Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorams Sigitui Bružui, Žilvinui Generauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

KAL1 mušdamas sukėlė fizinį skausmą, t. y.: 2025 m. kovo 7 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme, įvykus žodiniam konfliktui, suėmęs už rūbų pargriovė ant žemės NKA1 ir su šuns pavadžio rankena tyčia sudavė ne mažiau penkis kartus nukentėjusiajam NKA1 į dešinę galvos pusę, taip sukeldamas NKA1 fizinį skausmą.

KAL1 teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. kovo 7 d. apie pusę 10 vakaro išvedė pasivaikščioti savo šunį. Eidamas pro (duomenys neskelbtini) namą pamatė, kad NKA1 kažkaip neadekvačiai elgiasi kieme, šūkauja, vaikščioja aplink mašiną. Šalia jo buvo sugyventinė LUD2, kuri prie jų nėjo. Sustojo, nes jo šuo pamatė kitą šunį, galimai NKA1 šunį ir jie pasiuostė. Kadangi jis prieš tai nei NKA1, nei jo šuns nematė, davė savo šuniui komandą, kad jis eitų toliau ir jie ėjo. NKA1 šūkavo: „Iš kokio namo esi?“, kažką tokio neaiškaus. Jis atsakė, kad yra kaimynas ir nuėjo toliau. Apie jokius gamtinius reikalus nebuvo kalbos. Praėjus neilgam laiko tarpui, gal minutei, NKA1 išbėgo iš už namo ir pradėjo jį koneveikti visokiais žodžiais, siūlyti į galvą, susidoroti. Jis NKA1 pasakė: „Žmogau, tu manęs nepažįsti, ar nematai, kad aš šunį vedžioju“, ir norėjo toliau eiti, bet NKA1 toliau agresyviai elgėsi ir koneveikė jį necenzūriniais žodžiais. Iš pradžių jis gražiai bandė NKA1 pasakyti, bet kai NKA1 pasakė labai daug įžeidžiančių žodžių, tai jis vieną kitą negražesnį žodį irgi pasakė, kad NKA1 apsiramintų. Jis norėjo su šuniu nueiti į parkelį, tačiau matė, kad NKA1 seka iš paskos ir, kad yra kažkoks neadekvatus, todėl jis apsisuko ir ėjo link namų. Eidamas link namų prie (duomenys neskelbtini) namo, jis išgirdo, kad kažkas bėga. Tuomet atsisuko, o NKA1 bėgo link jo su kumščiu ir NKA1 pirmas sudavė jam, sulaužė jo akinius, pradėjo jį daužyti. Puolimas prasidėjo kairės pusės pievoj, kur yra betoninis takelis. NKA1 čiupo jam už sprando, už striukės, pradėjo striukę draskyti, smūgiavo jam į galvos sritį. Kai NKA1 draskė striukę, jis tuo metu buvo įsikibęs abiem rankom, tai NKA1 su viena ranka tiesiog laikė jį, o su kita ranka smūgiavo jam į galvos sritį. NKA1 jam smūgiavo iš šono, iš nugaros, visaip. NKA1 praleidus porą smūgių, jis pradėjo gintis ir sudavė atgal NKA1 keletą smūgių, pataikė gal 5-8 kartus. 2–3 smūgius sudavė NKA1 iš inercijos, žinodamas, kur daugmaž NKA1 turėtų būti. NKA1 jį puolė tiesiai, tai jis gindamasis tiesiai NKA1 pataikė. Jis nepuolė NKA1, tai buvo ginamojo poveikio smūgis. Stovint iš priekio NKA1 jį puolė kokius 3 kartus ir jis atsakė tuo pačiu, į NKA1 smūgius, jis atsakė smūgiais. Besigindamas, kol NKA1 jam draskė striukę, jis NKA1 pataikė į akį, nes matė, kad akis tikrai pamušta. Kai NKA1 gavo tą smūgį, atsitraukė truputį. Jis pagalvojo, kad NKA1 jo nebepuls, tačiau šis vėl puolė. Jis tada NKA1 sudavė vieną trumpą smūgį su dešine ranka iš kumščio tiesiai į nosį. Po smūgio pradėjo bėgti kraujas. Paskui NKA1 įsikibęs į striukę bandė jį pargriauti ant žemės, bet jam nepavyko. Jis NKA1 pargriovė su viena koja ant žolyno dešinėj pusėj šalia mašinų. Viskas vyko labai greitai ir veidas buvo į veidą. Pirmo pargriovimo metu jie kartu nukrito. Kai jis parvertė NKA1 ant žemės, jo striukė jau buvo suplėšyta ant pievos, prie takelio. Striukė buvo į „šipulius išėjusi“, pūkai buvo pabirę po visą pievą. Iš striukės galinės dalies nieko nebebuvo. Tuomet jis NKA1 apžergė, su viena koja prispaudė NKA1 vieną ranką ir su viena ranka laikė, o jo kairėje rankoje buvo šuns pavadis. Gulint ant žemės NKA1 dešinė ranka buvo laisva. Jis pats yra dešiniarankis, todėl su dešine ranka laikė (įmobilizavo) NKA1 kairę ranką, o su kaire ranka negalėjo to padaryti. Jis bandė su ranka suimti kitą NKA1 ranką, kad tas būtų neutralizuotas, bet NKA1 pasinaudojo tuo, kad jo kairėje rankoje buvo šuns pavadis, todėl toliau bandė jam smūgiuoti. Jis pamatė, kad jo šuo lakstė aplinkui. Tuo pačiu metu pamatė (duomenys neskelbtini) namo balkone du kaimynus ir jiems pasakė: „Policiją kvieskit, tas neadekvatus puola“. Kadangi NKA1 bandė jam toliau smūgiuoti, todėl jis sudavė NKA1 porą smūgių su šuns pavadžio rankena į galvos viršutinę dalį, kur plaukų zona. Jei nustatyta, kad jis sudavė 5 kartus, tai galėjo tiek suduoti. Jis atsimena, jog buvo 2–3 smūgiai, smūgių neskaičiavo, tačiau nebuvo, kad smūgiuotų labai ilgai ar ištisai. Tuo metu jis pamatė, kad jam nepatogu, nes šuns pavadis jam trukdė. Jis numetė šuns pavadį ir tuomet jis turėjo dvi laisvas rankas. NKA1 turėjo laisvą ranką, tai sudavė jam smūgį ir išsivadavo. NKA1 atsistojęs parkrito, vėl atsistojo. Tarp pargriuvimų buvo taip, kad NKA1 ant pašalusios žolės paslydo šalia automobilių dešinėje pusėje, bet jis staigiai atsistojo. Pargriuvimas buvo trumpalaikis, net ne pargriuvimas, būtų galima sakyti, kad NKA1 praslydo ant to žolyno. Atsistojęs NKA1 toliau jį puolė. NKA1 bandė jam į galvą pataikyti, smūgiavo, bet jis smūgio išvengė ir smūgiavo atgal. Tada NKA1 priartėjęs pačiupo jį už striukės ir bandė vėl parversti, tačiau jis pasinaudojo svorio pranašumu, matė, kad NKA1 kris. Jis leido NKA kristi, taip jis vėl parvertė NKA1. Jie abu krito, bet jo padėtis buvo geresnė. NKA1 krito į apačią, o jis buvo viršuje ir, kai nusileido, galimai NKA1 galėjo nusileisti su keliu į betoninį takelį ir susižaloti. Jis su pavadėliu negalėjo padaryti nubrozdinimo kelyje. Antras pargriovimas įvyko arčiau tako, kur buvo betoninis takelis, kuriam iš kairės ir iš dešinės pusės yra pieva. Nuo pirmos įvykio vietos – kur žolynas ir mašinų stovėjimo aikštelė iki takelio skiria 5-6 metrai. Tuo metu jis turėjo dvi laisvas rankas, nes šuns pavadį buvo išmetęs. Jis rankomis prispaudė NKA1 rankas prie kūno, taip pat prispaudė su kojomis ir neleido NKA1 atlikinėti jokių veiksmų. NKA1 tuo metu gulėjo ant nugaros. Jis NKA1 tiesiog laikė, laukė kaimynų, kol jie išeis, kad pakviestų policiją ar padėtų jam NKA1 apraminti. Jam nebuvo poreikio smūgiuoti, todėl ir nesmūgiavo, neturėjo siekio NKA1 sužaloti. NKA1 dalis kūno buvo ant takelio, dalis ant pievos, kai iš už kampo, iš už mašinos išbėgo sugyventinė LUD2. LUD2 pradėjo jam draskyti akis su nagais ir porą kartų su nagais prabraukė („prašienavo“), jį pačiupo už plaukų ir laikė, kol NKA1 atsistojo bei sudavė jam smūgį į galvą, spyrė jam. Jis parkrito ir tuomet NKA1 sudavė jam ne mažiau 8 smūgius į inkstus, nugarą, spardė jį. Šito konflikto metu paskutinius smūgius sudavė NKA1. Paskui LUD2 išvedė NKA1 ir iš karto, gal už 30 sekundžių, gal už minutės išbėgo kaimynai. Jis paprašė kaimynų, kad iškviestų greitąją bei policiją ir jie iškvietė. Po to kaimynai jam padavė pavadėlį, kad jis prisegtų šunį. Šuo priėjo tik paskui. Jis uždėjo šuniui petnešas, iš kurių šis buvo išsinėręs kai konflikto pradžioje NKA1 spyrė šuniui. Jo šuo yra mažas, (duomenys neskelbtini), nėra agresyvus, žmonių nepuldinėja, išauklėtas. Jis šunį vedžioja su petnešomis, kur segasi per kojas ir dedasi ant krūtinės per priekinę dalį. Vedžioja su pavadžiu, kuris yra 8 metrų ilgio. Paprastai pavadėlį laiko kairėje rankoje. Paskui atvažiavo greitoji ir jį išvežė. Jis buvo blaivas ir ėjo vedžioti šunį, neturėjo poreikio NKA1 mušti, nei inicijuoti muštynių. Jo veiksmai buvo tokie, kad jis atsitraukdavo ir smūgiuodavo tik tuo atveju, kai jis matydavo, kad NKA1 artėja prie jo su smūgiu ir tuoj suduos. Matė, kad jei NKA1 taip elgsis, jis turės gintis. Jam paprasčiausiai suveikdavo refleksas ir jis suduodavo NKA1. Pripažįsta, kad sudavė tuos smūgius, tačiau būdamas blaivas stengėsi, kad nebūtų peržengtos būtiniausios gynybos ribos. Po pirmo nuvirtimo jam nebuvo galimybės pasišalinti, nes NKA1 be perstojo puolė jį ir reikėjo gintis, be to reikėjo pasiimti šunį ir telefonas buvo kažkur pievoje. NKA1 neatsiprašė, nes mano, kad NKA1 iniciatorius yra viso šito įvykio. Jis girtas nevaikšto gatvėmis, žmonių nepuldinėja ir nedrumsčia viešosios ramybės, todėl nemano, kad turėtų atsiprašinėti. Dėl šio įvykio, jam suduotų smūgių, jis patyrė žymiai didesnius sužalojimus ir nesulaukė normalaus atsiprašymo. Tik teismo metu advokatei bakstelėjus, NKA1 atsistojo ir sumurmėjo apsimestinį („feikinį“) atsiprašymą ir NKA1 jokios žalos jam nebandė atlyginti. Jam gaila, kad iš viso tas įvykis buvo ir, kad buvo priverstas naudoti smurtą. Jis įsipareigoja atlyginti civilinius ieškinius tiek, kiek teismas priteis. Šiai dienai jis nieko nėra atlyginęs. Su NKA1 civiliniu ieškiniu yra susipažinęs, tačiau jis nesutinka su neturtinės žalos suma, nes per didelė ir neadekvati. Pripažįsta, kad suduodamas NKA1 su šuns pavadėlio rankena, sukėlė skausmą ir, kad dėl jo veiksmų buvo padaryta žala NKA1 keliui. Jis bandys atlyginti padarytą žalą Valstybinei ligonių kasai.

Nukentėjusysis NKA1 teisiamajame posėdyje parodė, kad 2025 m. kovo 7 d. 9.30 val. vakare su drauge LUD2 parvažiavo automobiliu namo į (duomenys neskelbtini). Automobilį pasistatė prie antros laiptinės 5-10 metrų atstumu, gal daugiau ir pamatė pilietį su šuniuku priešais mašiną, kurio šuniukas atliko gamtinius reikalus. Jie dar palaukė, galvojo, kad KAL1 susirinks šuns išmatas, bet KAL1 nesusirinko ir pradėjo šalintis iš tos vietos. Jis išlipo iš mašinos ir nuėjo pas KAL1, o jo draugė išėjo nunešti savo šuniuką į butą, esantį (duomenys neskelbtini) aukšte. LUD2 matė, kaip jis nuėjo link KAL1. Tuomet jis KAL1 paklausė: „Iš kokio tu namo esi?“ Jis galvojo, kad iš jo (duomenys neskelbtini) namo. KAL1 atsakė: „Aš ne iš to namo esu“. Tada jis KAL1 pasakė: „Susirink šuniuko išmatas“. KAL1 pradėjo necenzūriniais žodžiais jį koneveikti ir jis atsakė tuo pačiu, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Tada stovint jis sulaukė smūgio iš KAL1 šuns pavadėliu tiesiai į nosį, jam pradėjo bėgti kraujas. KAL1 pirmas sudavė jam smūgį į nosį, bet negali pasakyti, su kuria ranka sudavė. Jis pirmas KAL1 nepuolė, jis tik pirmas nuėjo aiškintis. Tada jis sučiupo KAL1 už striukės, iš priekio už krūtinės ir vertė KAL1 ant žemės. Dėl jo veiksmų jie nugriuvo ant žemės, nes jis bandė KAL1 nuversti. Kai jis KAL1 bandė parversti ant žemės, suplėšė jo striukę, buvo pačiupęs, suėmęs už krūtinės. Nežino, kaip striukė suplyšo nugaroje. Jis nelaikė už nugaros, nes jis nebuvo už nugaros, buvo kontaktas akis į akį. Kadangi KAL1 buvo pranašesnis, KAL1 nuvertė jį. Jis atsidūrė ant žemės, o KAL1 ant jo. Jis mano, kad kelį susižalojo virsdamas, kai bandė KAL1 parsiversti ir kai pats virto. Jis krito ant šono, koja kliuvo į žemę, kai KAL1 jį vertė ant betoninio grindinio. Jis visą laiką gulėjo ant nugaros. Galėjo ir taip būti, kad kai krito ant savo kairės kojos kelio, koja buvo išsikišusi. Tuo momentu jis nejuto kelio skausmo, nes buvo stresas. Jo kelias buvo sužalotas ir tai buvo virtimo pasekmė. Jis nebūtų susižalojęs kelio, jeigu KAL1 nebūtų jo vertęs. Pats jis nenorėjo nugriūti ant žemės, verčiant KAL1 ant žemės. Viskas vyko ant betoninio takelio prie žolyno. KAL1 neteisingai pasakė, kad viskas vyko ant žolės. Jie griuvo vieną kartą ir tai buvo vienintelis parkritimas su KAL1. Pirmą kartą jis pilnai nebuvo nugriuvęs visu kūnu, negulėjo ant žemės, buvo priklupęs prie takelio, tuo momentu gavosi grumtynės. KAL1 mano, kad pirmas kartas buvo pilnas nugriuvimas, bet nebuvo per daug pilnai, kad jis būtų pilnai atsigulęs ant žemės. Pirmą smūgį kai sudavė, jis bandė KAL1 parversti, bet KAL1 jį parvertė, tada ir buvo tas pilnas nuvirtimas. Kai KAL1 apsižergė jį per liemenį, jis galvą pasuko į kairę pusę ir KAL1 sudavė šuns pavadėliu 5-6 smūgius į dešinę galvos pusę. Jis negali pasakyti su kuria ranka KAL1 sudavė. Jis gulėjo ant nugaros ir buvo galvą nusukęs, kad jam nekliūtų į veido sritį. Jam sudavė į dešinę galvos pusę virš ausies. Kurioje rankoje KAL1 turėjo šuns pavadėlį, jis negali pasakyti, kai jį pargriovė ant žemės. Mėlynė po dešine akimi atsirado grumtynių metu, kai jis buvo ant žemės, jam tuomet buvo suduotas smūgis į akį. Jam trenkė ir jis pakreipė galvą. Visi smūgiai buvo į kairę pusę, taip pat akis buvo kairė. Jam visur trenkė ir į galvą, ir į akį. Jis nebepamena, į kurią pusę buvo suduota. Visą laiką KAL1 šuo buvo su pavadėliu. Kai KAL1 jam gulinčiam smūgiavo į veido sritį, šuo buvo pririštas ir cypė. Viso įvykio metu KAL1 pavadėlio rankeną turėjo savo rankoje. Jis mojavo rankomis bandydamas apsiginti, kad daugiau jam nesuduotų smūgių ir užsidengtų veidą. Jis norėjo parversti KAL1 ant žemės ir pasitraukti nuo jo, bet jam nepavyko. Kai jis gulėjo ant žemės, jo rankos buvo laisvos ir jis visą laiką su rankomis bandė nusiversti KAL1 nuo savęs. Jis norėjo kuo greičiau atsistoti nuo žemės. Ant žemės jis gulėjo apie 3 minutes. Jis negali pasakyti, kas matė viso konflikto pradžią ir smūgių sudavimą. Tačiau kažkas iš aplinkinių pro langą ar pro balkoną sušuko: „Mes kviesim policiją“. Jis pasakė: „Gerai, kvieskit policiją“. Tuo metu pas jį atbėgo jo draugė LUD2 į aikštelę. Tuo metu KAL1 buvo jį apsižergęs, trankė jam per galvą su šuns pavadėliu. Jį parvertus pilnai, jis negalėjo išsilaisvinti. Jo draugė LUD2 patraukė KAL1 nuo jo, tada jis parvertė KAL1 ir jis atsistodamas sudavė KAL1 smūgius. Tada jis nuėjo iki laiptinės, į namus. Jam stojantis, galėjo suplyšti striukė, kai jis bandė atsistoti, nes buvo įsikabinęs į striukę. Tačiau į kurią striukės vietą jis buvo įsikabinęs, kai gulėjo negali pasakyti. Viskas vyko ant takelio. Striukės gabalai, visi pūkai buvo ant žolės. O takelis skirtas tik vienam žmogui praeiti. Muštynės ilgai nevyko. Tiek žodinis konfliktas, tiek grumtynės truko apie 10 minučių. Viskas vyko labai greitai, nes kol draugė užbėgo į ketvirtą aukštą ir nusileido į apačią, užtruko 10 minučių, atėjusi patraukė KAL1 nuo jo. Po 15–20 minučių jis išėjo į lauką. Policijos pareigūnai jau buvo atvažiavę ir davė nusistatyti blaivumą. Girtumas jam buvo nustatytas 2 promilės. Kai policijos pareigūnai jį apžiūrėjo, tai jis jiems nurodė, kad jam buvo suduoti smūgiai į galvos ir akies sritis, nosį ir koją. Tačiau kurią galvos pusę nurodė pareigūnams, jis negali pasakyti. Galbūt jis nurodė, jog kaltinamasis sudavė į kairę galvos pusę, tačiau šiuo metu jis neprisimena, nes praėjo metai laiko. Policijos pareigūnai taip pat paklausė, ar jis nėra pasisavinęs kaltinamojo telefono. Jis pasakė, kad ne. Policininkams jis pasiūlė, kad kažkas galėtų paskambinti telefono numeriu, tai rado telefoną nukritusį ant pievos. Parėjus namo, po 15-20 minučių jam paliko silpna. Jis paskambino į Mažeikius ir jo draugė LUD2 jį išvežė. Pirmą dieną jis išėjo į darbą, bet jam paliko blogai, buvo silpna, pradėjo pykinti, todėl kreipėsi į Akmenėje esančius gydytojus. Nuo smūgio pavadėliu jam buvo guzai galvoje ir smegenų sutrenkimas. Kurioje galvos pusėje buvo gumbai, negali pasakyti ir neprisimena ar jis nurodė medikams, į kurią galvos pusę jam buvo suduota. Tiksliai nepamena, bet gal po 5 dienų kreipėsi į Antano Lizdenio sveikatos centrą Naujojoje Akmenėje ir gydytojas išrašė siuntimą. Jis važiavo atlikti galvos magnetinio rezonanso tyrimą į Šiaulių Affidea kliniką. Kai jam padarė magnetinį rezonansą, pamatė, kad yra sumušta galva. Nurodė, jog psichologiškai šiai dienai jaučiasi labai blogai, kad jam yra sunku. Jis vartoja migdomuosius, raminančius vaistus, nes jaučia nerimą. Jam vaistus išrašė Naujosios Akmenės Psichikos centre liepos–rugpjūčio mėn. Prieš įvykį jis nesiskundė tokiais negalavimais, tačiau vyko apklausos, jis emociškai palūžo, pradėjo kankinti nemiga ir nerimas, todėl kreipėsi pas psichiatrą ir jam buvo paskirti vaistai nuo nemigos bei raminamieji, kuriuos gėrė du mėnesius. Tokia sveikatos būklė yra įvykio pasekmė. Neturtinės žalos anksčiau prašė 6000 eurų, nes buvo lūžusi nosis, tačiau šioje dalyje buvo nutrauktas ikiteisminį tyrimą. Šiuo metu prašo priteisti 500 eurų neturtinės žalos, turtinę žalą ir advokatės išlaidas. Turtinę žalą sudaro važiavimai pas gydytojus, vaistai (t. y. vaistai nuo galvos skausmo, nes buvo smegenų sutrenkimas; raminamieji vaistai, nes buvo daug streso patyręs; akis; kelias), negautas darbo užmokestis ir advokatės išlaidos. Nedarbingumo pažymėjimas jam buvo išduotas nuo kovo 12 d. iki 18 d. dėl smegenų sutrenkimo, nes jam buvo labai blogai ir svaigo galva. Vaistus nuo nemigos ir raminamuosius vaistus vartojo du mėnesius, tačiau jis negalėjo suderinti vaistų vartojimo su naktiniu darbu, todėl daugiau nesikreipė. Jam tuo metu buvo labai didelis galvos skausmas, todėl kreipėsi į šeimos gydytoją ir buvo nukreiptas pas neurologą, tačiau reikėjo laukti eilėje pusę metų. Jam buvo paskirti vaistai nuo galvos skausmo, kurie padėjo, todėl jis daugiau nebesikreipė į neurologą. Jis įvykio aplinkybes atsimena gerai ir alkoholis įtakos neturėjo, tiesiog per daug laiko praėjo, visą tai bando pamiršti. Jis nežino, kaip reikia paaiškinti, kodėl prokuroro priimtame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nosies sulaužymo parašyta, kad jis pirmas sudavė smūgius. Jam pačiam buvo staigmena, kad viskas pasikeitė. KAL1 akiniai buvo sulaužyti, nes jis KAL1 trenkė, kai bandė atsistoti ir buvo beveik atsistojęs. Kitame tyrime, kur KAL1 buvo suduoti 4 smūgiai, jis kaltinamasis. Jis nesudavė pirmas KAL1 smūgio. Teismas priteisė 500 eurų neturtinės žalos KAL1. 2025 m. lapkričio 17 d. prokurorės nutarimas nebuvo skundžiamas.

Liudytoja LUD2 teisiamajame posėdyje parodė, kad kovo 7 d. ji su NKA1 grįžo namo pas NKA1 į butą. Automobilį pasistatė prieš takelį. Jie sėdėdami automobilyje pamatė nepažįstamą vyrą (teismo pastaba – KAL1), kuris vedžiojo tamsios spalvos šuniuką. Ji aiškiai matė, kaip šuo nusituštino, o KAL1 nesurinko išmatų. Jos šuo negalėjo pribėgti prie KAL1 šuns, kadangi jos šuo buvo kartu su ja automobilyje, be to ji nematė, kad ten būtų kitų šunų. NKA1 išlipo iš automobilio ir nuėjo paprašyti KAL1, kad šis susirinktų šuns išmatas, nes buvo jų kiemas bei paklausė, iš kokio namo jis yra. Ji tuo metu pasiėmė savo šuniuką iš mašinos ir jį nešė į NKA1 butą esantį ketvirtame aukšte. Nueidama su šuniuku ji jau girdėjo konfliktą, keiksmažodžius, kuriuos, kaip ji suprato, tikrai išsakė ne NKA1, nes buvo nepažįstamas balsas. Jos draugas NKA1 galbūt kažką KAL1 ir sakė, bet ji negali įvardinti ką konkrečiai. Jai nueinant fizinio kontakto tarp jų nebuvo, jie tiesiog stovėjo. O kur jie stovėjo, ji nematė, nes buvo tamsu. Konfliktas prasidėjo ten, kur yra takelis automobilių aikštelėje, prie namo kampo. Matė tik konflikto pradžią. Ji greitai nuėjo, nusegė šuniukui antkaklį, paliko jį bute ir grįžo į tą vietą, iš kurios girdėjosi triukšmas, tai galėjo trukti iki 5 minučių. Konfliktas vyko ant žolyno ties (duomenys neskelbtini) namu. Kai ji išėjo į lauką, jau jie gulėjo ant žolyno už automobilių aikštelės, šalia buvo takelis, apie metrą. Nuo tos vietos iki jų laiptinės atstumas yra apie 4-5 metrus. Tuo metu ji gyveno (duomenys neskelbtini) name. NKA1 gulėjo nugara į žemę, o KAL1 buvo apsižergęs NKA1 ir trankė pavadėlio rankena. Galbūt NKA1 ir bandė kažkaip KAL1 nusitempti nuo savęs, ji to pasakyti negali, bet tą akimirką, kai ji priėjo, NKA1 gulėjo. NKA1 rankos buvo po KAL1 keliais prispaustos, tačiau ji negali pasakyti ar abiem keliais buvo prispaustos rankos. Matė, kad trenkė į veido ir galvos sritį, buvo 4-5 smūgiai, gal net daugiau, bet ji smūgių neskaičiavo, bet pastoviai buvo duodama. Ji negali pasakyti kas kokia ranka trenkė, nes tuo metu jai buvo šokas ir ji nežiūrėjo kas kokia ranka ką darė. Negali pasakyti, į kurią pusę trenkė, nes buvo tamsu. Šuniukas buvo pririštas prie pavadėlio, su kuriuo trankė, ir šuniukas pastoviai cypė, nes buvo smaugiamas. Buvo triukšmas. NKA1 šaukė: „Paleisk“ ir kažką jam atgal šaukė. Ji tiesiog instinktyviai matydama visą situaciją, pribėgo prie KAL1 ir sugriebė už plaukų, kad atitrauktų, tačiau KAL1 veido nagais nedraskė. Ji taip laikė KAL1, kol jos draugas NKA1 apvertė KAL1 ir šis atsidūrė nugara į žemę. Kai NKA1 vertė KAL1, tai ji paleido KAL1 plaukus. NKA1 gulinčiam KAL1 sudavė smūgį, tačiau ji nematė kur. Ji pradėjo šaukti: „Baikit muštis!“. NKA1 atsistojo ir nuėjo link laiptinės, o KAL1 tuo metu tik bandė stotis. Kai ji KAL1 paklausė, ar reikalinga pagalba, jis klūpėjo. Ji pagalvojo, kad gal reikia KAL1 pagalbos dėl to, kad viskas vyko lėčiau. Kai NKA1 jau buvo atsistojęs ir nuėjęs, KAL1 tuo metu tik atsikėlinėjo, ir ją išplūdo necenzūriniais žodžiais. Ji nematė, kad ant KAL1 būtų kažkokie sužalojimai. Po to ji nuėjo link NKA1 ir abu nuėjo į namus, šaldyti akies, be to jam bėgo kraujas iš nosies. NKA1 ėjo praustis, nes visi rūbai buvo ištepti krauju. Po 15–20 minučių jie grįžo į automobilių aikštelę pažiūrėti, ar KAL1 vis dar yra. Jie sutiko policijos pareigūnus ir papasakojo visą įvykį. Tuo metu pamatė striukės skutus, paraloną iš striukės, tačiau negali pasakyti kokiu metu KAL1 striukė buvo suplėšyta. Per visą laiką, kai jie grįžo ir kai ji išėjo iš buto, nebuvo nė vieno žmogaus. Tik iš antro aukšto moteris buvo prasivėrusi langą ir klausė: „Kas čia vyksta? Ar reikia pagalbos?“, bet tai buvo pačioje pradžioje, kai jai priėjus, KAL1 trankė NKA1 pavadėliu. Tuo metu ji šaukė: „Jo, kvieskite policiją!“. Kaimynės, kuri buvo išlindusi per langą, nepažinojo. Prie jų niekas nebuvo priėjęs ir nieko nebuvo panašaus, ką pasakojo liudytojas (teismo pastaba – LUD3), nes nebuvo išvis žmonių. Ji mano, kad LUD3 meluoja, tačiau nežino dėl ko jis turėtų meluoti. Jeigu būtų buvę žmonių, gal būtų pribėgę padėti atskirti. Kai ji paliko klūpėti KAL1 ir ji priėjo prie savo draugo, taip pat nebuvo jokių žmonių, negirdėjo jokių garsų. Ji nežino kas iškvietė policiją. Grįžus namo, NKA1 pasijuto labai blogai ir išvyko į Mažeikių ligoninę, kur NKA1 nustatė nosies lūžį, galvos sutrenkimą, smegenų sukrėtimą ir kelio žaizdą. Ji matė, kaip atrodė NKA1 sužalota koja, buvo atsivėrusi žaizda ties keliu. NKA1 jai pasakė, kad kelią susižalojo grumtynių metu, krisdamas ant žemės, kai jį stūmė KAL1. Ji nematė kokiu būdu NKA1 patyrė kelio sužalojimą. Sekančią dieną ir iki kol išėjo į darbą, NKA1 buvo labai blogai. Jį pykino, vėmė, buvo sutraumuotas, jautėsi silpnai. Su NKA1 bendrauja 3 metus. Jis yra paslaugus, padedantis, tik geri atsiliepimai. NKA1 nėra būdingas toks elgesys. Kažkada NKA1 yra minėjęs, kad labai seniai buvo teistas už smurtinį nusikaltimą. Ji mano, kad KAL1 užpuolė NKA1. Tą vakarą NKA1 buvo vartojęs alkoholio, tačiau negali pasakyti ar stipriai buvo girtas, bet buvo nustatytas 2 promilių girtumas.

Liudytojas LUD3 teisiamajame posėdyje parodė, kad jis pačio konflikto nematė, tuo momentu vedžiojo šunį ir išgirdo triukšmą, tada staigiai parvedė šunį namo. Priėjo ir paklausė, kas vyksta ir jam žmonės pasakė, kad vyko muštynės. Pamatė, kad vienas žmogus (teismo pastaba – KAL1) suklupęs prie mašinos, o kitas (teismo pastaba – NKA1) vedamas į laiptinę. Asmenį prie laiptinės namo vedė moteris, gal jo draugė. Nelabai žiūrėjo, kaip tą vyrą vedė ir nematė kaip jis atrodė. Kai priėjo, vyras gulėjo ant žemės su šuniu ir pasakė, kad iškviestų pagalbą. Jis iškvietė medicinos pagalbą. Asmuo, kuris prie mašinos suklupęs (KAL1) buvo aikštelėje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namo. Jo draugė dar jam vandens atnešė atsigerti. Žmogus, kuris gulėjo ant žemės, jo visas veidas buvo raudonas, o striukė atrodė taip, lyg šuo būtų užpuolęs. Jis netiki, kad galėjo taip būti iš vieno smūgio, kaip jis (KAL1) buvo sumuštas. Prie vyro buvo šuo, pririštas prie pavadėlio, kuris buvo apsivyniojęs aplink koją. Greitoji pagalba greitai atvažiavo, tačiau negali pasakyti per kiek laiko. Šuns šeimininkas pats pasakė kur gyvena, lyg (duomenys neskelbtini) name ir padavė jam parvesti jo šunį. Jie patys šunį paleido ir šuo pats nubėgo prie durų, kur gyvena. Šuo buvo su pavadėliu, tada žmona atidarė duris ir kai šuo įėjo į namus, šuo buvo su pavadėliu. Tuomet jis pasakė žmonai, kad jos vyras yra išvežtas į ligoninę. Ieškojo telefono, kurį rado 100 metrų nuo įvykio vietos, nes buvo pamestas. Telefoną rado ant žolės netoli konteinerio, šalia buvo per pusę sulaužyti akiniai ir striukė, kuri atrodė, kaip būtų buvęs šuo užpuolęs. Visi daiktai buvo šalia jo. Sakė, kad žmonės matė per langus kaip mušėsi.

Liudytoja LUD1 teisiamajame posėdyje parodė, kad teismui teikė prašymą atleisti sutuoktinį KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei. Ji pasitiki savo vyru ir žino, kad yra geras bei tvarkingas žmogus, kažkokių konfliktinių situacijų, kur KAL1 būtų nesusivaldęs, nėra buvę. Jie abu išsilavinę žmonės ir 15 metų gyvena kartu. Nuo (duomenys neskelbtini) jie draugauja, o susituokę nuo (duomenys neskelbtini). Per tą laiką jai nebuvo kažkokios abejonės KAL1 ar kažkokio nepasitikėjimo. Jie vienas kitu pasitiki, sutuoktinis atsižvelgia į jos nuomonę. Visus sprendimus jie priima bendrai. Kadangi jie vienas kitą gerbia ir abu vienas kitą myli, tai mano, kad pasitikėjimas vienas kitu, jos žodis, kažkokie patarimai įtakoja KAL1 ir lemia kažkokius pasvarstymus. Jie turi vieną vaiką, (duomenys neskelbtini) metų berniuką. Ji nežino kodėl toks įvykis įvyko, pati sau tokį klausimą užduoda. Jie abu niekada nėra buvę atsidūrę jokioje panašioje situacijoje. Teisme ji pirmą kartą. Ji turi aukštąjį pedagoginį išsilavinimą bei (duomenys neskelbtini) specialybę, nėra buvusi teista ar bausta administracine tvarka. Sutuoktinis šiuo metu nedirba. Šeimoje ji šiuo metu viena dirbanti. Nuo 2025 m. birželio mėnesio dirba „(duomenys neskelbtini)“, o prieš tai dirbo kitoje įmonėje. KAL1 yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) darbininkas. Po įvykio KAL1 sutriko sveikata, dėl to negali dirbti fizinio darbo, bet jis ieškojo darbo pagal dabartinę savo sveikatos būklę. Jos vyras yra baigęs (duomenys neskelbtini) Telšių aukštojoje mokykloje. KAL1 kreipėsi į ugdymo įstaigas ir, jai atrodo, kad buvo Užimtumo tarnybos pasiūlymas paduoti paraišką konkursui, tačiau niekas neatsiliepė. Jie gyvena Naujojoje Akmenėje, jeigu vyras fiziškai negali dirbti, tuomet galimybės vyrams susirasti darbą yra ribotos. KAL1 yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir šiuo metu neturi jokių gaunamų pajamų ar išmokų. Jų šeimos pragyvenimo pajamos yra jos atlyginimas, neturi pajamų iš nuomojamo turto. Po šio įvykio KAL1 nėra nustatytas dalinis darbingumas. Ji nežino, kokio dydžio užstatą pagal laidavimą galėtų sumokėti, tačiau rizikuotų visais turimais pinigais už sutuoktinį. Jie turi šunį, kurio vedžiojimu šeimoje dalinasi, bet dažniau vedžioja vyras ir tai atlieka tvarkingai. Pas juos visada buvo ir šiuo metu yra specialūs laikikliai maišeliams kabinti, nes laikosi viešos tvarkos. Jie patys subara kitus žmones, kurie nesilaiko tvarkos. Ji girdėjo, kad šitas konfliktas kilo dėl nesurinktų jų šuns išmatų, bet ji netiki, kad jos vyras nesurinko, nes jie neturėtų priemonės prie pavadėlio, kur laikyti maišelius, jeigu jie priemone nesinaudotų. Apie įvykį parodė, jog buvo penktadienio vakaras ir jie žiūrėjo filmą. Jos vyras išvedė šuniuką vakariniam pasivaikščiojimui. Ji buvo po darbo ir prisnūdo. Buvo apie 21 val. vakaro, kai išgirdo skambutį į duris. Iš pradžių pagalvojo, kad vyras turi raktą. Ji priėjo prie durų, jas atidarė, o ten stovėjo du nepažįstami žmonės. Buvo vyras su moterimi, šalia stovėjo šuo, turėjo šuns maišelių laikiklį ir pavadėlį. Pora buvo jauna, 30–40 metų amžiaus, tamsiais plaukais, moteris laukėsi. Šių žmonių ji į vidų neįsileido, jie stovėjo koridoriuje. Jai pravėrus duris, šuo iškarto įbėgo pas ją, bet ar šuo įbėgo su pavadėliu, ji neprisimena. Jos šuo turi užsegamas petnešėles ir per tas petnešas prisisega pavadėlis. Pavadėlis, laikiklis ir petnešėlės buvo, nes viską dabar tebeturi. Atėję žmonės jai pasakė: „Mes iškvietėme policiją, greitąją. Jūsų vyras išvežtas su greitąja į Šiaulius“. Jie pasakė, kad vyras pasakė adresą ir paprašė parvesti šunį. Tuo momentu žmonėms paskambino policija ir šiuos žmones pakvietė ateiti į įvykio vietą. Tada ji apsirengė ir išėjo pasižiūrėti į kiemą. Jos vyro lauke nebuvo, nes buvo išvežtas. Buvo tamsu, bet ji matė, kad mėtosi vyro striukės skiautės, akiniai sudaužyti. Jai atrodo, jog policijos pareigūnai klausė kas čia įvyko. Buvo gal trys pareigūnai ir liudininkų pora, tačiau ji pradėjo ieškoti telefono, nes liudytojas pasakė, kad vyras pametė telefoną. Ji su liudytoju ėjo ieškoti telefono ir negirdėjo, ką jie bendravo su policija. Pasišviesdami ieškojo telefono ir atrado žolėse maždaug įvykio vietoje ir telefoną pasiėmė. Jai pasakė, kad vyras išvežtas į ligoninę. Tada ji pasakė, kad vaiką yra palikusi namuose, nori grįžti namo bei susisiekti su ligonine bei išsiaiškinti kas įvyko. Kieme ji buvo kelias minutes. Ji kalbėjo su vyru apie įvykį ir jis jai pasakė, jog sudavė smūgius NKA1 ir dėl to jautėsi blogai, kad taip įvyko.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo KAL1 kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo ir parodymų teisiamajame posėdyje, nukentėjusiojo NKA1, liudytojų LUD2 ir LUD3 parodymų teisiamajame posėdyje, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 290 straipsnis):

2026 m. kovo 7 d. 22.45 val. ROIK Nr. 0125000128668 pranešimu, kad prieš 30 min. kieme pranešėją sumušė nepažįstamas asmuo su kuriuo kilo konfliktas dėl šuns vedžiojimo ir muštynės. Pranešėjui buvo prakirsta su šuns pavadėliu galva. Pranešėjas dabar pats vyks į ligoninę. Vietoje nelauks. 2025 m. kovo 8 d. 00.55 val. iš Regioninės Mažeikių ligoninės gautas slaugytojos pranešimas, kad 2025 m. kovo 8 d. 00.02 val. į ligoninę atvyko neblaivus (1,48 prom.) NKA1 ir jam nustatytas nosikaulio lūžis, kairio kelio sumušimas. Po medicininės apžiūros išleistas gydytis ambulatoriškai. Teigė buvo sumuštas kieme (t. 1, b. l. 21–22);

2026 m. kovo 7 d. 21.15 val. ROIK Nr. 0125000128521 pateikta informacija apie patikrinimą, kurioje užfiksuota, jog atvykus, nukentėjęs KAL1 buvo išvežtas į Šiaulių priėmimo skyrių, su juo nepabendrauta, telefonas paliktas namie. Liudytojas LUD3 paaiškino, kad išėjęs į lauką pamatė, kaip ant žemės guli ir mušasi du vyrai. Vienas iš vyrų prašė iškviesti policiją bei greitąją medicinos pagalbą, kitas vyras tuo metu pasišalino į (duomenys neskelbtini) namą. Pasikalbėjus su (duomenys neskelbtini) buto gyventoja, ši teigė, kad muštynių nematė, tik girdėjo triukšmą. Pasikalbėjus su KAL1 žmona LUD1, ji paaiškino, kad jos vyras blaivus išėjo pavedžioti šunį, po kiek laiko pas ją atėjo nepažįstami žmonės ir pasakė, kad jos vyras sumuštas ir išvežtas į Šiaulių priėmimo skyrių. Pasikalbėta su NKA1, jam nustatytas 2,00 prom. neblaivumas. NKA1 paaiškino, kad su nepažįstamu asmeniu kilo žodinis konfliktas dėl vedžiojamo šuns išmatų. Konflikto metu asmuo trenkė NKA1 iš pavadėlio į galvą ir jie pradėjo muštis. NKA1 medikų atsisakė, pretenzijų neturi, pareiškimą rašyti atsisakė (t. 1, b. l. 23– 24);

2025 m. kovo 7 d. 22.01 val. alkoholio kiekio matuokliu ARKB-0141 NKA1 nustatytas 2 prom. neblaivumas (t. 1, b. l. 25);

2025 m. kovo 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas daugiabutis namas esantis adresu (duomenys neskelbtini). Namo kiemo teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Ties 1 laiptine, po kaire puse link rytų pusės, yra automobilių stovėjimo aikštelė, joje sustatyti automobiliai. Apžiūrėjus įvykio vietą už automobilių ir nuėjus link (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo, ant žaliosios vejos buvo pastebėti sulaužyti akiniai ir margos striukės išplėšta dalis. Tai vieta, kurioje galimai vyko muštynės, pažymėtos Foto lentelėje (Pav. Nr. 3, 4, 5). Daiktai rasti paimti, įpakuoti. Sugrįžus į kiemą prie transporto priemonių, praėjus pro pirmą laiptinę link pietų pusės ir pasisukus dešiniau ir paėjus daugiabučio namo kampu link pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės, buvo matoma visur žalioji veja. Paėjus apie 15 metrų į priekį matėsi pėsčiųjų, dviračių takas. Tai vieta, kurioje galimai vyko muštynės, pažymėtos Foto lentelėje (Pav. Nr. 6, 7, 8) Apžiūrėjus šią įvykio vietą, nusikalstamos veikos požymių nebuvo pastebėta. Apžiūros metu rasti ir paimti daiktai: akiniai su rėmu; striukės dalis (t. 1, b. l. 28–30, 31–36);

2025 m. kovo 8 d. protokolu – pareiškimu, kuriame NKA1 nurodė, kad 2025 m. kovo 7 d., apie 21 val. jam būnant savo daugiabučio namo kieme, pamatė jam nepažįstamą asmenį su kuriuo kilo žodinis konfliktas, ko pasėkoje jis su juo susimušė. Po įvykusio incidento kreipėsi į Mažeikių ligoninę, kurioje jam buvo nustatytas nosikaulio lūžis, kairio kelio sumušimas. Dėl įvykusio incidento turi pretenzijų nepažįstamam asmeniui ir prašo policijos pareigūnų, kad būtų pradėtas tyrimas (t. 1, b. l. 41–43);

2025 m. kovo 8 d. asmens apžiūros protokolu su fotolentele, kuriame užfiksuota, kad apžiūrint nukentėjusįjį NKA1, šiam matosi nežymus paraudimas bei iškilęs gumbas po dešine akimi, apie 3x2 cm dydžio. Taip pat matosi nežymus nubrozdinimas kairės pusės kojos ties kelėniu bei nežymus nubrozdinimas kairės pusės rankos ties alkūnės vieta. Vizualiai nosies sritis nesimato ar būtų sužalota (t. 1, b. l. 48–50, 51–54);

2025 m. birželio 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada, kad NKA1 nustatyta: muštinė žaizda su odos nubrozdinimu kairiame kelyje, nosikaulio lūžis. NKA1 nustatyta muštinė žaizda su odos nubrozdinimu kairiame kelyje padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi, nosikaulio lūžis padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu. NKA1 nustatyta muštinė žaizda su odos nubrozdinimu kairiame kelyje galėjo būti padaryta tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar paviršių. NKA1 nustatytas nosikaulio lūžis galėjo būti padarytas suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek ir lokaliai šia sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą. Pasisakyti ar NKA1 nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti atsitrenkiant į įvykio vietoje buvusius aplinkinius daiktus, galima pateikus tikslias situacines šios traumos aplinkybes, nurodant kuria kūno puse, kuriomis dalimis ir į kokius daiktus ir /ar jų dalis atsitrenkta. NKA1 nustatyti kūno sužalojimai padaryti 2 trauminių poveikių metu. NKA1 nustatyti kūno sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Regioninę Mažeikių ligoninę 2025 m. kovo 8 d., sužalojimų padarymo galimybė užduotyje nurodytu laiku nėra atmetama. Pasisakyti apie NKA1 nustatytų kūno sužalojimų padarymo galimybę nurodytomis įvykio aplinkybėmis galima pateikus tikslias situacines įvykio aplinkybes, kuriomis galėjo būti padaryti jam nustatyti kūno sužalojimai nurodant su kokiu daiktu, kokiu būdu ir kurios kūno sritys traumuotos. NKA1 nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl nosikaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 143–146);

2025 m. spalio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad vertinant sužalojimus atskirai, NKA1 nustatyta muštinė žaizda su odos nubrozdinimu kairiame kelyje kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1 b. l. 151–152);

2025 m. kovo 20 d. daiktų apžiūros protokolu su fotolentele, kuriame užfiksuota, kad akinių rėmo dalis rudos spalvos, deformuota, t. y. nulaužta per kairiojo lęšio rėmą. Kairiosios kojelės ilgis 13,5 cm. Kojelės pabaigoje matosi baltos, mėlynos spalvų juosteles. Kojelės išorinėje dalyje yra užrašas „Tomy Hilfiger“. Striukės dalis su vidine kišene, kareiviškas raštas žalios, tamsiai ir šviesiai rudos spalvos. Striukės dalis yra 32x50 cm. Vidinė kišenė su užtrauktuku. Striukės dalis su pamušalu ir vidine šiltinimo medžiaga. Matyti, jog striukės dalis mechaniškai paveikta, galimai nuplėšta (t. 1, b. l. 153–155, 156–159);

2025 m. kovo 13 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuotas 2025 m. kovo 7 d., 22 val. 37 min. Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) darbuotojos ir NKA1 garso įrašo turinys. NKA1 parodė, kad yra išgėręs ir jį draugė parvežė su mašina. Iš kito kiemo atėjo žmogus su šuniuku ir atliko „gamtinius reikalus“ jų kieme. Jis žmogų perspėjo ir dėl to įvyko muštynės. Žmogus išvežtas į ligoninę, o jis taip pat yra nukentėjęs, nes jam trenkė su šuns pavadžiu per galvą. Jis nurodė, kad vyks į Mažeikių ligoninę dėl galvos sumušimo. Jo galva yra su guzais, akis visa ištinusi, o kelias kruvinas. Viskas vyko prieš valandą, naktį (t. 1, b. l. 163–166);

2025 m. kovo 26 d. daiktų apžiūros protokolu su fotolentele, kuriame užfiksuota 2025m. kovo 25 d. KAL1 pateiktų daiktų – akinių rėmo dalis su vienu stiklu ir vyriškos striukės apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad akinių rėmo dalis rudos spalvos, deformuota, t. y. nulaužta per kairiojo lęšio rėmą. Dešiniosios kojelės ilgis 13,5 cm. Kojelės išorinėje ir vidinėje pusėse yra užrašas „Tomy Hilfiger“. Striukė su vidine kišene, kareiviškas raštas, žalios tamsiai ir šviesiai rudos spalvos. Striukės kairės pusės priekinėje dalyje yra išplėšta medžiagos dalis 32x50 cm. Striukės dešinės pusės apatinėje dalyje yra vidinė kišenė su užtrauktuku. Striukė su juodu pamušalu ir vidine baltos spalvos šiltinimo medžiaga. Striukės nugaros dalyje pamušalas atplėštas nuo šiltinimo ir išorinės medžiagos. Striukė mechaniškai paveikta ties kaire ir dešine rankove, ties kaklu nugaros dalyje galimai nuplėšta (t. 1, b. l. 191–192, 193–195);

2025 m. rugpjūčio 25 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu su fotolentele užfiksuota, kad įtariamasis KAL1 paaiškino, jog reikia vykti (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, kur jis parodys 2025 m. kovo 7 d. įvykio dieną, kur būnant įvyko konfliktas, kuomet nesunkiai sužalojo NKA1 sveikatą bei patikslins kitas jam žinomas įvykio aplinkybes. Atvykus į įtariamojo KAL1 nurodytą vietą, (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo, jis parodė į (duomenys neskelbtini) namo pusę ir paaiškino, kad jis gyvena už poros namų. KAL1 parodė į takelį vedantį nuo (duomenys neskelbtini) namo link (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės bei parodė, kad šituo takeliu ėjo su savo šuniu, buvo pristatyta mašinų. Jis nematė, bet jis girdėjo, kad kažkas rėkavo (duomenys neskelbtini) namo kieme, link antros laiptinės. Jam einant su šuniu, jo šuo „pažymėjo“ pietinėje takelio pusėje gėlių betoninį vazoną. Tuomet pribėgo kažkoks kitas šuo, jis nebežiūrėdamas į juos, KAL1 nuėjo link (duomenys neskelbtini) namo kampo, pro automobilių stovėjimo aikštelę. Jis su šuniu taku ėjo link parko ir prie (duomenys neskelbtini) namo kampo pietinėje pusėje, šalia laiptų vedančių į buitinės technikos taisyklą, šuo sustojo atlikti „pažymėjimą“ žolyne. KAL1 paėjo takeliu apie porą metrų į priekį ir paaiškino, kad kažkoks NKA1 atbėgo iki šios vietos, pradėjo sakyti, kad kas tu toks būsi, nusiimk akinius, pradėjo grasinti fiziniu susidorojimu. Jis pamatė, kad vyras (NKA1) yra girtas, neadekvatus, jiedu apsižodžiavo. Jis dar bandė eiti tuo takeliu, vedančiu palei (duomenys neskelbtini) pagrindinę gatvę, daryti ratą, bet nebebuvo noro eiti į parką ir pagalvojo sutrumpinti kelionę. Jis vyrui pasakė, kad „viskas, eina jis namo“ ir apsisukęs tuo pačiu taku ėjo atgal, o vyras paliko stovėti. Jis su vyriškiu neturėjo noro bendrauti. Vyras buvo truputį neblaivus, jautėsi nuo jo alkoholio kvapas. Jis nuėjo namų link atgal tuo pačiu taku ir sustojo už automobilių stovėjimo aikštelės ant takelio bei paaiškino, kad kažkur iki tos vietos buvo nuėjęs. Jis išgirdo ir apsisukęs pamatė, kad vyriškis atbėga per pievą esančią rytinėje takelio pusėje ir jam smūgiavo į veidą, sulaužė akinius, tada pačiupo už striukės. Vyriškis pradėjo jį pulti, draskyti striukę. Jis iš pradžių patyrė šoką, paskui greitai susiorientavo, kad reikia gintis ir tuo metu, kai vyriškis jam draskė striukę, jis smūgiavo vyriškiui. Jis pataikė kokius 8 smūgius į galvos ir veido sritis, tuo metu į nosį gal nepataikė. Vyriškis jam smūgiavo į pakaušį ir draskė striukę. Jis vyriškio nelaikė, o vyriškis jį laikė ir draskė už striukės. Kai vyriškis jam smūgiavo į galvą, jis tiesiog gynėsi ir paskui kažkokiu vienu momentu vyriškis nuplėšė striukę, atsitraukė per metrą, tokia mikro pauzė buvo ir vyriškis jį vėl puolė. Kai jis pamatė, kad vyriškis puola, jam suveikė refleksas, jis vyriškiui smūgiavo ir tada pataikė į nosį. Jis pamatė, kad bėga kraujas, ant takelio kažkur lūžo nosis. KAL1 ne gulinčiam pataikė NKA1 į nosį. Tada vyriškis toliau puolė, bandė jį apversti. Įtariamasis KAL1 paėjo keletą metrų link automobilių stovėjimo aikštelės, tada viskas persikėlė ant pievos. Tuomet vyriškis bandė jį parversti, bet jis vyriškį pats parvertė ant žolės šalia automobilių stovėjimo aikštelės. KAL1 paduotą manekeną paguldė nugara į žolę, galva į šiaurės pusę, kojomis į pietus bei apžergęs kojomis užsėdo ant manekeno kojų, po ko paaiškino, kad kairėj rankoj turėjo pavadį. Vyriškis bandė su ta ranka jam kažką daryti ar kažkokį veiksmą atlikinėti, o KAL1 kairė ranka buvo laisva, o dešinėj rankoj buvo šuns pavadis, nes jis neturėjo intensijos pulti, dėl to ir jo šuo lakstė aplinkui. Tuomet jis pamatė, kad jo šuo išsinėrė iš pavadžio. Jam pamačius, kad vyriškis bando smūgiuoti, iš inercijos stuktelėjo du kartus su šuns pavadžiu. KAL1 dešine ranka parodė, kaip sudavė smūgius NKA1, jam pataikė kažkur į galvą, kaktą, padarė guzą, bet paskui atsitokėjo, kad jis turi šuns pavadį, ir jį numetė ant pievos. Nebuvo intencija jį sužaloti ar dar kažką, bandė jį apraminti, kad jis neturėtų galimybės pulti. Taip darydamas, jis pamatė balkone kažkokius siluetus, bet kadangi buvo be akinių, regėjimas nebuvo šimtaprocentinis ir pasakė žmonėms, kad kviestų policiją, nes kažkoks prigėręs puldinėja žmones. Tada jis atsikėlė, dar bandė jį pulti, vyriškis bandė jį ant žemės parversti. KAL1 paėmė manekeną ir nunešė apie keletą metrų į rytų pusę prie takelio, jį paguldė ant žolės, galvą ant takelio, kūną apžergė kojomis ir užsėdo bei paaiškino, kad vyriškiui sugriebė rankas. Vyriškis bandė jį parversti, bet jis vyriškį dar kartą parvertė ir su rankomis laikė. KAL1 suėmė manekenui per pečius bei paaiškino, kad jokių veiksmų neatlikinėjo, nemušė jo, tiesiog laikė jį ir laukė, kol žmonės atbėgs. Kadangi vyriškis jam draskė striukę, telefonas iškrito kažkur pievoje. Kai jis vyriškį laikė, vyriškis jau jėgų nelabai turėjo, buvo ramesnis, nesmūgiavo, jis irgi vyriškiui nesmūgiavo, tiesiog jį laikė apsižergęs, atsisėdęs ant jo, kad nepasišalintų ir laukė kol atvažiuos policija bei jį priduos. Jis matė, kad jam akinius sulaužė. Tuomet iš už mašinos atbėgo klykdama moteris, įsikibo jam į plaukus ir ilgai laikė. Vyriškis spėjo atsikelti, tuomet smūgiavo jam į pakaušį ir jis trumpam buvo apšutęs. Jis nukrito ir vyriškis jam sudavė keturis, penkis smūgius į nugarą, su kojomis į inkstų sritį, tada pajuto, kad kažkas ne taip, nors smūgiai nebuvo labai stiprūs, bet pajuto, kad kažkas atsitiko su sveikata, negalėjo fiziškai atsikelti. Vyriškis atlikus tuos smūgius, jis dar norėjo smūgiuoti, bet moteris jį patraukė į šalį ir tuo metu jie pasišalino. Tuomet išbėgo kaimynai, paprašė, kad šunį nuvestų namo. Moteris su vyru nuėjo, o jis paliko gulėti ant pievos (t. 2, b. l. 25–29).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir BK 28 straipsnio taikymo

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo žmogui sukėlimą, nežymų jo sužalojimą ar trumpą susargdinimą, jį mušant ar kitaip smurtaujant.

Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2011, 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teisėjas ar teismas, o įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1-5 dalys). Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, jog įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2011).

Teisiamojo posėdžio kaltinamasis KAL1 dėl suduotų smūgių nukentėjusiajam į galvą šuns pavadėlio rankena kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad sudavė nukentėjusiajam keletą kartų į galvos sritį, taip norėdamas, kad NKA1 daugiau ant jo nepultų ir būtų nuramintas. Kaltinamasis pripažino ir tai, kad buvo du kartus parvertęs nukentėjusįjį NKA1 ant žemės, kai NKA1 jį puolė, kad jį sulaikytų ir neneigia, kad griuvimo metu NKA1 galėjo patirti sužalojimą ant kojos kelio. Su šuns pavadėliu (teismo pastaba – kaip nurodyta pradiniame kaltinime) NKA1 kelio sužaloti negalėjo.

Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad konfliktą tarp nukentėjusiojo NKA1 ir kaltinamojo KAL1 inicijavo nukentėjusysis NKA1, dėl KAL1 vedžiojamo šuns. Šią aplinkybę patvirtino tiek pats nukentėjusysis, tiek kaltinamasis ir liudytoja LUD2, kuri nurodė, jog iš automobilio nešdama šunį į butą ji girdėjo vyrų žodinį konfliktą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti nukentėjusiojo NKA1 ir kaltinamojo KAL1 parodymai dėl faktinių įvykio aplinkybių yra iš dalies skirtingi. Nukentėjusysis NKA1 nurodė, jog pirmasis smūgius sudavė KAL1 jam į veidą ir į nosį, tada pargriovė jį ant žemės ir jam gulinčiam sudavė smūgius į galvos sritį su šuns pavadžio rankena. Teisme NKA1 nurodė, kad bandė parversti jį puolantį KAL1 ir tada jam suplėšė striukę, o kojos kelį galimai susižalojo, kai KAL1 jį pargriovė ant žemės. Nukentėjusysis NKA1 teigė, kad viso konflikto metu jis buvo parverstas ant žemės tik vieną kartą, ir KAL1 jį laikė prispaustą ant žemės iki tol, kol jo nenutraukė LUD2. Kaltinamojo KAL1 nurodyta įvykių seka yra iš esmės priešinga nukentėjusiojo nurodytai įvykių sekai. Kaltinamasis viso proceso metu nuosekliai teigė, jog NKA1 iniciavo ne tik žodinį konfliktą, tačiau pirmasis ir puolė ant jo, sudavė jam smūgį į veidą ir sulaužė jam akinius, tada suėmė iš nugaros už striukės ties kaklu, sudraskė striukę ir sudavė smūgius į galvos sritį, dėl ko jis pradėjo gintis nuo NKA1 ir jam sudavė tiesioginį smūgį į veidą, į nosį, po ko NKA1 pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Kaltinamasis taip pat nurodė, jog nukentėjusiajam NKA1 puolant jį, jis du kartus buvo parvertęs nukentėjusįjį ant žemės ir bandė jį laikyti, kad jis daugiau nepultų. Pirmo parvertimo metu nurodė sudavęs keletą smūgių nukentėjusiajam NKA1 į galvos sritį su rankoje turėta šuns pavadžio rankena, nes tuo metu NKA1 bandė išsilaisvinti iš po jo.

Byloje surinkti kiti įrodymai iš esmės patvirtina kaltinamojo KAL1 tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodytą įvykių seką, nes iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo (nuosprendžio 11 punktas) matyti, kad buvo apžiūrėtos ir užfiksuotos dvi įvykio vietos, kuriose vyko muštynės, t. y. vieta prie automobilių ir vieta paėjus nuo automobilių aikštelės link (duomenys nesklebtini) namo (pažymėta foto lentelėje Nr. 3-5), kur ant žalios vejos buvo rasti sulaužyti KAL1 akiniai ir suplėšytos striukės dalis; kita galima muštynių vieta fiksuota fotolentelėje Nr. 6-8, arčiau pėsčiųjų tako. Liudytojas LUD3 nurodė, kad atėjęs į įvykio vietą pamatė prie automobilio suklupusį KAL1, kuris prašė kviesti pagalbą. Jo striukė buvo suplėšyta. Taip pat, nurodė, kad KAL1 telefoną rado maždaug už 100 metrų nuo įvykio vietos, ant žolės netoli konteinerio, šalia buvo sulaužyti akiniai ir striukė (nuosprendžio 5 punktas). KAL1 parodymų patikrinimo metu užfiksuoti jo parodymai taip pat patvirtina, kad konfliktas nevyko vienoje vietoje.

Ikiteisminio tyrimo KAL1 buvo įtariamas pargriovęs NKA1 ir sudavęs jam nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį, taip padaręs nosikaulio lūžį ir nesunkiai sutrikdęs NKA1 sveikatą (2025 m. kovo 25 d. pranešimas apie įtarimą t.2, b. l. 6-7). 2025 m. rugsėjo 29 d. priimtas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl veikos, kuriame konstatuota, kad KAL1 nosies kaulo lūžį NKA1 padarė gindamasis nuo NKA1 smūgių, todėl ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje nutrauktas, o tęsiamas ikiteisminis tyrimas dėl KAL1 suduotų smūgių NKA1 į galvą ir sukelto fizinio skausmo (t. 2, b. l. 40-49). Tokios aplinkybės konstatuotos ir 2025 m. lapkričio 17 d. vyriausiosios prokurorės nutarime atsisakyti panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl veikos (t. 2, b. l. 102-105). Nutarimas ikiteisminio tyrimo teisėjui apskųstas nebuvo.

Kaltinamasis KAL1 buvo kaltintas – įvykus žodiniam konfliktui, suėmęs už rūbų pargriovęs ant žemės nukentėjusįjį NKA1 ir su šuns pavadžio rankena tyčia sudavęs ne mažiau penkis kartus nukentėjusiajam NKA1 į dešinę galvos pusę, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas muštinę žaizdą su odos nubrozdinimu kairiame kelyje, kas sukėlė nukentėjusiajam NKA1 nežymų sveikatos sutrikdymą. Teisme, atnaujinus įrodymų tyrimą prokuroras prašė pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes ir kaltino KAL1 sukėlus fizinį skausmą ir nežymiai sužalojus žmogų, t. y.: 2025 m. kovo 7 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme, įvykus žodiniam konfliktui, suėmęs už rūbų pargriovė ant žemės nukentėjusįjį NKA1 ir su šuns pavadžio rankena tyčia sudavė ne mažiau penkis kartus nukentėjusiajam NKA1 į dešinę galvos pusę, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir pargriovimo metu NKA1 atsitrenkiant į betoninį takelį padarė muštinę žaizdą su odos nubrozdinimu kairiame kelyje, kas sukėlė nukentėjusiajam NKA1 nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 3, b. l. 88).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įvykio metu nukentėjusysis NKA1 patyrė kairio kelio muštinę žaizdą su odos nubrozdinimu, kuris laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto išvadoje (nuosprendžio 14 punktas) nurodyta, kad NKA1 nustatyta muštinė žaizda su odos nubrozdinimu kairiame kelyje galėjo būti padaryta tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar paviršių. Pagal byloje nustatytą įvykių seką kaltinamasis KAL1 įvykio metu nukentėjusįjį buvo ant žemės parvertęs du kartus, NKA1 puolant ant jo. Nukentėjusysis NKA1 teisme nurodė, jog jis buvo suėmęs KAL1 už striukės iš priekio ir vertė KAL1 ant žemės, tačiau KAL1 buvo pranašesnis už jį ir jį parvertė ant žemės. Mano, kad kelio sužalojimus patyrė virsdamas ant žemės. Iš nustatytos įvykių eigos tiek pagal nukentėjusiojo, tiek pagal kaltinamojo parodymus, sugretinus juos, galima daryti išvadą, kad konflikto metu nukentėjusysis NKA1 puolė ant kaltinamojo KAL1, siekė pargriauti jį ant žemės, tačiau pats buvo pargriautas ant žemės, dėl ko griūdamas galėjo patirti sužalojimus ant kelio. Teismo vertinimu, kaltinamojo KAL1 veiksmai parverčiant nukentėjusįjį NKA1 ant žemės buvo gynybinio pobūdžio, siekiant išvengti puolamųjų NKA1 veiksmų, todėl teismas šalina iš kaltinimo KAL1 aplinkybę, kad jis pargriovimo metu NKA1 atsitrenkiant į betoninį takelį padarė muštinę žaizdą su odos nubrozdinimu kairiame kelyje, kas sukėlė nukentėjusiajam NKA1 nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo KAL1 gynėjas prašė teismo pripažinti, jog kaltinamasis KAL1 veikė būtinosios ginties sąlygomis. Jo veiksmai atitiko BK 28 straipsnio 2 dalį, todėl būtina kaltinamąjį išteisinti ir bylą nutraukti.

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik būtent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis. Teisė į būtinąją gintį nekyla ir esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-520-303/2015, 2K-28-719/2025 ir kt.).

Taip pat pažymėtina, jog sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padaryti esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas. Vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija, būtina išsiaiškinti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi; tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą; smūgių, suduotų nukentėjusiajam, momentą; besiginančiojo kaltės formą ir rūšį; taip pat būtina patikrinti, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą.

Teismas nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, jog šiuo atveju net ir nustačius tokias aplinkybes, kad konfliktą išprovokavo nukentėjusysis NKA1, kuris pasivijo KAL1 ir sudavė jam smūgį, sulaužydamas jam akinius, ko pasėkoje kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam į nosį bei vėliau nukentėjusiajam siekiant perversti kaltinamąjį ant žemės, jis savo svorio centru su koja parvertė nukentėjusįjį ant žemės, jį apžergė ir su viena koja prispaudė nukentėjusiojo ranką ir jį laikė. Po ko, nukentėjusiajam NKA1 bandant ištrūkti, kaltinamojo KAL1 veiksmus, kada jis sudavė su šuns pavadžio rankena į nukentėjusiojo dešinę galvos pusę ne mažiau 5 kartus ir sukėlė fizinį skausmą, vertinti kaip būtinąją gintį visgi nėra pagrindo, nes, kaip nustatyta, kaltinamasis tuo metu buvo pranašesnėje pozicijoje, laikė NKA1 prispaudęs prie žemės. Anksčiau aptarti įrodymai šiuo atveju patvirtina, jog kaltinamasis KAL1 sudavė ne mažiau penkis kartus gulinčiam nukentėjusiajam NKA1 į dešinę galvos pusę. Atliktų veiksmų pobūdis, smūgio vieta šiuo atveju patvirtina, jog nusikalstamus smurtinius veiksmus kaltinamasis KAL1 atliko veikdamas netiesiogine tyčia – suvokdamas neteisėtą savo veiksmų pobūdį, numatydamas atitinkamus padarinius (trenkiant į galvą, akivaizdu, asmuo numato, jog gali sukelti fizinį skausmą), ir nors jų nenorėjo (duomenų, jog kaltinamasis norėjo būtent tokių pasekmių, šiuo atveju nėra), sąmoningai leisdamas jiems atsirasti. Taigi KAL1 veiksmai – smūgių sudavimas į galvos sritį ir fizinio skausmo sukėlimas, atitinka sudėtį nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas vertindamas įvykio aplinkybes sprendžia, kad šiam konfliktui kilti ir kaltinamojo KAL1 nusikalstamos veikos padarymui didelės įtakos turėjo nukentėjusiojo NKA1 ne tik provokuojantis elgesys, kuomet jis, būdamas neblaivus, pirmasis inicijavo tiek žodinį konfliktą, tiek ir puolė KAL1, dėl ko kiti KAL1 atlikti veiksmai ir suduoti smūgiai nukentėjusiajam buvo pripažinti būtinąja gintimi, todėl ši aplinkybė pripažintina kaltinamojo KAL1 atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo/netaikymo, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo/neskyrimo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, jo gynėjas, laiduotojas prašė atleisti kaltinamąjį KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Prokuroras tokiam prašymui neprieštaravo. Nukentėjusiojo advokatė Audronė Skiparienė dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nurodė, kad kaltinamasis gailisi nenuoširdžiai, savo elgesio nesmerkia, nukentėjusiojo neatsiprašė ir nesiekia susitaikyti. Be to, kaltinamasis nesistengė atlyginti turtinės žalos nei valstybei, nei nukentėjusiajam.

Byloje yra pateiktas laiduotojos LUD1 2026 m. vasario 18 d. prašymas atleisti KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, ir sutikimas tapti laiduotoja (t. 2, b. l. 133).

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 4 dalyje esančias sąlygas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą – privalo, spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8, 9 dalys). To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Kaltinamasis KAL1 yra kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu. Byloje gautas kaltinamojo žmonos prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. KAL1 yra neteistas. Byloje nėra duomenų apie KAL1 atžvilgiu pradėtus kitus ikiteisminius tyrimus (t. 1, b. l. 200), nebaustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 202). Kaltinamasis iki 2024 m. vasario 28 d. vykdė individualią veiklą (t. 1, b. l. 204), nuo 2024 m. kovo 5 d. registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 197). KAL1 pareiškus jam įtarimą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad gynėsi. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neneigė savo kaltės dėl suduotų smūgių nukentėjusiajam į galvą, teisme pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kas laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe taip pat laikytina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (nuosprendžio 35 punktas) (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaltinamojo KAL1 baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors nukentėjusiajam NKA1 padaryta turtinė ir neturtinė žala neatlyginta, taip pat neatlyginta žala ir dėl NKA1 suteiktos medicininės pagalbos, tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis KAL1 įsipareigojo, jog savanoriškai atlygins padarytą žalą, kurią priteis teismas. Nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų.

Būti laiduotoju byloje pateikusi prašymą LUD1 yra kaltinamojo sutuoktinė. LUD1, kuri siekia būti laiduotoja yra neteista (t. 3, b. l. 12), administracine tvarka nebausta (t. 2, b. l. 126). Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ Naujojoje Akmenėje, ankstesnio darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojama teigiamai (t. 2, b. l. 139), kartu su kaltinamuoju augina vieną mažametį sūnų, šiuo metu viena dirbanti šeimoje. Su sutuoktiniu sieja puikūs santykiai, gyvena viename bute, bendrauja kiekvieną dieną, gali daryti teigiamą įtaką ir kontroliuoti KAL1 elgesį. Iš LUD1 paaiškinimų teisme matyti, kad su kaltinamuoju ją sieja artimas ryšys, su sutuoktiniu gyvena kartu daugiau nei 15 metų, jų santykiai puikūs, kasdien bendrauja ir sprendimus priima bendrai. Ji pasitiki savo vyru ir palaiko jį, nurodė, kad KAL1 jautėsi blogai sudavęs smūgius nukentėjusiajam. LUD1 teismui sudarė įspūdį asmens, turinčio atsakingą požiūrį į gyvenimo vertybes bei galinčios daryti teigiamą įtaką KAL1 elgesiui.

Šios aplinkybės rodo, kad byloje yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, suponuojančios pagrindą atleisti KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą, lygų įstatyme numatytam laidavimo termino minimumui, ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Teismo nuomone, pats baudžiamasis procesas, po įvykio patirti nepatogumai ir padarytos išvados turės kaltinamajam pakankamą auklėjamąjį poveikį, leis jam kritiškai vertinti savo veiksmus ir paskatins jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra atleidimas nuo atsakomybės apskritai. Visų pirma, teismo išreikštas pasitikėjimas ir atleidimas yra sąlyginis ir jei asmuo nesilaiko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, sprendžiama dėl jo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Antra, asmuo padaręs šiurkštų teisės pažeidimą neturi tikėtis išvengti bet kokių neigiamų pasekmių, suvaržymų, kurie gali užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir įtakoti asmens apsisprendimą dėl panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Baudžiamojo poveikio priemonės atlieka nubaudimo ir prevencinę funkciją, todėl pagal baudžiamąjį įstatymą gali būti taikomos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis KAL1 atliko smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, vadovaujantis protingumo ir teisingo nubaudimo principais, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo KAL1 paliktina galioti 2025 m. kovo 25 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

KAL1 išaiškintinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisinės pasekmės.

Laiduotojai išaiškintina BK 40 straipsnio 7 dalyje numatyta teisė atsisakyti laidavimo ir šio veiksmo teisinės pasekmės.

Dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ir civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

Civilinė ieškovė Valstybinė liginių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 152,72 Eur turtinės žalos, kurią prašė priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai už nukentėjusiajam NKA1 atliktas sveikatos priežiūros paslaugas, ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civilinė ieškovė ieškinį grindė tuo, kad nukentėjusiajam NKA1 asmens sveikatos priežiūros įstaigose suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos. Už paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, todėl kaltinamasis, dėl kurio neteisėtų veiksmų atsirado padaryta žala privalo ją atlyginti (t. 1, b. l. 125–127). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis KAL1 šioje byloje pripažintas kaltu tik dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam NKA1 dėl jam suduotų smūgių į galvos sritį. Dėl nosies kaulo lūžio ir kelio sužalojimo kaltinamasis pripažintas veikęs būtinosios ginties sąlygomis. Iš byloje esančio 2025 m. kovo 8 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad nukentėjusiajam buvo nustatytos diagnozės – nosies kaulo lūžis, smegenų sukrėtimas ir kelio žaizda (t. 1, b. l. 97-98). Iš prie civilinio ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad buvo suteiktos medicininės paslaugos – skubiosios medicinos paslauga dėl nosies kaulo lūžio 27,15 Eur; ortopedo traumatologo paslauga ir radiologo tyrimas dėl kelio žaizdos, bendra 54,10 Eur suma; kompiuterinė tomografija (atlikta galvos kompiuterinė tomografija) 71,47 Eur (t. 1, b. l. 128). Atsižvelgiant į tai, kad KAL1 šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu sukėlęs fizinį skausmą dėl nukentėjusiajam suduotų penkių smūgių į galvos sritį, teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį iš dalies, priteisiant iš KAL1 71,47 Eur, už NKA1 suteiktas medicinos paslaugas, t. y. atliktą galvos kompiuterinę tomografiją. Kita ieškinio dalis atmestina, nes ne dėl neteisėtų kaltinamojo KAL1 veiksmų buvo padaryta žala (CK 6.263, 6.290 straipsniai).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal suformuotą teismų praktiką civilinėse bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose 3K-3-452-415/2016, 3K-3-235-1075/2018, 3K-3-217-690/2018 ir kt.) procesinės palūkanos priteisiamos tiek tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, tiek ir tais atvejais, kai žala kyla iš delikto. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas. Pažymėtina, jog teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei nustatytas aplinkybes, įvertinus tai, kad civilinės ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, civilinės ieškovės prašymas priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, tenkintinas, priteisiant prašomas procesines palūkanas nuo priteistos 71,47 Eur sumos.

Nukentėjusysis NKA1 2025 m. birželio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 222,80 Eur turtinės žalos atlyginimo, 6000 Eur neturtinės žalos ir 5 proc. dydžio palūkanų nuo priteistos sumos nuo apkaltinamojo teismo nuosprendžio momento įsiteisėjimo iki patenkinto civilinio ieškinio visiško įvykdymo (t. 1, b. l. 91–96). 2026 m. vasario 18 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, jog sutinka sumažinti neturtinės žalos dydį ir prašė priteisti – 500 Eur, tuo tarpu nukentėjusiojo atstovė Audronė Skiparienė 2026 m. gegužės 8 d. teisiamojo posėdžio metu prašė atsižvelgti į tai, kad nukentėjusiajam sužalota viena svarbiausių neturtinių vertybių – sveikata, nukentėjusiojo naudai priteisti 1000 Eur neturtinės žalos dydį.

Kaltinamasis nurodė, kad su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu yra susipažinęs, tačiau su neturtinės žalos suma – 6000 Eur nesutinka, nes per didelė ir neadekvati. Civilinius ieškinius įsipareigojo atlyginti tiek, kiek teismas priteis ir nurodė, kad šiai dienai nieko nėra atlyginęs.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Pažymėtina, kad atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Kaip minėta, nukentėjusysis NKA1 pareiškė civilinį ieškinį 222,80 Eur turtinei žalai atlyginti, kurį sudaro dėl turėto nedarbingumo negautos darbinės pajamos ir patirtos degalų išlaidos vykstant į gydymo įstaigas.

Nukentėjusiajam NKA1 buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2025 m. kovo 12 d. iki 2025 m. kovo 18 d. (t. 1, b. l. 106). Per šį laikotarpį jam turėjo būti išmokėtas 289 Eur darbo užmokestis, tačiau dėl nedarbingumo gavo 145,20 Eur ligos išmoką (t. 1, b. l. 107). Kadangi jam buvo išmokėta ligos išmoka, kuri sudaro 145,20 Eur, tai skirtumas tarp darbo užmokesčio ir ligos išmokos – 143,80 Eur (289-145,20), laikytinas negautomis pajamomis, kurias nukentėjusysis NKA1 būtų gavęs, jei kaltinamasis KAL1 nebūtų sukėlęs jam fizinio skausmo, suduodant smūgius į galvos sritį.

Turtinę žalą taip pat sudaro patirtos transporto degalų išlaidos važinėjant į gydymo įstaigas. Dėl kaltinamojo padarytų sveikatos sužalojimų, nukentėjusysis vieną kartą vykdamas iš Naujosios Akmenės į Mažeikių ligoninę patyrė 18,00 Eur transporto išlaidas bei pagal gydytojo išduotą siuntimą tris kartus (2025 m. kovo 13 d., 2025 m. kovo 15 d. ir 2025 m. kovo 20 d.) vykdamas į Šiauliuose esančią sveikatos priežiūros įstaigą UAB „Affidea“ Lietuva“, patyrė 61 Eur transporto išlaidas, iš viso 79 Eur (18+61 Eur). Nukentėjusysis teismui pateikė mokėjimo operacijų ekrano kopijas, iš kurių matyti, jog 2025 m. kovo 15 d. už degalus buvo atsiskaityta 59,84 Eur iš ieškovo draugės LUD2 sąskaitos ir 2025 m. kovo 20 d. už degalus sumokėta 32,25 Eur (t. 1, b. l. 111–113). Kaltinamasis KAL1 neginčijo nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos dydžio.

Atsižvelgiant į byloje esančius ir pirmiau aptartus įrodymus, neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis NKA1 iš karto po įvykio kreipėsi į gydymo įstaigą, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba, dėl patirto sužalojimo ir gydymo buvo nedarbingas, dėl gydymo patyrė papildomų išlaidų, vyko pagal išduotus siuntimus į kitas gydymo įstaigas, be to dėl buvusio nedarbingumo sumažėjo jo pajamos, padaryta žala iš dalies atsirado dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo KAL1 veiksmų, todėl teismas sprendžia, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo KAL1 nukentėjusiajam 222,80 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai, dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiajam NKA1 neteisėtais KAL1 veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas. Šiame nuosprendyje konstatuota, kad kiti NKA1 patirti sužalojimai KAL1 padaryti šiam ginantis nuo NKA1.

Teismas įvertinęs bylos duomenis, civiliniame ieškinyje nurodomas aplinkybes ir jų pagrįstumą, iš dalies sutinka su nukentėjusiojo teiginiais, kad dėl kaltinamojo suduotų smūgių buvo sukeltas fizinis skausmas, jis buvo priverstas gydytis, galėjo kilti kiti neigiami psichologiniai padariniai, todėl nukentėjusysis neabejotinai patyrė neturtinę žalą ir turi teisę į jos atlyginimą. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, pats nukentėjusysis NKA1 inicijavo konfliktą su nukentėjusiuoju, pats aktyviais veiksmais puolė kaltinamąjį. Tiek prokuroro nutarimu, tiek šiuo teismo nuosprendžiu buvo pripažinta, kad dėl dalies atliktų veiksmų kuomet nukentėjusysis patyrė kūno sužalojimus, kaltinamasis padarė gindamasis. Kaip konstatuota šiuo nuosprendžiu dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam NKA1 buvo sukeltas fizinis skausmas. Nors nukentėjusysis patirtą neturtinę žalą grindė dėl jam visų padarytų kūno sužalojimų, taip pat ir tęstinių gydymo veiksmų, tačiau byloje nepateikta duomenų, jog būtent dėl jam suduotų smūgių į galvą ir sukelto fizinio skausmo, nukentėjusiajam yra padaryti reikšmingi liekamieji padariniai. Nukentėjusysis teismui teikė papildomus įrodymus, dėl po įvykio patiriamų psichologinių ir emocinių išgyvenimų, kad dėl patiriamo streso lankosi pas psichiatrą ir vartoja jo paskirtus vaistus, tačiau iš nukentėjusiojo pateiktų elektroninių receptų matyti, kad vaistai jam buvo išrašomi dėl adaptacijos sutrikimo (t. 3, b. l. 1-11). Bylos duomenimis nenustatyta, kad nukentėjusiajam dėl jam sukelto fizinio skausmo būtų likę reikšmingi liekamieji padariniai ar padaryta kitokia ilgalaikė žala nukentėjusiojo fizinei ar psichinei sveikatai, todėl, teismo vertinimu, bylos duomenys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad dėl kaltinamojo jam sukelto fizinio skausmo išlikę neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam nukentėjusiojo gyvenimui, kad dėl sveikatos sutrikdymo atsirado kokių nors negatyvių pasikeitimų įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo srityse, iš esmės apribojant jo bendravimo galimybes. Kaip jau minėta, nuosprendžiu konstatuota, kad kiti nukentėjusiojo patirti sužalojimai buvo jo paties netinkamo elgesio pasekmė.

Kaip jau buvo minėta aukščiau, teismų praktikoje pabrėžiama, kad nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Ieškovo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Vertinant neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, būtina atsižvelgti į teismų konstatuotą kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, todėl tam tikri kriterijai, pavyzdžiui, žalą padariusio ir nukentėjusio asmens kaltės laipsnis, jų tarpusavio santykiai turi būti vertinami tik tiek, kiek padėtų nustatyti neigiamų teisinių padarinių dydį, bet ne siekiant nubausti žalą padariusį asmenį. Tačiau subjektyvių neturtinės žalos atlyginimo kriterijų taikymas yra išimtinis, didžiausią reikšmę suteikiant vis dėl to žalos padariniams, t. y. asmens patirtų išgyvenimų trukmei ir intensyvumui, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens kaltė kvalifikuotina kaip vienas iš tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį. Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas.

Nagrinėjamu atveju, vertinant įvykio ir jo metu kilusio konflikto aplinkybes, teismas atkreipia dėmesį ne tik į kilusio konflikto priežastis, bet ir į paties nukentėjusiojo elgesį, tai, jog būtent nukentėjusysis NKA1, vijosi kaltinamąjį KAL1 ir puolė jį. Taigi, nukentėjusiojo agresyvus elgesys ir smurtinių veiksmų naudojimas, iš esmės vertintinas, kaip nukentėjusiojo provokuojantis elgesys. Teismas neturi abejonių, jog smūgių sudavimas į galvą sukėlė nukentėjusiajam NKA1 fizinį skausmą, neigiamus tiek fizinius, tiek ir emocinius išgyvenimus, tačiau nagrinėjamu atveju, vis tik, byloje nėra objektyvių įrodymų, jog KAL1 nusikalstami veiksmai, sukėlę nukentėjusiajam fizinį skausmą, būtų turėję reikšmingų liekamųjų ar ilgalaikių pasekmių nukentėjusiojo sveikatai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes didinančias bei mažinančias priteistinos žalos dydį, į jau anksčiau minėtas aplinkybes, vertinant priteistinos žalos dydį šalies ekonominės padėties kontekste, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, spręstina, kad nukentėjusiojo NKA1 patirta neturinė žala sudaro 400 Eur, todėl nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo KAL1 nukentėjusiojo NKA1 naudai priteistina 400 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti, kadangi teismo vertinimu būtent tokio dydžio suma yra pakankama ir teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.

Nukentėjusysis NKA1 taip pat prašė priteisti 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo apkaltinamojo teismo nuosprendžio momento įsiteisėjimo iki patenkinto civilinio ieškinio visiško įvykdymo, atsižvelgiant į aukščiau aptartą reglamentavimą bei nustatytas aplinkybes, prašymas priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, taip pat tenkintinas, priteisiant prašomas procesines palūkanas nuo priteistos 622,80 Eur sumos.

Nukentėjusiojo NKA1 atstovė advokatė Audronė Skiparienė pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiojo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 2050 Eur už suteiktas advokato paslaugas (t. 3, b. l. 30). Byloje pateikti patvirtinimai apie atliktus mokėjimus (t. 3, b. l. 32, 34, 36).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį.

Byloje nustatyta, jog nukentėjusiojo NKA1 interesus ikiteisminio bei teisminio nagrinėjimo metu atstovavo advokatė Audronė Skiparienė, kuri teikė konsultacijas, rengė ir pateikė civilinį ieškinį, prašymus į bylą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo atstovė susipažino bei parengė skundą dėl Šiaulių apygardos prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Sigito Bružo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutarimo ikiteisminio tyrimo byloje, už kurį nukentėjusysis sumokėjo 350 Eur. 2025 m. rugsėjo 29 d. nutarime nurodama, kad kaltinamajam KAL1 ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08263-15 dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje nutraukiamas, kadangi KAL1 nesunkų sveikatos sutrikdymą NKA1 padarė gindamasis. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamojo atžvilgiu kaltinimas šioje dalyje buvo nutrauktas nustačius būtinosios ginties aplinkybes, šioje dalyje patirtos išlaidos – 350 Eur už nukentėjusiojo advokatės suteiktas paslaugas nepriteistinos.

Teismas atsižvelgdamas į atstovavimo apimtį – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme; proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, taip pat įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nutaria priteisti nukentėjusiajam NKA1 iš KAL1 1700 Eur už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

akinių rėmo dalis, perduota saugojimui Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktinių valdymo ir sandėlių skyriuje (saugojimo vieta – Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas KAL1;

striukės dalis su vidine kišene, perduota saugojimui Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktinių valdymo ir sandėlių skyriuje (saugojimo vieta – Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti KAL1;

1 CD diskas, prisegtas prie bylos 3 tomo viršelio, kuriame įrašytas nuotolinio teisiamojo posėdžio vaizdo ir garso įrašas, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas prie bylos kaip bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 3, 6 ir 7 dalimis,

nusprendžia:

KAL1, padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos LUD1 atsakomybei, vienerių metų terminui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš KAL1 71,47 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 47 ct) turtinei žalai (gydymo išlaidoms) atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 71,47 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 47 ct) sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, nurodytą sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, sąskaitą AB „Swedbank“ LT21 7300 0100 0248 4333.

Nukentėjusiojo NKA1 civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš KAL1 priteisti 222,80 Eur (du šimtus dvidešimt du eurus 80 ct) turtinei žalai atlyginti, 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 622,80 Eur (šešių šimtų dvidešimt dviejų eurų ir 80 ct). Likusią civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atmesti.

Įpareigoti KAL1 priteistą turtinę ir neturtinę žalas atlyginti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pateikiant teismui įrodymus apie tai.

Priteisti nukentėjusiajam NKA1 iš KAL1 1700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei atstovavimą teisme.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

-akinių rėmo dalį, perduotą saugojimui Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktinių valdymo ir sandėlių skyriui (saugojimo vieta – Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti KAL1;

-striukės dalį su vidine kišene, perduotą saugojimui Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktinių valdymo ir sandėlių skyriui (saugojimo vieta – Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti KAL1;

- 1 CD diską, prisegtą prie bylos 3 tomo viršelio, kuriame įrašytas nuotolinio teisiamojo posėdžio vaizdo ir garso įrašas, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos kaip bylos medžiagą.

Išaiškinti KAL1, kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdžius teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti KAL1, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti laiduotojai LUD1, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.