Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota ir dabartinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2024 m. gegužės 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje; 2) 2025 m. birželio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, 30 (trisdešimties) parų arešto bausme, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta 1/3 ir paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 4 (keturiems) mėnesiams, paskiriant pareigą – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. nesunkiai sužalojo žmogų: 2026 m. kovo 2 d. apie 22:00 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam N. M. į veido sritį, po ko tyčia rankų kumščiais sudavė ne mažiau keturis smūgius nukentėjusiajam N. M. į abiejų rankų žastikaulio sritis, po ko koja spyrė vieną smūgį nukentėjusiajam N. M. į kairės rankos žastikaulio sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam N. M. fizinį skausmą, padarė nukentėjusiajam N. M. sužalojimus - nosies kaulų lūžį, nosies odos nubrozdinimus, veido ir kairio žasto poodines kraujosruvas - nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko nukentėjusiajam N. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad viskas vyko 2026 m. kovo 2 d. apie 20.00 val. vakare prie (duomenys neskelbtini). Jam besikalbant su dukra atėjo N. M. ir pradėjo aiškinti. Supykęs ant N. M. paprašė jo išeiti į lauką. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Tuo metu jis (kaltinamasis A. R.) buvo truputį išgėręs. Išėję į lauką pradėjo vienas ant kito šaukti, net nesuprato, kaip įvyko tos grumtynės. Buvo apipurkštas dujomis, nors nežino, kodėl žmogus taip padarė. Pamena, jog apipurkštas dujomis, užsimerkė, pasilenkė ir trenkė. Nukentėjusiajam vieną kartą sudavė į veido sritį. Neprisimena, jog tyčia rankų kumščiais būtų sudavęs nemažiau 4 kartus į abiejų rankų žastikaulių sritis, bet sutinka, kad grumtynių metu galėjo tai įvykti. Taip pat nepamena, ar koja galėjo spirti į kairės rankos žastikaulio sritį, bet, mano, kad atliko šiuos veiksmus. Savo šiuos veiksmus vertina blogai, gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo. Pripažįsta Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį. Sutinka su nukentėjusiojo N. M. 3000 Eur pareikštu civiliniu ieškiniu, bet, mano, kad yra truputį per daug. Sutinka, kad nukentėjusiajam padarė sužalojimus, sukėlė fizinį smurtą ir dėl to žmogus buvo sužalotas. Tokiems jo veiksmas įtakos turėjo alkoholis, kuris šiuo atveju ir yra dėl visko kaltas. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Vaikai, kurie gyvena su N. M., yra jo (kaltinamojo A. R.). Su jais jis gali netrukdomai bendrauti. Su N. M. konfliktai vyksta dėl to, jog jam telefonu bendraujant su vaikais, N. M. pastoviai lenda į ekraną, klausosi pokalbio. Dėl to ir kyla visi konfliktai. Mergaitei yra 12 metų, berniukui – 9 metai. Visiškai pripažįsta savo veiksmus, sąmoningai tai atliko, bet nemanė, kad taip smarkiai sužalos žmogų. Norėjo su N. M. tik pasikalbėti, bet dėl sukilusių emocijų taip išėjo, jog panaudojo smurtą. Alkoholio vartojimą kontroliuoja, nes darbe kiekvieną rytą turi prasipūsti. Stengiasi daryti išvadas dėl smurtinio elgesio.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nes A. R. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. R. visiško prisipažinimo teisme, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:

Įtariamasis A. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad N. M. yra jo buvusios sugyventinės V. B. dabartinis sugyventinis. Su V. B. yra išsiskyrę apie 6 mėnesius. Kartu gyveno apie (duomenys neskelbtini) metų, susilaukė dviejų vaikų: E. R. ((duomenys neskelbtini) m.) ir E. R. ((duomenys neskelbtini) m.). Šiuo metu tarp jo ir N. M. vyksta nuolatiniai konfliktai, nes jis neleidžia jo vaikams su juo bendrauti, kišasi į jo ir vaikų santykius, nuteikia jo vaikus prieš jį. Todėl tarp jų yra tarpusavio nesutarimai, konfliktas, dėl kurio pradėtas ikiteisminis tyrimas, įvykio iš asmeninių paskatų. Jo vaikai kartu su buvusia sugyventine ir N. M. gyvena adresu, (duomenys neskelbtini). Jis gyvena pas tėvus, adresu, (duomenys neskelbtini). 2026 m. kovo 2 d. apie 17 val. pradėjo vartoti alkoholį, gėrė alų, jo išgėrė daug, buvo gerokai neblaivus, todėl įvykio aplinkybes pamena miglotai. Pamena, kad tą pačią dieną jam būnant netoliese (duomenys neskelbtini), jis apie 21:00 val. paskambino dukrai, kad su ja nori pasikalbėti, palinkėti jai saldžių sapnų, tačiau girdėjo, kaip iš jos N. M. atėmė mobiliojo ryšio telefoną, ir nurodė jai padėti telefono ragelį ir su juo nešnekėti. Tai jį labai supykdė, tuomet pradėjo su N. M. susirašinėti, per dukros telefoną į dukters paskyrą, nurodė jam grąžinti dukrai mobiliojo ryšio telefoną. Jis pradėjo vadinti jį visokiais necenzūriniais žodžiais, jis jam pasiūlė susitikti, pasikalbėti, susitarė susitikti lauke, netoliese gyvenamojo namo adresu, (duomenys neskelbtini). Jie susitiko apie 22:00 val. iškart pradėjo konfliktuoti žodžiu, jie susikibo, kas toliau vyko nepamena, galimai jie vienas kitam sudavėm smūgius, vėliau pamena, kad pajuto pipirinių dujų srovę į jo akis, jam pradėjo graužti akis, parkrito ant žemės, tada atsistojęs nematydamas net kur sudavė N. M., galėjo suduoti į nosį ar į kitas kūno vietas, kiek kartu sudavė nepamena, bet galėjo iš viso jam suduoti apie penkis smūgius, ar spyrė jam koja nepamena, bet galėjo. Viskas įvyko labai greitai. Buvo apimtas streso, paveiktas dujų, taip pat neblaivus todėl nepamena. Pilnai pripažįsta, kad galėjo atlikti visus įtarime nurodytus veiksmus ir V. M. sukelti fizinį skausmą, padaryti nosies kaulų lūžimą, tačiau jis smūgiavo ir jam, juto fizinį skausmą, kai jam smūgiavo, kiek kartų pasakyti negali, juto fizinį skausmą, kai jam į akis buvo pripurkšta pipirinių dujų, kai nukrito ant žemės, tačiau N. M. pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys, jokio tyrimo nepageidauja. Jo veiksmams suvartotas alkoholis įtakos neturėjo jokios, tas vyras jį įsiutino, jis bando iš jo atimti tai kas jam brangiausia, t. y. jo vaikus. Jis provokuoja jį, kišasi į jo ir vaikų santykius, kišasi į jo vaikų auklėjimą. Jam neatlaikė nervai. Jis po įvykio net nematė kokius jis patyrė sužalojimus, jo akys ašarojo nieko nebematė, jis tiesiog trindamas akis nuėjo link savo namų ir tiek. Kol tarp jo ir N. M. vyko muštynės į jas niekas nesikišo, pašaliniai asmenys nesikišo, nebuvo sudrausminti, šalia iš vis nematė jokių pašalinių asmenų. Tai buvo asmeninis tarpusavio jų konfliktas. Pilnai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos nuoširdžiai gailisi, atlygins civilinį ieškinį Ligonių kasoms. Po įvykio susirašinėjimą su N. M. ištrynė, nes nenorėjo, kad dukra perskaitytų jų pokalbį. Norėtų atlikti laisvės apribojimo ar arešto bausmę, ją atidedant. Supranta, kad N. M. veiksmai jį provokuoja elgtis netinkamai, jis jo atsiprašys, stengsis su buvusia sugyventine sutarti, dėl griežtos vaikų lankymo, bendravimo tvarkos. Kad daugiau tokie dalykai nepasikartotų. Kol baigsis ikiteisminis tyrimas gyvens pas savo tėvą adresu, (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 114–117).

Įtariamasis A. R. papildomos apklausos metu parodė, kad tvirtina anksčiau duotus parodymus, jų laikysis teisme. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Kol baigsis ikiteisminis tyrimas gyvens pas savo tėvą, adresu, (duomenys neskelbtini). Parodė viską, daugiau nieko parodyti neturi (t. 1 b. l. 125–127).

Nukentėjusysis N. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2026 m. kovo 2 d. apie 22:00 val. A. R. atėjo prie jų daugiabučio namo ir pradėjo garsiai šaukti: „šlepa, vafliau, man probacija pasibaigė“. Šaukdamas jų atžvilgiu vartojo įvairius necenzūrinius žodžius. Dėl šių aplinkybių jis neapsikentė ir išėjo į lauką bandyti jo nuraminti. Kai jis išėjo į lauką, jis tuo metu jau buvo netoli daugiabučio namo, adresu: (duomenys neskelbtini), prie pėsčiųjų perėjos, kuri yra netoli (duomenys neskelbtini). Jam einant prie jo, jis bandė jį nuraminti, sakė jam: „liaukis taip elgtis, raminkis“. Tačiau jis toliau įvairiais necenzūriniais žodžiais jį keikė. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu jis vieną kartą savo rankos kumščiu trenkė į jo veido sritį. Po šio smūgio juto kaip iš jo nosies srities pradeda bėgti kraujas. Matė, kad dėl šių aplinkybių jis tapo dar labiau agresyvesnis. Jis ėjo link jo su tikslu toliau jį mušti, tačiau jis jį nustumdavo nuo savęs. Kažkaip jam pavyko pagriebti už jo striukės kapišono, jis taip bandė jį sulaikyti nuo tolimesnių jo smūgių. Tuo metu jam buvo sunku smūgiuoti taip, kaip nori jis, tačiau jam vis tiek pavyko susmūgiuoti. Jis dar iki 4 kartų savo rankos kumščiais smūgiavo į jo rankų žastikaulio sritis bei vieną kartą spyrė iš savo kojos į jo kairės rankos žastikaulio sritį. Suprato, kad niekaip jiems gražiuoju pasikalbėti neišeis, o jis toliau niekaip nenurims. Dėl to iš savo striukės išsitraukė ašarinių dujų balionėlį ir gindamas save jomis papurškė į jį. Kaip suprato, iš pirmo karto dujos nesuveikė, dėl to papurškė dar kartą. Po antro papurškimo jis aprimo ir nuo jo atstojo bei iš įvykio vietos pasišalino. Minėtais A. R. fiziniais veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Skausmą dešimtbalėje sistemoje nuo 1 iki 10 (skaudžiausia) vertina 8 balais. Nori nurodyti, kad įvykio laiku A. R. buvo akivaizdžiai neblaivus, taip aiškiai matėsi iš jo kūno kalbos, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Jo nuomone, jis neblaivus būna pastoviai. Kadangi su savimi įvykio laiku neturėjo mobilaus telefono, pagalbą bandė išsikviesti per pašalinius asmenis, kurie tuo laiku su automobiliu važiavo pro jį. Vieni nepažįstami žmonės iškvietė jam pagalbą, apie tai kas įvyko pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Tačiau pirma į įvykio vietą atvyko greitoji medicininė pagalba, kurios buvo išvežtas į Respublikinę Šiaulių ligoninę, kurioje jį apžiūrėjo medikai bei nustatė nosies kaulo lūžimą. Po medikų apžiūros buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Ar šį įvykį matė kiti pašaliniai asmenys jis nemano, kadangi tai jau buvo vakaro metas, pats jokių liudininkų neturi. Jo sveikta drausta Gjensidige draudime. Prašo policijos nubausti A. R. įstatymo nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 28–35).

Liudytojas E. Z. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nei nukentėjusiojo, nei įtariamojo asmeniškai nepažįsta ir asmenis matė pirmą kartą, jų jokių anketinių duomenų nežino. 2026 m. kovo 2 d. apie 22:30 val. vairavo automobilį „BMW 320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilyje buvo vienas. Važiavo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) g. žiedine sankryžos į (duomenys neskelbtini) gatvę. (duomenys neskelbtini) gatvėje pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę link „(duomenys neskelbtini)“, adresu, (duomenys neskelbtini). Apie 22:35 val. pamatė vyriškį ties pastatu (duomenys neskelbtini). Vyriškis buvo ant pėsčiųjų perėjos, apie 40 metų amžiaus. Matė, kad vyriškis buvo sužalotas, jo veidas buvo kruvinas, matė, kad panašu, kad jam sužalota nosis, matė guzą ant jo kaktos. Vyriškis mosikavo rankomis, bėgo į gatvę, stabdė jo automobilį. Jam jį stabdant matė nuo jo nubėgusį vyriškį, tamsių plaukų, su tamsia barzda, juodos spalvos striuke, buvo tamsu, asmens veido neįsidėmėjo, jo tikrai neatpažintų, nei iš gyvų asmenų nei iš nuotraukų, vyriškis kiemais nubėgo link plaukimo centro „Delfinas“. Jis jo nesivijo. Nukentėjęs vyriškis, kurio anketinių duomenų nežino, jo paprašė iškviesti greitąją medicininę pagalbą, pasakė, kad jį sumušė „jo žmonos buvęs vyras“, kuris „reketavo“ vaikus. Jis paaiškino, kad vyriškis jam sudavė į veidą ir pabėgo. Tiek suprato. Jis nukentėjusiajam padavė servetėlių iš savo automobilio, kuriomis valėsi kraują, laukė medikų. Sąmonės praradęs nebuvo. Jis nedelsiant apie 22:40 val. paskambino bendrajam pagalbos centrui ir pranešė apie įvykį. Liko su nukentėjusiuoju laukti policijos, įvykio vietoje ašarinių ar pipirinių dujų kvapo nejautė, alkoholio kvapas nuo nukentėjusiojo nesklido. Jis pats įvykio, kaip vyko muštynės nematė. Nematė nei vieno smūgio, savo automobilyje vaizdo registratoriaus neturi. Netrukus į įvykio vietą atvyko greitosios medicininės pagalbos darbuotojai, kurie nukentėjusįjį išsivežė. Jis sulaukė policijos pareigūnų, jiems papasakojo tą patį, ką ir dabar duodamas parodymus, ir visi iš įvykio vietos išvažiavo. Matė, kad įvykio vietoje ant šaligatvio buvo nemažai kraujo. Matė nemažai kraujo ir ant nukentėjusiojo rūbų. Jo pažįstamas buvo sustojęs prie jo automobilio, buvo išlipęs kai pamatė, kad jis kalba su policijos pareigūnais, bet jis jau po visko privažiavo ir nieko nematė. Jokių pašalinių asmenų daugiau gatvėje nebuvo. Parodė viską, daugiau nieko parodyti neturi ką (t. 1, b. l. 82–85).

Liudytoja V. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. R. buvo jos sugyventinis 11 metų, išsiskyrę yra apie 3 metus. Kartu susilaukė dviejų vaikų: E. R. ((duomenys neskelbtini) m.) ir E. R. ((duomenys neskelbtini) m.). N. M. yra jos sugyventinis apie 6 mėnesius, kartu su juo ir jos vaikais gyvena adresu, (duomenys neskelbtini) Gyvena iš bendrų pinigų, veda bendrą ūkį, gyvena kaip šeima. Tarp jos ir A. R. konfliktai nevyksta, tiesiog jie nebendrauja. Jis prie vaikų išlaikymo neprisideda. Pasiūlo jam žinutėmis prisidėti prie vaikų išlaidų, tačiau jis nurodo, kad tegu jai pinigus duoda jos naujasis sugyventinis. Ji su vaikų tėvu į konfliktus nesivelia, nes jis nuolat neblaivus, elgiasi neadekvačiai, nuteikinėja jų vaikus prieš jos dabartinį sugyventinį ir panašiai. Apie 6 mėnesius jai apsigyvenus su N. M. prasidėjo jų asmeniniai tarpusavio nesutarimai. 2026 m. kovo 2 d. apie 21 val. jos sugyventinis N. M. grįžo iš draugų šiek tiek išgėręs, nes žiūrėjo krepšinį. Apie 21:30 val. A. R. visiškai neblaivus jos dukrai E. R. pradėjo į telefoną siųsti balso žinutes įžeidžiančias jos dabartinį sugyventinį ir nurodė jos dukrai paleisti juos jos sugyventinio N. M. akivaizdoje, kad jis jas išgirstų. A. R. balso žinutės yra programėlėje „Messenger“, kurių šiai dienai atsiųsti tyrėjai negali, nes tokio funkcionalumo nėra programėlėje „Messenger“, tačiau vėliau juos pabandys perfilmuoti ir failus atsiųsti tyrėjai el. paštu. Tuose balso įrašuose girdima, kaip A. R. visokiais necenzūriniais žodžiais įžeidinėja jos dabartinį sugyventinį N. M., jį provokuoja, kad jis išeitų į lauką, grasina jam, kaip jį sumuš. N. M. neapsikentė tokio A. R. elgesio ir išėjo į lauką, nes tokių kvietimų į lauką buvo daug, jie yra nuolatiniai. N. M. su savimi visada nešiojasi pipirines dujas, tai daro tik dėl A. R., nes tai ne pirmas kartas, kaip jį A. R. užkabina gatvėje, provokuoja išėjęs iš už kampo ir panašiai, jis jas turi savigynai. Apie 22:00 – 22:30 val. jos sugyventinis N. M. išėjo į lauką. Ji per balkoną matė, kaip jis ir A. R. susitiko ties gyvenamuoju namu adresu, (duomenys neskelbtini). Jie susitiko prie perėjos, buvo tamsus paros metas, gatvė menkai apšviesta. Būdama savo buto balkone girdėjo, kaip jie žodžiu konfliktuoja, konfliktas buvo grynai jų tarpusavio iš asmeninių paskatų. Matė kaip vyrai apsistumdė. Po pastūmimų nei vienas vyras ant žemės nenukrito. Bute sujudo jos du vaikai, pradėjo klausinėti kas vyksta, kodėl ji nerami, kodėl vaikščioja iš balkono į butą ir atgal, kodėl eina prie langų ir pro juos žiūri. Ji vaikus nuramino, kad nieko nevyksta ir nuėjo į vaikų kambarį, ten juos suguldė. Grįžo į balkoną ir tada pamatė, kad jau įvykio vietoje yra atvykusi greitoji medicininė pagalba, matė du pašalinius asmenis, t. y. du vyriškius, kurių anketinių duomenų nežino. Matė, kaip greitoji medicininė pagalba jos sugyventinį įsisodino į automobilį. Kaip jis buvo sužalotas tuo metu nematė. Matė, kad minėti vyriškiai pasiliko laukti, netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie su vyriškiais pasikalbėjo ir iš įvykio vietos išvažiavo. Vėliau jai iš nepažįstamo numerio paskambino N. M. ir pranešė, kad jam yra sulaužyta nosis, kad jam suteiks pirmąją medicininę pagalbą ir jis grįš namo. N. M. po įvykio yra nedarbingume iki pat dabar ir jame bus neaišku kiek laiko, nes 2026 m. kovo 17 d. dėl šio įvykio Šiaulių Respublikinėje ligoninėje jam bus daroma nosies pertvaros operacija. Po įvykio N. M. parašė pareiškimą, buvo apžiūrėtas policijos pareigūnų, medikų, nuvyko į teismo medicininę ekspertizę. Jos sugyventinis N. M. iki 2026 m. kovo 27 d., kai atsigaus po planuojamosios operacijos ikiteisminio tyrimo byloje pateiks civilinį ieškinį. Parodė viską ką matė įvykio metu. Pats N. M. jai pasakojo, kad įvykio metu A. R. jam kumščiu sudavė į veido sritį, kiek kartų nesakė. Sakė dar, kad jis jam spyrė koja, todėl jis gindamasis A. R. nupurškė dujomis, po ko A. R. iš įvykio vietos pabėgo link (duomenys neskelbtini). Tai yra viskas ką gali parodyti, daugiau nieko parodyti neturi ką (t. 1, b. l. 76–79).

2026 m. kovo 3 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, nurodyta, kad 2026 m. kovo 2 d. apie 22:00 val. gatvėje, ties daugiabučiu namu, adresu: (duomenys neskelbtini), buvau sumuštas savo dabartinės draugės V. B., gim. (duomenys neskelbtini), buvusio sugyventinio A. R. (daugiau duomenų nežinau). Šis asmuo žodinio konflikto metu vieną kartą savo rankos kumščiu trenkė į mano veido sritį. Dėl šių aplinkybių jį bandė nustumti nuo savęs, tačiau jis agresyviai vis artėjo prie jos. Tuomet jis čiupo už jo striukės kapišono ir taip bandė jį sulaikyti, tačiau jis toliau iki 4 kartų savo rankos kumščiais smūgiavo į jo rankų žastikaulio sritis bei vieną kartą spyrė iš savo kojos į jo kairės pusės rankos žastikaulio sritį. Tokiais jo veiksmais man buvo sukeltas fizinis skausmas. Po įvykio buvo išvežtas į Respublikinę Šiaulių ligoninę, kurioje jį apžiūrėjo medikai bei nustatė nosies kaulo lūžimą, po medikų apžiūros buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Jo sveikata drausta „Gjensidige“ draudime. Prašo policijos nubausti A. R. įstatymo nustatyta tvarka. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka išaiškinta, jį teiks tyrimo eigoje (t. 1, b. l. 27–28).

2026 m. kovo 3 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2026 m. kovo 3 d. 03:10 val. iš Respublikinės Šiaulių ligoninės SPS slaugytojos pranešimas, kad GMP 2026 m. kovo 2 d. 23:06 val. pristatė iš (duomenys neskelbtini), neblaivų 0.81 prom. N. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam diagnozuotas, nosies kaulo lūžis. Išleistas gydytis ambulatoriškai (t. 1, b. l. 51).

2026 m. kovo 3 d. vietovės ir įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėse nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu Šiaulių m. sav., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje šalia (duomenys neskelbtini). Tarp (duomenys neskelbtini) namo ir gimnazijos yra pėsčiųjų perėja. Šalia yra pėsčiųjų šaligatvis. Ar įvykio vietą užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros, nėra aišku, tačiau ant (duomenys neskelbtini) pastato kampo yra vaizdo stebėjimo kamera, taip pat ir ant (duomenys neskelbtini) namo rašo, kad yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Iš įvykio vietos niekas nepaimta, fotografuota (t. 1, b. l. 15–22).

2026 m. kovo 3 d. asmens apžiūros protokole ir foto lentelėse nurodyta, kad atlikta nukentėjusiojo N. M. kūno apžiūra. Apžiūrint asmens veido sritį, ties nosies sritimi stebimas patinimas bei nosies kreivumas, ant nosies stebima žaizda, kurios bendras ilgis apie 0,2 cm.; ant asmens kairės rankos, žasto srities stebima kraujosruva, kurios bendras ilgis apie 4 cm. o plotis apie 2 cm.; Daugiau ant asmens kūno sužalojimų nestebima (t. 1, b. l. 36–45).

2026 m. kovo 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad N. M. nustatyti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, nosies odos nubrozdinimas, veido ir kairio žasto poodinės kraujosruvos. Sužalojimai galėjo būti padaryti 3 parų laikotarpyje iki apžiūros, netrukus iki apžiūros gydymo įstaigoje, galimai užduotyje nurodyto įvykio laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek griuvinėjant. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 2 trauminiais poveikiais. N. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Kiti nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai iš jų kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 57).

2026 m. kovo 4 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro įrašas Nr. ID 95551676012, 2026 m. kovo 2 d., skambučio pradžia 22.40.07, įrašo trukmė 2 min. 25 s. Įraše fiksuojamas pokalbis telefonu tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojos (BPC) ir paskambinusio vyro, prisistačiusio R. Z. Vyras nurodė, kad (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), užpultas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyrą, kuriam reikia pagalbos, nes iš nosies bėga kraujas. Nurodė, jog abu vyrai mušėsi rankomis. Vyras, su kuriuo mušėsi, apsirengęs juoda striuke, tamsių plaukų, su vešesne barzda, ilgesnių plaukų, nuėjo link regbio stadiono, link (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 11–14).

2026 m. kovo 17 d. kitų objektų apžiūros protokole ir foto lentelėse nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas aplankas „1_Dainų g. bendrijos pateiktas vaizdo įrašas“, kuriame yra vienas vaizdo įrašas Nr. 00000000181000000.mp4. Vaizdo įraše fiksuojamas nespalvotas vaizdas, garso nėra. Ekrano apatiniame kairiajame kampe yra baltos spalvos skaičiai, kurie fiksuoja įrašo datą ir laiką. Įrašo pradžia 2026 m. kovo 2 d. 22:31:21. Ekrano apatiniame dešiniajame kampe yra juodos spalvos užrašas „Praėjimas“. Įrašo trukmė 19 min. 55 sek. Kamera yra pritvirtinta viršuje ant pastato sienos, fiksuoja praėjimą tarp dviejų pastatų. Tyrimui reikšmingas įrašas prasideda 22:36:44, kai praėjimu tarp pastatų praeina vidutinio sudėjimo vyras, vilkintis tamsios spalvos striukę ir džinsines kelnes. Vyras nubėga link priekyje esančios gatvės, iš kurios abiejų pusių stovi automobiliai. Kas toliau vyksta nesimato, nes vyras nubėga į kairę pusę, vaizdą užstoja namo siena. Po to 22:37:17 už gatvės matosi dviejų vyrų kojos. Vyrai vaikšto pirmyn atgal, taip lyg jie konfliktuotų. 22:38:49 pirmas vyras išeina į gatvės vidurį, gatve iš dešinės prie jo privažiuoja lengvasis automobilis, ant kurio vairuotojo pusės priekinių durelių yra užrašas baltos spalvos „BOLT“. Pirmas vyras prieina prie šio automobilio, galimai kurį laiką kalbasi, automobilis nuvažiuoja gatve į kairę. Matosi, kad antras vyras tuo metu stovi kitoje gatvės pusėje - matosi tik vyro kojos. Po to staiga antras vyras nueina į kairę, kur nefilmuoja kamera, po to vėl grįžta į tą pačią vietą. Automobiliui nuvažiavus, pirmas vyras kurį laiką stovi gatvės viduryje, paskui 22:39:33 staiga krinta ant žemės. Pirmo vyro kritimo metu, antras vyras stovi toje pačioje vietoje - kitoje gatvės pusėje. Po kelių sekundžių pirmas vyras pats atsistoja ir bėga gatve į dešinę. Antras vyras jo nesiveja, nueina tolyn nuo gatvės, kur nefilmuoja kamera. 22:40:16 iš dešinės pusės gatve atvažiuoja lengvasis automobilis, kuris sustoja šalikelėje, įjungia avarinį signalą. Prie jo pribėga pirmas vyras. Iš automobilio išlipa vyras, kuris nueina į dešinę, kur nuėjo pirmas vyras. Kur yra antras vyras, nesimato. 22:45:40 automobilis nuvažiuoja gatve į dešinę pusę. Vyrų nesimato. 22:50:09 iš dešinės gatve atvažiuoja greitosios medicinos pagalbos automobilis, kuris sustoja šalikelėje. Daugiau duomenų turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui nestebima. Vaizdo įraše asmenų identifikuoti, dėl prastos vaizdo įrašo kokybės bei tolimo vaizdo nėra galimybės (t. 1, b. l. 89–96).

2026 m. kovo 2 d. PRĮR įraše nurodyta, kad įvykio įregistravimo data ir laikas: 2026 m. sausio kovo 2 d., 22.44 val., adresas: atvira vietovė kiemas. Pranešimas: prie gimnazijos prie pranešėjo priėjęs vyriškis prašė iškviesti pareigūnus. Pažįstamas asmuo užpuolė vyriškį, mušėsi rankomis, sužalota veido sritis. Vyras apie 40 m., bėga kraujas iš nosies. Užpuolikas, vilkintis juodą striukę, tamsesnių, ilgesnių plaukų, su barzda, pasišalino link 68 namo (t. 1, b. l. 6-10).

Įrodymų vertinimas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma: kaltinamojo A. R. parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo N. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, pareiškime, apie padarytą veiką, nurodytos aplinkybės, specialisto išvada, kurioje nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai veido srityje, neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis A. R., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam N. M. į veido sritį, po ko tyčia rankų kumščiais sudavė ne mažiau keturis smūgius nukentėjusiajam N. M. į abiejų rankų žastikaulio sritis, po ko koja spyrė vieną smūgį nukentėjusiajam N. M. į kairės rankos žastikaulio sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam N. M. sužalojimus - nosies kaulų lūžį, nosies odos nubrozdinimus, veido ir kairio žasto poodines kraujosruvas - nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko nukentėjusiajam N. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismo vertinimu, A. R. suvokė, jog kumščiu suduodamas N. M. į veido ir į abiejų rankų žastikaulio sritis, bei spirdamas į kairės rankos žastikaulio sritį vykdo pavojingą veiką dėl kurios nukentėjusiajam bus sukeltas fizinis skausmas ir padarytas bent minimalus sveikatos sutrikdymas ir tokių padarinių norėjo, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. A. R. padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam A. R. atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis buvo teistas 2025 m. birželio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju pagal BK 243 straipsnį, paskirtą arešto bausmę, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5 punktu, buvo atidėtas 4 mėnesiams, yra atlikęs (t. 1, b. l. 128–132). Kaltinamasis yra dirbantis, baustas administracine tvarka, dėl savo tyčinių smurtinių veiksmų atsiprašė nukentėjusiojo, sutinka atlyginti žalą Teritorinei ligonių kasai, nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, tik nurodydamas, kad prašomo neturtinės žalos dydis yra per didelis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės prašomą straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, nustatant bausmės dydį mažesnį nei numatytas bausmės vidurkis, tai yra skiriant 1 metų laisvės apribojimą bausmę.

Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam pripažįstant kaltę.

Siekiant įgyvendinti bausmės tikslus ir tinkamai paveikti kaltinamojo elgesį, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 3 punktu, 4 punktu, A. R. bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigotinas dalyvauti elgesio pataisos programoje; atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą; dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismo posėdyje nukentėjusysis N. M. nurodė, kad po nagrinėjamo įvykio A. R. siuntė jam grasinančio pobūdžio žinutes, dėl ko buvo priverstas kreiptis į policiją, prašo kaltinamajam skirti įpareigojimą nesiartinti prie jo ir jo šeimos, ar uždrausti bendrauti. Draudimas bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis numatytas BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punkte, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog draudimas bendrauti su konkrečiais asmenimis reiškia, kad įpareigotasis asmuo jokiu būdu negali susisiekti su nukentėjusiuoju, jo artimaisiais ar kitais asmenimis, taip pat ir naudodamasis elektroninių ryšių tinklu ar kitomis panašiomis priemonėmis. Šiuo aspektu teismas pažymi, jog A. R. turi teisę bendrauti su savo vaikais, kurie šiuo metu gyvena su nukentėjusiuoju, todėl draudimas bendrauti su nukentėjusiuoju šiuo atveju pažeistų mažamečių vaikų interesus ir jų teises. Todėl nukentėjusiojo prašymas skirti įpareigojimą nesiartinti prie jo ir jo šeimos, ar uždraudimas bendrauti su jais, atmestinas.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Baudžiamojoje byloje Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė pareiškusi 451,70 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiajam N. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat prašo priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 180–183). Už nukentėjusiajam suteiktas paslaugas sveikatos priežiūros įstaigai apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, turtinė žala pagrįsta rašytiniais įrodymais, nukentėjusiajam N. M. sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos dėl kaltinamojo A. R. tyčiniais veiksmais padarytų sužalojimų. Atsižvelgiant į tai, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintinas ir už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas 451,70 Eur priteistina iš kaltinamojo A. R.. Taip pat iš kaltinamojo A. R. priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos – 451,70 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki visiško priteistos žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

Nukentėjusysis N. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš A. R. priteisti 3000 Eur neturtinės žalos. Ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų, t. y. dėl sulaužytos nosies, N. M. reikėjo skubios medicininės pagalbos, buvo būtina operacija. N. M. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir diskomfortą, stresą, nerimą dėl savo išvaizdos ir sunkumų dėl bendravimo su kitais žmonėmis. Teismo posėdyje nukentėjusysis N. M. civilinį ieškinį palaikė visa apimtimi. Taip pat nurodė, jog šiuo metu turi problemų su ranka, dėl spyrio į žastikaulį turi guzą, buvo didelė mėlynė, sunku pakelti ranką.

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ji atlyginama visais atvejais, kai padaroma dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai neturtinės žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai jos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Pagal teismų praktiką, nustatomas neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1000 iki 4000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019, 2K-227-697/2022, 2K-207-628/2023, 2K-85-594/2024, 2K-254-1214/2024), o tuo tarpu kai nustatoma, jog nukentėjusiam asmeniui dėl suduotų smūgių buvo nustatyti nosikaulio lūžiai, priteisiama nuo 2000 iki 4000 Eur (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-144-485/2019, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-56-519/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-35-898/2023). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 9 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021, išaiškino, jog teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017), tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018).

Nagrinėjamu atveju yra neginčijamai nustatyta, kad A. R. įvykdė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką N. M. atžvilgiu, nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, t. y. nosies kaulų lūžis, nosies odos nubrozdinimai, veido ir kairio žasto poodinės kraujosruvos. Dėl nosies kaulų lūžio N. M. buvo sutrikdyta jo sveikata ilgiau nei 10 dienų. Kaltinamojo vieno smūgio į veido sritį (nosį) sudavimas lėmė ne tik nukentėjusiojo N. M. fizinį skausmą, jo sutrikdytą sveikatą, tačiau kaltinamojo elgesys nukentėjusiajam neabejotinai sukėlė emocinius išgyvenimus ir nepatogumus, kaip jie nurodyti CK 6.250 straipsnyje, todėl nukentėjusiajam N. M. turi būti atlyginta jam padaryta neturtinė žala. Pripažintina, kad dėl minėtų kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis N. M. patyrė fizinį skausmą, buvo operuota nosies pertvara, gydėsi, jautė įtampą, neigiamus dvasinius bei emocinius išgyvenimus, dėl to jis turi teisę reikalauti satisfakcijos. Tačiau, kita vertus, nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jam buvo sukelti neatstatomi sveikatos sutrikimai, dėl kurių jo būklė ir šiuo metu būtų bloga, kad jis vis dar patiria kokias nors ypatingas pasekmes būtent dėl šio įvykio, kad iš esmės pasikeitė jo gyvenimo kokybė, apsunkintos jo galimybės bendrauti su aplinkiniais, užsiimti mėgstama veikla. Nors nukentėjusysis teismo posėdžio metu minėjo, kad turi problemų su ranka, dėl spyrio į žastikaulį turi guzą, sunku pakelti ranką, tačiau byloje nėra jokių tai pagrindžiančių duomenų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nenustatyta ir jokių sveikatos (tiek fizinės, tiek psichinės) sutrikdymo ilgalaikių padarinių, kurie pakeistų nukentėjusiojo gyvenimo kokybę ateityje. Teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, į teismų praktiką panašiose bylose, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo N. M. civilinį ieškinį tenkina iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajam N. M. 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusysis N. M. civilinio ieškinio užtikrinimui prašo apriboti nuosavybės teises į nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui A. R. priklausantį asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą - nustatant nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti, t. y. parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti nurodytą turtą, bei pranešti apie šį apribojimą turto arešto aktų registrų tvarkytojui.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam A. R. skirtas įpareigojimas atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą per teismo nustatytą terminą, ieškinio dalis dėl prašymo apriboti nuosavybės teises į kaltinamojo A. R. priklausantį asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą, atmestina.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: skaitmeninė laikmena, esanti voke prie bylos galinio viršelio, paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 - 305 straipsniais, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. R. paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, A. R. bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigoti:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- atlyginti nukentėjusiajam N. M. nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą.

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui tenkinti visiškai – Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai iš A. R. priteisti 451,70 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 70 ct) bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos – 451,70 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki visiško priteistos žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

Civilinio ieškovo nukentėjusiojo N. M. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. R. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtų eurų) N. M. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Laikino nuosavybės teisių apribojimo A. R. turtui neskirti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninę laikmeną, esančią voke prie bylos galinio viršelio, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti A. R., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.