- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-08-05
- Bylos Nr.
- e2-11224-1252/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14609-2026-9
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Ernesta Mockutė
- Ieškovas
- ADB Gjensidige
- Trečiasis asmuo
- UAB "YIT Lietuva"
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybė
- Kategorijos
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje teisėja Ernesta Mockutė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ patikslintą ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui UAB „YIT Lietuva“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės: 453,38 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad tarp jos ir draudėjo UAB „VILMESTOS PROJEKTAI“ buvo sudaryta transporto priemonių draudimo sutartis. Draudimo liudijime, nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2024-08-31 iki 2025-08-30 be kitų transporto priemonių, buvo apdrausta draudėjo transporto priemonė TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2025-01-17 Vilniuje, netoli Mykolo Lietuvio g. 53, buvo įvažiuota į nepažymėtą duobę (nulūžusi aštri kelio krašto briauna), dėl ko buvo apgadinta ieškovės draudėjo transporto priemonė TOYOTA ir pradurti/pramušti du jos ratai. Transporto priemonė įvykio metu buvo tvarkinga. Įvykio metu transporto priemonė buvo pažeista taip, kad toliau ji nebegalėjo važiuoti. Remiantis žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, ieškovė, dėl minėto eismo įvykio, atlygino padarytą žalą. Žala atlyginta išmokant 453,38 Eur draudimo išmoką. Žalos dydį pagrindžia PVM sąskaita-faktūra 750,56 Eur sumai be PVM, taip pat pažymėtina kad iš šios sumos buvo atimta 150 Eur išskaita ir 147,18 Eur nusidėvėjimas. Nuostolio suma subrogacijai dėl šio įvykio metu padarytos žalos yra 453,38 Eur. Šiuo atveju dėl ieškovės draudėjo automobiliui padarytos žalos yra atsakinga atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, kadangi savivaldybė kaip gatvės valdytoja atsako pagal CK 6.266 straipsnį už žalą, padarytą automobiliui dėl to, kad jis įvažiavo į nepažymėtą duobę ir buvo apgadintas. Jeigu atsakovė tinkamai vykdytų įvykių vietoje esančio kelio priežiūrą, tokiu atveju kelyje nebūtų atsiradusi duobė ir nepadarytų žalos draudėjo automobiliui. Atsakovė netinkamai atliko savo pareigas: rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo kelio, taip pat nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta žalos atsiradimo. Todėl buvo sugadintas draudėjo turtas – automobilis t. y. pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo ieškovės patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, o šiuo konkrečiu atveju – su vietinės reikšmės kelių ir gatvių valdymu ir atsakomybę, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Todėl Vilniaus miesto savivaldybė 2023-08-14 su UAB „YIT Lietuva“ sudarė sutartį Nr. A62-592/23 dėl vakarinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto ir priežiūros darbų. Vadovaujantis sutarties techninės specifikacijos priede 7.1.9 punktu, tiekėjas, t. y. UAB „YIT Lietuva“ įsipareigojo nuolat vykdyti jam perduotų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, vykdyti gatvių valdytojo teises ir pareigas, avarinius dangos defektus (duobes, kurių gylis daugiau kaip 5 cm) nustatyti ir šalinti be atskiro perkančiosios organizacijos pavedimo. Sutarties 7.1.10 punkte yra įtvirtinta, kad tiekėjui, t. y. UAB „YIT Lietuva“ yra perleidžiama CK 6.266 straipsnyje nurodyta statinio valdytojo atsakomybė. Taip pat šiame punkte numatyta, kad UAB „YIT Lietuva“ privalės atlyginti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Darbų (rangos) sutarties pirkimo sutarties specialiųjų sąlygų 9.3 punkte numatyta, kad šalys susitaria, kad rangovui, t. y. UAB „YIT Lietuva“, šia sutartimi perleidžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnyje nurodyta statinio valdytojo atsakomybė. Šiuo atveju sutartyje akcentuojama, kad UAB „YIT Lietuva“ yra perleidžiama būtent atsakomybė, todėl šiuo konkrečiu atveju, patirtą žalą dėl netinkamos kelių priežiūros turi atlyginti asmuo, kuriam buvo perduota statinio valdymo atsakomybė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pažymima, kad kelio, esančio Mykolo Lietuvio g., Vilniuje, priežiūrą vykdė būtent UAB „YIT Lietuva“, būtent ji sutartimi prisiėmė atsakomybę už žalą, kilusią dėl netinkamos minėtos gatvės priežiūros. Iš bylos medžiagos nėra aišku, kokiu greičiu įvykio metu važiavo automobilis, ar buvo laikomasi teisės aktuose nurodytų reikalavimų. Byloje nėra jokių duomenų apie automobilio techninę būklę iki eismo įvykio, konstatuotina, kad byloje iš esmės nėra įrodymų, patvirtinančių, kad visi gedimai buvo sąlygoti būtent dėl automobilio įvažiavimo į duobę. Atsakovė prašo sumažinti ieškovo reikalaujamą žalos dydį, nes automobilio remonto darbai turi būti pagrįsti ne tik sąskaitomis-faktūromis, bet ir realia žala, įvykio aplinkybėmis bei remonto būtinybe. Nesant tinkamos įrodymų visumos – defektinio akto, aiškaus aprašymo, kokie darbai buvo neišvengiami dėl eismo įvykio – nėra galimybės objektyviai spręsti dėl remonto sąmatos realaus pagrįstumo. Ieškovės pateiktoje UAB „TOKVILA“ PVM sąskaitoje faktūroje, serija 4T2, Nr. 267864, į transporto priemonės remonto išlaidas yra įtraukta dviejų ratlankių, kurių bendra vertė sudaro 452,37 Eur, įsigijimo kaina. Tačiau ieškovė nei patikslintame ieškinyje, nei kartu su juo pateiktuose dokumentuose nenurodo, kokie konkretūs ratlankių pažeidimai buvo nustatyti, nepagrindžia, kad abu ratlankiai buvo pažeisti būtent nagrinėjamo eismo įvykio metu, taip pat nepaaiškina, dėl kokių objektyvių techninių priežasčių buvo būtina įsigyti naujus ratlankius. Byloje nėra pateikta defektinio akto, transporto priemonės apžiūros akto, techninio specialisto išvados ar kito įrodymo, kuriame būtų užfiksuotos ratlankių deformacijos, įtrūkimai ar kitokie pažeidimai, dėl kurių jų tolesnis naudojimas būtų buvęs negalimas ar nesaugus. Vien UAB „TOKVILA“ PVM sąskaitos faktūros pateikimas neįrodo, kad joje nurodytos ratlankių įsigijimo išlaidos sudaro realią dėl nagrinėjamo įvykio patirtą žalą, taip pat nepatvirtina šių išlaidų būtinumo, pagrįstumo ir tiesioginio priežastinio ryšio su įvykiu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepagrindė dviejų naujų ratlankių įsigijimo būtinybės, neįrodė jų pažeidimo nagrinėjamo eismo įvykio metu ir nepaaiškino, kodėl esamų ratlankių nebuvo galima suremontuoti ar kitaip atkurti jų tinkamumo naudoti, 452,37 Eur dydžio išlaidos nėra tinkamai pagrįstos ir įrodytos, todėl priteistinos žalos dydis šia suma turi būti teismo sumažintas.
Trečiasis asmuo UAB „YIT Lietuva“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Taigi savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas juridiniams asmenims gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik tarybos sprendimu. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens sutartyje nėra nurodomas savivaldybės tarybos sprendimas, kurio pagrindu galėtų būti perduotas savivaldybės turto valdymas. Sutartis, sudaryta tarp atsakovės ir trečiojo asmens yra tik dėl Vilniaus miesto vakarinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros pagal atsakovės pateikiamus užsakymus. Tai reiškia, kad gatvės, kurioje ieškovės teigimu automobilis galimai buvo apgadintas, savininku ir valdytoju laikytina atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2025-01-17, Vilniuje, netoli Mykolo Lietuvio g. 53, buvo įvažiuota į duobę ir pradurti du automobilio TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ratai. Iš 2024-08-27 Transporto priemonių parko draudimo liudijimo ir jo priedų matyti, kad tarp ieškovės ir draudėjo UAB „VILMESTOS PROJEKTAI“ buvo sudaryta transporto priemonių draudimo sutartis. Draudimo liudijime, nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2024-08-31 iki 2025-08-30 buvo apdrausta draudėjo transporto priemonė TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitos matyti, kad transporto priemonė įvykio metu atitiko techninius reikalavimus. Iš 2025-01-23 pranešimo apie žalos atlyginimą matyti, kad dėl 2025-01-17 įvykio metu nukentėjusios transporto priemonės TOYOTA COROLLA, valst. nr. (duomenys neskelbtini), suskaičiuota 453,38 Eur draudimo išmoka. Iš 2025-01-24 mokėjimo nurodymo matyti, kad draudimo išmoka buvo sumokėta. Ieškovė taip pat pateikė automobilio nuotraukas, iš kurių matyti automobilio apgadinimai. Iš ieškovės ir atsakovės sudarytos darbų (rangos) pirkimo sutarties bendrųjų sąlygų matyti, kad pagal 10.6 punktą rangovas visais atvejais atsako už darbų, numatytų šioje sutartyje, atlikimo metu jo pasitelktų asmenų bei subrangovų padarytus nuostolius ar žalą, nepriklausomai nuo to, ar tokie nuostoliai ar žala būtų padaryta užsakovui, jo darbuotojams ar bet kokiems tretiesiems asmenims ir jų turtui. Pagal 10.7 punktą rangovas taip pat yra atsakingas už nuostolius, kuriuos patiria užsakovas tuo atveju, kai darbų vykdymas sustabdomas dėl defektų ar kitokių darbų trūkumų šalinimo arba dėl bet kokių kitų priežasčių, už kurias yra atsakingas rangovas arba kurių atsiradimo rizika tenka rangovui. Pagal 10.8 punktą, jei rangovas, atlikdamas darbus pagal sutartį, nesilaiko galiojančių teisės aktų reikalavimų ir dėl to kompetentingos įgaliotos valstybinės institucijos pritaiko baudas ar kitas sankcijas užsakovui, rangovas turi atlyginti užsakovui šių sumų išlaidas, visus pastarojo dėl to patirtus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius ar žalą bei papildomas išlaidas.
Dėl savivaldybės atsakomybės už kelio, kurio savininkė (valdytoja) ji yra, konstrukciniais defektais padarytos žalos atlyginimo
Atsakovė su ieškovės reikalaujamu žalos atlyginimu nesutinka, motyvuodama tuo, kad kelio, esančio Mykolo Lietuvio g., Vilniuje, priežiūrą vykdė būtent UAB „YIT Lietuva“, ji sutartimi prisiėmė atsakomybę už žalą, kilusią dėl netinkamos minėtos gatvės priežiūros, todėl ir turėtų būti atsakinga už ieškovės prašomą priteisti žalos atlyginimą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė. Statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015; 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 12 punktas).
Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Registruoto savininko ar valdytojo atsakomybės prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymą yra paviešinęs. Įrodinėjimo pareiga nuginčyti šią prezumpciją tenka viešame registre nurodytam savininkui ar valdytojui – jie gali įrodinėti, kad konkretus kitas asmuo yra faktinis objekto savininkas ar valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Viešame registre nurodyto asmens buvimo statinio savininku (valdytoju) prezumpcija nustatyta dėl teisinio tikrumo, taip pat nukentėjusiojo teisių apsaugos interesais, tam, kad žalą patyręs asmuo galėtų iš viešo registro duomenų žinoti, kuris subjektas yra atsakingas už jo patirtą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 15, 16 punktai).
Taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 (22 punktas)).
Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 22 punktas; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017, 22.2 punktas). Statinio valdymas gali atsirasti tiek įstatymo, tiek sutarties pagrindu. Kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti tokio susitarimo turinį. Taigi teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Mykolo Lietuvio gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė. Taigi savivaldybės atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį prezumpcija gali būti nuginčyta jai įrodžius, kad kitas konkretus asmuo yra faktinis objekto valdytojas.
Savivaldybė, ginčydama savo kaip savininkės atsakomybės prezumpciją, pateikė 2023-08-14 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (užsakovės) su trečiuoju asmeniu UAB „YIT Lietuva“ (rangove) sudarytą Darbų (rangos) pirkimo sutartį, kuria šalys sutarė, kad rangovė pagal užsakovės užsakymus atliks vakarinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto ir priežiūros darbus. Iš sutarties bendrųjų sąlygų 4.2.9 punkto matyti, kad rangovė įsipareigojo darbus atlikti pagal techninę specifikaciją, darbų aprašymus, brėžinius ir medžiagų specifikacijas, įskaitant visas su tuo susijusias pareigas, teises ir rizikas; 5.1.1 punktu rangovė įsipareigojo sutartyje/užsakyme nustatytu laiku pradėti, atlikti, užbaigti ir perduoti užsakovei visus sutartyje nurodytus darbus ir ištaisyti visus defektus, atsiradusius per darbų garantinį terminą; 5.1.5 punktu rangovė įsipareigojo ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo sutarties pasirašymo pateikti ir su užsakove suderinti darbų atlikimo grafiką arba vykdyti darbus pagal atskirus užsakovės užsakymus (kaip nustatyta techninėje specifikacijoje); 5.1.6 punktu rangovė įsipareigojo darbus vykdyti pagal užsakovės ir rangovės suderintą darbų atlikimo grafiką arba vykdyti darbus pagal atskirus užsakovės užsakymus, laikantis atskiruose užsakymuose arba specialiosiose sutarties sąlygose nurodytų terminų; 5.1.7 punktu rangovė įsipareigojo pateikti užsakovei faktiškai atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus, darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymas ir rangovės atliktų darbų ataskaitas specialiosiose sutarties sąlygose numatytais terminais; 6.1.5 punktu užsakovė įsipareigojo patikrinti rangovės baigtus darbus ir, nustačius, kad jie atitinka sutartyje numatytus reikalavimus bei tarpiniame ir galutiniame faktiškai atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte, darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymoje nurodytos apimtys atitinka faktines apimtis, sutartyje nustatytais terminais bei sąlygomis raštu patvirtinti rangovės pateiktus tarpinius ir galutinius faktiškai atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus ir darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymas; pagal 6.2.3 punktą, jeigu rangovė nukrypsta nuo sutarties sąlygų, suderinto darbų atlikimo terminų, esminių sutarties datų, nesilaiko teisės aktų ar statybos normatyvinių techninių dokumentų reikalavimų ir (ar) netinkamai pildo darbų vykdymo dokumentaciją, užsakovė turi teisę reikalauti pašalinti trūkumus, nemokėti už netinkamai faktiškai atliktus darbus, sustabdyti darbų vykdymą ir (ar) apmokėjimus už darbus iki tinkamo pažeidimų pašalinimo; pagal 6.2.4 punktą užsakovė turi teisę savo nuožiūra vykdyti kontrolę ir priežiūrą sutarties objekto darbų vietose, taip pat kontroliuoti sutarties vykdymą, ir, aptikus sutarties vykdymo trūkumus ir (ar) pažeidimus, duoti rangovei vykdytinus nurodymus ir (arba) atsisakyti priimti darbus. Užsakovė turi teisę nurodyti terminą rangovei sutarties vykdymo trūkumams pašalinti.
Teismas, sistemiškai įvertinęs nurodytas sutarties nuostatas, sprendžia, kad šalys jomis faktiškai susitarė dėl gatvių techninės priežiūros paslaugų teikimo, kurios vykdomos pagal užsakovės – savivaldybės – organizuojamą darbų vykdymo tvarką. Minėtos sutarties nuostatos patvirtina, kad savivaldybė pagal sutartį ne tik atsiskaito už rangovės atliktus darbus, bet ir organizuoja jų vykdymą, nustato darbų atlikimo tvarką, koordinuoja jų eigą, vykdo jų kontrolę bei priežiūrą, vertina atliktų darbų atitiktį sutarties reikalavimams ir priima sprendimus dėl jų priėmimo bei apmokėjimo.
Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016). Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „YIT Lietuva“ sudarytų sutarties ir susitarimo nuostatos patvirtina, jog rangovė turi veikti griežtai pagal užsakovės nurodymus. Taigi statinio valdymas rangovei neperėjo, todėl UAB „YIT Lietuva“ nėra gatvių valdytoja ir dėl gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako savivaldybė kaip savininkė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad savivaldybė gali pirkti gatvių priežiūros paslaugą, tačiau teisės aktais jai nustatytos atsakomybės už netinkamą gatvių ir kelių priežiūrą bei kontrolę perleisti kitiems asmenims ji negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-867-261/2015). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto valdymas tretiesiems asmenims gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik savivaldybės tarybos sprendimu (išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija) (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 str.). Tai reiškia, kad valdymo teisė kitokiomis sutartimis (pvz., gatvių techninės priežiūros sutartimis) negali būti perduodama.
Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl gatvių valdymo perdavimo UAB „YIT Lietuva“, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti, kad trečiajam asmeniui buvo perduotos kelio savininko ar valdytojo teisės ir pareigos. Vien aplinkybė, kad UAB „YIT Lietuva“ pagal su savivaldybe sudarytą sutartį vykdė gatvių techninės priežiūros darbus, nesuponuoja išvados, jog ji tapo gatvės savininke ar teisėta valdytoja. Atitinkamai UAB „YIT Lietuva“ negali būti laikoma subjektu, kuriam teisės aktai nustato pareigą užtikrinti saugią savivaldybei priklausančių gatvių būklę, todėl šiuo pagrindu jai negali būti taikoma deliktinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvės priežiūros.
Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, jog atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra tinkamas atsakovas šioje byloje. Tokios praktikos laikomasi ir kitose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-430/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-633-619/2020; 2020 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-407-934/2020; 2020 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-310-661/2020, 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1598-430/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1682-933/2020, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1327-864/2021).
Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kad gatvėje, kurios savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, įvyko įvykis (asmuo, važiuodamas automobiliu TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į nepažymėtą duobę), gatvių danga savarankiškai valdyti trečiajam asmeniui perduota nebuvo, spręstina, jog egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės už padarytą žalą sąlygos (CK 6.266 str.). Atsakovė byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą abejoti byloje esančiais rašytinais įrodymais bei juose nurodytos remonto kainos pagrįstumu.
Teismas nesutinka su atsakovės argumentu, kad bylos medžiagoje esantys duomenys neleidžia vienareikšmiškai spręsti, jog žala transporto priemonei atsirado dėl kelio dangos duobės. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – eismo įvykio aplinkybės, transporto priemonės pažeidimų nuotraukos, privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita ir kiti byloje esantys duomenys – sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad transporto priemonės apgadinimo priežastis buvo būtent kelio dangoje buvusi duobė. Vien aplinkybė, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių absoliučiai ir vienareikšmiškai nustatyti žalos atsiradimo mechanizmą, savaime nepaneigia priežastinio ryšio tarp kelio dangos defekto ir atsiradusios žalos. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių pagrįstai spręsti, kad transporto priemonė buvo apgadinta dėl kitų aplinkybių, todėl jos argumentai, jog žalos kilmė nėra įrodyta, vertintini kaip deklaratyvūs ir nepaneigiantys byloje esančių įrodymų visumos.
Teismas atmeta atsakovės argumentus, kad ieškovė nepateikė defektinio akto, transporto priemonės apžiūros akto, techninio specialisto išvados ar kitų įrodymų, patvirtinančių ratlankių pažeidimus. Atsižvelgdamas į byloje esančias transporto priemonės pažeidimų nuotraukas ir eismo įvykio pobūdį, teismas pažymi, kad transporto priemonei įvažiavus į kelio dangoje buvusią duobę ir dėl to apgadinus padangas, pagal įprastą tokių įvykių eigą tikėtina, jog smūgio metu buvo pažeisti ir ratlankiai. Todėl vien aplinkybė, kad byloje nepateikta atskira techninio specialisto išvada dėl ratlankių būklės, nesudaro pagrindo paneigti jų sugadinimo fakto. Atsakovė, ginčydama ieškovės pateiktų įrodymų pakankamumą, nepateikė jokių priešingų įrodymų, todėl teiginiai, kad ieškovė neįrodė ratlankių netinkamumo naudoti ar nevertino jų remonto galimybės yra deklaratyvaus pobūdžio ir negali būti laikomi pakankamais paneigti byloje esančių įrodymų visumą.
Byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio metu automobilio valdytojas buvo nepakankamai atidus ar nerūpestingas, būtų viršijęs greitį ar būtų pažeidęs kokias nors kelių eismo taisykles, dėl ko galėjo prisidėti prie kilusios žalos, to nenustatė ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog kelio duobė būtų buvusi pažymėta įspėjamaisiais ženklais. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės ar sumažinti priteistinos žalos dydį.
Dėl palūkanų
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Konstatavus, kad atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė iš viso patyrė 426,93 Eur bylinėjimosi išlaidų (24,00 Eur žyminis mokestis, 402,93 Eur išlaidos už advokato pagalbą). Patikslintą ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos 426,93 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80, 88, 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 265 straipsniais, 270 ir 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, į. k. 111109233, ieškovei ADB „Gjensidige“, į. k. 110057869, 453,38 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 38 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 453,38 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026-06-12) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 426,93 Eur (keturių šimtų dvidešimt šešių eurų 93 ct) bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.