranoriškai susitarti dėl žalos atlyginimo (2 t., b. l. 90-91). Nors teigiamas kaltinamojo atsakymas į klausimą dėl gailėjimosi padarius nusikaltimą savaime neįrodo kaltininko nuoširdaus gailėjimosi, tačiau šiuo atveju atsižvelgtina ir į kitas svarbias su kaltinamojo asmenybe susijusias aplinkybes. Teismo vertinimu, M. L. asmenybė nebrandi, pakankamai jauno amžiaus, stebimas žalingas alkoholio vartojimas, dėl kurio yra lankęsis priklausomybių centre (2 t., b. l. 73-74). Esant minėtiems duomenims, teismo vertinimu, nėra pagrįsta tikėtis, jog kaltinamasis pateiktų kitokį, nei verbalinį, labiau išreikštą, turiningiau detalizuotą gailėjimąsi.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamojo M. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatyta veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas punktas).
M. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Nesant iki nagrinėjamos veikos padarymo (2025 m. gruodžio 18 d.) įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo M. L. būtų pripažintas recidyvistu, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė būdamas recidyvistu BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto prasme (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2026 m. gegužės 28 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-183-519/2026). Pažymėtina, kad 2026 m. kovo 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje nuosprendžiu M. L. pripažintas recidyvistu, tačiau nuosprendis šis įsiteisėjo 2026 m. balandžio 24 d. Todėl ši aplinkybė nepripažintina M. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kaip to baigiamosiose kalbose prašė prokuroras.
Skirdamas bausmę kaltinamajam M. L. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis teistas keturis kartus (nuosprendžio priėmimo metu), visos kaltinamojo anksčiau įvykdytos nusikalstamos veikos yra tyčinės, už jo įvykdytas nusikalstamas veikas anksčiau skirtos arešto, laisvės atėmimo bausmės, daugelį kartų baustas administracine tvarka, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbantis. Tačiau net ankstesniais nuosprendžiais skirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės nemotyvavo kaltinamojo nutraukti nusikaltimų darymo, iš esmės savo tikslų nepasiekė. Taigi, šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad M. L. tinkamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų nėra padaręs, savo gyvenimo būdo nekeičia ir nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro nusikalstamas veikas. Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmių skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismas, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam už padarytų nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), padarymą sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant jų trukmes didesnes nei sankcijose numatytos minimalios bausmės, t. y.: už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (dėl D. K. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo) – 1 metų laisvės atėmimo bausmę, už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (dėl M. M. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo) – 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, paskiriant M. L. subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pridedamos bausmių dalys nustatytos atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos, už kurias jos paskirtos, yra nusikaltimai žmogaus sveikatai, nuo jų nukentėjo iš esmės niekuo dėti asmenys; M. L. praeityje jau teistas už nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai. Šios aplinkybės rodo neigiamą kaltinamojo požiūrį į vieną iš labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių, nepagarbą jai siekiant savanaudiškų tikslų ar sprendžiant asmeninio pobūdžio konfliktus (BK 63 straipsnio 4 dalis).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2026 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir M. L. skirtina galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Atsižvelgiant į anksčiau jau minėtas su kaltinamojo asmenybe susijusias aplinkybes, taip pat pažymint, jog anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas pakankamo prevencinio poveikio M. L. neturėjo, be to, nevykdė anksčiau jam skirtų švelnesnių bausmių (jos buvo keičiamos griežtesne bausme), teismas sprendžia, jog bausmės vykdymo atidėjimas netaikytinas.
Dėl civilinių ieškinių
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis M. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo, teisiamojo posėdžio metu palaikė civilinį ieškinį, bei nurodė, kad patyrė psichologinę traumą, buvo mėlynės ant veido, tai neigiamai jį veikė darbo aplinkoje. Sukeltas fizinis skausmas, po traumos skaudėjo, po mėnesio nuo įvykio dar juto baimę, nepasitikėjimą kitais. Kreipėsi į šeimos gydytoją dėl skausmų.
Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-604/2005, Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nagrinėjamu atveju yra neginčijamai nustatyta, kad M. L. įvykdė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką M. M. atžvilgiu, dėl ko pastarasis neabejotinai patyrė neturtinę žalą dėl jam nusikaltimu padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, sukėlusio sužalojimus (lūžį). Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis turi gauti adekvatų jo patirtiems neigiamiems išgyvenimams neturtinės žalos atlyginimą iš kaltinamojo.
Sprendžiant dėl konkretaus priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas įvertina tai, kad nukentėjusysis nukentėjo nuo tyčinės nusikalstamos veikos, kuria kėsinamasi į asmens sveikatą, M. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris neabejotinai sukėlė fizinį skausmą, smurtiniai veiksmai buvo nukreipti (atlikti) į nukentėjusiojo sveikatai, gyvybei pavojingą kūno sritį – galvą, veido sritį, padarytas nosies kaulų lūžis. Teismo įsitikinimu, civiliniame ieškinyje pagrįstai nurodoma, kad dėl šios veikos M. M. patyrė baimę bei kitus neigiamus išgyvenimus, smurto pasekmes jautė ir po įvykio. Duomenų apie ilgalaikius liekamuosius reiškinius nukentėjusiojo sveikatai nėra.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio baudžiamosiose bylose, kai asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo M. M. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra pakankama ir teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas (BPK 115 straipsnis).
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos M. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 214,12 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiesiems suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 158-160). Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pripažinta civiline ieškove (1 t., b. l. 168-169). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekse (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas arba kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo įrodyta, kad dėl kaltinamojo kaltų veiksmų, buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiųjų M. M., D. K. sveikata ir jiems buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, gydymo išlaidas padengė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, todėl ji turi į žalą padariusį asmenį (M. L.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš prie civilinio ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiųjų gydymo išlaidos yra 214,12 Eur, šios išlaidos yra įrodytos, pagrįstos, todėl ši suma Privalomojo sveikatos draudimo fondui priteistina iš kaltinamojo.
Dėl teisinės pagalbos išlaidų
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš baudžiamojoje byloje pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. liepos 15 d. pažymos, matyti, kad baudžiamojoje byloje teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam M. L. išlaidos sudaro 255,06 Eur. Teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Sprendžiant antrinės pagalbos išlaidų išieškojimo klausimą, atsižvelgiama į tai, kad M. L. gynėjas buvo privalomai paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais, nepriklausomai nuo kaltinamojo pozicijos, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį (byloje nėra duomenų apie jam priklausantį nekilnojamąją ir kilnojamąjį turtą), tai, kad šiuo metu jis atlieka ir artimiausiu metu dar pakankamai ilgą laiką atlikinės keliais nuosprendžiais paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pajamų šiuo metu negauna, taip pat į tenkintų civilinių ieškinių dydį. Dėl paminėtų priežasčių spręstina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodytos išlaidos už kaltinamajam bei nukentėjusiesiems teiktą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamojo neturi būti išieškotos.
Kaltinamajam 2026 m. sausio 12 d. prokuroro nutarimu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2026 m. vasario 26 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (2 t., b. l. 56-57), paliktinas galioti ir jo terminas pratęstinas iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių atlyginimo (išieškojimo) įvykdymo dienos, atlyginus (išieškojus) civilinius ieškinius – panaikinti. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai (4 vnt.) (BPC ir pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, įtariamojo M. L. nuotolinės apklausos įrašas; D. K. ir M. M. rentgenogramos) paliktini saugoti prie bylos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303–305, 307– 308 straipsniais teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį (dėl D. K. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį (dėl M. M. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo) – 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausme;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir M. L. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2026 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti M. L. galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.
Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką ir atliktą bausmės dalį pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2026 m. kovo 24 d. nuosprendį.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, M. L. pripažinti recidyvistu.
Nukentėjusiojo M. M. civilinį ieškinį tenkinti ir iš M. L. priteisti 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo naudai.
Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš M. L. priteisti 214,12 Eur (du šimtus keturiolika eurų 12 centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamos nuo priteistos žalos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo įvykdymo. Nustatyti, kad priteista žalos atlyginimo suma ir palūkanos turi būti pervestos į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „(duomenys neskelbtini)“, AB, banko kodas (duomenys neskelbtini).
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2026 m. vasario 26 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti ir jo terminą pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių atlyginimo (išieškojimo) įvykdymo dienos, atlyginus (išieškojus) civilinius ieškinius – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: keturis kompaktinius diskus palikti saugoti prie bylos.
Neišieškoti iš M. L. teisinės pagalbos išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.