- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-06-17
- Bylos Nr.
- e2-5712-1282/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01405-2026-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Andrius Ščevinskas
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- A. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 2.3.1.2.4Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Aurimui Bagavičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui A. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. K., kuriuo teismo prašo: 1) nustatyti mažametės dukters E. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina, t. y. ieškove R. M.; 2) priteisti iš atsakovo A. K. išlaikymą dukrai E. K. po 300 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. gruodžio 14 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) paskirti ieškovę R. M. dukrai E. K. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 4) priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Ieškinys grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
Šalių mažametė dukra E. K. nuo pat gimimo gyvena su mama R. M.. Ji stengiasi bei imasi priemonių, kad mergaitė augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje, dukra yra labai prisirišusi prie mamos, tėtis dukra visiškai nesirūpina, neturi tam reikiamų įgūdžių, neteikia jai išlaikymo, todėl dukros E. K. gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su jos motina, t. y. ieškove.
Šiuo metu ieškovė viena augina ir rūpinasi dukra, jai vienai tenka su vaiko išlaikymu susijusios išlaidos.
E. K. kasmėnesinių poreikių patenkinimui reikalinga suma sudaro apie 870 Eur. Dalį šios sumos ieškovė padengia valstybės mokamomis vaiko išmokomis, tačiau likusi suma, kuri yra reikalinga mažametės dukros poreikių patenkinimui sudaro kiek daugiau nei 650 Eur. Todėl ieškovė prašo, kad atsakovas prie mažametės dukros išlaikymo prisidėtų po 300 Eur kasmėnesine išlaikymo suma.
Atsakovas išlaikymo neteikia dukrai nuo pat gimimo, ja nesirūpina, todėl išlaikymas turi būti priteistas nuo 2025 m. gruodžio 14 d., t. y. nuo dukros gimimo.
Šalių dukra yra kelių mėnesių amžiaus, todėl ieškovė mano, kad šiuo metu nėra tikslinga nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su mažamete dukra tvarką. Ieškovė nedraudžia atsakovui matytis ir bendrauti su dukra.
Atsakovas A. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) į bylą pateikė išvadą, kurioje Skyrius nurodo, kad ieškovė be E. K. turi dar du nepilnamečius vaikus (duomenys neskelbtini), atsakovas be E. K. turi dar vieną nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini). Šalių šeimoms nėra taikomas atvejo vadybos procesas. 2026 m. gegužės 20 d. Skyrius lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje bei nustatė, kad E. K. suteikiamos tinkamos gyvenimo bei buities sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad E. K. nuo gimimo yra prižiūrima tik ieškovės, ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina nėra, Skyrius daro išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus šiuo atveju. Pagal susiformavusią teismų praktiką, minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu yra 1153 Eur dydžio (atskaičius mokesčius siekia 846 Eur), pripažintinas būtinu priteisiant vaikams išlaikymą būtiniesiems jų poreikiams patenkinti. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis. Tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nesąžiningu elgesiu. Tik asmuo (šiuo atveju motina), nuolat gyvenanti su vaiku bei jį auginanti, kiekvieną dieną tenkinant kasdienius vaiko poreikius, geriausiai žino koks išlaikymo dydis yra reikalingas. Todėl Skyrius neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais dėl vaiko poreikių apimties. Todėl atsižvelgiant į tai, kad vaikui išlaikyti skiriama suma neturėtų apsiriboti tik minimalių ir fiziologinių vaikų poreikių tenkinimo užtikrinimu, darytina išvada, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka nepilnametės E. K. teises ir teisėtus interesus.
Teismo posėdžio metu ieškovė R. M. bei jos atstovė advokatė Daiva Rusakienė, pareikštą ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais ir motyvais. Ieškovė papildomai paaiškino, jog nuo pat gimimo rūpinasi dukros sveikata, veža pas gydytojus, į specialias mankštas baseine. Vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 871,50 Eur sumą. Už E. K. kiekvieną mėnesį gauna po 215 Eur išmokas iš valstybės. Pati šiuo metu nedirba, yra registruota darbo biržoje, gauna išmokas iš SODROS, apie 260 Eur per mėnesį. Vaikus padeda prižiūrėti tėvai, prisideda ir finansiškai. Gyvena nuomojame 2 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Turi dar du kitus vaikus, kurių tėvas išlaikymo jiems neteikia. Jų išlaikymui gauna socialines išmokas, kurių suma yra apie 1000 Eur. Atsakovas prie vaiko išlaikymo niekaip kitaip neprisideda, išskyrus šiuo metu mokamą, teismo 2026 m. kovo 16 d. nutartimi priteistą, laikiną išlaikymą.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė advokatė Daiva Rusakienė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad byloje yra pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovo tiek išlaikymą, tiek išlaikymo įsiskolinimą nuo mažamečio vaiko gimimo datos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Atsakovas neneigia pareigos, kad jis privalo išlaikyti mažametę dukrą, tačiau nesutinka su išlaikymo dydžiu. Ieškovės prašoma priteisti vaikui 300 Eur išlaikymo dydžio suma yra žymiai mažesnė negu teismų praktikoje nustatytas orientacinis dydžio kriterijus, t. y. minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijus, kurio ieškovė neturėtų pareigos įrodinėti. Tačiau ieškovė, siekdama pašalinti abejones, į bylą pateikė papildomus įrodymus, susijusius su šalių mažametės dukros turimomis tam tikromis sveikatos problemomis. Atsakovas prie dukters išlaikymo niekaip kitaip neprisideda, nei priežiūra, nei nupirkdamas papildomų daiktų. Nesant jokių papildomų duomenų, kad atsakovas negalėtų susirasti papildomo darbo, nėra pagrindo priteisti mažesnį vaiko išlaikymo dydį, nei ieškovės prašomas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas A. K. su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Nurodė, kad neprieštarauja dėl nepilnametės dukters E. K. gyvenamosios vietos nustatymo su jos motina R. M., tačiau nesutinka su reikalavimu priteisti išlaikymą vaikui po 300 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės. Paaiškino, kad negali mokėti tokios sumos, nes pats nepragyvens. Dirbti pradėjo tik nuo 2026 m. kovo mėn., iki to laiko buvo registruotas darbo biržoje, gaudavo išmokas apie 320 Eur per mėnesį. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atlyginimas yra 600 Eur, po mokesčių lieka 400 Eur. Gyvena pas tėvus. Turi kitą dukrą, kuriai yra (duomenys neskelbtini), kuri gyvena Anglijoje. Sveikatos problemų jokių neturi, yra sveikas. Geriau apmokamo darbo bando ieškoti, tačiau neranda. Supranta, kad turi prisidėti prie dukros išlaikymo, padėti ja rūpintis.
Teismo posėdžio metu Skyriaus atstovas Aurimas Bagavičius pareikštą išvadą palaikė pilnai ir papildomai nurodė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 300 Eur dydžio išlaikymą, kuris yra mažesnis negu puse minimalios algos, tai yra minimali suma, todėl neabejoja ieškovės argumentais dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio. Tuo labiau, kad ieškovė pateikė papildomus įrodymus dėl šiai dienai esančių tam tikrų vaiko sveikatos problemų. Mano, kad ieškinį reikia tenkinti pilna apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
Nustatytos faktinės aplinkybės
Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. M. ir atsakovas A. K. yra mažametės E. K., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai ((duomenys neskelbtini)). Šalys santuokos sudarę nebuvo, kartu niekada negyveno. Mažametė šalių dukra E. K. nuo gimimo gyvena kartu su mama R. M. jos gyvenamojoje vietoje. Ieškovė niekur nedirba, registruoto nuosavybės teise priklausančio turto neturi, gyvena nuomojamame 2 kambarių bute. Ieškovei mokamos socialinė išmokos: 215 Eur per mėn. vaiko pinigai, 260 Eur išmokos iš SODROS. Ieškovė be E. K. turi dar du nepilnamečius vaikus E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), už kuriuos taip pat gauna socialines išmokas, kurių suma sudaro apie 1000 Eur.
Atsakovas A. K. dirba (duomenys neskelbtini), gauna vidutiniškai 600 Eur atlyginimą per mėnesį. Registruoto nuosavybės teise priklausančio turto neturi. Gyvena pas tėvus. Be E. K. turi dar vieną nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini).
Dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
Ieškovė teismo prašo nustatyti šalių mažametės dukters gyvenamąją vietą su ja. Tokį prašymą ieškovė motyvuoja tuo, jog vaikas nuo pat gimimo gyvena su mama, mergaitė auga saugioje ir tinkamoje aplinkoje, dukra yra labai prisirišusi prie mamos.
Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu sutinka.
Išvadą teikianti institucija nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus.
Atsižvelgiant į tai, jog šalių mažametė dukra nuo pat gimimo, o ir šiuo metu faktiškai gyvena kartu su mama, byloje nesant duomenų, kad mama netinkamai vykdo savo pareigą rūpintis mažamete dukra, kartu įvertinus aplinkybę, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų pareiškęs ieškovei prieštaravimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ar siekęs šalių mažametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su juo, pareikštas reikalavimas šioje dalyje tenkinamas, mažamečio vaiko E. K. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškove R. M. (CK 3.174 straipsnis).
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo neprašė nustatyti atsakovo bendravimo su mažamečiu vaiku bendravimo tvarkos, nurodydama, jog iš jos pusės jokių trukdymų atsakovui bendrauti su dukra nėra. Ieškovė nurodė, jog supranta, kad atsakovas turi teisę ir privalo dalyvauti vaiko auklėjime. Atsakovas paaiškino, kad šiuo metu nėra linkęs lankyti dukrą ir su ja bendrauti, nes ji dar labai maža, tačiau vėliau norėtų bendrauti.
Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Atsižvelgiant į tai, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes tik atsižvelgiant į juos gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).
Atsižvelgiant į aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčo šiuo klausimu nekyla, ieškovė nurodė, jog ji nepageidauja nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, tokio reikalavimo teismui pateiktame ir priimtame nagrinėti ieškinyje nesuformulavo, teismas, nagrinėjamu atveju nenustatęs poreikio nustatyti bendravimo tvarką, sprendžia, kad atsakovo bendravimo su mažamete dukra tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje nenustatytina. Nepaisant to, teismas šalims išaiškina, jog ateityje tarp šalių kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir sąlygų, kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo mažamečio vaiko išlaikymą po 300 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo vaiko gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovas su ieškovės prašomu priteisti vaikui išlaikymo dydžiu nesutinka, nurodo, kad gali mokėti po 200 Eur. Skyriaus vertinimu, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka mažametės E. K. teises ir teisėtus interesus.
CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio – vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat.
Vertinant vaiko būtinuosius poreikius teismas turi teisę vadovautis, kaip orientaciniu, minimalios mėnesinės algos kriterijumi, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-16-706/2016, 32 punktas, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-200-601/2018, 15 punktas kt.). Plėtodamas teismų praktiką, Kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
Lietuvos Respublikoje 2026 m. sausio 1 d. Vyriausybės patvirtinta MMA yra 1 153 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 709), atskaičius mokesčius – 847 Eur. Taigi, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Šiuo metu vaiko išmokos dydis yra 129,50 Eur, su papildoma išmoka gausioms/nepasiturinčioms šeimoms 76,20 Eur, todėl orientacinis išlaikymo dydis tenkantis vienam iš tėvų, jų turtinei padėčiai esant lygiavertei yra apie 423,50 Eur neatskaičius vaiko išmokos, o atskaičius išmoką – po 320,65 Eur per mėnesį. Minėtas išlaikymo dydis siejamas su būtiniausių vaiko poreikių tenkinimu ir šio dydžio nereikia įrodinėti.
Ieškovė su ieškiniu pateikė vaiko poreikių lentelę, tačiau įrodymų dėl konkrečių išlaidų teismui nepateikė. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Taigi ieškovė neturėjo pareigos pateikti įrodymus dėl vaiko poreikių prašomai 300 Eur sumai. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, vertina atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymas yra mažesnis nei minimalus orientacinis dydis. Atsakovas nurodė, kad neturi galimybių teikti tokio dydžio išlaikymo dėl jo paties sunkios turtinės padėties, sutinka mokėti po 200 Eur.
Teismas, vertindamas atsakovo argumentus, susijusius su jo finansiniu pajėgumu teikti vaikui išlaikymą (nedidelis darbo užmokestis, sunki turtinė padėtis), pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Todėl tais atvejais, kai tėvų pajamos yra nedidelės ar jie jų neturi išvis, kai tėvai neturi turto, kuriuo galėtų būti teikiamas išlaikymas kita forma nei periodinėmis išmokomis, teismas turi įvertinti, dėl kokių priežasčių tėvai neturi galimybių dirbti ir tinkamai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis yra 600 Eur, atskaičius mokesčius – 400 Eur (2026 m. balandžio 2 d. išrašas iš SODROS, atsakovo paaiškinimai 2026 m. birželio 4 d. teismo posėdžio metu). Registruoto nuosavybės teise priklausančio turto neturi. Gyvena pas tėvus. Be E. K. turi dar vieną nepilnametį vaiką ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, nustatytą neįgalumą ar kad jo darbingumas būtų ribotas. Ieškovė šiuo metu nedirba, nuo 2025 m. kovo 3 d. yra registruota užimtumo tarnyboje, gauna apie 260 Eur išmokas iš SODROS, registruoto nuosavybės teise priklausančio turto neturi, gyvena nuomojamame 2 kambarių bute. Ieškovė be E. K. turi dar du nepilnamečius vaikus E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), už kuriuos taip pat gauna socialines išmokas, kurių suma sudaro apie 1000 Eur. Duomenų apie ieškovės sveikatos problemas byloje taip pat nepateikta.
Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau konstatuotas aplinkybes, vertina, kad šalių finansinė padėtis yra panaši, todėl nagrinėjamos bylos kontekste nėra pagrindo mažinti iš atsakovo priteistiną vaiko išlaikymo dydį. Pastebėtina, kad atsakovas, susilaukdamas dukters, prisiėmė atsakomybę ja rūpintis. Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, neturintis sveikatos problemų, dirbantis pastovų darbą, turintis nors ir nedideles, bet stabilias pajams. Teismo vertinimu, atsakovas nėra išnaudojęs visų galimybių užsidirbti didesnes pajamas, dirbti papildomą darbą, nors galėtų tai daryti. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas yra ne nepajėgus teikti išlaikymo vaikui, bet to daryti nesistengiantis, kas nėra priežastis mažinti jam tenkančią vaiko išlaikymo naštą, ypač įvertinus tai, kad atsakovas nuo dukters auginimo yra visiškai nusišalinęs nuo pat jos gimimo.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo mažamečiam vaikui priteisimo tenkinamas ir iš atsakovo dukters išlaikymui priteisiama po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šią sumą sumokant į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą.
Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ir/ar vaiko poreikiams, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė paskiriama nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnis).
Ieškovei išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
Sprendimas dėl išlaikymo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalis 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
CK 3.200 straipsnis reglamentuoja, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad mažametis vaikas gyvena ir gyveno su ieškove, taip pat nustatyta ir atsakovas pripažino (CPK 187 straipsnio 1 dalis), kad jis nuo vaiko gimimo nėra teikęs išlaikymo dukrai. Nustačius, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikė, savaime suprantama, kad visos vaiko išlaikymo ugdymo išlaidos teko ieškovei. Ieškovės ieškinys teisme gautas 2026 m. kovo 10 d. Taigi, nuo (duomenys neskelbtini) iki kreipimosi į teismą dienos yra susidaręs 3 mėnesių įsiskolinimo terminas.
Nagrinėjamu atveju teismas nusprendė priteisti iš atsakovo išlaikymą mažametei dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog šalims neįrodžius, jog per paskutinius tris metus iki kreipimosi į teismą dienos vaiko poreikiai buvo mažesni nei kreipimosi į teismą metu, kaip išlaikymo įsiskolinimo už kiekvieną mėnesį suma turi būti imama ta suma, kuri yra reikalinga tenkinti nepilnamečio poreikius kreipimosi į teismą metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).
Taigi, nesant įrodymų, kad atsakovas būtų teikęs išlaikymą vaikui laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2026 m. kovo 10 d., ieškovės pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkinamas visiškai, priteisiant iš atsakovo 900 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už minėtą laikotarpį.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Teismo 2026 m. kovo 16 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai, todėl laikinosios apsaugos priemonės yra panaikinamos, nes nepagrįstai varžytų atsakovo teises. Dėl šios priežasties laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 149 straipsnio 3 dalis, 152 straipsnio 2 dalis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ieškinį tenkinus, valstybei iš atsakovo yra priteisiamas 232 Eur žyminis mokestis (119 Eur už neturtinį reikalavimą, 81 už išlaikymo priteisimą periodinėmis išmokomis ir 32 Eur už išlaikymo įsiskolinimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis)) ir 20,29 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
Teisme 2026 m. birželio 2 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Reg. Nr. DOK-75238), kurioje nurodoma, jog valstybei priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma, už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą, sudaro 362,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo valstybei priteisiama 362,50 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 152, 259–260, 270 ir 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti mažametės E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaikymą mažamečiam vaikui E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2026 m. kovo 10 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 900 Eur (devynių šimtų eurų) įsiskolinimą mažamečiam vaikui E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Mažamečio vaiko E. K., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motiną R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti valstybei iš atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 232 Eur (dviejų šimtų trisdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį, išaiškinant, kad ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – „5660“.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 362,50 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas „5630“, mokėjimo paskirtis (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Priteisti valstybei iš atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20,29 Eur (dvidešimties eurų 29 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, išaiškinant, kad ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – „5662“.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdyti skubiai.
Panaikinti byloje 2026 m. kovo 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leisti vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.