Šiaulių apygardos teismo nutartis

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. rugsėjo 14 d. Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleksandro Rusako, Irenos Stasiūnienės, Irmos Valiuškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

Ieškovė IES1 ieškiniu prašė: pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-469-559/2023 ir nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. M. tvarką: atsakovui atlikus laisves atėmimo bausmę, nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. M. (gimusiu (duomenys neskelbtini)) tvarką, pagal kurią:

ATS1 turi teisę bendrauti su sūnumi E. M. kiekvieno mėnesio porinių savaičių savaitgaliais, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį 17.30 val. ir parvedant sūnų į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val.;

ATS1 turi teisę bendrauti su sūnumi E. M. kiekvienų lyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 16 d., pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant to paties mėnesio 30/31 d. iki 20 val., o kiekvienų nelyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio pirmą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 d., pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 10 val. ir grąžinant to paties mėnesio 15 d. iki 20 val.;

ATS1 turi teisę bendrauti su sūnumi E. M. neporiniais metais per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.) ir poriniais metais Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną, iš anksto vaiko motiną informavęs apie sūnaus pasiėmimo iš jo gyvenamosios vietos;

ATS1 turi teisę bendrauti su sūnumi E. M. poriniais metais per Naujuosius metus (nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d.), iš anksto vaiko motiną informavęs apie sūnaus pasiėmimo išjos gyvenamosios vietos ir grąžinimo į vaiko gyvenamąją vietą konkretų laiką.

Nurodė, kad pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. balandžio 5 d. sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su sūnumi E. M. tvarką atsakovas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bendrauja su vaiku trijų valandų trukmės pasimatymuose du kartus per mėnesį kas antrą savaitę, bet kuriomis ieškovei patogiomis dienomis; ieškovė įpareigota užtikrinti sūnaus atvežimą į Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimą ar kitą kalinimo įstaigą, jei atsakovas būtų ten perkeltas, o atsakovas įpareigotas kompensuoti ieškovės ir sūnaus kelionės išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovė tris metus gyvena (duomenys neskelbtini) ir kelionė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) yra tolima bei užima daug laiko ir išlaidų, o vaikas net nesuvokia, jog buvo vežamas pas tėtį į kalėjimą. Nors teismo sprendime yra numatyta, tačiau atsakovas kelionių nefinansuoja, neprisideda prie vaiko išlaikymo ir yra skolingas už vaiko išlaikymą. Ieškovė pajamų neturi, todėl jai yra sudėtinga vykdyti teismo sprendimą. Atsakovas kreipiasi į antstolius, kad ieškovė vykdytų teismo sprendimą, nors pats neprisideda prie vaiko kelionių ir jo išlaikymo. Yra būtina pakeisti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, eliminuojant bendravimo su vaiku tvarkos dalį, kai atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Atsakovas ATS1 atsiliepimu į ieškinį (su papildymu) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė vaiko bendravimui neatveža, nes, kaip paaiškino pati ieškovė, atsakovas kreipėsi dėl bendravimo tvarkos vykdymo į antstolį. Ieškovė nurodė, kad atsakovas turi pervesti už kelionę 300 Eur už kelionę, tik tada vaiką atveš. Atsakovas pareiškė, kad pinigų nepervedinės, o išlaidas apmokės, kai ieškovė atveš vaiką ir pateiks išlaidas patvirtinančius dokumentus, nes praeityje ieškovė buvo apgavusi (atsakovas pervedė pinigus, o vaiko ieškovė neatvežė). Pažymėjo, kad teismo nustatyta tvarka yra tinkama vaiko atžvilgiu ir jos keisti nereikia. Akcentavo, kad atsakovo su vaiku ryšys yra nutrūkęs, nes po 2019 metų vaiko mama niekada jo neatvežė.

Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Vaiko teisių apsaugos tarnyba) pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, kai visiškai eliminuojamas vaiko bendravimas su tėvu, kol jis bus įkalinimo įstaigoje, prieštarauja geriausiems vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, kad tarp vaiko ir tėvo ryšys nėra sukurtas, turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, t. y. bendravimas turėtų vykti palaipsniui, atkūrinėjant ryšį, apsvarstant alternatyvius bendravimo būdus, nes tinkamai neparuošus vaiko, jam gali kilti papildomos neigiamos emocijos. Atkreipė dėmesį, jog kitas tėvas negali trukdyti kitam tėvui bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas ieškovės argumentus, kad ji negali vaiko vežti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), nes neturi tam laiko, dirba, o atsakovas neskiria pinigų kelionei, laikė nepagrįstais, kadangi nurodytos aplinkybės savaime nesudaro pagrindo visiškai apriboti vaiko bendravimo su tėvu.

Teismas pažymėjo, kad prašoma keisti bendravimo su vaiku tvarka iš esmės nevykdoma dėl abiejų šalių neveikimo neužtikrinimo nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo. Tačiau esanti situacija realiai gali būti pakeista tik atsikūrus vaiko ir tėvo ryšiui, kuris, susiklosčiusioje situacijoje gali būti atkuriamas tik palaipsniui, šalims bendradarbiaujant su Vaiko teisių apsaugos tarnybos atitinkamais specialistais, nes šiuo metu priverstinis teismo nustatytos bendravimo tvarkos laikymasis, be pereinamojo laikotarpio, pažeistų nepilnamečio vaiko interesus ir padarytų neigiamą įtaką jo psichikai. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą ir nustatyti ieškovės prašomą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė IES1 prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2026 m. sausio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1772-808/2026 ir šią bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti visas išlaidas, susijusias su šios bylos nagrinėjimu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. balandžio 5 d. sprendimu atsakovas buvo įpareigotas kompensuoti ieškovės ir sūnaus keliones į kalėjimą, kur atsakovas atlieką bausmę, išlaidas, tačiau atsakovas savo įpareigojimo nevykdė, kaip ir nevykdė pareigos išlaikyti vaiką. Ieškovė neturėdama pajamų ir negaudama jokio finansavimo iš atsakovo, negali vykdyti minėtu sprendimu numatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Mano, kad skundžiamas sprendimas priimtas netinkamai įvertinus byloje esamus įrodymus ir aplinkybes, kas esmingai pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, bei nepilnamečio vaiko interesus.

Pažymi, kad teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, jog negyvenantis kartu su vaiku tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, tačiau neatsižvelgė į šalių nepilnamečio sūnaus nuomonę, kompetentingų institucijų išvadas. Teismas iš esmės nesiaiškino, ar nustatyta tvarka atitinka vaiko interesus, ar dėl vaiko amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai), bei nutrukusio vaiko ir tėvo ryšio, bei tėvo bausmės atlikimo kalėjime, realiai bus galima įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką. Pagal CK 3.177 straipsnio nuostatas teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus, šie norai turi būti vertinami atsižvelgiant į tai, ar jie atitinka vaiko interesus (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Pabrėžė, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio (pagal pareigas), ypač kai sprendžiami klausimai, susiję su vaikų gerove, tačiau nagrinėjamoje byloje teismas šalių vaiko noro ar nuomonės net nebandė sužinoti, nors ir galėjo tai padaryti per teismo psichologą. Šio pažeidimo apeliacinės instancijos teismas neištaisys, todėl būtina bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atkreipia dėmesį, kad, kad iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados matyti, kad tarp vaiko ir tėvo ryšys nėra sukurtas, turėtų būti įtrauktas pereinamasis laikotarpis, t. y. bendravimas turėtų vykti palaipsniui, atkūrinėjant ryšį, apsvarstant alternatyvius bendravimo būdus, nes tinkamai neparuošus vaiko, jam gali kilti papildomos neigiamos emocijos. Iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos vaiko 2026 m. sausio mėn. situacijos vertinimo matyti, vaiko perkėlimas pas asmenį, kuris jam yra svetimas, nėra pagrįstas ir neatitinka vaiko geriausiu interesu. Vaiką reikia palaipsniui ruošti susitikimui bei bendravimui su tėvu.

Teigia, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neatsižvelgė į šalių nepilnamečio sūnaus nuomonę, kompetentingų institucijų išvadas, teismas iš esmės nesiaiškino, ar nustatyta tvarka atitinka vaiko interesus, ar dėl vaiko amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai), bei nutrukusio vaiko ir tėvo ryšio, bei tėvo bausmės atlikimo kalėjime, realiai bus galima įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką.

Nurodo, kad vaikas su atsakovu nebendravo nuo pat savo gimimo, t. y. apie (duomenys neskelbtini) metus. Toks ilgas nebendravimo laikotarpis lėmė emocinio ryšio nutrūkimą, be to pats šalių vaikas šiuo metu išreiškia aiškią ir nuoseklią poziciją – nenorą bendrauti su tėvu bei baimę būti nuvežtam į kalėjimą. Vaiko nenoras bendrauti kyla iš emocinio ryšio nebuvimo, kadangi tarp vaiko ir tėvo ilgą laiką nebuvo santykių, todėl turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę. Vertina, kad šiuo atveju bendravimo atkūrimas turi būti vykdomas palaipsniui, orientuotas į vaiko emocinį pasirengimą, o ne grindžiamas prievarta. Mano, kad teismo sprendimas nėra tinkamas, nes iš esmės neišsprendžia šalių ginčo. Pažymi, kad po priimto skundžiamo teismo sprendimo šalių sūnus griežtai atsisakė vykti į kalėjimą pas atsakovą, vaikui atsirado baimė, stresas, dėl to šalių vaikas lankosi pas psichologus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas ATS1 prašo atmesti ieškovės IES1 apeliacinį skundą kaip nepagrįstą; palikti Vilniaus apylinkės teismo 2026 m. sausio 13 d. sprendimą nepakeistą; nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Vaiko interesai nėra tapatūs motinos subjektyviam vertinimui. Pažymi, kad vaiko interesai negali būti aiškinami vieno iš tėvų naudai. Vaikas niekada nematė atsakovo kaip tėvo, o ryšio nebuvimas yra išskirtinai ieškovės veiksmų pasekmė, o ne objektyvi aplinkybė, leidžianti riboti tėvo teises. Teigia, kad bendravimo tvarka įkalinimo įstaigoje yra proporcinga ir būtina. CK 3.170 straipsnio 3 dalis įpareigoja teismą užtikrinti maksimalų abiejų tėvų dalyvavimą vaiko gyvenime. Atsakovui esant įkalinimo įstaigoje, vaiko apsilankymas pas atsakovą yra vienintelė reali tėvo ir vaiko bendravimo forma. Apeliantės siūlymas visiškai panaikinti bendravimą, prieštarauja Konstitucijos 38 straipsniui ir tėvystės teisei.

Pažymi, kad skunde pateiktos Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro bei Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados yra pagrįstos vien ieškovės pateikta informacija. Teismas pagrįstai įvertino, kad vaiko baimė ir ryšio nebuvimas yra motinos kliudymo pasekmė, o ne objektyvi priežastis riboti tėvo teises.

Mano, kad išlaikymo ir kelionių išlaidų klausimas nėra susijęs su bendravimo teise. Bendravimo teisė nepriklauso nuo išlaikymo mokėjimo (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Atkreipia dėmesį, kad atsakovas įkalinimo įstaigoje neturi galimybės dirbti ir mokėti išlaikymo, tačiau tai negali būti pagrindas atimti teisę matytis su vaiku.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus, kad tai yra būtina, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 321 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, yra pasisakyta, kad įstatymas įtvirtina teismo diskrecijos teisę tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikio, kita vertus, toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais (išimtis iš bendrosios taisyklės). Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Visgi išimtinė teisė nuspręsti, ar toks procesas iš tiesų reikalingas, tenka pačiam teismui, o byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismo neįpareigoja tokį procesą surengti. Pažymėtina, kad teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme, dėl specialių proceso požymių ir sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas aukštesnės instancijos teismuose yra pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentus, tai, kad atsakovas nenurodė jokių motyvų dėl būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, bei remdamasi pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja išskirtinės aplinkybės, kurios lemtų žodinio proceso apeliacinėje instancijoje būtinybę. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos, taip pat byloje nėra tiriamos faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, teiktais tiek pirmosios instancijos teisme, taip pat išdėstytais procesiniuose dokumentuose, teiktuose apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkina atsakovo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m.

balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-469-559/2023 buvo nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi E. M. tvarka, pagal kurią: 1) atsakovas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bendrauja su vaiku E. M. trijų valandų trukmės pasimatymuose du kartus per mėnesį kas antrą savaitę, bet kuriomis ieškovei patogiomis dienomis; ieškovė įpareigota užtikrinti sūnaus E. M. atvežimą į Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (kalėjimas) kalėjimas) ar kitą kalinimo įstaigą, jei atsakovas būtų ten perkeltas, o atsakovas įpareigotas kompensuoti ieškovės ir sūnaus kelionės išlaidas; 2) atsakovui atlikus laisves atėmimo bausmę, nustatyta tokia jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. M. tvarka: atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi E. M. kiekvieno mėnesio porinių savaičių savaitgaliais, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį 17.30 val. ir parvedant sūnų į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val.; atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi E. M. kiekvienų lyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 16 d., pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant to paties mėnesio 30/31 d. iki 20 val., o kiekvienų nelyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio pirmą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 d., pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 10 val. ir grąžinant to paties mėnesio 15 d. iki 20 val.; atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi E. M. neporiniais metais per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.) ir poriniais metais Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną, iš anksto vaiko motiną informavęs apie sūnaus pasiėmimo iš jo gyvenamosios vietos; ATS1 turi teisę bendrauti su sūnumi E. M. poriniais metais per Naujuosius metus (nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d.), iš anksto vaiko motiną informavęs apie sūnaus pasiėmimo iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinimo į vaiko gyvenamąją vietą konkretų laiką.

Atsakovas paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m.

Antstolė Virginija Meškauskienė, pagal atsakovo pateiktą Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-469-559/2023, atlieka vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymo (išieškotojas – ATS1, skolininkė – IES1 ). Antstolė 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimo neįvykdymo akte Nr. S-25-15-29696 nurodė, kad ieškovė neužtikrina sūnaus E. M. atvežimo į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, todėl antstolė kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo IES1 už teismo sprendimo nevykdymo dalyje dėl atsakovo bendravimo tvarkos su sūnumi E. M. nesilaikymo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2VP-41234-1228/2025, teisminio proceso Nr. 2-68-3-25796-2025-7) antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo IES1 buvo atmestas.

Dėl vaiko nuomonės, priimant su vaiku susijusį sprendimą, išklausymo ir nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo

Apeliante skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą neatsižvelgė į šalių nepilnamečio sūnaus nuomonę, kompetentingų institucijų išvadas, teismas iš esmės nesiaiškino, ar nustatyta bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus, ar dėl vaiko amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai), bei nutrukusio vaiko ir tėvo ryšio, bei tėvo bausmės atlikimo kalėjime, realiai bus galima įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendime padarė išvadą, kad prašoma keisti bendravimo su vaiku tvarka iš esmės nevykdoma dėl abiejų šalių neveikimo, neužtikrinimo nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo, bei konstatavo, kad situacija realiai gali būti pakeista tik atsikūrus vaiko ir tėvo ryšiui, kuris, susiklosčiusioje situacijoje gali būti atkuriamas tik palaipsniui, šalims bendradarbiaujant su Tarnybos rekomenduojamais atitinkamais specialistais, nes šiuo metu priverstinis teismo nustatytos bendravimo tvarkos laikymasis, be pereinamojo laikotarpio, pažeistų nepilnamečio vaiko interesus ir padarytų neigiamą įtaką jo psichikai. Padaręs tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė.

CK 3.164 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Pagal CPK 380 straipsnį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017 konstatavo, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje įtvirtinta nuostata, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).

Byloje nustatyta, kad šalių sūnus yra (duomenys neskelbtini) metų. Šalys procesiniuose dokumentuose patvirtina, kad vaiko ir tėvo (atsakovo) ryšys yra nutrūkęs, nes atsakovas su sūnumi nebendravo daugiau nei keturis metus ir šiuo metu vaikas tėvo nepažįsta, atsakovas vaikui priteisto išlaikymo neteikia. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pripažįsta, kad jis šiuo metu neturi lėšų, kad galėtų teikti sūnui priteistą išlaikymą ir laikosi pozicijos, kad kelionių išlaidų klausimas nėra susijęs su tėvo bendravimo su vaiku teise.

Tarnyba 2025 m. rugsėjo 25 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė vaiko teisių pažeidimą – pažeista vaiko teisė į emociškai ramias gyvenimo sąlygas dėl vaiko tėvo (atsakovo) nepakankamo veikimo arba veikimo priešingai geriausiems vaiko interesams užtikrinti. Sprendime nustatytas rizikos veiksnys vaiko tėvui (Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 25.3.7 papunktis) dėl to, kad vaiko tėvas nusišalinęs nuo vaiko auginimo, priežiūros, vaiku niekada nesidomėjo, nerašė ir neskambino, išlaikymo vaikui neteikia. Vaiko tėvas atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) įkalinimo įstaigoje. Rizikos veiksnys nustatytas vaiko įstatyminiams atstovams – tėvui ir motinai (25.3.8 punktas); taip pat nustatytas rizikos veiksnys vaiko motinai (28.2 punta), nes ji rūpinasi vaiku viena. Pagal ugdymo įstaigos informaciją vaiko motina tinkamai, atsakingai ir atliepiančiai viena atstovauja bei užtikrina geriausius vaiko interesus.

Iš Vaiko teisų apsaugos tarnybos teismui pateiktos išvados nustatyta, jog įvertinus tai, kad vaikas paskutinės situacijos vertinimo metu nurodė, kad tėvo nepažįsta, buvo nuspręsta, kad vaiko kalbinimas nagrinėjamoje byloje netikslingas. Byloje nėra duomenų, kad šalių nepilnametis vaikas būtų išklausytas dėl jo bendravimo su tėvu.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiam ginčo klausimui spręsti teisinį reguliavimą, kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad vaiko nuomonė yra viena iš vertinamųjų aplinkybių, reikalinga bendravimo tvarkai (ne)pakeisti. Pažymėtina, kad šalių sūnus yra (duomenys neskelbtini) metų, o tokio amžiau vaikai įprastai geba suformuluoti, išreikšti savo nuomonę bei pateikti jo amžiui būdingus išsamius paaiškinimus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pažeidė įstatyme įtvirtintą pareigą atsižvelgti į vaiko nuomonę, sprendžiant su juo susijusius klausimus – ši nuomonė nebuvo išsiaiškinta.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad esanti situacija realiai gali būti pakeista tik atsikūrus vaiko ir tėvo ryšiui, kuris, susiklosčiusioje situacijoje gali būti atkuriamas tik palaipsniui, nustatant pereinamąjį laikotarpį ir tarpininkaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomenduojamam specialistui, t. y. teismas pripažino, kad ankstesniu teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka neatitinka geriausių vaiko interesų, tačiau vis tik teismas skundžiamu sprendimu paliko nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.

Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, palikdamas nepakeistą nustatytą bendravimo tvarką, nesilaikė tokio pobūdžio bylose suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, išnagrinėjo bylą nesant paties vaiko nuomonės, t. y. neišnagrinėjo visų svarbių aplinkybių, nepasisakė dėl aplinkybių visumos.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad šeimos bylų specifika jas nagrinėjant reikalauja ne tik aktyvaus teismo, bet ir tiesioginio bei aktyvaus valstybinių įstaigų ir institucijų, atsakingų už vaikų teisių apsaugą, vaidmens. Aktyvus teismo vaidmuo yra ypač reikalingas tais atvejais, kai sprendžiami klausimai dėl vaiko teisių, kurių išsprendimas tiesiogiai turės įtakos tolesnei vaiko raidai – jo gyvenimo sąlygoms, jį supsiančiai socialinei aplinkai, jo teisėms į bendravimą su kitu tėvu, kitais šeimos nariais, taip pat kitiems vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; kt.).

Aktyvus teismo vaidmuo nurodytas CPK 376 straipsnyje ir CK trečiojoje knygoje įtvirtintose teisės normose (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Šios kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis), kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-969/2018, 27 punktas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas galimai turėtų svarstyti dėl psichologo išvados būtinumo ginčo klausimu, vaiko ryšio su tėvu nustatymo, vaiko nuomonės išsiaiškinimo bei kitais šiam ginčui išspręsti reikšmingais klausimais, taip pat sprendžiant, ar bendravimas su tėvu pagal nustatytą tvarką įkalinimo įstaigoje yra tinkama esamo amžiaus vaikui bendravimo su tėvu aplinka.

Teismas turi įvertinti išklausyto vaiko nuomonę, Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, pateiktą išklausius vaiką, ir visus kitus byloje surinktus įrodymus CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka ir tada spręsti dėl ginčo – dėl esamos bendravimo su vaiku tvarkos (ne)pakeitimo. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją.

Vaiko interesų svarba pabrėžiama ir Vaiko teisių konvencijoje (konvencijos 3, 9, 18 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktą tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Tai reiškia, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.

Pažymėtina, kad skundžiamame sprendime teismas nenurodė jokių motyvų dėl apeliantės realios galimybės pristatyti vaiką atsakovui į įkalinimo įstaigą, kai atsakovas faktiškai neteikia vaikui išlaikymo ir neapmoka kelionės išlaidų. Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi situacija, kai faktiškai atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimo našta tenka išimtinai ieškovei.

Kaip minėta, nagrinėjam byla yra priskiriama šeimos bylų kategorijai, kuriose teismo vaidmuo yra aktyvus, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo savo iniciatyva spręsti dėl galimybės vaikui bendrauti su tėvu nuotoliniu būdu, naudojantis telekomunikacinėmis priemonėmis ar kitokius alternatyvius būdus.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra atskleista bylos esmė dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, nenustatyti teisiškai reikšmingi faktai sprendžiant šalių ginčą ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias tokio pobūdžio teisinius santykius. Nustatyti esminiai proceso teisės normų pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl naikintinas skundžiamas sprendimas ir ši bylą perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Apeliantė kartu su apeliacinius skundu pateikė naujus įrodymus: Vaiko teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2026 m. vasario 2 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl informacijos pateikimo ir jo priedus; Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro 2026 m. sausio 28 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl informacijos pateikimo; antstolės A. S. 2026 m. vasario 2 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl informacijos pateikimo. Apeliacinės instancijos teismas grąžina bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl dėl naujų įrodymų priėmimo palieka spręsti iš naujo bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui.

Dėl procesinės bylos baigties

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nesivadovavo kasacinio teismo praktika, netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, neatskleidė bylos esmės, sprendimą priėmė neišklausius nepilnamečio vaiko nuomonės bylai aktualiu klausimu, neįvertinus esminių aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų. Nustatyti esminiai proceso teisės normų pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl naikintinas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismui perdavus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.