Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Jurgelienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Profico“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-754-1018/2026 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Profico“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „NT pajamos“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Teismas iš esmės teisingai nustatė aplinkybes, susijusias su šalių susirašinėjimu, tačiau padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovė, neperdavusi (duomenys neskelbtini) paskyros, neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Nesutinka su teismo išvadomis, nes aplinkybė, kad ieškovė vėlavo atsiskaityti su atsakove, nesuteikia teisės atsakovei atlikti neteisėtų veiksmų ir daryti žalos ieškovei. Vertina, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovė turėjo teisę išjungti rezervacijas (duomenys neskelbtini) sistemoje, tokia išvada prieštarauja paslaugų sutarties esmei ir paslaugų teikėjo pareigai elgtis sąžiningai bei užsakovo interesais.

Teismas nepagrįstai nevertino šių atsakovės kaip paslaugų teikėjo pareigų, nurodytų CK 6.718 straipsnio 1–3 dalyse, CK 6.722 straipsnyje. Teigia, kad šios įstatymo nuostatos taikomos net ir tuomet, jeigu jos nėra įtrauktos į sutartį, todėl atsakovė turėjo pareigą ne tik elgtis sąžiningai, bet ir grąžinti ieškovei viską, ką gavo vykdydama paslaugų sutartį. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad negrąžinusi paskyros, atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

Akcentuoja, kad atsakovė neteisėtai tyčia pažeidė ieškovės teises, kadangi atsakovė neteisėtai negrąžino ieškovei teisės valdyti, naudoti bei disponuoti savo nuosavybe – sukurta Patalpų paskyra apgyvendinimo platformoje (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. sausio 16 d. (kol tokio perdavimo pareikalavo ieškovo atstovė), tokiais savo neteisėtais veiksmais sukeldama ieškovei žalą. Be to, atsakovė buvo išjungusi galimybę darytis rezervacijas Patalpų paskyroje laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 18 d. iki 2024 m. lapkričio 21 d. Pažymi, kad atsakovė 2025 m. sausio 20 d. laišku kreipėsi į (duomenys neskelbtini), siekdama uždaryti naują ieškovės paskyrą (duomenys neskelbtini) sistemoje, todėl tokie atsakovės veiksmai yra neteisėti.

Vertina, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino šiuos byloje esančius įrodymus – ieškovės ir atsakovės 2024 m. gruodžio 2 d. elektroninių laiškų turinį, ieškovės 2025 m. sausio 16 d. raštą, todėl nepagrįstai nusprendė, jog ieškovė nereikalavo perduoti (duomenys neskelbtini) paskyrą. Pažymi, kad nurodyti įrodymai patvirtina, jog ieškovė iš pradžių prašė perduoti paskyrą, o atsakovei nevykdant šios pareigos, kreipėsi į advokatą, kuris parengė pretenziją. Todėl teismo padarytos išvados, kad ieškovė nereikalavo grąžinti paskyros, neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų.

Pažymi, kad teismas nepagrįstai nevertino kitų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas nevertino nuostolių ir jų dydžio, atsakovės kaltės, priežastinio ryšio. Mano, kad atsakovei atsisakius suteikti ieškovei prieigą prie ieškovei nuosavybės teise priklausančių Patalpų paskyros apgyvendinimo platformoje (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu ieškovei atsirado žala.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas ne konkrečiomis teismo klaidomis, o ieškovės nesutikimu su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pirmiausia pati ieškovė pažeidė savo prievolę atsiskaityti su atsakove už suteiktas paslaugas. Ieškovės skola atsakovei buvo patvirtinta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino šalių santykius kaip priešpriešinių prievolių santykius ir pagrįstai taikė CK 6.64 straipsnio 3 dalies bei CK 6.207 straipsnio nuostatas.

Pažymi, kad ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai siekia atsieti savo pačios prievolės nevykdymą nuo atsakovės veiksmų. Ginčas kilo būtent dėl to, kad ieškovė ilgą laiką neatsiskaitė už suteiktas paslaugas. Teismas pagrįstai įvertino, kad: šalių sutartis aiškiai nenumatė konkretaus (duomenys neskelbtini) paskyros perdavimo momento; iki 2025 m. sausio 16 d. nebuvo pateiktas aiškus formalus reikalavimas perduoti paskyrą su konkrečiais perdavimo duomenimis; gavus tokį reikalavimą, prisijungimo duomenys buvo perduoti; laikinas rezervacijų sustabdymas buvo susijęs su pačios ieškovės neatsiskaitymu už paslaugas.

Teigia, kad ieškovės apeliaciniame skunde cituojami 2024 m. lapkričio 29 d. ir 2024 m. gruodžio 2 d. laiškai nepatvirtina, jog atsakovė būtų atsisakiusi perduoti paskyrą. Priešingai, iš susirašinėjimo matyti, kad paskyros perdavimas buvo aptariamas, o techninis perdavimas priklausė ir nuo (duomenys neskelbtini) platformos procedūrų. Pabrėžia, kad pati ieškovė buvo susikūrusi kitą (duomenys neskelbtini) paskyrą tam pačiam objektui. Ši aplinkybė papildomai patvirtina, jog ieškovė turėjo galimybių vykdyti veiklą ir negali visų tariamų nuostolių sieti vien su atsakovės veiksmais. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė padarė realią žalą ir tiesioginį priežastinį ryšį.

Daro išvadą, kad teismas išsamiai įvertino šalių sutartinius santykius, susirašinėjimą, ieškovės neatsiskaitymo faktą, (duomenys neskelbtini) paskyros perdavimo aplinkybes, specialisto išvadą ir kitas bylos aplinkybes. Teismo sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas byloje esančiais įrodymais ir teisės normomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB „Profico“ ir atsakovė MB „NT pajamos“ 2024 m. balandžio 10 d. sudarė patalpų nuomos tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įsigaliojo nuo 2024 m. balandžio 19 d. (Sutarties 7.1 punktas). Pagal Sutartyje numatytas sąlygas, Paslaugų teikėjas (atsakovė) įsipareigojo teikti patalpų nuomos tarpininkavimo bei kitas sutartyje apibrėžtas paslaugas išnuomojant klientui (ieškovei) nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos) tretiesiems asmenims – nuomininkams (toliau – ir Paslaugos), o klientas (ieškovė) įsipareigojo už suteiktas Paslaugas atsiskaityti sutarties 4 punkte numatyta tvarka (Sutarties 1.1 punktas).

Atsakovė, kaip paslaugų teikėja, įsipareigojo kliento (ieškovės) vardu atlikti šiuos veiksmus: patalpų nuomos profilių sukūrimą, talpinimą apgyvendinimo paslaugų paieškos ir rezervacijos platformose (toliau – ir Apgyvendinimo platformos), reguliarų paskyrų valdymą, modifikavimą, atnaujinimą bei optimizavimą Paslaugų teikėjo turimais technologiniais įrankiais, Patalpų nuomos sutarčių sudarymą su trečiaisiais asmenimis – nuomininkais (toliau – Patalpų nuomininkai arba Nuomininkai), Nuomininkų užklausų, susijusių su Patalpų nuoma ir apgyvendinimu, aptarnavimą telefonu bei raštu, atvykstančių Patalpų nuomininkų priėmimą, Patalpų valymo ir kitų paslaugų pasitelkiant trečiuosius asmenis organizavimą, kiek to reikia sutartai Patalpų nuomos paslaugų kokybei užtikrinti; patalpų nuomos mokesčio surinkimą iš Apgyvendinimo platformų, gaunant juos į Kliento banko sąskaitą, pasitelkiant trečiuosius asmenis, spręsti visus su Patalpų priežiūra ir teikiamos paslaugos kokybės užtikrinimu susijusius klausimus; komunikuoti apie patalpų priežiūrą ir pagerinimo darbus (Sutarties 2.1.1 ir 2.1.2 punktai). Detalios paslaugų teikėjo (atsakovės) teisės ir pareigos buvo išdėstytos Sutarties 3.1–3.4 punktuose, o kliento (ieškovė) – Sutarties 3.5 – 3.8 punktuose.

Sutarties 4.2 punkte nustatyta, kad paslaugų teikėjas (atsakovė) taiko vienkartinį apartamentų paleidimo mokestį, lygų 700 eurų + PVM, kuris apima pradines Paslaugų teikėjo išlaidas: kliento konsultavimą, patalpų apžiūrą ir paruošimą (paruošimo detalizacija), profilių apgyvendinimo platformose sukūrimą, rengimą, optimizavimą, sinchronizavimą, nuotraukų įkėlimą, kainodaros kūrimą ir kt. Ieškovė UAB „Profico“ įsipareigojo paslaugų teikėjui MB „NT pajamos“ už pagal šią Sutartį suteiktas Paslaugas mokėti Paslaugų teikėjui komisinį atlyginimą, kuris lygus 25 procentams (įskaitant PVM), skaičiuojant nuo Apgyvendinimo platformų Kliento vardu iš Patalpų nuomininkų surinktų nuomos mokesčių (atskaičius Apgyvendinimo platformų komisinius mokesčius) ir kitų su Patalpų nuoma susijusių mokesčių (Sutarties 4.3 punktas). Sutarties 4.4. punkte numatyta, kad Paslaugų teikėjas (atsakovė) išrašo ir kartu su Mėnesine ataskaita pateikia Klientui (ieškovei) sąskaitą faktūrą, kurioje nurodoma per ataskaitinį mėnesį priskaičiuota Paslaugų teikėjo komisinio atlyginimo suma. Sutarties 4.6. punktu ieškovė įsipareigojo apmokėti jai pateiktas sąskaitas faktūras per 5 darbo dienas.

2024 m. spalio 1 d. elektroniniu laišku ir 2024 m. spalio 1 d. raštu ieškovės UAB „Profico“ vadovas informavo atsakovės MB „NT pajamos“ vadovą T. G., kad pasitarę su akcininku priėmė sprendimą, remiantis Sutarties 7.5 punktu, nuo 2024 m. lapkričio 30 d. nutraukti Sutartį.

2024 m. lapkričio 18 d. el. laišku MB „NT pajamos“ vadovas T. G. informavo ieškovės UAB „Profico“ vadovą N. M., be kita ko, apie tai, kad „Mokėjimo (bent jau už rugsėjo mėn.) palauksiu iki šian 16 val., po to uždarysime kalendorių iki ateis mokėjimai už rugsėjį ir spalį“, <...> mano pusėje: <...> „Detalizacija dėl objekto trumpalaikės nuomos administravimo perdavimo Jums“.

2024 m. lapkričio 21 d., 13:49 val., sms pranešimu ieškovė nurodė: „T., sveiki, gal akcininkui pavyktų Jus įtikinti atnaujinti rezervacijas? Bent jau lapkričiui“. Atsakovės atsakymas sms žinute 2024 m. lapkričio 21 d., 18:01 val.,: „Labas, N.! Atidaryta iki gruodžio 1 d.“.

2024 m. lapkričio 28 d. el. laišku atsakovės MB „NT pajamos“ vadovas T. G. nurodo ieškovės UAB „Profico“ vadovui N. M. apie objekto užimtumą, pajamas, objekto perdavimą (detalizuoja) bei pažymi, kad „P.s. N., sutarkim, kad gruodžio 4 d., 12 val. yra final data/laikas dviem neapmokėtoms sąskaitoms“.

2024 m. lapkričio 29 d. ieškovės UAB „Profico“ vadovas N. M. elektroniniu laišku atsako, kad „procesų aprašymas aiškus, ačiū. Kaip suprantu, turėčiau gauti prieigą prie mūsų (duomenys neskelbtini) paskyros, kurią darėt per save. Airbnb kurta mano, prisijungimus turiu“ Stripe taip pat. Jei mūsų paskyrą galite atskirti, ar man reikia kuri naują?“.

2024 m. lapkričio 29 d. atsakovės MB „NT pajamos“ administratorė I. A. elektroniniu ,(duomenys neskelbtini) pagalba atskirti kaip individualią paskyrą. Šis atskyrimas kainavo 20 Eur anksčiau, manau, kaina nepasikeitusi bus, bet negaliu įvardinti. Kadangi atskyrimą taip pat atlieka jie, negaliu įvardinti kiek tiksliai tai užtruks, tačiau dabar naudojami prisijungimai vis tiek veiks, tai neturėtų daryti daug įtakos“.

2024 m. gruodžio 2 d. ieškovės UAB „Profico“ vadovas N. M. elektroniniu laišku, adresuotu atsakovės MB „NT pajamos“ vadovui T. G. ir I. A., rašė: „Sveiki, sąskaitos už spalį aš taip ir negavau. Atsiųskit. T. I. minėjo, kad prisijungimų ir paskyrų neperleisit iki sąskaitų apmokėjimo. Čia jau man galimai panašu į šantažą. Dėl tokio Jūsų žingsnio mes ir toliau negauname pajamų ir taip sunkinamas mūsų įsipareigojimų vykdymas. Be to, paskyrų sukūrimas buvo apmokėtas iš Jūsų gavus sąskaitą, kaip nurodyta sutartyje“.

2024 m. gruodžio 2 d. atsakovės MB „NT pajamos“ vadovas T. G. elektroniniu laišku, kuriame pasisako apie situaciją dėl neapmokėtų sąskaitų, kurios buvo išrašytos spalio–lapkričio mėnesiais, nurodo „Mes apmokam trečiųjų šalių apmokėtas paslaugas – kad Jūsų objekto nuomos srautas nesustotų; po 2 + mėnesių Jūsų pažadų apribojome galimybę svečiams rezervuotis apsistojimą. Didelė dalis gruodžio mėn. pajamų nebuvo ir nebus sugeneruota dėl to, kad Jūs nevykdote savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. neapmokate sąskaitų, ko pasekoje (jau ne pirmą kartą – kaip kad aptarta su Jumis) stabdome galimybę rezervuotis. Jeigu norite, galiu pateikti skaičius, kokią žalą padarėte patys sau, neapmokėdami sąskaitų ir taip stabdydami ateities rezervacijas“.

2024 m. gruodžio 18 d. pretenzija MB „NT pajamos“ pareikalavo UAB „Profico“ už suteiktas paslaugas ir išrašytas sąskaitas už 2024 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais atsiskaityti, sumokant 15 098,26 Eur skolą, iš kurios 250,28 Eur sudaro delspinigiai. 2025 m. sausio 16 d. „Reikalavimu vykdyti sutartinius įsipareigojimus“ UAB „Profico“ atstovė pareikalavo ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 17 d., 17 val., perduoti bendrovei visus prisijungimo duomenis prie bendrovei priklausančios patalpų paskyros apgyvendinimo platformoje (duomenys neskelbtini). 2025 m. sausio 23 d. atsakymu MB „NT pajamos“, be kita ko, nurodė, kad prisijungimo duomenys perduoti.

2024 m. gruodžio 18 d. pretenzija atsakovė MB „NT pajamos“ pareikalavo ieškovės UAB „Profico“ už suteiktas paslaugas ir išrašytas sąskaitas už 2024 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais atsiskaityti, sumokant 15 098,26 Eur skolą, iš kurios 250,28 Eur sudaro delspinigiai.

2025 m. sausio 16 d. reikalavimu vykdyti sutartinius įsipareigojimus atsakovė iš ieškovės UAB „Profico“ pareikalavo ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 17 d., 17 val., perduoti bendrovei visus prisijungimo duomenis prie bendrovei priklausančios patalpų paskyros apgyvendinimo platformoje (duomenys neskelbtini). 2025 m. sausio 23 d. atsakyme į reikalavimą vykdyti sutartinius įsipareigojimus atsakovė MB „NT pajamos“, be kita ko, nurodė, kad prisijungimo duomenys perduoti.

Iš atsakovės pateikto antstolės B. P. 2025 m. spalio 27 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-12426-1168/2025 išieškotojos MB „NT pajamos“ naudai iš skolininkės UAB „Profico“ vykdomas 15 331,41 Eur skolos, 1 025,67 Eur palūkanų ir 2 377,80 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimas.

Dėl (duomenys neskelbtini) paskyros išjungimo

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovei UAB „Profico“ nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų paslaugų teikėjai MB „NT pajamos“, atsakovė turėjo teisėtą pagrindą stabdyti sutarties vykdymą (CK 6.207 straipsnio 1 dalis), ir kol ieškovė nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų atsikaityti su atsakove už jos suteiktas paslaugas, tol atsakovė negali būti laikoma pažeidusia Sutartį (CK 6.64 straipsnio 3 dalis).

Apeliantė skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantei vėluojant atsiskaityti su atsakove, ji turėjo teisę išjungti rezervacijas (duomenys neskelbtini) sistemoje. Tokia teismo išvada prieštarauja paslaugų sutarties esmei ir paslaugų teikėjo pareigai elgtis sąžiningai bei užsakovo interesais.

Byloje nėra ginčo, kad pagal Sutartį šalis siejo atlygintinų paslaugų sutartiniai teisiniai santykiai (CK 6.716 straipsnis) ir abi šalys turėjo priešpriešinių teisių ir pareigų viena kitos atžvilgius (CK 6.61 straipsnis).

CK 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymas – vienas įstatyme leidžiamų savigynos būdų, jo taikymo pagrindai ir sąlygos apibrėžti CK 6.58 straipsnyje. CK 6.58 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba atsisakyti ją įvykdyti tiek, kiek prievolės neįvykdė šalis, privalėjusi ją įvykdyti pirma. Šios bendrosios prievolių vykdymo sustabdymą reglamentuojančios teisės normos nustato teisinius pagrindus, kokiais atvejais skolininkas turi teisę sustabdyti savo prievolės kreditoriui vykdymą. Sutartinių prievolių vykdymo sustabdymą taip pat reglamentuoja CK 6.207 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-313/2023, 27 punktas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo sutartinės prievolės, sąlygos sustabdyti kitos šalies prievolės vykdymą yra tokios: 1) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės; 2) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; 3) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti kita šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos; 4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; 5) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 6) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2014; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018, 41 punktas; kt.).

Pagal Sutartį apeliantė UAB „Profico“ įsipareigojo paslaugų teikėjai atsakovei MB „NT pajamos“ už pagal Sutartį suteiktas Paslaugas mokėti Paslaugų teikėjui komisinį atlyginimą, kuris lygus 25 procentams (įskaitant PVM), skaičiuojant nuo apgyvendinimo platformų Kliento vardu iš Patalpų nuomininkų surinktų nuomos mokesčių (atskaičius apgyvendinimo platformų komisinius mokesčius) ir kitų su Patalpų nuoma susijusių mokesčių (Sutarties 4.3 punktas), pagal atsakovės kartu su Mėnesine ataskaita pateiktas sąskaitą faktūras (Sutarties 4.6. punktas), apmokėjimą atliekant per 5 darbo dienas nuo sąskaitos pateikimo (Sutarties 4.7 punktas).

Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, jog apeliantė nebuvo apmokėjusi atsakovės išrašytų ir pateiktų apmokėjimui sąskaitų už suteiktas paslaugas pagal šalių sudarytą Sutartį, t. y. nebuvo apmokėtos šios PVM sąskaitos faktūros – 2024 m. spalio 15 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo terminas 2024 m. spalio 22 d.; 2024 m. lapkričio 18 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo terminas 2024 m. lapkričio 25 d.; 2024 m. gruodžio 2 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); apmokėjimo terminas 2024 m. gruodžio 9 d. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-12426-1168/2025, konstatuota, jog minėtų MB „NT pajamos“ už suteiktas paslaugas pagal Sutartį išrašytų sąskaitų UAB „Profico“ neapmokėjo, ir priteista iš UAB „Profico“ 14 605,98 Eur skola, 725,43 Eur delspinigių, 11,15 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2025 m. sausio 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 2 377,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjamoje byloje šalių prievolės viena kitai kilo iš atlygintinos patalpų nuomos tarpininkavimo paslaugų sutarties – atsakovė turėjo pareigą suteikti tarpininkavimo paslaugą, o apeliantė - laiku Sutartyje nustatyta tvarka apmokėti atsakovės pateiktas sąskaitas. Taigi, šalių prievolės buvo priešpriešinės, ir byloje nustatyta aplinkybė, kad apeliantė pažeidė Sutarties nuostatas, susijusias su apmokėjimu už atsakovės suteiktas paslaugas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog aptarto teisinio reglamentavimo (CK 6.58 straipsnio 1 dalies) taikymui yra itin svarbi šioje teisės normoje įtvirtinta aplinkybė – kad nustačius sąlygas, jog sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, kad nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius.

Byloje nustatyta, kad apeliantei nuo 2024 m. spalio 22 d. vėluojant apmokėti atsakovės pateiktas sąskaitas, atsakovės vadovas 2024 m. lapkričio 28 d. elektroniniu laišku įspėjo apeliantę, jog gruodžio 4 d. yra paskutinė diena apmokėti likusias nepamokėtas dvi sąskaitas. Atsakovės vadovas 2024 m. gruodžio 2 d. elektroniniame laiške nurodė, jog dėl ne pirmą kartą neapmokėtų sąskaitų stabdo galimybę rezervuoti. Atsakovė 2024 m. gruodžio 18 d. pretenzija pareikalavo, kad apeliantė atlygintų žalą (15 098,26 Eur skolą), kuri kilo apeliantei neapmokėjus atsakovės pagal Sutartį už suteiktas paslaugas išrašytų sąskaitų už spalio–gruodžio mėnesius.

Byloje nustatyta, kad apeliantei minėtų sąskaitų neapmokėjus ir faktiškai šalims tęsiant sutartinius santykius, atsakovė taikė savigyną ir sustabdė apeliantės nuomojamų patalpų rezervaciją per (duomenys neskelbtini) platformą, kaip nurodė abi šalys, nuo 2024 m. lapkričio 18 d. iki 2024 m. lapkričio 21 d. Taigi, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nustatė pirmosios instancijos teismas, pirmiausia apeliantė UAB „Profico“ pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytais terminais pagal Sutarties 4.3, 4.7 punktus atsiskaityti su atsakove, todėl, kol apeliantė yra pažeidusi prievolę (neįvykdžiusi savo įsipareigojimų) paslaugų teikėjai MB „NT pajamos“, tol atsakovė, išjungusi rezervacijas (duomenys neskelbtini) sistemoje, negali būti laikoma pažeidusia prievolę teikti tarpininkavimo paslaugą (CK 6.64 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo prievolę pagal Sutartį buvo įvykdžiusi, o apeliantė nebuvo atsikaičiusi su atsakove už suteiktas paslaugas, atsakovė pagrįstai pasinaudojo savigyna laikinai sustabdydama apeliantės nuomojamų patalpų rezervaciją (duomenys neskelbtini) platformoje. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė prievolės vykdymo sustabdymą (rezervacijos (duomenys neskelbtini) platformoje), kaip savigynos formą, panaudojo neprotingai ir nesąžiningai, ar kad būtų peržengusi savigynos ribas. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog apeliantė dėl šios sustabdytos rezervacijos (duomenys neskelbtini) platformoje patyrė nepatogumų, negavo planuojamų pajamų ir ji turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams, įvertinus tai, kad apeliantė nebuvo atsiskaičiusi pagal atsakovės išrašytas sąskaitas už suteiktas paslaugas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė, pagrįstai laikinai sustabdžiusi paslaugų teikimą, būtų padariusi apeliantei žalą, t. y. jog apeliantė patyrė nuostolius kaip negautas pajamas būtent dėl atsakovės kaltų veiksmų.

Dėl (duomenys neskelbtini) paskyros perdavimo

Teismas, spręsdamas dėl vykusios (duomenys neskelbtini) paskyros perdavimo aplinkybių, konstatavo, jog nors iš pateiktų susirašinėjimų yra pagrindas manyti, kad bendravimas tarp šalių vyko įvairiomis ryšio priemonėmis, tačiau UAB „Profico“ neįrodė, jog iki 2025 m. sausio 16 d. buvo aiškiai išdėsčiusi reikalavimą paslaugų teikėjai atsakovei MB „NT pajamos“ perduoti paskyrą (duomenys neskelbtini) platformoje.

Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino apeliantės ir atsakovės 2024 m. gruodžio 2 d. elektroninių laiškų turinį, apeliantės 2025 m. sausio 16 d. raštą, todėl nepagrįstai nusprendė, jog ieškovė nereikalavo perduoti (duomenys neskelbtini) paskyrą.

Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nustatė pirmosios instancijos teismas, Sutartyje nėra numatyta konkreti (duomenys neskelbtini) paskiros perdavimo tvarka. Sutarties 8.1 punkte nustatyta, kad visi pranešimai, pareiškimai, įspėjimai, derinimai, kuriuos Šalys teikia viena kitai pagal šią Sutartį (toliau

(duomenys neskelbtini) paskyrą, tačiau atsakovė paskyros neperdavė, kol 2025 m. sausio 16 d. su reikalavimu nesikreipė apeliantės advokatas.

Iš šalių susirašinėjimo nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 29 d. apeliantės UAB „Profico“ vadovas N. M. elektroniniu laišku pasisakė ir dėl paskyros perdavimo: „Kaip suprantu, turėčiau gauti prieigą prie mūsų (duomenys neskelbtini) paskyros, kurią darėt per save. Airbnb kurta mano, prisijungimus turiu. Stripe taip pat. Jei mūsų paskyrą galite atskirti, ar man reikia kuri naują?“. 2024 m. lapkričio 29 d. atsakovės MB „NT pajamos“ administratorė I. A. (duomenys neskelbtini) apeliantės UAB „Profico“ vadovas N. M. elektroniniame laiške, adresuotame MB „NT pajamos“ vadovui T. G. ir I. A., be kita ko, rašė, kad „T., I. minėjo, kad prisijungimų ir paskyrų neperleisit iki sąskaitų apmokėjimo“. Apeliantės atstovas (advokatas) 2025 m. sausio 16 d. raštu pareikalavo ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 17 d., 17 val., perduoti apeliantei visus prisijungimo duomenis prie bendrovei priklausančios patalų paskyros apgyvendinimo platformoje (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad gavusi minėtą raštą atsakovė prašomus prisijungimo duomenis nedelsiant perdavė apeliantei.

Įvertinus šios nutarties 44 punkte aptartą šalių susirašinėjimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog 2024 m. lapkričio 29 d. apeliantės vadovas elektroniniu laišku pasidomėjo dėl paskyros atskyrimo galimybės. Tą pačią dieną elektroniniu laišku atsakovės darbuotoja pateikė apeliantės vadovui atsakymą, jog yra galimybės atskirti (duomenys neskelbtini) paskyrą. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, aptartuose apeliantės elektroniniuose laiškuose nėra aiškiai suformuluoto reikalavimo, kad atsakovė perduotų prisijungimo prie apgyvendinimo platformos (duomenys neskelbtini) duomenis. Šiuose laiškuose, juos vertinant kartu su atsakovės atstovės pateiktu atsakymu, apeliantės vadovas domėjosi galimybe gauti minėtus prisijungimo duomenis, atsakovė išdėstė paskyros perdavimo sąlygas ir tuo pačiu pareikalavo, kad apeliantė apmokėtų susidariusią skolą pagal išrašytas sąskaitas. Apibendrinant teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo spręsti, jog minėtais elektroniniais laiškais apeliantės atstovas būtų pareikalavęs nedelsiant arba per konkretų terminą perduoti prisijungimo prie (duomenys neskelbtini) paskyros duomenis. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, tik 2025 m. sausio 16 d. raštu apeliantė pareikalavo, kad atsakovė perduotų tokius duomenis. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde apeliantė taip pat nenurodė jokių kitokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą daryti kitokią išvadą, todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad apeliantė iki 2025 m. sausio 16 d. neprašė perduoti prisijungimo duomenų, neatitinka byloje esačių įrodymų.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamame sprendime teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė prisijungimo duomenis prie (duomenys neskelbtini) platformos perdavė apeliantei nedelsdama gavusi jos 2025 m. sausio 16 d. prašymą, todėl apeliantė neįrodė, kad atsakovė vengė perduoti minėtos apgyvendinimo platformos duomenis ir būtų padariusi apeliantei žalą.

Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CK 6.718 straipsnio 1–3 dalyse, CK 6.722 straipsnio 3 punkte įtvirtintomis nuostatomis, nes atsakovė kaip paslaugos teikėja turėjo elgtis sąžiningai ir grąžinti apeliantei viską, ką gavo vykdydama paslaugų sutartį.

CK 6.718 straipsnyje įtvirtinta, jog: 1) teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; 2) atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų; 3) paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus. Jei kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos taisyklėms, standartams, profesinės veiklos etikai ar sutarties sąlygoms, paslaugų teikėjas turi teisę atsisakyti vykdyti tokius nurodymus ir sutartį nutraukti.

Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad atsakovė įvykdė įsipareigojimus pagal sudarytą Sutartį, teikė apeliantei patalpų nuomos tarpininkavimo paslaugą, o apeliantė pagal atsakovės pateiktas sąskaitas už atsakovės suteiktas paslaugas neapmokėjo, pretenzijų dėl suteiktų tarpininkavimo paslaugų nepareiškė. Byloje nėra jokių įrodymų ir tokių aplinkybių bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė neįrodinėjo, jog atsakovė, teikdama paslaugas, būtų nesąžininga apeliantės kaip klientės atžvilgiu, būtų nesilaikiusi nusistovėjusios tvarkos ar nuomos tarpininkams taikomų profesijos standartų, ar atsakovė būtų teikusi paslaugas pažeisdama Sutarties sąlygas ar apeliantės nurodymus, kiek tai susiję su nuomos tarpininkavimo paslauga, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos, kaip teigia apeliantė, taikyti CK 6.718 straipsnio 1–3 dalies normas.

Pagal CK 6.722 straipsnį, atlygintinų paslaugų teikėjui nustatyta pareiga kliento reikalavimu, jeigu paslaugų teikimo sutartis nenustato ko kita, pranešti klientui visą informaciją apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; nedelsiant pateikti klientui ataskaitą apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; nedelsiant perduoti klientui viską, ką paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, gavo kliento naudai. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad paslaugų teikėjas, jeigu šalys nesutarė kitaip, nepriklausomai nuo kliento pareikalavimo laiko – prieš apmokėjimą ar po suteiktų atlygintinų paslaugų apmokėjimo – privalo pateikti klientui ataskaitą ir visą informaciją apie atliktą darbą, nes klientas visais atvejais turi teisę žinoti, kokios paslaugos jam buvo suteiktos, kokia jų kaina ir už kokias jam suteiktas paslaugas jų teikėjui sumokėjo ar turi sumokėti, t. y. klientas turi teisę iš paslaugų teikėjo gauti visą informaciją apie suteiktas paslaugas. Ši įstatymo nuostata reiškia ir tai, kad kilus teisminiam ginčui tarp kliento (paslaugų užsakovo) ir paslaugų teikėjo dėl paslaugų sutarties vykdymo, teikėjas privalo pateikti įrodymus dėl sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-219/2020, 38 punktas).

Taigi, CK 6.722 straipsnyje yra reglamentuota pareiga atlygintinų paslaugų teikėjui pateikti ataskaitą klientui apie teikiamas (suteiktas) paslaugas, jų kainą ar pan., tačiau priešingai nei teigiame apeliaciniame skunde, ši teisės norma nagrinėjamu atveju negali būti taikoma reikalavimui paslaugų teikėjui perduoti apgyvendinimo paslaugų platformos prisijungimo duomenis, kadangi tokių duomenų perdavimas net nėra numatytas Sutartyje, o Sutarties objektas yra susijęs su patalpų nuomos tarpininkavimo paslaugos bei kitų sutartyje apibrėžtų paslaugų teikimu išnuomojant apeliantei nuosavybės teise priklausančias Patalpas tretiesiems asmenims– nuomininkams. Nagrinėjamoje byloje apeliantė neįrodinėjo, kad atsakovė būtų jai nepateikusi ataskaitos apie suteiktas paslaugas, todėl pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, neturėjo pareigos taikyti CK 6.722 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas. Skundžiamame sprendime yra įvertintos aplinkybės dėl prisijungimo prie apgyvendinimo platformos (duomenys neskelbtini) duomenų perdavimo apeliantei, todėl nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė, jog vadovaujasi CK 6.722 straipsnio 3 dalies norma, nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismas šios normos netaikė.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti kitas civilinės atsakomybės sąlygas – nuostolius ir jų dydį, atsakovės kaltę, priežastinį ryšį. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantės vertinimu.

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad pati apeliantė pažeidė pareigą pagal Sutartį atsiskaityti su atsakove, o atsakovė pagrįstai apribojo apeliantės nuomojamų patalpų rezervaciją (duomenys neskelbtini) platformoje ir apeliantei raštu pareikalavus perdavė prisijungimo minėtoje platformoje duomenis, t. y. nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų, kaip būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Atkreiptinas dėmesys, jog civilinė atsakomybė yra specifinė turtinė prievolė, kuri atsiranda tik esant civilinės atsakomybės sąlygoms, kurios yra keturios: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos ir už žalą atsakingo asmens kaltė. Tam, kad būtų galima taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, ieškovė privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovės veiksmus, bet ir padarytą žalą bei neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį, taipogi už žalą atsakingų asmenų kaltę (CPK 178 straipsnis). Nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, atsakomybė jai pagal ieškinio reikalavimus kilti negali, kadangi, kaip minėta, civilinei atsakomybei kilti turi būti nustatytos keturios sąlygos ir šios sąlygos turi būti nustatytos visos kartu, todėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų įvertinimas, kaip to pageidauja apeliantė, jokių teisinių pasekmių nesukeltų.

Pažymėtina, kad vien apeliantės nurodyta aplinkybė, jog atsakovė 2025 m. sausio 20 d. laišku kreipėsi į (duomenys neskelbtini), siekdama uždaryti naują ieškovės paskyrą (duomenys neskelbtini) platformoje, nesat jokių įrodymų, jog dėl tokio kreipimosi apeliantei kilo kokios nors neigiamos pasekmės, nesudaro pagrindo vertinti, kad šiuo kreipimusi apeliantei buvo padaryta žala. Apeliantė neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas jos ieškinį atmetė.

Dėl įrodymų vertinimo

CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas). Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 38 punktas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo vertinimo taisykles. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs.

Pažymėtina, jog apeliantė iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą bei grindžiamas byloje esančiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, tenkinti ieškovės apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese neatlyginamos. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir įrodymų apie patirtas išlaidas, todėl teismas nesprendžia dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.