Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2026-08-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1092-1131/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2026-08-18Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2026-11-16Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-08-18
Bylos Nr.
1-1092-1131/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22482-2026-1
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Asta Benetytė
Kaltinamasis
M. B.
Prokuroras
Šiaulių apygardos prokuratūra
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1092-1131/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22482-2026-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.25.5 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugpjūčio 18 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje teisėja Asta Benetytė,sekretoriaujant Gretai Globytei,dalyvaujant prokurorui Eividui Chmieliauskiui (nuotoliniu būdu),kaltinamajam M. B., jo gynėjai advokatei Virginijai Pluščiauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) Plungės rajono apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo 2 metams bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams,

2) Plungės rajono apylinkės teismo 2001 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo 2 metams 3 mėnesiams bausme,

3) Plungės rajono apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnį laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams,

4) Plungės rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu ir paskirta laisvės atėmimo 2 metams 4 mėnesiams bausmė,

5) Plungės rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 24 d. nuosprendžiu ir paskirta laisvės atėmimo 2 metams 4 mėnesiams 10 dienų bausmė,

6) Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 24 d. ir Plungės rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu ir paskirta laisvės atėmimo 3 metams 6 mėnesiams bausmė,

7) Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 5 MGL (650 litų) dydžio bauda, kuri Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pakeista 2 parų arešto bausme, vykdymas nutrauktas, suėjus senačiai,

8) Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 290 straipsnį 5 MGL (650 litų) dydžio bauda, kurios išieškojimas Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartimi nutrauktas,

9) Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirta laisvės atėmimo 1 metams ir 5 MGL (650 litų) bauda,

10) Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, − su Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė laisvės atėmimo 3 metams 8 mėnesiams ir 10 MGL (1275 litų) bauda,

11) Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendžiu ir paskirta laisvės atėmimo 3 metams 2 mėnesiams 12 dienų ir 10 MGL (376 eurų) bauda. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. spalio 29 d. nutartimi, 10 MGL (376 eurų) bauda pakeista 10 dienų laisvės apribojimo bausme, bausmę atliko 2024 m. lapkričio 17 d.,

12) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. birželio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 140 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme,

13) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. liepos 26 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos) laisvės atėmimo 2 metams bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,

14) Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. liepos 26 d. nuosprendžiu ir paskirta laisvės atėmimo 2 metams 6 mėnesiams 3 dienoms bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, 2025 m. vasario 17 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: 2026 m. liepos 12 d. 18.10 val. Raseinių r., Kalnujų sen., Kalnujų k. ribose, kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda A1, ties 174,5 km, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0112 (patikros sertifikato Nr. 2487449, galioja iki 2026 m. gruodžio 7 d.) 2026 m. liepos 12 d. 18.13 val. jam buvo nustatytas 1,96 promilių girtumas, 18.33 val. nustatytas 1,91 promilių girtumas, vairavo E. J. vardu registruotą automobilį ,,Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Šiais savo veiksmais M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. B. savo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos pripažino ir parodė, kad nusipirko automobilį šeštadienį, kažkur po 17 val. Turi pirkimo–pardavimo sutartį, automobilis priklauso jam, tik dar nespėjo perregistruoti. Grįžo pas tėvus ir su patėviu atsigėrė alaus, buvo sekmadienis. Alaus padaugino. Mama pasakė, kad jie abu alkoholikai, pijokai ir pan. Jam tas labai nepatiko. Nenorėdamas toliau klausytis mamos bumbėjimų, sėdo už automobilio vairo ir išvažiavo namo. Buvo išgėrę apie 7–8 skardines alaus. Pripūtė 1,90 promilės. Ne pirmą kartą vairuoja neblaivus. Kai buvo 18 metų, vairavo neblaivus ir dar neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Paskutinius 10 metų teistas už vairavimą neblaiviam nebuvo, bet buvo baustas kelis kartus už kitus pažeidimus, tik neprisimena kada. Problemų dėl alkoholio vartojimo neturi – kada nori, geria, kai nenori, negeria. Geria tik alų, tačiau nepiktnaudžiauja. Savo poelgį vertina labai blogai. Paprastai kelių eismo taisyklių laikosi. Žino, kad už vairo sėsti neblaiviam negalima. Greičiausiai dėl girtumo nesuvokė, kad už vairo sėdo girtas. Supranta, kad 1,90 promilių girtumas yra didelis, tačiau nemanė, kad kelios skardinė alaus jį taip paveiks. Padarė išvadas ir ateityje tokių dalykų nebekartos. Dirba Norvegijoje. Darbas planuojamas pagal turimą darbo kiekį. Pajamos į rankas 5000–6000 eurų per mėnesį, priklauso nuo to, kiek sumontuoja langų. Automobilį pirko, nes galvojo, kad jis liks žmonai. Žmona turi teisę vairuoti. Žmona nedirba, prižiūri vaikus. Jis yra vienintelis šeimos išlaikytojas. Norėtų kuo švelnesnės bausmės. Baudą turėtų galimybę sumokėti.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o M. B., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamojo gynėja ir prokuroras, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. liepos 13 d. įtariamasis M. B. parodė, kad visiškai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir pažada, kad daugiau tai nepasikartos. 2026 m. liepos 10 d. nuvažiavo pas savo mamą D. V., gyvenančią (duomenys neskelbtini), į svečius. Vakar, t. y. 2026 m. liepos 12 d. vakare, apie 17 val., iš mamos išvažiavo būdamas neblaivus, kadangi jie susipyko, apsižodžiavo. Iki vairavimo buvo gėręs alaus. Alų gėrė kartu su patėviu E. M. panašiai nuo 14 valandos. Kokį kiekį išgėrė, tiksliai pasakyti negali, bet mano, kad galimai 8-9 skardines. Taigi vairuoti sėdo praktiškai nenutraukęs gėrimo. Jį policijos pareigūnų ekipažas sustabdė apie 18.10 val. kelyje A1, kryptimi Klaipėda-Kaunas-Vilnius, Raseinių r., Kalnujų mstl. ribose, kai jau ketino sukti Raseinių link, kur ir gyvena. Su alkoholio kiekio matuoklio parodymais sutiko. Jam buvo nustatytas 1,91 promilių girtumas. Automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, nes jį dieną prieš, t. y. 2026 m. liepos 11 d., radęs skelbimą internetiniame portale ,,Autogidas“, nusipirko Plungėje iš E. J.. Turi pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį. Ją turi nusifotografavęs savo mobiliojo ryšio telefone, originalaus popierinio varianto neturi. Vairuotojo teises yra praradęs prieš panašiai porą metų irgi dėl tos pačios priežasties, kai vairavo neblaivus (b. l. 69-72).

Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. liepos 21 d. liudytojas E. J. parodė, kad automobilis „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas jo vardu, tačiau automobilį pardavė 2026 m. liepos 11 d. 15.15 val. pirkėjui, kuris atvyko iš Rietavo. Skelbimą apie parduodamą minėtą automobilį buvo patalpinęs skelbimų portale „Autogidas“, nurodydamas automobilio techninius duomenis, kainą 780 Eur. Pirkėjo tikslūs duomenys yra nurodyti automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje. Automobilio apžiūra ir pirkimas-pardavimas įvyko (duomenys neskelbtini). Automobilį pardavė už 630 Eur, nes skelbimo laikas ėjo į pabaigą, o automobilis nereikalingai užėmė vietą mamos kieme. Pinigus gavo iš karto, grynais. Dėl automobilio pirkimo-pardavimo sudarė popierinę sutartį, bet pirkėjas jos nepasirašė ir būtų išvykęs nepasirašęs, bet jis pastebėjo, kad trūksta jo parašo ir paprašė pasirašyti. Su automobiliu pirkėjui buvo perduotas automobilio registracijos dokumentas ir techninės apžiūros lapas. Draudimo poliso nebuvo, nes draudimas buvo pasibaigęs, jis jam nurodė apsidrausti, bet pirkėjas atsakė, kad netoli važiuos. Pirkėjas taip pat nepasiėmė automobilio pirkimo-pardavimo sutarties kopijos, o tik nusifotografavo ją. Regitrai apie įvykusį sandorį nepranešė, nes nesulaukė pirkėjo deklaracijos, kurią būtų buvę galima patvirtinti. Ketino skambinti pirkėjui, kad šis susideklaruotų automobilio įsigijimą (b. l. 39-51).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2026 m. liepos 12 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir PRĮR informacijos matyti, kad 2026 m. liepos 12 d. apie 17.54 val. buvo gautas pranešimas iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo, kad Raseinių rajone „nurodytas automobilis, Kryžkalnyje, kelyje A1, pasuko Kauno kryptimi, pranešėjas važiuoja iš paskos. Nuo Skaudvilės kelio pasuko į A1 kelią, link Kauno. Automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos, vairuotojas galimai neblaivus. Važiuoja paskui pokalbio metu“. Raseinių r., Kalnujų k. ribose, automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda A1K 174,5 km buvo sustabdytas automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. B.. Vairuotojui iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, todėl buvo patikrintas girtumas. Jam 2026 m. liepos 12 d. 18.13 val. pirmu tikrinimu buvo nustatytas 1,96 promilių girtumas, 18.33 val. – 1,91 promilių girtumas. M. B. su tikrinimo rezultatais sutiko ir neblaivumo nustatymo akte pasirašė. Iš duomenų bazės POLIS II nustatyta, kad M. B. yra atimta teisė vairuoti iki 2026 m. gruodžio 12 d. Girtumai buvo patikrinti alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0112, patikros sertifikato Nr. 2487449, galioja iki 2026 m. gruodžio 7 d. Automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasak M. B., priklauso jam, jį nusipirko 2026 m. liepos 11 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau šiuo metu pirkimo-pardavimo sutarties su savimi neturi. Automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į saugojimo aikštelę Raseinių r., Alėjų k., Bažnyčios g. 6A (b. l. 8-13, 52-54).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2026 m. liepos 12 d. pranešimo prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2026 m. liepos 12 d. 18.10 val. Raseinių r., Kalnujų sen., Kalnujų k. ribose, kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda A1K, ties 174,5 km, neblaivus (1,91 prom.) M. B. vairavo automobilį ,,Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, paimtas automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu ir nuvežtas į saugojimo aikštelę Raseinių r., Alėjų k., Bažnyčios g. 6A, transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). M. B. sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 1-7).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2026 m. liepos 12 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės Nr. 1 matyti, jog apžiūros objektai – įvykio vieta ir transporto priemonė. Apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta – Raseinių r., Kalnujų sen., Kalnujų k., kelias Vilnius-Kaunas-Klaipėda A1K 174,5 km, dešiniajame kelkraštyje yra pilkos spalvos automobilis „Audi A3“. Automobilio valstybiniai numeriai „(duomenys neskelbtini) Automobilio variklis išjungtas, avarinė šviesos signalizacija neįjungta. Automobilio langai ir durys uždaryti. Variklio skyriuje ant kėbulo dešinėje pusėje yra identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini). Ant priekinės keleivio sėdynės yra automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas M. B. vardu. Automobilio užvedimo raktelis yra automobilio užvedimo spynelėje. Automobilio bagažinėje yra vaistinėlė, atsarginis ratas. Apgadintas automobilio kėbulo priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis. Automobilio kėbulas turi smulkių apibraižymų. Automobilis „Audi A3“ užplombuotas plombomis ,,POLICIJA S 42439“ iki ,,POLICIJA S 42444“. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, paimti automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu ir nuvežtas į saugojimo aikštelę Raseinių r., Alėjų k., Bažnyčios g. 6A, transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-30).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2026 m. liepos 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūros objektas – pareigūnų kūno kameros. Apžiūros metu nustatyta, kad pirmajame vaizdo įraše fiksuotas įrašo laikas yra nuo 2026 m. liepos 12 d. 18:09:40 val. iki 2026 m. liepos 12 d. 18:24:41 val. Įraše matyti, kad policijos pareigūnas išlipa iš sustojusio tarnybinio automobilio ir prieina prie kelkraštyje sustojusio pilkos spalvos automobilio, kuriame prie vairo sėdi tik vairuotojas. Policijos pareigūnas paprašo pateikti dokumentus, vairuotojas pateikia tik užsienio valstybės vairuotojo pažymėjimą. Policijos pareigūnas paprašo eiti iki tarnybinio automobilio, kuriame atsisėdusio vairuotojo paklausia, ar vartojęs alkoholį, vairuotojas atsako: ,,alaus gėręs“. Į policijos pareigūno klausimą prieš kiek laiko gėrė, atsako, kad prieš valandą. Policijos pareigūnas paaiškina, kad tuomet bus tikrinamas vairuotojo blaivumas, nes buvo gautas pranešimas, jog vinguriuoja po kelią, dėl to jį ir stabdė. Vairuotojas sako, kad gali būti, apsilenkė priekyje su mašina. Vairuotojas pučia į policijos pareigūno laikomą alkotesterį, vairuotojui rodomas alkotesterio tikrinimo rezultatas ,,1,96“. Paaiškinama, kad bus laukiama 15 minučių ir bus pučiama antrą kartą. Į policijos pareigūno klausimą, ar buvo baustas už girtumą, vairuotojas linkteli galvą ir patvirtina. Policijos pareigūnas nustato vairuotojo anketinius duomenis, gyvenamąją vietą, telefono numerį. Į policijos pareigūno klausimą, ar deklaravęs automobilio pirkimą, vairuotojas atsako, kad tik vakar pirktas automobilis, rodo savo mobiliojo ryšio telefone nufotografuotą pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodo, kad tikro dokumento neturi, nes buvęs automobilio savininkas jį pasiliko sau. Vairuotojas pasako, kad vyko į Raseinių miestą, kur dirba sau, turi objektą. Policijos pareigūnas informuoja vairuotoją, kad reikės atlikti neblaivumo nustatymo testą, vairuotojas išlipa iš tarnybinio automobilio. Vairuotojas eiti tiesia linija pėda po pėdos gali. Antrajame vaizdo įraše fiksuotas įrašo laikas yra nuo 2026 m. liepos 12 d. 18:24:44 val. iki 2026 m. liepos 12 d. 18:39:41 val. Įraše matyti, kad jis tęsimas nuo tos vietos, kur baigėsi pirmasis. Vairuotojas stovėdamas pataiko pirštu į nosies galą tiek atsimerkęs, tiek užsimerkęs. Tarnybiniame automobilyje sulaukiamas antrojo tikrinimo alkotesteriu laikas. Policijos pareigūnas informuoja vairuotoją: ,,1,91“. Policijos pareigūnas garsiai pasako laiką: ,,18.33“. Policijos pareigūnai vairuotoją supažindina su neblaivumo nustatymo aktu, kuriame su tikrinimo rezultatais jis sutinka ir ant jo pasirašo. Vairuotojas pasako: „nei aš ginčijuosi, nei aš ką“. Vairuotojas informuojamas, kad gali savo lėšomis važiuoti duoti kraujo, jis atsako: ,,nu kam, nei aš išsidirbinėju, būkim „biedni“, bet teisingi“. Vairuotojas informuojamas, kad bus nuvežtas jo automobilis. Iškviečiamas tralas. Vairuotojas iš automobilio susirenka asmeninius daiktus (b. l. 36-38).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2026 m. liepos 12 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2026 m. liepos 12 d. M. B. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba, alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0112, patikros sertifikato Nr. 2487449, galioja iki 2026 m. gruodžio 7 d., pirmo tikrinimo metu 18.13 val. jam buvo nustatytas 1,96 promilių girtumas, o antro tikrinimo metu 18.33 val. nustatytas 1,91 promilių girtumas (b. l. 34-35).

Iš AB „Regitra“ informacijos matyti, kad automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra E. J. (b. l. 27, 32). Iš 2026 m. liepos 11 d. 15.15 val. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopijos matyti, kad E. J. automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė M. B. (b. l. 51). Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad lengvojo automobilio „Audi A3“ 1.9 TDI attraction, 2005 metų laidos, kaina 2026 m. liepos mėnesį Lietuvoje su PVM yra 2440 Eur (b. l. 33).

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARLN-0574, pirmu tikrinimu 18.13 val. nustatytas 1,96 promilių girtumas, antru tikrinimu 18.33 val. nustatytas 1,91 promilių girtumas.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino M. B. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu M. B. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, išgėręs alkoholio, po konflikto su mama važiavo namo. Tai, jog M. B. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – 2026 m. liepos 12 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir Policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) išrašas, pranešimas prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-22482-26, 2026 m. liepos 12 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas ir jo priedas – fotolentelė Nr. 1, 2026 m. liepos 22 d. kitų objektų apžiūros protokolas, 2026 m. liepos 12 d. neblaivumo nustatymo aktas.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tyčia, t. y. suvokė, jog vairuoja transporto priemonę, būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Kadangi M. B. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nurodė, kad gailisi, tačiau tai nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. Teismų praktikoje akcentuojama, kad tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-628/2019, 9 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Teismo vertinimu, kaltinamojo išreikštas gailėjimasis ir elgesys teisiamojo posėdžio metu yra deklaratyvaus pobūdžio, nes jis jau anksčiau ne kartą teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, teistumas neišnykęs, daug kartų baustas administracine tvarka, įskaitant ir už šiurkščius KET pažeidimus (greičio viršijimą, vairavimą neturint teisės vairuoti), paskirtų baudų nesumokėjęs, nusikalstamą veiką padarė, kai specialioji teisė – teisė vairuoti kelių transporto priemones, atimta. Tai rodo, jog ankstesnės priemonės jo elgesio nepakeitė, jis vis daro šiurkščius pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu. Toks jo elgesys yra vertintinas kaip savęs gailėjimasis dėl kylančių pasekmių, o ne tvirtas ir savikritiškas savo priešingo teisei poelgio suvokimas ir gailėjimasis dėl pačios nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. B. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,91 promilių neblaivumo laipsnis, vairavo transporto priemonę magistraliniame kelyje. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis automobilį vairavo, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, nes ši teisė jam buvo atimta. Kaltinamasis tokiais savo veiksmais kėlė realų pavojų sau bei kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Kaltinamasis anksčiau yra daug kartų teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, teistumas neišnykęs, daug kartų baustas administracine tvarka, įskaitant ir už šiurkščius KET pažeidimus (greičio viršijimą, vairavimą neturint teisės vairuoti), paskirtų baudų nesumokėjęs, dirba (b. l. 84-124, 151-168). Byloje nėra duomenų apie M. B. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgiant į visa tai, taip pat į tai, kad už administracinius nusižengimus jam skirtos baudos poveikio nepadarė, paskirtų baudų nemoka, teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą M. B. paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Šiuo konkrečiu atveju teisinga ir protinga bausmė kaltinamajam būtų trumpalaikis laisvės atėmimas, t. y. 66 parų arešto bausmė (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo nuomone, būtent šios rūšies bausmė leis pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės tikslų, ypač atsižvelgiant į tai, kad nors kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas, tačiau paskutinius du kartus teismo nuosprendžiais bausmės vykdymas jam buvo atidėtas ir nebuvo panaikintas, yra darbingo amžiaus ir dirba, gauna legalias pajamas, išlaiko šeimą su vaikais. Būtent tokios rūšies ir trukmės, t. y. su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusi bausmė, teismo manymu, padarys pakankamą poveikį kaltinamajam ir kartu neleis prarasti darbinių įgūdžių, kad jis atlikęs su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmę, vėl galėtų įsilieti į darbo rinką, turėti legalų pragyvenimo šaltinį bei išlaikyti šeimą, neprarasti socialinių ryšių.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, M. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu – kaltinamajam skirtina 44 parų arešto bausmė.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas nustato BK 75 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, o 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Materialusis bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus yra susijęs su bausmės tikslais. Bausmės tikslai yra nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, tai siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės vykdymo atidėjimu irgi siekiama tų pačių tikslų. Tiek BK 75 straipsnio 5 dalies kriterijus – numanymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, tiek bausmės tikslas – siekis paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra susiję su ateities prognoze, tikėtinumu, numatymu, kad asmuo daugiau nenusikals. Tik analizuodami ir vertindami buvusį ir esamą asmens elgesį bei jo asmenybę teismai gali susidaryti pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik dalį bausmės.

Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas. Tačiau šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018, 2K-45-654/2023). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).‏‏‎

‏‏‎Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 5 dalimis). Kaip minėta, nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamojo teistumas nebuvo išnykęs, jis anksčiau daug kartų teistas, už ankstesnių nusikalstamų veikų padarymą jam buvo skirtos įvairaus pobūdžio bausmės, taip pat ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau kaltinamasis išvadų nepadarė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis daug kartų baustas administracine tvarka, įskaitant ir už šiurkščius KET pažeidimus (greičio viršijimą, vairavimą neturint teisės vairuoti), paskirtų baudų nesumokėjęs. Kaltinamasis teisės pažeidimus daro ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti, kai tokia teisė jam buvo atimta. Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamojo teigimu, jis vienintelis išlaiko šeimą, tačiau visų prieš tai minėtų aplinkybių kontekste, įskaitant ir tai, kad kaltinamasis anksčiau yra ne kartą teistas ir žino, kokios pasekmės laukia, darant nusikalstamas veikas, akivaizdu, kad šios aplinkybės nesulaikė kaltinamojo nuo nusikalstamos veikos padarymo.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad arešto bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-115-648/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016).‏‏‎

Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, reikiamų išvadų dėl savo elgesio vis dar nedaro, jo pakankamai kritiškai nevertina, tai neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę ir kartu neleidžia teismui daryti neabejotinos išvados, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

M. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje numatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2026 m. liepos 12 d. 18.35 val. iki 2026 m. liepos 13 d. 11.20 val. (viena diena) (b. l. 57-61, 73-74). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmę.

Recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnyje. Teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, nusikalto po beveik pusantrų metų po paskutiniuoju nuosprendžiu jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl kaltinamojo pripažinimo recidyvistu, M. B. pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemones: automobilio „Audi A3“, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą (BK 72 straipsnis), specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) uždraudimą 3 metams (BK 67, 68 straipsniai).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti tam tikram laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

M. B. padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, kai ši teisė jam atimta, t. y. vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,91 promilių girtumas. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų sau, kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tokią išvadą patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, kad M. B., jo kraujyje esant 1,91 promilių etilo alkoholio koncentracijai, vairavo automobilį magistraliniame kelyje. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant šio uždraudimo terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau baustas už KET pažeidimus, kuriuos padarė neturėdamas teisės vairuoti. Taigi M. B. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo tada, kai kaltinamasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos (BPK 357 straipsnio 3 dalis), apie priimtą sprendimą praneština AB „Regitra“. Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Šiuo atveju teismas pažymi, kad svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam M. B., iš bylos medžiagos matyti, kad iš esmės nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad M. B. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo M. B. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis M. B. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios transporto priemonės vertė su PVM – 2440 Eur, t. y. vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė, nes kaltinamasis padarė pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo, būdamas neblaivus, tai darė magistraliniame kelyje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėta transporto priemonė pagal 2026 m. liepos 11 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį buvo parduota M. B., tą patvirtino ir kaltinamasis, ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. J.. Dėl to laikytina, kad šis automobilis priklauso kaltinamajam M. B.. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo M. B. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad E. J. vardu registruotos, tačiau M. B. faktiškai priklausančios transporto priemonės – automobilio „Audi A3“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) su užvedimo rakteliu ir transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. K0780260 konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, yra būtinas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose Kelmėje 2026 m. liepos 30 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo M. B., išnagrinėjus bylą teisme ir teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti baigiamojo procesinio sprendimo byloje (b. l. 171).

BPK nuostatos reglamentuoja, jog priimant galutinį procesinį sprendimą byloje, galima remtis tik tais dokumentais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, o proceso dalyviams sudaryta galimybė su jais susipažinti bei išreikšti nuomonę dėl jų teisinio vertinimo, juolab tais atvejais, kai minėti dokumentai turi įtakos asmens teisinei padėčiai, tokiu būdu užtikrinant rungimosi principo įgyvendinimą baudžiamajame procese. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, kurioje nurodytas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis, neištyrus teismo posėdyje, bet sprendžiant jų priteisimo klausimą, nuteistajam būtų užkirstas kelias pateikti duomenis, sudarančius pagrindą spręsti apie jo turtinę padėtį, bei išreikšti nuomonę dėl šių išlaidų priteisimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-347-658/2021).

Be to, BPK suteikiamomis teisėmis visi proceso dalyviai bei kiti suinteresuoti asmenys turi naudotis tinkamai ir laiku, nepažeisdami kitų asmenų teisių bei teisėtų lūkesčių į nešališką ir objektyvų teismo procesą. Šiuo atveju, tarnybai pateikus pažymą apie valstybės patirtas išlaidas, ginant kaltinamąjį teisme, jau po teismo posėdžio, kuriame buvo paskelbta apie galutinio procesinio sprendimo paskelbimo datą ir laiką, negali būti sprendžiama, kad tarnyba, kaip valstybės interesus atstovaujanti institucija, šią jai deleguotą funkciją įgyvendino tinkamai ir laiku. Dėl šios priežasties klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo, pirmosios instancijos teismui priimant šį nuosprendį, paliktinas nenagrinėtas.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam M. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 76-83). Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinos, o dokumentas – asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintina M. B..

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. 1V-121 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ užsienyje išduotų vairuotojo pažymėjimų duomenys registre netvarkomi, dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas M. B. vardu Jungtinėje Karalystėje (saugomas šioje byloje prie bylos galinio viršelio prisegtame voke), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje (b. l. 28).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinis diskas su vaizdo įrašais (saugomas šioje byloje prie bylos galinio viršelio prisegtame voke), paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Byloje nepareikštas civilinis ieškinys. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 66 (šešiasdešimt šešių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. B. paskirti galutinę bausmę – 44 (keturiasdešimt keturių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2026 m. liepos 12 d. 18.35 val. iki 2026 m. liepos 13 d. 11.20 val. (vieną dieną), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Arešto bausmę paskirti atlikti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į arešto bausmės atlikimo vietą, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, paskirti M. B. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo tada, kai asmuo atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos (BPK 357 straipsnio 3 dalis); apie priimtą sprendimą pranešti AB „Regitra“;

M. B. išaiškinti, kad už šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį;

2) turto konfiskavimą ir konfiskuoti E. J. vardu registruotą, M. B. faktiškai priklausantį automobilį ,,Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu ir transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas šioje byloje prie bylos galinio viršelio prisegtame voke), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, M. B. pripažinti recidyvistu.

M. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti, o dokumentą – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti M. B..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. B. vardu (saugomą šioje byloje prie bylos galinio viršelio prisegtame voke), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską su vaizdo įrašais (saugomą šioje byloje prie bylos galinio viršelio prisegtame voke), palikti saugoti byloje.

Išaiškinti M. B., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai) atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu (siauliai@kalejimai.lt) pranešti Šiaulių kalėjimo administracijai ir susiderinti su atvykimo atlikti bausmės datą. Jei nuteistasis neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.

Teisėja Asta Benetytė