Telšių apylinkės teismo sprendimas, e2-1339-1008/2026

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-07-16
Bylos Nr.: e2-1339-1008/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-00319-2026-9
Bylos rūšis: Civilinė byla
Instancija: I-a instancija

Teisėjas: Daiva Maneikienė
Ieškovas: S. G.
Atsakovas: A. V.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijo Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-1339-1008/2026 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00319-2026-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.3.7; 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 16 d. Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Daiva Maneikienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Jūratei Svobutienei ir Vilijai Rukšėnienei, dalyvaujant ieškovei S. G., jos atstovei advokatei Jutai Kareivei, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atstovui Audriui Klišauskui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui A. V. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, jo gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnamečio vaiko E. V. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove S. G.; priteisti iš atsakovo A. V. nepilnamečio vaiko E. V. išlaikymui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; paskirti ieškovę uzufrukto teise tvarkyti priteistą išlaikymą; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą nuo 2025 m. liepos mėnesio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos - 1750 Eur (7 mėn. x 250 Eur); nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi E. V. bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė S. G. su atsakovu A. V. susilaukė sūnaus E. V., tačiau vaikas gyvena tik su mama nuo pat gimimo ir ji juo tinkamai rūpinasi, o atsakovas nuolatinio išlaikymo neteikia. Vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia po 500 Eur, tačiau ieškovė viena nepajėgi sūnaus išlaikyti. Ieškovės gaunamų lėšų neužtenka, o atsakovas yra darbingas ir privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Kadangi atsakovas neteikia nuolatinio išlaikymo, yra susidaręs sūnaus išlaikymo įsiskolinimas nuo 2025 m. liepos mėn. 1 d., kuris sudaro 1750 Eur (7 mėn. x 250 Eur).

Atsakovas A. V. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie bylos nagrinėjimą, teismo posėdžio laiką, data ir vietą jam pranešta tinkamai, todėl, kitiems proceso dalyviams neprieštaraujant, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsakovas nei lanko vaiką, nei moka jam išlaikymą, todėl buvo kreipiamasi į teismą. Atsakovas yra teistas ir šiuo metu atlieka bausmę probacijoje, teistumas jam taikytas už kūno sužalojimą, todėl tuo atveju, jeigu bus leidžiama jam susitikti vienam su vaiku, atsakovas turi būti įpareigotas sudaryti tam saugias sąlygas. Su vaiku gyvena draugo tėvų namuose, kur turi savo gyvenamąją erdvę ir visus patogumus, šiuo metu laukia eilėje socialinio būsto, todėl jį gavusi persikels gyventi savarankiškai. Jos pajamos yra sąlyginai neblogos, gauna ir 450,00 Eur neįgalumo pašalpą, ir išmoką 150,00 Eur dėl to, kad yra mirusi jos mama, taip pat vienišo asmens išmoką. Atsakovas vaiku visiškai nesidomi ir nebendrauja su juo, tvirto ryšio nėra užmezgęs, kai susitinka su vaiku bendrauja ir užsiima juo, bet įprastai vaiku nesirūpina. Paskutinį kartą vaiką buvo susitikęs prieš du ar tris mėnesius, tačiau nuo to laiko bendravimo su vaiku nepalaikė. Atsakovas vartoja alkoholį ir narkotikus, turi polinkį smurtauti, todėl mano, kad vaikui gali būti nesaugu su atsakovu. Nustatant bendravimo tvarką su vaiku, mano, kad nesaugu būtų vaiką atsakovui palikti per naktį, be to, jis turi ir didelių sveikatos problemų, todėl ilgą laiką prižiūrėti vaiko negalėtų. Šiuo metu atsakovas gyvena nakvynės namuose ir kitame mieste, todėl neturi jokių sąlygų nei vaiko priimti ilgam, nei kartu švęsti šventes, todėl bendravimas atsakovo gyvenamojoje vietoje realiai negali vykti. Vaiko išlaikymui reikalinga mokėti už darželį, reikalingos sauskelnės, kitos higienos priemonės, taip pat reikalingi rūbai, maitinimas ir edukacinės priemonės. Vaikas specialių ir išskirtinių poreikių neturi, taip pat neturi ir sveikatos problemų. Atsižvelgiant į atsakovo gyvenimo būdą, sutiktų ir nenustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Juta Kareivė ieškinį palaikė ir nurodė, kad šalys nebuvo susituokusios ir sūnaus susilaukė ne santuokoje. Sūnus su ieškove gyvena nuo pat gimimo, tačiau atsakovas išlaikymo neteikia visiškai. Dėl to yra susidaręs ir išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas yra darbingas ir gali teikti išlaikymą, todėl prašoma ieškinį tenkinti. Skatinant tėvo bendravimą su sūnumi prašoma nustatyti ir bendravimo tvarką, kuri preliminariai su atsakovu buvo suderinta šalims bendraujant tarpusavyje. Atsakovas nebeturi gyvenamosios vietos, nebendrauja su vaiku, tačiau ieškovė nesudaro kliūčių su vaiku bendrauti, todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimas keistinas, nustatant, kad atsakovo bendravimo su vaiku tvarka nustatoma šalių susitarimu.

Teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas teismo posėdyje perkaitė byloje pateiktą išvadą ir papildomai nurodė, kad ieškovė po specialistų pagalbos teikimo jau sugeba savarankiškai auginti ir prižiūrėti vaiką. Ieškovė savo neįgalumo pasekmes sprendžia, vartoja medikamentus, lankosi pas psichologus, todėl nekelia pavojaus savo nepilnamečiam vaikui. Atsižvelgiant tiek į kasacinio teismo praktiką, tiek į kitas objektyvias aplinkybes, mano, kad iš atsakovo turėtų būti priteisiamas 300 - 350 Eur išlaikymas, nes prašomas 250 Eur išlaikymas net neleistų patenkinti vaiko poreikių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

ieškinys tenkintinas visiškai. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog E. V., gimęs (duomenys neskelbtini), yra A. V. ir S. G. sūnus (2023 m. spalio 10 d. Gimimo įrašas Nr. 213). Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sudariusios santuoką. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės gaunamas pajamas sudaro socialinės išmokos, nuosavybės teise jai priklausančių transporto priemonių ieškovė neturi, taip pat ieškovė neturi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, jog ieškovė yra neįgali, jai nustatytas 40 proc. dalyvumo lygis (b. l. 17-18), jai yra mokama 450,00 Eur dydžio netekto darbingumo/negalios pensija, 150,00 Eur dydžio našlaitės pašalpa, taip pat 42,29 Eur vienišo asmens išmoka, papildomas pajamas sudaro gaunami vaiko pinigai, skiriami vaiko poreikiams tenkinti. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad daugiau išlaikomų asmenų neturi, taip pat neturi ir finansinių įsipareigojimų bei įsiskolinimų. Tuo tarpu duomenų apie atsakovo turtinę padėtį byloje iš esmės nėra. Prie ieškinio tokie duomenys nepridėti, teismui patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis nustatyta, kad atsakovas šiuo metu niekur nedirba, kitokių draudžiamų pajamų negauna, atsakovas yra registruotas Užimtumo tarnyboje.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Šiuo konkrečiu atveju ieškovė nurodė, kad su vaiku gyvena jos dabartinio draugo tėvo namuose, kurie yra nuosavame name, turi atskirą didelį kambarį, name įrengti visi reikalingi patogumai – tualetas, dušas, virtuvė, šiltas vanduo, taip pat vaikas turi galimybę daug laiko praleisti lauke. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovas nurodė, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje yra pakankamai švaru, trims asmenims tenka apie 30 kv. m. gyvenamojo ploto, o name yra tinkamos sąlygos vaikui gyventi. Taip pat byloje yra duomenų, kad ieškovė, nors ir nedirba, tačiau gauna reguliarias pajamas, kurios leidžia šeimai išgyventi ir bet kuriuo atveju yra didesnės negu atsakovo, kuris jokių pajamų negauna. Be to, bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovas gyvena nakvynės namuose, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, jam yra taikomas probacijos procesas, kas akivaizdžiai lemia išvadą, jog atsakovo gyvenamoji vieta ir sąlygos nėra tokios, kurios leistų tinkamai pasirūpinti mažamečiu vaiku. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos pateiktoje išvadoje nurodoma, kad šalims gyvenant atskirai, būtent S. G., padedant specialistams, rūpinasi vaiko priežiūra, jo buitimi, poreikių tenkinimu, todėl E. V. gyvenamosios vietos nustatymas su mama S. G. atitiktų vaiko interesus. Nors byloje ir yra duomenys, kad anksčiau atsakovė galimai ne visai tinkamai rūpinosi savo vaiku, tačiau teismo posėdžio metu pati pripažino, jog tuo metu jai trūko socialinių įgūdžių, dėl to gyveno krizių centre. Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad šiuo metu anksčiau egzistavusios problemos yra išspręstos, ieškovė priima teikiamą pagalbą, todėl šiuo metu gali tinkamai pasirūpinti vaiku ir auginti jį savarankiškai. Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis ir tai, jog nepilnamečio vaiko mama geba užtikrinti vaiko poreikius ir saugią aplinką, teismas sprendžia, kad nepilnamečio sūnaus E. V. gyvenamoji vieta turi būti nustatytina su ieškove, vaiko motina S. G. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, kadangi tai geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašė nustatyti tokią atsakovo bendravimo su dukra tvarką: 1) atsakovas bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį, atsakovui pasiimant nepilnametį vaiką iš jo lankomos ugdymo įstaigos arba jo gyvenamosios vietos ne vėliau nei iki penktadienio 17.00 val., ir nepilnametį vaiką grąžinant į jo gyvenamąją vietą to paties sekmadienio vakarą, ne vėliau nei iki 18.00 val. Apie konkretų pasiėmimo ir grąžinimo laiką atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau nei prieš 3 (tris) dienas iki planuojamo vaikų pasiėmimo dienos; 2) atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis, suderinęs laiką ne vėliau nei prieš 1 (vieną) dieną iki planuojamo bendravimo, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą; 3) lyginiais metais sūnus bendrauja su atsakovu Šv. Kūčių ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną 10.00 val. ir grąžinant pirmąją Šv. Kalėdų dieną ne vėliau nei iki 18.00 val.; 4) nelyginiais metais sūnus bendrauja su atsakovu pirmąją ir antrąją Šv. Kalėdų dieną, vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Kalėdų dieną nuo 18.00 val. ir grąžinant nepilnametį vaiką antrąją Šv. Kalėdų dieną ne vėliau nei iki 18.00 val.; 5) Lyginiais metais atsakovas bendrauja su sūnumi Naujųjų metų šventės metu, vaiką pasiimant gruodžio 31 d. 10.00 val. (lyginių metų) ir grąžindamas nepilnamečius vaikus kitą dieną, t. y. sausio 1 d. iki 18.00 val.; 6) lyginiais metais sūnus bendrauja su atsakovu pirmąją Šv. Velykų dieną, vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Velykų dieną 10.00 val. ir grąžinant tą pačią dieną ne vėliau nei iki 18.00 val.; 7) nelyginiais metais sūnus bendrauja su atsakovu antrąją Šv. Velykų dieną, vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos antrąją Šv. Velykų dieną 10.00 val. ir grąžinant tą pačią dieną ne vėliau nei iki 18.00 val.

Vis dėlto ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu pakeitė reikalavimą dėl bendravimo tvarkos, prašydamos nustatyti, kad atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka nustatoma šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus. Toks prašymas motyvuojamas tuo, kad atsakovas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvena nakvynės namuose, jam yra taikomi probacijos proceso apribojimai, taip pat atsakovas su vaiku visiškai nebendrauja ir iš esmės yra praradęs bet kokį ryšį su juo. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas yra teistas už smurtinį nusikaltimą, todėl nepilnamečio vaiko su juo palikti ilgam laikui negalima, nes jis negebėtų vaiku tinkamai pasirūpinti, be to, kai dar gyvendavo kartu nuolat grasindavo tiek jai, tiek vaikui, todėl atsakovo aplinka vaikui gali būti nesaugi.

Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos pateiktoje išvadoje nurodoma, kad ieškovės ieškiniu pateikta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka iš esmės jau yra neįgyvendintina, nes pats atsakovas nelanko sūnaus ir su juo nebendrauja. Skyrius neturi duomenų, kad S. G. sudarytų trukdžius atsakovui bendrauti su sūnumi, priešingai - yra žinoma, jog ieškovė skatina atsakovo bendravimą su sūnumi. Iš byloje esamų duomenų akivaizdu, kad atsakovas neturi pastovios gyvenamosios vietos, kuri atitiktų sūnaus poreikius ir saugumą. Skyrius manymu nėra tikslinga nustatyti detalizuotą, ieškovės ieškiniu siūlomą, atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovas sukonkretino pateiktą išvadą, nurodydamas, kad dėl atsakovo gyvenimo sąlygų ir vedamo gyvenimo būdo netikslinga nustatyti konkrečios bendravimo tvarkos, nes atsakovas neturi sąlygų tinkamai pasirūpinti vaiku. Akcentuotina, kad ieškovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė ir tokias aplinkybes, kad atsakovas vartoja alkoholį, yra priklausomas nuo narkotikų, yra juos vartojęs netgi vaikui matant.

Teismas, susipažinęs su visais aukščiau aptartais duomenimis, konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog tikslią ir konkrečią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką nustatyti nėra tikslinga. Todėl siekiant tinkamai įgyvendinti nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nesudaro kliūčių atsakovui bendrauti su šalių nepilnamečiu vaiku, nustatytina tokia atsakovo bendravimo su vaiku tvarka: atsakovas A. V. bendrauja su šalių nepilnamečių vaiku E. V. šalių susitarimu nustatytoje vietoje ir laiku, užtikrinant nepilnamečio vaiko interesus, bendru šalių susitarimu nustatant bendravimo sąlygas ir tvarką.

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Tai iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvai nesusitaria, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti nepilnamečio sūnaus E. V. išlaikymui iš atsakovo A. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur iki vaiko pilnametystės, skaičiuojant nuo ieškinio padavimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia po 500 Eur. Ieškovė viena nepajėgi sūnaus išlaikyti, nes jos gaunamų lėšų neužtenka, o atsakovas yra darbingas ir privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo, be to, ieškovei tenka didesnė vaiko auginimo ir priežiūros pareiga. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vaikui reikalinga mokėti už darželį, reikalingos sauskelnės, kitos higienos priemonės, taip pat reikalingi rūbai, maitinimas ir edukacinės priemonės, žaislai. Taip pat nurodė, kad vaikas specialių ir išskirtinių poreikių neturi, taip pat neturi ir sveikatos problemų.

Pažymėtina, kad išvada teikianti institucija pateiktoje išvadoje nurodė, kad Skyrius atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesų poreikių tenkinimą, vaiko amžių, mano, kad prašomas priteisti išlaikymas neleistų tenkinti net minimalių vaiko poreikių bei neatitiktų kasacinio teismo formuojamos praktikos. Institucijos atstovas teismo posėdžio metu detalizavo, jog atsižvelgiant tiek į kasacinio teismo praktiką, jog išlaikymas skaičiuotinas nuo minimalios mėnesio algos, tiek į kitas objektyvias ekonomines aplinkybes, iš atsakovo turi būti priteisiamas 300,00-350,00 Eur išlaikymas, nes prašoma 250,00 Eur suma net neleistų patenkinti vaiko poreikių.

Vis dėlto šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta ir tai, kad atsakovas šiuo metu nedirba ir yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Nors išvadą teikianti institucija pateikė duomenis, kad atsakovas anksčiau dirbo ir gavo atlyginimą, svyruojantį nuo 900,00 Eur iki 1700,00 Eur, tačiau šiuo metu atsakovui nedirbant nereiškia, kad ateityje įsidarbinęs atsakovas gaus tokio paties dydžio pajamas. Konstatuotina, kad atsakovas šiuo metu atlieka bausmę, jam taikomas probacijos procesas, gyvena nakvynės namuose, taigi duomenų, kad jis gautų pajamas ir turėtų turto, byloje nėra. Nors kasacinio teismo praktikoje ir egzistuoja minimalios mėnesio algos kriterijus, tačiau jis yra orientacinis ir teismas, sprendžiantis klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi atsižvelgti ir į tėvų turtinę padėtį. Teismo vertinimu, teismas negali priteisti ir per didelio išlaikymo, neproporcingo tėvų turtinei padėčiai, nes tai galėtų lemti aplinkybę, kad išlaikymas apskritai būtų nebemokamas, teismo sprendimas nevykdomas, kas pažeistų ir paties nepilnamečio vaiko interesus. Juo labiau, kaip nurodė pati ieškovė, vaikas neturi nei specialiųjų poreikių, nei jo sveikatos būklė reikalauja išskirtinių papildomų išlaidų.

Šioje byloje nustatyta, jog ieškovė gauna 450,00 Eur dydžio netekto darbingumo/negalios pensiją, 150,00 Eur dydžio našlaitės pašalpą, taip pat 42,29 Eur vienišo asmens išmoką, papildomas pajamas sudaro gaunami vaiko pinigai, skiriami vaiko poreikiams tenkinti. Duomenų apie jos turimą nuosavybės teise priklausantį turtą byloje nėra. Be to, ieškovė yra neįgali, jai nustatytas 40 proc. dalyvumo lygis, todėl jos galimybės dirbti yra apribotos. Tuo tarpu atsakovas nedirba, nors yra darbingas, duomenų apie jo sveikatos būklę, neleidžiančią dirbti, nėra, o tai, kad anksčiau atsakovas dirbo ir gavo pajamas, patvirtina, kad jis turi visas galimybes uždirbti pajamas ir mokėti išlaikymą vaikui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikomų asmenų ar finansinių įsipareigojimų. Atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, todėl tikslesnių duomenų apie jo turtinę padėtį nėra. Tačiau, teismo vertinimu, tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos mokėti išlaikymą savo vaikui. Atsakovas yra jauno amžiaus, todėl turi galimybes dirbti ir tokiu būdu prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą tinkamai pasirūpinti vaikais, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybės, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei šalių netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jie privalo dėti visapusiškas pastangas disponuojant savo turtu ir pajamomis ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams būtiną aprūpinimą.

Šiuo konkrečiu atveju, ištyrus byloje esančių įrodymų visumą, įvertinus nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, tėvų turtinę padėtį ir sveikatos būklę, siekdamas išsaugoti protingą vaiko intereso, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, atsižvelgdamas į tai, jog abiejų šalių padėtis iš esmės sudaro galimybes jiems teikti vaikui bent minimalų išlaikymą, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisti po 250,00 Eur kas mėnesį mokamą materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192, 3.194, 3.196, 3.208 straipsniai).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė S. G. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti 1750,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, paskaičiuotą nuo 2025 m. liepos 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Šis reikalavimas motyvuojamas tuo, kad šalys gyvena atskirai, tačiau atsakovas nuolatinio išlaikymo neteikia.

Kaip minėta, CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu CK 3.200 straipsnio nuostatose reglamentuojama, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad per visą laiką, kai gyvena atskirai, atsakovas išlaikymo neteikė, vieną kartą jai paprašius grynais įdavė 50,00 Eur vaiko poreikiams, tačiau daugiau jokių piniginių lėšų ir kitokio materialinio išlaikymo vaikui nesuteikė. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys gyvena atskirai, atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo ir neginčijo nei išlaikymo įsiskolinimo fakto, nei jo skaičiavimo termino. Todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už ne ilgesnį negu CK 3.200 straipsnyje numatytą terminą, ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai ir iš atsakovo A. V. priteistinas 1750,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tuo tarpu jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu jis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai. Už reikalavimą dėl periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 107,00 Eur (250 Eur X 12 mėn. = 3000 Eur + 1750 Eur = 4750 Eur X 3 proc. X 75 proc.). Kadangi ieškovė atleista nuo šio žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą, šios bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, priteistinos iš atsakovo. Ieškovė šioje byloje įstatymu atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo išieškojimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. liepos 30 d. sprendimu Dėl antrinės teisinės pagalbos Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-06487 ieškovė 100 proc. buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2026 m. liepos 1 d. teismui pateikė pažymą Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2026-07375, kurioje nurodyta, kad valstybė už advokatės Jutos Kareivės suteiktas teisines paslaugas S. G. patyrė 491,63 Eur dydžio išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo valstybės naudai šios išlaidos priteistinos visa apimtimi (CPK 96 straipsnio 1 dalis; 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nepilnamečio vaiko E. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2026 m. liepos 16 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , nepilnamečiam vaikui E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1750,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečio vaiko E. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, jog atsakovas A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrauja su nepilnamečiu vaiku E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tokia tvarka: atsakovas A. V. bendrauja su šalių nepilnamečių vaiku E. V. šalių susitarimu nustatytoje vietoje ir laiku, užtikrinant nepilnamečio vaiko interesus, bendru šalių susitarimu nustatant bendravimo sąlygas ir tvarką.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 107,00 Eur (vieno šimto septynių eurų) žyminį mokestį, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 2222, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 491,63 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt vieno euro ir 63) dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoką su suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Teismo sprendimas dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai, sprendimo apskundimas vykdymo šioje dalyje nesustabdo.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Daiva Maneikienė