Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Vitkaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros, jas prilyginant 2 laisvės atėmimo dienoms.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, R. M. pripažintas recidyvistu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis, 6 dalies 3, 5, 7 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas R. M. atidėtas 1 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą 3 mėnesių terminui – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba sveikatos priežiūra; tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; gydytis priklausomybės ligą, kai nuteistasis sutinka, gydymą pradėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, R. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilio „Citroen Berlingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę – 2 090 Eur.

Nuspręsta kardomųjų priemonių: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Iš R. M. nepriteistos proceso išlaidos už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjos dalyvavimo byloje.

Nuspręstą daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Citroen Berlingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su pulteliu ir dokumentais, nuvežtą į automobilių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkui T. L. ir palikti jo neribotai nuosavybei.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Bylos esmė

R. M. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2026 m. balandžio 19 d. apie 10.15 val., Dubijos gatvės – Draugystės prospekto žiedinėje sankryžoje, Šiauliuose, vairuodamas automobilį „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir į jį atsitrenkė, taip apgadino automobilio „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galines dureles, pasišalino iš įvykio vietos, toliau 2026 m. balandžio 19 d. nuo 10.15 iki 13.20 val. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir vartojo alkoholį po eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimą, draudžiantį su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iškart po eismo įvykio vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines priemones, psichotropines ir svaigiąsias medžiagas), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti, kai 2026 m. balandžio 19 d. 13.20 val., jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0071 (patikros sertifikato Nr. 2444906) jam buvo nustatytas 1,70 promilių neblaivumas.

Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Vitkaus apeliacinis skundas tenkinamas

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju prokuroro apeliaciniame skunde keliami intensyvios priežiūros termino ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios nustatymo klausimai. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Dėl intensyvios priežiūros termino

Prokuroras skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 75 straipsnį) ir nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje nuteistajam R. M. nustatė intensyvios priežiūros elektroninio stebėjimo priemonėmis vykdymo trukmę, tai yra, trijų mėnesių terminą. Teisėjų kolegija su tuo sutinka.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Pagal BK 75 straipsnio 8 dalį skirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti.

BK 75 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Probacijos įstatymas.

Iš šių BK nuostatų išplaukia, kad paskirdamas intensyvią priežiūrą, teismas turi nustatyti nuteistojo buvimo vietą ir laiką, tačiau baudžiamasis įstatymas nenurodo, kad teismas turi nustatyti intensyvios priežiūros vykdymo trukmę. Toks aiškinimas kyla ir iš BK 75 straipsnio 8 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą teismas turi nustatyti laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti baudžiamojo poveikio priemones ar pareigas, tačiau šioje dalyje nėra nurodyta, kad teismas turi nustatyti intensyvios priežiūros įvykdymo laiką.

Probacijos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad intensyvi probuojamojo priežiūra vykdoma tris mėnesius, išskyrus probuojamuosius, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas. Atsižvelgdamas į probuojamojo rizikos lygį ir elgesį probacijos vykdymo metu, probacijos tarnybos direktorius arba jo įgaliotas probuotojas gali pratęsti jo intensyvios priežiūros vykdymą trims mėnesiams, tačiau bendras probuojamojo intensyvios priežiūros terminas negali būti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios neatliktos bausmės laiką.

Nors pagal BK 1 straipsnio 2 dalies 2 punktą Baudžiamasis kodeksas nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones už BK nurodytas veikas, tačiau jų vykdymo tvarką įstatymų leidėjas gali nustatyti ir kituose įstatymuose. Įstatymų leidėjas pasirinko intensyvios priežiūros termino nustatymo tvarką nustatyti Probacijos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje ir pavesti šį terminą pratęsinėti probacijos tarnybos direktoriui arba jo įgaliotam probuotojui, o termino pratęsimą susiejo su probuojamojo rizikos lygiu ir elgesiu probacijos vykdymo metu – tai vertina Lietuvos probacijos tarnyba. Teismui nustačius intensyvios priežiūros terminą, nepagrįstai apribojama Probacijos įstatyme nurodyta probacijos tarnybos direktoriaus arba jo įgalioto probuotojo kompetencija ir paneigiama įstatymų leidėjo valia intensyvios priežiūros terminą susieti su probuojamojo rizikos lygiu ir elgesiu probacijos vykdymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234-654/2024).

Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam R. M. intensyvios priežiūros terminą, netinkamai taikė BK 75 straipsnio 1 ir 8 dalis. Todėl prokuroro skundas tenkinamas ir skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria R. M. nustatytas 3 mėnesių paskirtos intensyvios priežiūros terminas, naikinama (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinio skundo byloje nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti dėl nuteistojo bei jo gynėjo baigiamosiose kalbose išsakyto prašymo iš viso panaikinti nuteistajam paskirtą intensyvią priežiūrą bei vertinti papildomai byloje pateiktus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis.

Dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžios

Prokuroras skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiuo prokuroro skundo argumentu nesutikti.

BPK 339 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai atidėtas visos bausmės vykdymas, atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o tuo atveju, kai bausmės vykdymas atidėtas iš dalies, bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuteistojo paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos dienos.

Kaip matyti, bausmės vykdymo atidėjimo termino skaičiavimo pradžią imperatyviai reguliuoja baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos. Todėl pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje nustatydamas kitokią bausmės vykdymo atidėjimo termino skaičiavimo pradžią, nei ją imperatyviai nustato baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria pirmosios instancijos teismas nusprendė nuteistajam R. M. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos bei nurodoma, kad laisvės atėjimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2026 m. rugsėjo 14 d. pažymą Nr. APD-2025-09274, kurioje prašoma priteisti valstybei iš R. M. 100 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra, už gynėjo advokato Virginijaus Kulikausko nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 26 d. nuosprendį apskundė Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Linas Vitkus. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2026 m. liepos 17 d. nutartimi nuteistajam R. M. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Virginijus Kulikauskas. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija prokurorės apeliacinį skundą tenkina. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir į tai, kad apeliacinis procesas vyko pagal prokuroro skundą, o gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo skundžiamas ne visa apimtimi, byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą R. M. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 26 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. M. nustatytas 3 (trijų) mėnesių intensyvios priežiūros terminas.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią R. M. nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 100 Eur – išieškojimo iš R. M. atmesti.