- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-05
- Bylos Nr.
- 2-469-559/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01514-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Ramanauskienė
- Ieškovas
- E. Š.
- Atsakovas
- D. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui D. M. dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo; išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama sūnaus E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir tėvo D. M. bendravimui ribojimų nenustatinėti.
Ieškovė E. Š. teismo posėdyje šį ieškinio reikalavimą palaikė ir paaiškino, kad ji prašo sūnaus E. ir atsakovo bendravimo tvarkos nenustatinėti, nes atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Vaikas nepažįsta tėvo, ji su sūnumi apie tėvą nekalba, jų kalboje nėra žodžio „tėtis“. Kai atsakovas išeis į laisvę, jei vaikas norės bendrauti su tėvu, tada ji šiam bendravimui neprieštaraus. Atsakovas sūnų yra matęs tik keturis kartus, tai yra ji tris kartus buvo nuvežusi sūnų atsakovui į įkalinimo įstaigą, kai sūnus buvo kūdikis, o vieną kartą sūnų buvo nuvežusi atsakovo motina. Ji su atsakovu nebendrauja nuo 2019 m. liepos mėnesio, o gal dar truputį anksčiau, kai sužinojo, už ką jis teisiamas ir nenori, kad atsakovas bendrautų su sūnumi, nes vaikas matys įkalinimo įstaigą, ten netinkama aplinka. Be to atsakovas ją kolioja ir jos negerbia. Ji nesutinka su atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, nes ji yra mama ir su vaiku turi praleisti visas šventes, vaikas yra jos, nes jį augina. Nesutinka, kad vaikas bendrautų su atsakovu per videoprogramas ar socialinius tinklus. Ji supranta, kad turi pareigą užtikrinti vaiko bendravimą su atsakovu, tačiau nežino, kaip atstatyti vaiko ryšį su tėvu ir apie tai galvoja. Atsakovas nemoka materialinio išlaikymo vaikui ir neprisideda prie jo išlaikymo nuo vaiko gimimo. Šiuo metu ji nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, jos pajamas sudaro tik išmoka už vaiką, kuri yra 85 Eur per mėnesį. Dar ji gauna pajamų už reklamas socialiniuose tinkluose ir fotosesijas, iš šių gaunamų pajamų ji pragyvena, tačiau šios jos gaunamos pajamos yra nepastovios.
Atsakovas prašo nustatyti bendravimo tvarką su sūnumi ir 2023 m. sausio 31 d. pateikė prašymą dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, kuriame nurodė, kad jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), todėl prašo nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. M. tvarką, pagal kurią tol, kol jis atlikinės laisvės atėmimo bausmę, E. Š. įpareigojama atvežti jam sūnų į (duomenys neskelbtini) (ar kitą kalinimo įstaigą, jei atsakovas būtų ten perkeltas) trijų valandų trukmės pasimatymui du kartus per mėnesį kas antrą savaitę, bet kuriomis ieškovei patogiomis dienomis. Ieškovės ir sūnaus kelionės išlaidas atsakovas įsipareigoja ieškovei kompensuoti. Atsakovui paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nustatyta iki (duomenys neskelbtini). Tačiau gali būti, kad atsakovas bus paleistas į laisvę anksčiau nustatyto laiko. Kadangi atsakovas šiai dienai negali tiksliai pasakyti, kada baigsis jo laisvės atėmimo bausmės vykdymas, jis prašo teismą nustatyti jo ir sūnaus bendravimo tvarką nuo tos dienos, kai jis išeis į laisvę, pagal kurią:
- D. M. turi teisę bendrauti su sūnumi E. M. kiekvieno mėnesio porinių savaičių savaitgaliais, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį 17.30 val. ir parvedant sūnų į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val.
- D. M. turi teisę bendrauti su sūnumi E. M. kiekvienų lyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 16 d. pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant to paties mėnesio 30 / 31 d. iki 20 val., o kiekvienų nelyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio pirmą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 d. pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 10 val. ir grąžinant to paties mėnesio 15 d. iki 20 val.
- D. M. turi teisę bendrauti su sūnumi E. M. neporiniais metais per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.) ir poriniais metais Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną, iš anksto vaiko motiną informavęs apie sūnaus pasiėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo į vaiko gyvenamąją vietą konkretų laiką.
- D. M. turi teisę bendrauti su sūnumi E. M. poriniais metais per Naujuosius metus (nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d.), iš anksto vaiko motiną informavęs apie sūnaus pasiėmimo iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinimo į vaiko gyvenamąją vietą konkretų laiką.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdyje palaikė savo prašymą ir paaiškino, kad ieškovė nevežė jam vaiko į pasimatymus su juo, nors jis prašė. Taip pat ieškovė neleidžia, kad į pasimatymus su juo jo mama ar sesuo atvežtų vaiką, nors jo mama ir sesuo prižiūri sūnų. Jis nurodė, kad jam dar liko atlikti tris metus laisvės atėmimo bausmės, tačiau jis stengiasi elgtis gerai, kad galėtų būti lygtinai prieš laiką išleistas iš įkalinimo įstaigos. Vieną kartą ieškovė leido jo mamai atvežti sūnų į pasimatymą su juo. Šio pasimatymo metu jis su sūnumi žaidė, bendravo, nes pataisos namuose yra įrengtas vaikų žaidimų kambarys, sūnus jį prisileido, su juo bendravo, neverkė. Jis su sūnumi nori turėti fizinį kontaktą, jį pakelti, apkabinti, todėl nenori su sūnumi bendrauti socialinių tinklų pagalba. Bausmės atlikimo vietoje jis lanko užsiėmimus, kuriuose ruošiasi bendravimui su sūnumi. Jis sūnaus išlaikymui teikė pinigų, pirko dovanas, tačiau ieškovė tas dovanas pardavė, todėl jis ketina tai įrodyti kitoje byloje, kurią pradės, kai ši byla bus baigta.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovė L. M. teismo posėdyje paaiškino, kad šioje byloje situacija yra netradicinė, nes atsakovui vaiko tėvui apribota laisvė ir tai apsunkina tėvo bendravimą su vaiku. Tėvo teisės į vaiką atsakovui nėra ribotos, jis išlaiko savo teises ir pareigas, o viena iš tėvų pareigų yra bendravimas su nepilnamečiu vaiku, dalyvavimas jo auklėjime ir ugdyme. Susidariusi situacija, kuri paaiškėja iš šalių paaiškinimų, yra daugiau asmeninio pobūdžio tarpusavio konfliktas, kuris atsirado gimus vaikui. Pradžioje vaikas su tėvu bendravo, mama jį veždavo į pasimatymus, o vėliau atsiradus konfliktui, bendravimas nutrūko. Ieškovė negalėjo nurodyti priežasčių, kodėl atsakovas su vaiku negalėtų bendrauti. Ji nurodė tik neigiamą įkalinimo įstaigos aplinką. Tačiau aplinka nepaneigia tėvo pareigos bendrauti su vaiku. Įkalinimo įstaigoje vietoje yra ne vienas tėvas ir bendravimas su vaikais vyksta, jis užtikrinamas. Atsakovo ir jo vaiko ryšį, jei jis iš viso yra išlikęs, būtina palaikyti. Vaikas turi abu tėvus ir ieškovė, pasirinkusi atsakovą vaiko tėvu, turi užtikrinti atsakovo bendravimą su vaiku. Vaikas gyvena su mama, todėl net įstatymas numato pareigą ieškovei užtikrinti ryšio su kitu tėvu kūrimą ir saugojimą. Kaip ieškovė tai padarys ir kokiu būdu tai padarys, motina turi spręsti pagal vaiko poreikius, asmenybę, interesus. Jei ieškovei tai yra sunku padaryti ir jei reikalinga pagalba, tai šioje situacijoje yra socialinių paslaugų centro darbuotojai, psichologai, kurie paaiškintų vaikui suprantama kalba, kur vaikas turi važiuoti, kur yra tėtis. Šalių santykiai tikėtina konfliktiški bus ir atsakovui grįžus iš įkalinimo įstaigos, todėl bendravimo tvarką būtina nustatyti, kad kiekviena šalis žinotų savo teises ir pareigas, vaiko gyvenime būtų stabilumas, būtų užtikrinti vaiko interesai. Sūnus turi teisę matyti abu tėvus, su jais bendrauti ir santykių palaikymas, atkūrimas yra tėvų pareiga, o savo asmeninius konfliktus reikia nustumti į šalį vardan sūnaus interesų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1734-490/2022 nutraukta santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės E. Š.-M. ir atsakovo D. M. pripažįstant, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei E. Š.-M. palikta pavardė Š., atsakovui D. M. – M.. Nustatyta nepilnamečio vaiko E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su vaiko motina E. Š.-M.. Sūnaus E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir tėvo D. M. bendravimui ribojimų nenustatyta. Priteista iš atsakovo D. M. nepilnamečiui sūnui E. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 23 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistas iš atsakovo D. M. nepilnamečiui sūnui E. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimas nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d., skaičiuojant už kiekvieną mėnesį po 200 Eur (du šimtus eurų 00 ct), iš viso 6 000 Eur (šešis tūkstančius eurų 00 ct). Nepilnamečiui sūnui E. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta motina, ieškovė E. Š.-M.
Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi panaikinta Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 4 d. sprendimo dalis, kuria nuspręsta nenustatyti ribojimų atsakovo D. M. ir šalių sūnaus E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimui, ir ši bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Šalių paaiškinimais ir (duomenys neskelbtini), gimimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad E. M. gimė (duomenys neskelbtini), tėvais įrašyti D. M. ir E. Š.-M..
Ieškovė ieškiniu prašo nenustatyti E. M. bendravimo su atsakovu D. M. tvarkos, šį prašymą palaikė teismo posėdyje ir nesutiko, kad bendravimo tvarka būtų nustatyta, nes atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, o į įkalinimo įstaigą, ji vaiko neveža, nes ten netinkama aplinka, o atsakovui atlikus laisvės atėmimo bausmę, sūnus galės bendrauti su tėvu, jei norės, be to atsakovas jos negerbia, nemoka materialinio išlaikymo sūnui.
Atsakovas D. M. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir nori bendrauti su sūnumi, tačiau ieškovė neatveža vaiko į pasimatymus, o taip pat neleidžia jo sūnaus atvežti į pasimatymus su juo atsakovo motinai ir sesei. Atsakovas prašo, kad kol jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, E. Š. būtų įpareigojama atvežti jam sūnų į (duomenys neskelbtini) (ar kitą kalinimo įstaigą, jei atsakovas būtų ten perkeltas) trijų valandų trukmės pasimatymui du kartus per mėnesį kas antrą savaitę, bet kuriomis ieškovei patogiomis dienomis. Ieškovės ir sūnaus kelionės išlaidas atsakovas įsipareigoja ieškovei kompensuoti; o po to, kai jis išeis į laisvę, nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. M. tvarką, pagal kurią:
- D. M. turi teisę bendrauti su sūnumi E. M. kiekvieno mėnesio porinių savaičių savaitgaliais, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį 17:30 val. ir parvedant sūnų į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val.
- D. M. turi teisę bendrauti su sūnumi E. M. kiekvienų lyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 16 d. pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant to paties mėnesio 30 / 31 d. iki 20 val., o kiekvienų nelyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio pirmą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 d. pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos/ar ugdymo įstaigos 10 val. ir grąžinant to paties mėnesio 15 d. iki 20 val.
- D. M. turi teisę bendrauti su sūnumi E. M. neporiniais metais per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.) ir poriniais metais Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną, iš anksto vaiko motiną informavęs apie sūnaus pasiėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo į vaiko gyvenamąją vietą konkretų laiką.
- D. M. turi teisę bendrauti su sūnumi E. M. poriniais metais per Naujuosius metus (nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d.), iš anksto vaiko motiną informavęs apie sūnaus pasiėmimo iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinimo į vaiko gyvenamąją vietą konkretų laiką.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas).
Nutraukiant šalių santuoką jų mažamečio sūnaus E. gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos, todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnis). CK 3.175 straipsnis, kuris reglamentuoja ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, todėl nustatant bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką būtina išsiaiškinti vaiko auklėjimo galimybes ir išnagrinėti klausimus, kuriais tėvai nesutaria.
Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nustatyta bendravimo tvarka ne tik turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą, bet nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi būti įvertinti vaiko interesai ilgesnėje laiko perspektyvoje (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 3 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).
Byloje ieškovės ir atsakovo pateiktais paaiškinimais nustatyta, kad tarp bylos šalių konflikto pagrindinė priežastis yra nepamirštos nuoskaudos dėl santuokos nutraukimo, kurios yra ir svarbiausia konfliktų dėl bendravimo su vaiku priežastis. Ieškovės paaiškinimai teismo posėdyje, kur ji nurodo, kad vaikas yra jos, jos ir vaiko kalboje nėra žodžio „tėvas“, jei vaikas norės, galės bendrauti su atsakovu šiam atlikus laisvės atėmimo bausmę tik patvirtina, kad ieškovė nesiekia racionaliai ir konkrečiai nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi ir jos laikytis, o siekia sau naudingo sprendimo, t. y. kad sūnaus bendravimo tvarka su atsakovu nebūtų nustatyta.
Esant nenustatytai konkrečiai bendravimo tvarkai atsakovas dėl to, kad ieškovė neleidžia jam bendrauti su sūnumi, prašo nustatyti jo pateiktą bendravimo tvarką. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo yra konfliktiški tarpusavio santykiai, kiekviena iš šalių siekia skirtingų tikslų, šalių skirtingi požiūriai į esamą situaciją, todėl bendravimo tvarką būtina nustatyti. Šią aplinkybę savo išvadoje konstatavo ir teismo posėdyje dalyvavusi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovė.
Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad jis supranta, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, negali bendrauti su sūnumi tiek, kiek nori, todėl prašo, kol jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, kad E. Š. būtų įpareigojama atvežti jam sūnų į (duomenys neskelbtini) (ar kitą kalinimo įstaigą, jei atsakovas būtų ten perkeltas) 3 valandų trukmės pasimatymui du kartus per mėnesį, kas antrą savaitę, bet kuriomis ieškovei patogiomis dienomis. Ieškovės ir sūnaus kelionės išlaidas atsakovas įsipareigoja ieškovei kompensuoti.
Pagal kasacinio teismo praktiką vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvo pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 46 punktas).
Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką tėvai turi pareigą kooperuotis tarpusavyje stengdamiesi atkurti vaikų ryšį su juo, taip pat sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 52 punktas.).
Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovui būtų apribota tėvo valdžia sūnaus E. atžvilgiu. Atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, tačiau atsakovui neatimta teisė matytis ir bendrauti su vaiku, vykdyti jam tėvo pareigas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistųjų, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę, pasimatymų su savo nepilnamečiais vaikais (įvaikiais) skaičius neribojamas.
Atsižvelgiant į tai, kad laisvės atėmimo vietose yra sudaromos sąlygos bendrauti bausmę atliekantiems asmenims su savo vaikais, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas darytų ar daro neigiamą įtaką savo sūnui, o ieškovė šiuo metu nuolatinio darbo neturi, vaikas yra tik ketverių metų amžiaus, ieškovė turi pareigą užtikrinti su ja gyvenančio sūnaus bendravimą su atsakovu, todėl atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su sūnumi tvarka, kol jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, nustatytina: D. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bendrauja su vaiku trijų valandų trukmės pasimatymuose du kartus per mėnesį kas antrą savaitę, bet kuriomis ieškovei E. Š. patogiomis dienomis, o ieškovė E. Š. įpareigojama užtikrinti sūnaus E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), atvežimą į (duomenys neskelbtini) ar kitą kalinimo įstaigą, jei atsakovas būtų ten perkeltas. Ieškovės E. Š. ir sūnaus E. M. kelionės išlaidas įpareigojamas kompensuoti atsakovas D. M.. Teismas, pasinaudodamas jam suteikta teise viršyti ieškinio reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK 376 straipsnio 4 dalis), nustato atsakovo pasiūlytą bendravimo su sūnumi tvarką, nes ieškovės reikalavimas nenustatyti atsakovo bendravimo tvarkos jam atliekant laisvės atėmimo bausmę yra nepagrįstas, neįrodytas ir netenkintinas (CK 3.170, 3.175 straipsniai).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teismo nustatytas aplinkybės, teismas daro išvadą, kad esant akivaizdžiai konfliktinei situacijai tarp šalių dėl atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos, yra būtina nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką ir kai atsakovas atliks laisvės atėmimo bausmę, nes būtina užtikrinti šalių nepilnamečio sūnaus bei abiejų šalių teisėtus interesus ir tėvo pareigų vykdymą.
Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl esant ginčui, teismas turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.
Skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos keitimas.
Įvertinus tai, kad šalys geranoriškai negali susitarti dėl bendravimo su vaiku, o ieškovė prašo nenustatyti atsakovo bendravimo tvarkos su sūnumi, šis ieškovės prašymas yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas, ieškovė stengiasi perkelti sūnaus bendravimo su atsakovu klausimo sprendimą mažamečiui vaikui, nurodydama, kad kai atsakovas atliks bausmę, tai vaikas galės bendrauti su tėvu, jei norės, atsakovė nelinkusi kooperuotis sprendžiant iškilusį ginčą, o tai neužtikrina geriausių vaiko interesų ir pažeidžia vaiko interesus, teismas nustato konkrečią atsakovo, kai šis atliks laisvės atėmimo bausmę, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką pagal atsakovo pateiktą pasiūlymą, nes šioje tvarkoje numatytas bendravimas savaitgaliai, vaiko atostogų metu, švenčių dienomis ir tai atitiks vaiko ir šalių interesus, jų nepažeis, todėl ieškovės ieškinys yra atmetamas ir teismas, pasinaudodamas jam suteikta teise viršyti ieškinio reikalavimus (CPK 376 straipsnio 4 dalis), nustato atsakovo pasiūlytą bendravimo su sūnumi tvarką (CK 3.170, 3.175 straipsniai).
Pažymėtina, kad šalys, atsižvelgdamos į vaiko interesus, gali susitarti ir dėl kitos bendravimo tvarkos bei laikotarpių.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartyje yra nurodyta, kad perdavus bylos dalį nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti bylą nagrinėsiančiam teismui.
Atsakovas D. M. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 4 d. sprendimo dalį dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, santuokinio turto balanso nustatymo.
Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi panaikinta Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 4 d. sprendimo dalis, kuria nuspręsta nenustatyti ribojimų atsakovo D. M. ir šalių sūnaus E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimui, ir ši bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pakeista Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 4 d. sprendimo dalis, kuria nuspręsta nutraukti šalių santuoką pripažįstant, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Pripažinta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės. Likusi sprendimo dalis palikta nepakeista. Teismas nustatė, kad atsakovo apeliacinis skundas buvo patenkintas 37,5 proc.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui D. M. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. pagalbos teikimo išlaidų. Valstybės teiktos teisinės pagalbos išlaidos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka yra 329,13 Eur (pagal 2022 m. rugsėjo 19 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 43-44, 57-62).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 4) ieškovei E. Š.-M. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir susijusių privalomų išspręsti klausimų išsprendimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme ir šis sprendimas galiojo 12 mėnesių nuo sprendimo priėmimo. Nagrinėjant civilinę bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo D. M. apeliacinį skundą ieškovei nebuvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba.
Kadangi atsakovui nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, o ieškovei tokia pagalba nebuvo teikiama, atsakovo apeliacinis skundas buvo patenkintas 37,5 proc., todėl iš ieškovės proporcingai patenkinto apeliacinio skundo daliai priteistinos valstybės patirtos išlaidos 123,42 Eur (329,13*37,5:100) dėl atsakovui teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (CPK 93, 96, 99 straipsniai).
Atsakovui šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. pagalbos teikimo išlaidų. Valstybės teiktos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje – 401,24 Eur (pagal 2023 m. kovo 16 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini)) (3 t. b. l. 28, 65-67).
Šioje byloje ieškovės reikalavimas nenustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi E. tvarkos bendra netenkinamas, o atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka nustatoma atsižvelgiant į atsakovo prašymą, todėl iš ieškovės priteistina valstybei 401,24 Eur išlaidų už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, todėl iš viso iš ieškovės valstybei už atsakovui teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priteistina 524,66 Eur (CPK 93, 96, 99 straipsniai).
Iš ieškovės priteistina valstybei 143 Eur mokėtino žyminio mokesčio dėl bendravimo tvarkos nustatymo šioje byloje, nes nuo šio žyminio mokesčio mokėjimo ieškovė buvo atleista, ir 31,04 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 85, 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80,85, 93, 96, 99 259, 260, 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės E. Š. ieškinį dėl sūnaus E. M. ir tėvo D. M. bendravimui ribojimų netaikymo atmesti.
Nustatyti atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi E. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:
1. D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bendrauja su vaiku E. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) trijų valandų trukmės pasimatymuose du kartus per mėnesį kas antrą savaitę, bet kuriomis ieškovei E. Š. patogiomis dienomis. E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpareigojama užtikrinti sūnaus E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atvežimą į (duomenys neskelbtini), ar kitą kalinimo įstaigą, jei atsakovas būtų ten perkeltas. Ieškovės E. Š. ir sūnaus E. M. kelionės išlaidas įpareigoti kompensuoti atsakovą D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
2. Atsakovui D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlikus laisvės atėmimo bausmę, nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:
2.1. D. M. turi teisę bendrauti su sūnumi E. M. kiekvieno mėnesio porinių savaičių savaitgaliais, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį 17.30 val. ir parvedant sūnų į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val.
2.2. D. M. turi teisę bendrauti su sūnumi E. M. kiekvienų lyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 16 d. pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant to paties mėnesio 30 / 31 d. iki 20 val., o kiekvienų nelyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio pirmą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 d. pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 10 val. ir grąžinant to paties mėnesio 15 d. iki 20 val.
2.3. D. M. turi teisę bendrauti su sūnumi E. M. neporiniais metais per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.) ir poriniais metais Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną, iš anksto vaiko motiną informavęs apie sūnaus pasiėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo į vaiko gyvenamąją vietą konkretų laiką.
2.4. D. M. turi teisę bendrauti su sūnumi E. M. poriniais metais per Naujuosius metus (nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d.), iš anksto vaiko motiną informavęs apie sūnaus pasiėmimo iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinimo į vaiko gyvenamąją vietą konkretų laiką.
Priteisti valstybei iš E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 524,66 Eur (penkių šimtų dvidešimt keturių eurų 66 ct) išlaidas dėl atsakovui teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. rugsėjo 19 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. kovo 16 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita pasirinktoje banko įstaigoje, įmokos kodas 5630).
Priteisti valstybei iš E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,04 Eur (trisdešimt vieną eurą 4 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita pasirinktoje banko įstaigoje, įmokos kodas 5662).
Priteisti valstybei iš E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 143 Eur (vieno šimto keturiasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį valstybei (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita pasirinktoje banko įstaigoje, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.