Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Sadauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgalioto atstovo apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2026 m. liepos 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

Atkreipia dėmesį, kad duomenys apie asmens teistumą yra ypatingi asmens duomenys ir mokesčių administratoriui teisė rinkti tokius duomenis apie asmenį nėra suteikta (be asmens sutikimo), o Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo teisės aktų nustatyta tvarka įsiregistruoti mokesčių mokėtoju, laiku pranešti apie pasikeitusius mokesčių mokėtojų registre esančius duomenis.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgalioto atstovo apeliacinis skundas netenkinamas

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nutarimu, kuriuo pareiškėjo V. B. skundas tenkintas ir Institucijos 2024 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. VMI-04-ANR_N-198-2024 panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį V. B. atžvilgiu nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad V. B. buvo nubaustas nepagrįstai.

Pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat už valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. Šio nusižengimo padarymas asmeniui užtraukia baudą nuo 80 iki 780 Eur eurų.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Kaip minėta, V. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis iki 2025 m. lapkričio 25 d. neįvykdė Šiaulių AVMI 2023-11-14 Mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir per 10 dienų nuo mokesčio administratoriaus nurodymo gavimo nepateikė pajamų mokesčio deklaracijos (forma GPM311) už 2022 m. laikotarpį, dėl ko mokesčių administratorius negalėjo atlikti jam pavestų funkcijų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. B. nurodo, kad jis nuo 2023-01-16 buvo nepertraukiamai izoliuotas laisvės atėmimo įstaigoje, skundžiamas nutarimas priimtas jam būnant kalėjime ir apie priimtą nutarimą jis nebuvo tinkamai informuotas.

Mokesčių administratoriaus nurodymas įteikiamas MAĮ nustatyta tvarka. MAĮ 164 straipsnis reglamentuoja dokumentų įteikimą mokesčių mokėtojui. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnį dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami tokiais būdais: 1) tiesiogiai įteikiant; 2) siunčiant registruotu laišku; 3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais; 4) viešai paskelbiant. Pagal MAĮ 164 straipsnio 4 dalį, telekomunikacijų galiniais įrenginiais dokumentai siunčiami mokesčių mokėtojo nurodytu elektroninio pašto adresu ir patvirtinami teisės aktų nustatyta tvarka. Dokumentai laikomi įteiktais jų išsiuntimo dieną. Mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarime gali būti numatytos kitokios šio dokumentų įteikimo būdo sąlygos.

Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad visi dokumentai V. B. buvo įteikiami jo deklaruotu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Vadinasi, pagal MAĮ 164 straipsnio 4 dalį, laikoma, kad Šiaulių AVMI nurodymas V. B. įteiktas nurodymo išsiuntimo dieną. Analogiškai Institucija išsiuntė ir administracinio nusižengimo protokolą bei nutarimą.

Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad formalus dokumentų išsiuntimas negali būti laikomas tinkamu įteikimu. Institucija turi teisę nutarimą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui siųsti vienu iš ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų: per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Sistemiškai vertinant minėtas ANK normas, matyti, kad procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimas skirtas užtikrinti, kad administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims tie dokumentai būtų tinkamai įteikti, tai matyti ir iš ANK 573 straipsnio pavadinimo. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-2015, 2AT-27-976/2015 ). Tokia nuostata atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pagal kurią administracinių nusižengimų procesas paprastai pripažįstamas baudžiamuoju Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme (2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 72596/01). Analizuojant teismų praktiką, susijusią su tinkamu dokumentų įteikimu baudžiamosiose bylose, matyti, kad įstatymu įtvirtintas reikalavimas neapsiriboja formaliu dokumento išsiuntimu, o reiškia faktą, kad asmuo yra tinkamai informuotas, ir garantijas, kad jis galės pasinaudoti savo teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT24-719/2024). EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad formalus pranešimo išsiuntimas, neįsitikinus, kad jis pasieks pareiškėją tinkamu laiku, negali būti laikomas tinkamu pranešimu (2016 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Buterlevičiūtė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42139/08).

Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad Suėmimo vykdymo įstatyme įtvirtinta suimtojo teisė siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų bei nekliudomai bendrauti su gynėju savaime patvirtina, jog V. B. turėjo galimybę sužinoti apie Šiaulių AVMI 2023 m. lapkričio 14 d. mokesčių administratoriaus nurodymą ir jį įvykdyti. Vien įstatyme įtvirtinta suimtojo teisė gauti korespondenciją nepatvirtina, kad V. B. tokiu būdu galėjo sužinoti apie konkretaus mokesčių administratoriaus nurodymo egzistavimą. Atitinkamai teisė siųsti laiškus galėtų būti reikšminga vertinant galimybę reaguoti į jau žinomą mokesčių administratoriaus reikalavimą, tačiau pati savaime neįrodo, kad V. B. apie tokį reikalavimą žinojo ar turėjo realią galimybę apie jį sužinoti.

Tokios išvados, aukštesniojo teismo vertinimu, neleidžia daryti ir Institucijos skunde nurodoma V. B., kaip suimtojo, teisė nekliudomai susitikti, susirašinėti ar skambinti savo gynėjui. Byloje nėra duomenų, kad V. B. gynėjui buvo žinoma apie 2023 m. lapkričio 14 d. mokesčių administratoriaus nurodymą, kad šis nurodymas gynėjui buvo siunčiamas ar įteiktas arba kad gynėjas turėjo galimybę V. B. vardu prisijungti prie Elektroninio deklaravimo sistemos ir įvykdyti mokesčių administratoriaus nurodymą. Todėl vien abstrakti galimybė V. B. bendrauti su gynėju nepatvirtina jo faktinės galimybės sužinoti apie mokesčių administratoriaus nurodymą ar jį įvykdyti.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog V. B., būdamas laisvės atėmimo vietoje, 2025 m. liepos 2 d. ir 2025 m. rugsėjo 21 d. teikė deklaracijas Elektroninio deklaravimo sistemoje, kuri, Institucijos vertinimu, paneigia V. B. teiginius apie negalėjimą naudotis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Aukštesnysis teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje atskirai neįvertino 2025 m. liepos 2 d. ir 2025 m. rugsėjo 21 d. deklaracijų pateikimo aplinkybės, nors Institucija ja rėmėsi tiek atsiliepime į V. B. skundą, tiek teismo posėdyje. Vis tik, aukštesniojo teismo vertinimu, šis skundo argumentas nesudaro pagrindo kitaip vertinti V. B. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2025 m. liepos 2 d. ir 2025 m. rugsėjo 21 d. V. B. vardu Elektroninio deklaravimo sistemoje buvo pateiktos deklaracijos. Tačiau iš byloje esančių duomenų nėra galimybės patikimai nustatyti, kas konkrečiai atliko šių deklaracijų pateikimo veiksmus. Vien aplinkybė, kad sistemoje deklaracijų pateikimas užfiksuotas kaip atliktas išoriniame portale pagal mokesčių mokėtojo ir VMI duomenis, savaime nepatvirtina, kad prie Elektroninio deklaravimo sistemos buvo prisijungęs ir deklaracijas asmeniškai pateikė būtent V. B.. Todėl teiginys, kad V. B. 2025 m. liepos 2 d. ir 2025 m. rugsėjo 21 d., būdamas laisvės atėmimo vietoje, pats teikė deklaracijas Elektroninio deklaravimo sistemoje, nėra pagrįstas duomenimis, leidžiančiais tokią aplinkybę nustatyti neabejotinai. Be to, net ir nustačius, kad minėtomis datomis deklaracijas pateikė pats V. B., ši aplinkybė savaime nepatvirtintų, jog jis turėjo analogišką galimybę naudotis elektroninėmis ryšio priemonėmis ir Elektroninio deklaravimo sistema bylai reikšmingu laikotarpiu. V. B. administracinė atsakomybė kilo ne dėl deklaravimo pareigos neįvykdymo 2025 metais, bet dėl to, kad jis per nustatytą terminą neįvykdė 2023 m. lapkričio 14 d. mokesčių administratoriaus nurodymo pateikti pajamų mokesčio deklaraciją už 2022 metus. Taigi sprendžiant dėl V. B. kaltės reikšmingos yra jo faktinės galimybės susipažinti su mokesčių administratoriaus nurodymu ir jį įvykdyti būtent 2023 m. lapkričio mėnesį. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė negali būti grindžiama prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad administracinė atsakomybė galima tik nustačius visus administracinio nusižengimo sudėties požymius, o duomenų, leidžiančių tik manyti, kad asmuo galėjo padaryti jam inkriminuotą veiką, nepakanka; kaltė turi būti nustatyta taip, kad neliktų protingų abejonių.

ANK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio administracinės atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020, 2AT-81-594/2022, 2AT-20-719/2024 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nesant pakankamų duomenų, patvirtinančių, jog V. B. žinojo ar turėjo realią galimybę sužinoti apie Šiaulių AVMI 2023 m. lapkričio 14 d. mokesčių administratoriaus nurodymą ir per nustatytą terminą jį įvykdyti, nėra pagrindo konstatuoti jo kaltės dėl šio nurodymo nevykdymo, todėl jo veiksmuose nėra ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgalioto atstovo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2026 m. liepos 16 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.