Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems R. Č. (nuotoliniu būdu) ir S. Č. (nuotoliniu būdu), jų įgaliotajai atstovei advokatei R. K. (nuotoliniu būdu),

nedalyvaujant civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis Norvegijos įmonėje, anksčiau teistas:

1) Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme,

2) Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2025 m. rugpjūčio 4 d. apie 00.15 val. Raseinių rajone, Paliepių seniūnijoje, Pareizgupio kaime, ties Šilo gatvės 23 numeriu pažymėtu gyvenamuoju namu, t. y. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, matant pašaliniams asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, užpuolė automobiliu važiavusius ir priverstinai sustabdytus R. Č. bei S. Č., po to iš automobilio išlipusiam S. Č. tyčia sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas jam poodines kraujosruvas nugaros kairėje, kairiajame žaste, dešiniajame dilbyje, odos nubrozdinimus dešiniame kelyje, taip sukeldamas nukentėjusiajam S. Č. fizinį skausmą ir padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, o S. Č. bandžiusiai apginti R. Č., tyčia sugriebęs už kairės rankos ir ją suspaudęs, nustūmė ją į pakelės griovį, taip sukeldamas nukentėjusiajai R. Č. fizinį skausmą ir tokiu savo įžūliu elgesiu bei veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį.

Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, nurodytos kaltinime, padarymo, pripažino visiškai, labai gailėjosi dėl savo veiksmų, mano, kad pasielgė labai nesąžiningai, jog išvis sustojo ir bandė nukentėjusiesiems kažką įrodyti. Dėl to labai jaudinasi, nuketėjusiųjų atsiprašo. Supranta, kad padarė nusikaltimą, tačiau po to padarė didelius pokyčius savo gyvenime, ateityje elgsis kitaip, vengs tokių susibūrimų su draugais. Pradėjo sveikai gyventi, sportuoti, kitaip leisti laisvalaikį. Ateityje tokių dalykų nebedarys. Nori kuo greičiau su nukentėjusiaisiais rasti kompromisą ir atlyginti jiems žalą. Viskas vyko 2025 m. rugpjūčio 4 d. naktį. Įvykio metu buvo vartojęs alkoholio, kas ir buvo viso to priežastimi. Jo automobiliu „Opel Signum“ su draugais V. V., T. M. ir A. N. važiavo namo, automobilį vairavo A. N.. Iš galo važiuojantis automobilis labai spigino šviesomis. Kaip ten sustojo, nežino, nes ne jis vairavo. Draugai sėdėjo automobilyje, jie buvo blaivesni ir nenorėjo konfliktuoti. Jis išlipo iš automobilio pasiteirauti, kas čia vyksta, kodėl buvo ilgos šviesos ir panašiai. Įvyko žodinis konfliktas, kuris vėliau peraugo į fizinį. Nenorėjo ir neturėjo ketinimų nukentėjusiųjų nuskriausti, tiesiog viskas gavosi spontaniškai, dėl alkoholio ir kvailumo. Konflikto metu S. Č. sudavė į įvairias kūno vietas taip, kaip parašyta kaltinime. Tiksliai neprisimena, ar kojomis sudavė, nes viskas vyko labai greitai, tačiau galėjo taip būti. Gali būti, kad nukentėjusiąją kliudė ir pastūmė į griovį grumtynių su S. Č. metu. Konfliktas prasidėjo, kai S. Č. išlipo iš automobilio, tiksliai neprisimena, bet Arnas pradėjo su juo aiškintis, buvo necenzūrinių žodžių. Paskui išlipo jis (A. M.) ir su S. Č. susirėmė kažkaip galvomis. Savo burnoje pajuto danties nuotrupą. Mano, kad S. Č. sudavė pirmą smūgį, o su rankomis smūgį greičiausiai sudavė jis pats. Tai tikriausiai iššaukė tolimesnių įvykių eigą. Negali paaiškinti, kaip S. Č. atsidūrė griovyje. Abu kartu buvo nugriuvę ant žemės, susikibę, kiek atsimena. Gerai neprisimena, kokie veiksmai buvo R. Č. atžvilgiu, bet pripažįsta, kad sugriebė už rankos ir sudavė R. Č., taip galėjo būti. Kiek matė – ji šaukė, telefonu kvietė policiją ir buvo priėjusi prie jų, bandė išskirti. Konfliktas vyko su S. Č., ne su R. Č.. Buvo išgėręs alaus ir paskui su dviem sutiktais draugais dar vartojo stipresnius gėrimus. Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius pripažįsta ir juos atlygins, tik sumos pagal jo pajamas labai didelės, nes dar rūpinasi abiem sergančiais tėvais. Prašo, kad abiejų nukentėjusiųjų ieškiniai būtų šiek tiek mažesni. Dirba, per mėnesį dirba dažniausiai 2–3 savaites, per tas savaites gauna apie porą tūkstančių eurų, plius pragyvenimas ir viskas susideda. Darbo užmokestį skiria savo įsipareigojimams: telefonui, televizijai apmokėti, taip pat padeda tėvams susimokėti mokesčius, perka jiems vaistus. Jis yra pagrindinis tėvų išlaikytojas, nors prisideda ir kiti broliai, seserys turi savo vaikų, todėl prisidėti negali. Paskutiniu metu stengiasi taupyti būstui. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjos prašė nukentėjusiųjų kontaktų, norėjo su jais susisiekti dėl žalos atlyginimo, atsiprašyti, tačiau jie buvo išvykę į poilsinę kelionę. Vėliau vėl bandė susisiekti per kitą pareigūną, bet tada gavo atsakymą, kad nukentėjusieji taikytis nesutinka. Dar buvo nuėjęs pas jų advokatę, pasiūlė susitaikyti, norėjo atlyginti žalą ir draugiškai viską užbaigti, advokatė sakė susisieks, bet taip ir nesusisiekė. Su nukentėjusiaisiais neturėjo galimybės po įvykio tiesiogiai pakalbėti. Kiekvienam nukentėjusiajam po 500 Eur yra pervedęs. Prašo tėvą A. M. paskirti laiduotoju. Santykiai su tėvu labai artimi. Visą gyvenimą kartu su tėvu dirbo. Vienas kitam padeda, kiek gali. Vaikystėje tėvas mokė įvairių dalykų, o dabar jis, remdamasis savo patirtimi, stengiasi padėti tėvams. Grįžęs iš užsienio, gyvena pas tėvus, nuolat bendrauja, dalinasi savo problemomis, nes tėvai artimiausi žmonės. Jam priimtiniau su tėvu ar mama pasikalbėti nei su draugais, vertina teigiamą bendravimą su tėvu. Nuolat klausia tėvo gyvenimo patarimų, kad ir kas būtų, taip pat ir mamos, nes jie turi daugiausiai patirties. Paskutinį kartą teiravosi dėl pensijos, nes tėvas turi patirties. Užsienyje būna 3–4 savaites, po to 2–3 savaites Lietuvoje, bet tai priklauso nuo šalies ir nuo projekto. Būna taip, kad mėnesį būna užsienyje ir 2 savaites Lietuvoje. Kai būna užsienyje, nuolat bendrauja su šeimos nariais. Turi „Messenger“ šeimos grupę, kurioje yra visi šeimos nariai, tai 2–3 kartus per dieną susiskambina. Turi 2 brolius ir 3 seseris, sesės turi mažų vaikučių, tai nuolat pasiskambina ir šiltai bendrauja. Visi kaip šeima labai sutaria. Tėtis gimęs 1960 metais, jau pensijoje. Tėtis nepagyrė už tokį poelgį, bet bandė kalbėdamas įkrėsti proto, kad protingai elgtųsi, aiškino, kad jį ne taip auklėjo, o dabar jų šeimos elgesio vertybės sugadintos. Mama visą gyvenimą nedirbo, kadangi turi antsvorį, visą gyvenimą rūpinosi vaikais, buvo daugiavaikė mama. Ji turi sveikatos problemų, neįgalumas nenustatytas. Tėtis turi neįgalumą, per gyvenimą dirbo 48 metus.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. Č. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, o nukentėjusysis yra jos sutuoktinis. 2000 Eur neturtinės žalos prašo, nes ji tada vairavo ir aplinkybės truputį buvo kitokios, negu prisimena A.. Jų (nukentėjusiųjų) automobilį prisivijo iš galo ir taranavo, ji vos nenuvažiavo nuo kelio dėl to, nuo pirmos sekundės skambino 112. Baisu, ką tuo metu patyrė – vos kelis kartus nenuvažiavo nuo kelio. Po įvykio tuo keliu dar nevažiavo, nors turi nuosavybę ten, bet niekaip neprisiverčia ten važiuoti. Didelę dalį išgyvenimų sudaro tas vairavimas ir lenkimas automobilio, ir tas stabdymas, tačiau labiausiai sukrėtė žodžiai: „kad tave ten pat, žiurke“, tai labai ją pažemino, ir tas metimas į griovį yra žema. Būtent A. pasakė tuos žodžius ir padarė tuos veiksmus, kurie jam yra inkriminuojami. Jis jos vyrą buvo nustūmęs ir jam besikeliant dar spyrė. Tada ji stovėjo šalia jo, jis (A. M.) stvėrė ją kaip vėduoklę ir metė į griovį. Ilgą laiką nemiegojo naktimis. Dirba iki vakaro ir parėjusi iš darbo dar turi šunis pavedžioti, bet po įvykio bijo tamsos. Vyrui išvažiavus bijojo viena pasilikti, pradėjo panikuoti. Grįžusi namo po darbo bijo iš automobilio išlipti, šviesa nuo judesio įsijungia, bet vis tiek jaučia didelę baimę. Pradeda panikuoti, išmuša prakaitas ir apima bejėgiškumas, atrodo, kad viską padarysi, kad neitum ten, net negalvoji, kad galėtum perlipti per save. Labai dėl įvykio pasikeitė gyvenimas ir šeimoje prasidėjo nesutarimai. Bijo vairuoti tamsiu paros metu, ypač kai kažkas lenkia ar leidžia aplenkti, vis pradeda panikuoti. Matė, kaip jos vyrą mušė. Ir tie spyriai vyrui, ir į griovį įmetimas, ir besikeliant jam įspyrė, nenorėtų daugiau kada gyvenime to patirti. Buvo labai baisu ir dabar jai ta baimė liko. Pradeda virpėti, kai vėl prisimena viską, buvo labai baisu ir nežino, kada visa tai praeis. Kreipėsi į šeimos gydytoją, nes nėjo naktimis užmigti, gydytoja išrašė migdomųjų. Į psichologus nesikreipė, stengiasi pati susitvarkyti, nors sunkiai sekasi, mano, kad pavyks. Dabar jau yra geriau, jau šunį vedžioja pati, jau ir tamsoje išeina. Po įvykio su kaltinamuoju kontakto nebuvo, jo nematė. Tačiau gavo iš jo 500 Eur prieš pat Kalėdas. Iš 2000 Eur reikia išminuosi 500 Eur ir tada civilinio ieškinio lieka 1500 Eur. Dėl bylinėjimosi išlaidų yra pateikti 2 kvitai: S. Č. ir R. Č., tai bendrai yra 1000 Eur. Jos bylinėjimosi išlaidos yra 500 Eur. Žino, kad kaltinamasis bandė susisiekti per advokatę, bet ją labai įžeidė tas stūmimas į griovį, todėl susisiekti nesutiko.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. Č. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, o nukentėjusioji yra jo sutuoktinė. 4500 eurų yra neturtinė žala, nes reikia išminusuoti 500 Eur, kuriuos sumokėjo kaltinamasis. 1300 eurų turtinė žala yra negautos pajamos, paskaičiuota už 9 dienas, kurias nedirbo, šią žalą apskaičiuodamas paėmė 3 paskutiniųjų mėnesių vidurkį. Skaičiavo taip – kiek mėnesyje buvo išdirbęs dienų, tai iš kiekvieno mėnesio pasėmė tas dienas ir tada sudėjo į krūvą, tada išdalino ir padaugino iš 9 dienų. Pateiktoje pažymoje parašyta, kad negavo pinigų už tą laikotarpį, kurį nedirbo, todėl prarado 8568 kronų pajamų, atskaičius mokesčius. Tai yra suma, kokią būtų gavęs už biuletenį. Kai pradėjo aiškintis advokatė, pasakė, kad galėjo gauti už tas dienas biuletenį ir turėjo teisę iš savo įmonės gauti. Įmonėje nieko nežinojo. Jis jiems pasakė, kad yra susižeidęs, bet jam niekas nepaaiškino, kad gali gauti biuletenį iš įmonės. Kai pradėjo domėtis darbe, jie išrašė pažymą, kiek būtų gavęs už biuletenį už tas nedirbtas dienas, bet jis tų pinigų negavo. Už tas nedirbtas 9 d. jis jokių išmokų nei Lietuvoje, nei Švedijoje negavo. Dėl nedarbingumo nei Lietuvoje, nei Švedijoje nesikreipė. Jo 9 nedarbo dienos darbe buvo įformintos kaip nemokamos atostogos. Nuo 2004 m. Švedijoje dirba. 4500 eurų neturtinę žalą sudaro jo skausmai, žmonos išgyvenimai, nes mato, kaip ji išgyvena. Pats jaučiasi nesaugus, buvo žmonos akivaizdoje labai stipriai pažemintas, mušamas, pats nieko negalėjo padaryti, dėl žmonos išgyvena, bijo. Viskas vyko naktį, ne tik jie su žmona užpulti buvo, bet buvo taranuotas ir automobilis. Po įvykio į ligoninę nesikreipė. Po įvykio jaučia peties skausmus, užeina spazmai, nerviškai blogai jaučiasi. Gydytojas nurodė šaldyti ledu, tepti vaistais ir gerti nuo skausmo vaistus, nesakė, kiek dienų neiti į darbą. Kartais miega ir susinervina, pagalvojęs, kaip žmona jaučiasi. Mato, kaip ji išgyvena. Judantį darbą dirba, tai dėl kelio sunku pavaikščioti. Tepasi tepalais. Kai buvo pirminėje apžiūroje, gydytojas nepaklausė, ar reikia nedarbingumo. Kai nuvyko į ligoninę, gydytojas klausė, kodėl naktį nesikreipė, gal neblaivus buvo, ir iš karto patikrino blaivumą. Įvykio metu buvo neblaivus, nes buvo su žmona ir nevairavo automobilio. Neturtinės žalos nesieja vien su žmonos išgyvenimais, paprasčiausiai pats yra nukentėjęs fiziškai ir morališkai, jam viskas kainavo daug nervų.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas, galimas laiduotojas, A. M. paaiškino, kad nukentėjusiosios R. Č. beveik nepažįsta, tačiau žino iš matymo, nukentėjusiojo S. Č. visiškai nepažįsta. Kaltinamasis A. M. yra jo sūnus. Su sūnumi yra gana glaudūs ryšiai, vienas kitam viską pasipasakoja, grįžęs iš darbo pasipasakoja, namuose taip pat abu pasitaria, sūnus labai jais rūpinasi – nuperka vaistus, namuose viską dirba, grįžęs stato namelį, pastatė vonią, viską savo lėšomis daro, kadangi gyvena pas juos. Žmonai tuoj antra operacija bus, jam taip pat su širdimi negerai, turi neįgalumą, yra pensininkas. Sūnus yra jų ramstis, nuveža pas daktarus, tiesiog tėvai susidėlioja grafikus, kai jis grįžta, kad galėtų nuvežti juos pas daktarus. Neseniai malkas nupirko, visada padeda finansiškai. Sūnus klausia patarimų, tariasi dėl visko, jo patarimų klauso. Nuo mažens užaugino 6 vaikus, nė su vienu jokių problemų neturėjo. Apie tą įvykį sužinojo, kai sūnus grįžęs vakare viską papasakojo. Jo elgesį vertina blogai, labai nusivylė, apie tai sakė jam, sūnus viską suprato ir gailisi. Mato, kaip jis pasikeitė po šito įvykio, pasikeitė į gerą pusę. Jo klauso, kai kur išeina – pasako kada grįš, jei kas, parašo žinutę, kad grįš vėliau. Bendrauja ir per atstumą, kad taip nebebūtų. Kai sūnus būna užsienyje, bendrauja per „Messenger“, telefonu. Po įvykio sūnus buvo labai išsigandęs, labai išgyveno, kad taip nutiko, viską jam išsamiai papasakojo. Sūnus bandė susisiekti ir susitaikyti su nukentėjusiaisiais, jis pats tą pasakojo, kai grįžo. Jis pasakojo, kad važiavo tartis, bet jie nesutiko. Žino, kad kažkam sumokėjo po 500 Eur.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, ir kaltinamojo gynėja, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 7 d. įtariamasis A. M. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio 3 d. apie 17-18 val. su T. M. ir V. V. jam (A. M.) priklausančiu automobiliu ,,Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į Raseinų r., Paupio k. vykusią šventę, kur susitiko A. N.. Šventės metu jie visi, išskyrus A. N., vartojo alkoholinius gėrimus. Jis sutarė, kad po šventės A. N. juos visus parveš į Raseinius. Grįžti susiruošė vėlai naktį, tikslaus laiko neprisimena. A. N. sėdo už automobilio vairo. Važiavo keliu nuo Paupio link Raseinių ir netrukus prisivijo ta pačia kryptimi važiavusį ,,Volvo“ markės automobilį, kuris važiavo apie 50 km per valandą greičiu. Jie važiavo apie 70-80 km per valandą greičiu, todėl tą automobilį aplenkė. Vos tai padarius, ,,Volvo“ vairuotojas, kuris prieš tai perjungė tolimąsias šviesas į artimąsias, staiga vėl įjungė tolimąsias žibintų šviesas. Jos pradėjo labai akinti jo automobilį vairavusį A. N., todėl šis net sustojo dešiniajame kelkraštyje. Jiems sustojus, ,,Volvo“ pro juos pravažiavo. Kadangi jo greitis buvo nedidelis, todėl jie netrukus jį vėl prisivijo ir dar kartą aplenkė, tačiau ir vėl pasikartojo ta pati situacija, nes jį aplenkus, ,,Volvo“ vairuotojas vėl įjungė tolimąsias žibintų šviesas, dėl to akinamas A. N. vėl sustojo kelkraštyje, kad jį praleistų. Netrukus ir trečią kartą pasikartojo ta pati situacija. A. N. pasakė, kad reikia paklausti ,,Volvo“ vairuotojo, kodėl jis taip elgiasi, ir sustojo pirmoje eismo juostoje. Prie jų privažiavęs automobilis ,,Volvo“ sustojo už kelių metrų nuo jų automobilio galo. A. N. išlipo. Prie jo priėjo vyriškis iš automobilio ,,Volvo“, kuris pradėjo ant A. N. šaukti. Šis jo paklausė, kodėl juos aplenkus, jie įjungia tolimąsias šviesas. Tuo metu iš ,,Volvo“ išlipusi ir priėjusi moteris šaukė, kad Arnas nieko nedarytų, kad jį pažįsta. Vykstant šiam žodiniam konfliktui, jis (A. M.) išlipo iš automobilio. Prie jo priėjo tas pats vyriškis, kuris buvo plika galva. Jis savo veidą prikišo jam prie veido ir aiškino, kad jis nieko nebijo. Nenorėdamas, kad jį liestų, A. M. liepė tam vyrui pasitraukti, tačiau šis nesitraukė. Dėl šios priežasties jis ranka atstūmė vyrą nuo savęs. Jam taip padarius, vyriškis vėl priėjo prie jo, o kai jis dar kartą liepė nuo jo pasitraukti, jis savo galva trenkė A. M. į kaktą, o po to galva sudavė į burną. Jis (A. M.) tada nesusilaikė ir sudavė tam vyriškiui 4-6 smūgius kumščiais į įvairias jo kūno vietas. Po to jie su tuo vyru susikibo ir abu buvo nugriuvę ant kelio. Kai atsistojo, prie jų buvo ir ta moteris, kuri bandė juos skirti. Jis negali paneigti, kad tuo metu besimuistydamas galėjo kažkiek kliudyti tą moterį, tačiau tyčia ir sąmoningai jis jos nesugriebė, nestūmė ir neatliko kitokių veiksmų, kuriais būtų norėjęs jai padaryti žalą. Kai konfliktas baigėsi, jie susėdo į savo automobilius ir išvažiavo. Vėliau jis pasigedo savo mobiliojo ryšio telefono, kuris, kaip vėliau sužinojo iš policijos pareigūnų, buvo rastas konflikto vietoje. Dėl vyriškio jam suduotų smūgių jis jokių pretenzijų neturi. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, kadangi vyriškiui sudavė kelis smūgius rankomis, o po to jie buvo susikibę ir nugriuvę ant žemės, tačiau kojomis jis jo nespardė, o konflikte dalyvavusios moters atžvilgiu jokių sąmoningų ir tyčinių veiksmų neatliko. Jeigu ji ir patyrė kokią nors žalą, tai galėjo būti padaryta tik netyčia. Nukentėjusiesiems padarytą žalą yra pasiruošęs atlyginti (2 t., b. l. 4-6).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. spalio 1 d. įtariamasis A. M. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad konflikto metu tyčia sudavė S. Č. apie 4-6 smūgius rankų kumščiais į įvairias kūno vietas, tačiau kur jam konkrečiai kliuvo, jis nežino. Konflikto metu jie su S. Č. buvo susikibę ir kartu griuvo ant žemės. Iš dalies tokius jo (A. M.) veiksmus išprovokavo pats S. Č.. Jis neneigia, kad šių muštynių metu R. Č.juos su S. Č. bandant išskirti, jis besimuistydamas tamsoje tikrai galėjo R. Č. kažkiek kliudyti ir užgauti. Smūgius S. Č. jis sudavė tik rankomis, kojomis jo nespardė. Kai kuriuos sužalojimus S. Č. galėjo patirti tada, kai jie su juo buvo susikibę ir griuvo ant žemės. Išskyrus jį, konflikte su S. Č. daugiau niekas nedalyvavo ir jo nemušė. Nukentėjusiems asmenims padarytą žalą buvo pasiruošęs atlyginti iš karto po to, kai įvykio aplinkybes pradėjo tirti policija, tačiau S. Č. atsisakė iš jo priimti žalos atlyginimą. Jis yra pasiruošęs atlyginti abiem nukentėjusiesiems padarytą žalą ir apie tai informavo jų advokatę. Taip pat nedelsiant atlygins Valstybinės ligonių kasos patirtą žalą ir pristatys tai patvirtinančius dokumentus. Dėl padaryto nusikaltimo labai išgyvena ir nuoširdžiai gailisi. Šio įvykio metu jis buvo neblaivus, todėl gali būti, kad kai kurių įvykio detalių neįsiminė ir jo parodymuose gali būti kai kurių netikslumų (2 t., b. l. 14-15).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. Č. paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio 4 d. apie 00.05 val. su savo vyru S. Č. jiems priklausančiu automobiliu ,,Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vyko iš Raseinių r., Viduklės sen., Paupio k., vykusios šventės namo į Raseinius. Važiavo keliu Raseiniai-Paupys-Eržvilkas. Automobilį vairavo ji, o jos vyras S. Č. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Važiuodama per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kaip dideliu greičiu juos prisivijo lengvasis automobilis, kuris važiavo labai arti jos vairuojamo automobilio galo. Prisivijęs pradėjo mirksėti žibintais, kažkiek atsilikdavo, vėl prisivydavo, lyg bandė lenkti, tačiau vėl sugrįždavo už jos automobilio galo. Tuo metu ji važiavo apie 80 km per valandą greičiu. Kelias buvo tuščias, todėl minėto automobilio vairuotojas galėjo juos aplenkti ir važiuoti tolyn, tačiau to nedarė. Iš tokio elgesio ji įtarė, kad tuo automobiliu greičiausiai važiuoja neblaivūs asmenys, kurie provokuoja konfliktą. Tada ji paskambino pagalbos telefonu 112 ir operatorei paaiškino situaciją. Per tą laiką, kol kalbėjo, minėtas automobilis 2 ar 3 kartus juos aplenkė, po to staiga stabdydavo, todėl ji jį apvažiuodavo ir važiavo tolyn. Jiems privažiavus Pareizgupio kaimą, minėtas automobilis juos aplenkė ir staiga sustojo važiuojamojoje kelio dalyje, skersai pirmos eismo juostos, dėl to ji turėjo sustoti. Tai buvo pilkos spalvos automobilis ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie tai ji buvo pranešusi kalbėdama telefonu su BPC operatore. Iš minėto automobilio iššoko keturi vyrai, iš kurių ji atpažino A. N.. Jis ir dar vienas aukšto ūgio jaunuolis priėjo prie jos durelių. Kažkuris iš jų dureles atidarė. Ji išlipo iš automobilio ir jiems pasakė, kad jau paskambino 112. A. N. pradėjo klausinėti, kodėl ji jam „spigina“ į akis, tačiau tuo metu iš automobilio išlipo jos vyras. Jam einant pro mašinos priekį link jų, A. N. ir tas aukštas jaunuolis nuėjo link jo. Stovėdama prie atidarytų savo automobilio durelių, ji pamatė, kad tas aukštas jaunuolis, priėjęs prie jos vyro, pradėjo jį mušti, suduodamas jam rankomis ir kojomis smūgius į įvairias kūno vietas. Jos vyras buvo mušamas 3-4 metrų atstumu nuo jų automobilio priekio. Buvo tamsu, vieta apšviesta tik automobilio žibintais, ji buvo labai išsigandusi, todėl viską gerai pamatyti jai buvo labai sudėtinga. Tuo metu ji vėl paskambino 112 ir pranešė, kad jie yra užpulti ir jos vyras yra mušamas. Vienu metu prie jos vyrą mušusio jaunuolio priėjęs A. N. patapšnojo jam per petį ir pasakė: „viskas, baigiam“. Jis nubėgo link ,,Opel“, į kurį jau buvo įsėdę kiti du vyrai, tačiau tas aukštas jaunuolis toliau mušė jos vyrą ir mušdamas nustūmė jį į griovį. Šiam bandant iš jo išlipti, jaunuolis jos vyrui spyrė. Kai ji pribėgo prie jų, tas jaunuolis sušuko: „ir tave, žiurke, ten pat“. Sugriebęs ją už kairės rankos žasto nustūmė ją į tą patį griovį. Po to jis nubėgo link ,,Opelio“, į jį įsėdo ir nuvažiavo. Ji su vyru atvyko į Raseinių policijos komisariatą, kur dėl įvykio parašė pareiškimą. Jai šio įvykio metu buvo sukelta didžiulė baimė, o taip pat fizinis skausmas dėl rankos suspaudimo ir jos nustūmimo į griovį (1 t., b. l. 13, 112-114).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. Č. paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio 4 d. apie 00.05 val. su žmona R. Č. automobiliu ,,Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš Paupio k. vykusios šventės į Raseinius. Automobilį vairavo jo žmona, nes jis buvo vartojęs alkoholio ir sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Pavažiavus apie 2 km nuo Paupio, iš kairėje pusėje esančio šalutinio keliuko pabandė išvažiuoti šviesios spalvos automobilis ,,Opel“, bet kažkiek įvažiavęs į kelią Raseiniai-Paupys-Eržvilkas, jis sustojo ir pavažiavo atgal, todėl jie pro jį pravažiavo. Jiems nuvažiavus kiek daugiau kaip kilometrą, per dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad juos prisivijo ir važiuodamas labai netoli nuo jų automobilio galo, mirksi šviesomis tas pats ,,Opel“. Jie pagalvojo, kad tuo automobiliu tikriausiai važiuoja kažkokie neblaivūs asmenys, todėl jo žmona paskambino pagalbos telefonu 112. ,,Opel“ dar kažkiek pavažiavo jiems iš paskos, o tada pradėjo juos lenkti, tačiau lenkdamas pavojingai priartėjo prie jų automobilio lyg norėdamas nustumti juos nuo kelio. Jie tuo metu važiavo apie 80 km per valandą greičiu. Priekyje kelias buvo tuščias, todėl jis paprasčiausiai galėjo juos aplenkti ir nuvažiuoti, tačiau to nedarė. Per tą laiką jie nuvažiavo kelis kilometrus ir minėtas ,,Opel“ dar kokius 2-3 kartus juos aplenkė, aplenkęs staiga mažino greitį, o jiems privažiavus Pareizgupio kaimą juos aplenkė, staiga stabdė ir, sustojęs įstrižai važiuojamosios kelio dalies, užtvėrė jiems kelią. Jie buvo priversti sustoti. Iš sustojusio automobilio iššoko keturi vyrai, iš kurių jis įsidėmėjo vieną – gana aukšto ūgio, už kitus daug aukštesnį vaikiną. Jo žmona tarp jų atpažino raseiniškį A. N.. Būtent tie du vyrai iš karto priėjo prie jų mašinos vairuotojo durelių, bandė jas atidaryti. Jo žmona, išlipusi iš automobilio, pasakė: „A., mes tave pažįstam“. Jis (S. Č.) išlipo iš automobilio ir pro jo priekį ėjo link jų. Eidamas girdėjo, kaip A. N. sakė jo žmonai, kad jie „spigino“ jam į akis. Kiti du su jais buvę vyrai tuo metu stovėjo tarpe tarp automobilių. Jam einant link A. N. ir aukšto jaunuolio, pastarasis staiga jį puolė, sugriebė abiem rankomis jam už galvos ir palenkęs jį žemyn keliu spyrė į krūtinę. Tada pradėjo mušti jį rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas – galvą, šonus, krūtinę, nugarą. Kiek smūgių jam sudavė, jis pasakyti negali. Žmona prašė liautis ir sakė, kad skambina policijai, tačiau tas asmuo nustūmė jį į griovį, sušukęs „ir tave žiurke ten“, ranka griebė jo žmonai už kairės rankos žasto ir nustūmė į griovį. Po to jis nubėgo link ,,Opel“, įsėdo į jo galą ir nuvažiavo. Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų jis iš pradžių į medikus nesikreipė, tačiau kitą dieną, paūmėjus skausmams, kreipėsi į Raseinių ligoninę. Muštynes pradėjo ir pagrindinis jų dalyvis buvo tas aukštas jaunuolis. Kokius veiksmus muštynių metu atliko A. N. ir kiti du asmenys, jis nežino (1 t., b. l. 135-136).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. G. paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio mėn. naktį iš 3 d. į 4 d., ji miegojo savo namuose ir pabudo nuo triukšmo Šilo gatvėje. Kadangi jos kambario langas buvo atidarytas, tai aiškiai girdėjo, kad gatvėje, apytikriai už 20 metrų nuo jos gyvenamojo namo, vyko konfliktas. Pro langą ji pamatė, kad gatvėje, ties jų namu, stovi du lengvieji automobiliai. Vienas iš jų buvo ,,Volvo“, o antrasis galėjo būti ,,Opel“ markės automobilis. Tarp tų automobilių ji matė šmėžuojant kelių žmonių siluetus ir vykstantį žodinį konfliktą. Girdėjo moters balsą, kuri šaukė: „ne mes jus užblokavom, o jūs mus“, „ko jūs norit, ko jūs mus persekiojat“, ar kažką panašaus. Ji (V. G.) pro pravirą langą sušuko, kad jie baigtų, nes kviečia policiją, tačiau konfliktas nenurimo. Ji girdėjo, kaip vyriški balsai vadino vienas kitą „dūchais“, taip pat girdėjo ir kelis duslius smūgių garsus. Supratusi, kad tenai vyksta muštynės, ji paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Po to išėjo į terasą ir garsiai pasakė, kad iškvietė policiją. Netrukus pamatė, kad mažiausiai du asmenys greitai įsėdo į ,,Opel“, kuris nuvažiavo Raseinių link. ,,Volvo“ netrukus taip pat nuvažiavo Raseinių kryptimi. Jiems nuvažiavus, ji išėjo į gatvę ir toje vietoje, kur vyko konfliktas, rado pamestą mobiliojo ryšio telefoną. Jį paėmė, o vėliau perdavė atvykusiems policijos pareigūnams. Minėto įvykio metu ji tiesiogiai nenukentėjo, tačiau dėl konflikto pasijuto nesaugiai, patyrė baimę ir išgąstį (1 t., b. l. 168-169).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. N. paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio 4 d. naktį, tikslaus laiko neprisimena, jis su A. M., T. M. ir V. V., važiavo į Raseinius iš Paupio kaime vykusios šventės. Vyko A. M. automobiliu ,,Opel“, kurį vairavo jis (A. N.). Šalia jo sėdėjo V. V., o ant galinės sėdynės A. M. ir T. M.. Automobilį vairavo būdamas blaivus, visi kiti buvo kažkiek išgėrę. Važiavo keliu Raseiniai-Paupys-Eržvilkas apie 80 km per valandą greičiu ir prisivijo ta pačia kryptimi nedideliu greičiu važiuojantį tamsios spalvos lengvąjį automobilį. Jį aplenkus, to automobilio vairuotojas įjungė tolimąsias žibintų šviesas, tokiu būdu jį stipriai akindamas. Jis sumažino greitį ir leido jį aplenkti. Toliau važiuojant jie vėl prisivijo minėtą automobilį ir jį aplenkė, po ko vėl buvo staiga perjungtos artimosios žibintų šviesos į tolimąsias, taip vėl jį akinant. Jis įjungė avarinio sustojimo žibintus, tačiau vairuotojas šviesų neperjungė, todėl jis dar kartą buvo priverstas sumažinti greitį ir leisti jam juos aplenkti. Tokia situacija pasikartojo ne mažiau kaip tris kartus, todėl po paskutinio karto jis, aplenkęs minėtą automobilį, sustojo kiek įstrižai eismo juostos, o tas automobilis privažiavo kelių metrų atstumu ir taip pat sustojo. Jis sustojo, nes norėjo pasikalbėti su tą automobilį vairavusiu asmeniu dėl akinimo tolimųjų šviesų žibintais. Jiems visiems keturiems išlipus iš automobilio, pamatė, kad iš kito sustojusio automobilio vairuotojo vietos išlipo moteris. Iš keleivio vietos išlipo vyriškis plika galva, kuris pirmas priėjo prie jo ir savo kaktą įrėmęs jam į kaktą sakė, kad jų nebijo ar kažką panašiai. Tuo metu jis išgirdo, kaip ta moteris sakė: „S., baik“ ir „A., aš tave pažįstu“. Jis paklausė jos, kodėl ji jį akina. Tuo metu su ja buvęs vyras savo kaktą įrėmęs jam į kaktą, tokiu būdu bandė jį stumti, todėl jis rankomis atstūmė vyrą nuo savęs. Pasakęs draugams baigti ir važiuoti, pats nuėjo į automobilį ir atsisėdo į vairuotojo vietą. Beveik kartu su juo į automobilį grįžo ir T. M. su V. V.. A. M. tarpe tarp abiejų automobilių ant kelio mušėsi su tuo plika galva vyriškiu. Kiek kuris ir į kokias kūno vietas sudavė smūgių, jis nematė, tik matė, kaip jie vienas prieš kitą mosikavo rankomis. Atsidaręs langą, jis liepė A. M. pareiti į automobilį ir pamatė, kad moteris ir vyras, su kuriuo A. M. mušėsi, yra griovyje. Netrukus A. M. grįžo į automobilį ir jie išvažiavo. Jis pats šio įvykio metu jokių veiksmų, kuriais kam nors galėjo būti padaryta kokia nors žala, neatliko (1 t., b. l. 174-175).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. M. paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio 4 d. naktį, tikslesnio laiko neprisimena, kartu su A. N., A. M. ir V. V. vyko iš Paupio kaime vykusios šventės. Važiavo A. N. vairuojamu A. M. automobiliu ,,Opel“ į Raseinius. Visi, išskyrus A. N., buvo vartoję alkoholio. Važiuodami keliu Raseiniai-Paupys-Eržvilkas jie aplenkė ta pačia kryptimi važiuojantį lengvąjį automobilį. Jį aplenkus, vairuotojas įjungė tolimuosius žibintus, tokiu būdu akindamas jų automobilį vairavusį A. N.. Tada jis praleido tą automobilį į priekį, tačiau minėtas automobilis važiavo nedideliu greičiu, todėl A. N. vėl jį aplenkė, po ko pasikartojo tas pats – aplenkto automobilio vairuotojas vėl perjungė artimąsias žibintų šviesas į tolimąsias. Tai pasikartojo keletą kartų, todėl A. N. pasakė, kad reikia paklausti, kodėl jis taip elgiasi, ir Pareizgupio kaimo teritorijoje sustojo. Kitas automobilis sustojo už jų. Jie visi keturi išlipo iš automobilio ir nuėjo prie jo galo. Tuo metu iš kito automobilio vairuotojo vietos išlipo moteris, o iš priekinės keleivio sėdynės išlipo vyras, su kuriais jie susitiko tarpe tarp abiejų automobilių. A. N. paklausus, kodėl jie juos „akina“, tas iš kito automobilio išlipęs vyras iš karto pradėjo žodžiais konfliktuoti su A. N.. Kaip suprato, jie vienas kitą pažinojo, todėl A. N. pasakė: „važiuojam“, ir nuėjo prie jų automobilio. Jis su V. V. taip pat nuėjo. Jau priėjęs prie jų automobilio pamatė, kad A. M. ritinėjasi su tuo vyriškiu pakelės griovyje. Kur tuo metu buvo moteris, jis nepastebėjo. Jis nematė jokių smūgių. Tuo metu kažkas iš jų pakvietė A. M.. Šis, paleidęs tą vyrą, sėdo į automobilį ir jie išvažiavo į Raseinius. Jis pats nieko nemušė (1 t., b. l. 185-186).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. V. paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio 4 d. naktį kartu su A. N., A. M. ir T. M. važiavo namo iš Paupio kaime vykusios šventės. Vyko A. M. automobiliu ,,Opel Signum“, kurį vairavo A. N.. Jie trys buvo išgėrę nemažai alkoholio, ar jo buvo gėręs A. N., nežino. Važiuodami keliu Raseiniai-Paupys-Eržvilkas, pasivijo Raseinių kryptimi važiuojantį automobilį ,,Volvo“. Jį aplenkus, šio vairuotojas perjungė artimųjų šviesų žibintus į tolimųjų ir tokiu būdu staiga apakino jų automobilį vairavusį A. N.. Šis, sumažinęs greitį, praleido ,,Volvo“ į priekį, tačiau tas automobilis, juos aplenkęs, važiavo labai nedideliu greičiu. A. N. vėl jį aplenkė, po to pasikartojo lygiai ta pati situacija, kai aplenkto automobilio vairuotojas vėl perjungė artimąsias žibintų šviesas į tolimąsias. Visa tai pasikartojo ne mažiau tris kartus. ,,Volvo“ šviesų akinamas A. N. pasakė, kad reikia paklausti, kodėl jis taip elgiasi. Tuo metu jie jau buvo atvažiavę iki Pareizgupio kaimo. A. N. sustojo pirmojoje eismo juostoje, o tas kitas automobilis sustojo už jų keleto metrų atstumu. Jie išlipo iš automobilio. V. V. ir T. M. atsistojo prie automobilio galo, o A. N. ir A. M. nuėjo prie iš kito automobilio išlipusių ir link jų ateinančių vairuotojos moters ir priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjusio vyriškio plika galva. Jiems susitikus tarp abiejų automobilių ir A. N. paklausus, kodėl jie važiuodami jį „akina“, tarp A. N. ir tos moters bei vyro kilo žodinis konfliktas. Kaip jis suprato, moteris pažino A. N., nes pavadino jį vardu, todėl A. N. pasakė: „važiuojam“ ir apsisuko eiti link jų automobilio. Tuo metu A. M. dar stovėjo tarp automobilių. V. V. matė, kaip vyras plika galva įžūliai įrėmė savo kaktą A. M. į veidą ir pradėjo A. M. stumti. A. M. jį rankomis atstūmė, tačiau vyras A. M. puolė ir tarp jų prasidėjo muštynės. A. N. dar kartą šūktelėjo jiems važiuoti, todėl jie sėdo į automobilį ir išvažiavo į Raseinius. Jis pats šio įvykio metu jokiame konflikte nedalyvavo ir jokių veiksmų, kuriais kam nors galėjo būti padaryta kokia nors žala, neatliko (1 t., b. l. 191-192).

Iš 2025 m. rugpjūčio 4 d. R. Č. pareiškimo ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja prašo įstatymų nustatyta tvarka surasti ir nubausti asmenį, kuris 2025 m. rugpjūčio 4 d. apie 00.15 val. Raseinių r., Paliepių sen., Pareizgupio k., iš chuliganiškų paskatų sumušė ją ir jos sutuoktinį S. Č.. Jai ir jos sutuoktiniui buvo sukeltas fizinis skausmas, t. y. sutuoktiniui sužalota dešinė koja, jaučia skausmą kairėje galvos pusėje ir dešinės rankos dilbyje, ji jaučia skausmą kairės rankos tricepse, kur buvo suimta ir suspausta. Įvykio vieta yra Raseinių r., Paliepių sen., Pareizgupio k., Šilo g., ties namu Nr. 23, ant kelio Raseiniai-Paupys-Eržvilkas (1 t., b. l. 12-28).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2026 m. rugpjūčio 4 d. pranešimo prokurorui apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą matyti, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27547-26 pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymius dėl to, kad 2025 m. rugpjūčio 4 d. apie 00.15 val. Raseinių r., Paliepių sen., Pareizgupio k., Šilo g., viešoje vietoje nenustatytų asmenų grupė, demonstruodama nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, dėl chuliganiškų paskatų sumušė neblaivų (1,37 prom.) S. Č. ir blaivią R. Č. (1 t., b. l. 1-9).

Iš 2025 m. rugpjūčio 4 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės Nr. 1 matyti, kad R. Č. apžiūros metu nurodė, jog jaučia skausmą kairės rankos tricepse. Akivaizdžių sužalojimų kairėje rankoje nesimato (1 t., b. l. 29-34).

Iš 2025 m. rugpjūčio 4 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedo – ir fotolentelės Nr. 1 matyti, kad S. Č. apžiūros metu nurodė, kad skauda dešinę koją ir ranką, jaučia skausmą kairėje galvos pusėje. Akivaizdžių sužalojimų ar paraudimų kairėje galvos pusėje nesimato, dešinės rankos dilbyje ties alkūne yra nubrozdinimas. Dešinės kojos kelyje yra nubrozdinimai, kraujuojančios žaizdos (1 t., b. l. 36-43).

Iš 2025 m. rugpjūčio 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1738/2025(02) matyti, kad S. Č. konstatuota poodinės kraujosruvos nugaros kairėje, kairiajame žaste, dešiniajame dilbyje, odos nubrozdinimai dešiniame kelyje. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2025 m. rugpjūčio 4 d. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturiais trauminiais poveikiais ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 56-58).

Iš 2025 m. rugpjūčio 4 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad V. G. pateikė ant važiuojamosios kelio dalies rastą juodos spalvos mobilų telefoną ,,Xiomi“, kuris buvo apžiūrėtas ir pakvitavimu grąžintas A. M. (1 t., b. l. 61-70).

Iš 2025 m. rugpjūčio 6 d. reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš A. M. paimtas automobilis ,,Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo pirkimo-pardavimo sutartis, kurie buvo apžiūrėti ir pakvitavimu grąžinti A. M. (1 t., b. l. 72-82).

Iš 2025 m. lapkričio 7 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti iš Bendrojo pagalbos centro gauti 3 garso įrašai. Pirmojo garso įrašas ID 95516297190 – skambučio pradžia 2025 m. rugpjūčio 4 d. 00:06:21, bendra skambučio (pokalbių) trukmė 2 min. 49 sek. Po skambučio signalo atsiliepus operatorei, moteriškas balsas pasisveikinęs sako, kad nori pagalbos, važiuoja Paupio keliu, skambina iš Raseinių, sidabrinės spalvos „Opel“ automobiliu juos iš paskos seka jauni vyrukai, aplenkia, stabdo, ilgom šviesom šviečia, tikrai neblaivūs. Operatorė tikslinasi kokiam rajone, moteriškas balsas atsako, kad nuo Paupio važiuoja link Raseinių, paklausia (pastaba – galimai bendrakeleivio) „S., koks čia kelias?“ ir tuoj pat patikslina, kad Raseiniai-Paupys, operatorė pasitikslina „Raseinių rajone?“, moteriškas balsas sako, kad priekyje bus Gervinės, taip pat sako, kad sudaro avarines situacijas, pradaro dureles, kiša koją važiuojantys. Operatorė pasitikslina, ar pagrindiniame kelyje, moteriškas balsas tai patvirtina ir sako, kad dabar yra Gervinėse (fone beveik visą laiką girdėti dar vienas, galimai vyriškas balsas, tačiau jo sakomi žodžiai gerai nesuprantami, galimai pasako, kad ilgom šviesom mirgina). Operatorė prašo nepadėti ragelio. Minėtas galimai vyriškas ir minėtas moteriškas balsas sako, kad dabar jie bando lenkti, moteriškas balsas pasako, kad aplenkė, numeris (duomenys neskelbtini), sidabrinė ir greitis tai „ojojoj“. Toliau moteriškas balsas sako: „S., žiūrėk koks?“ ir patikslina, kad (duomenys neskelbtini) pilna mašina jaunų vaikinų. Operatorė tikslinasi, kokia mašina, moteriškas balsas atsako, kad sidabrinis „Opel“, pasitikslina: „S., ar ne?“, balsas greta patvirtina, kad taip. Operatorė paklausia, link kur jie važiuoja, moteriškas balsas sako, kad link Raseinių, dabar jie sustojo, be šviesų paskui ją važiuoja. Operatorė paprašo nepadėti ragelio ir pasako, kad jungia su policija, moteriškas balsas kažką neaiškiai sako apie šviesas, po to sako, kad dabar įsijungė šviesas. Operatorė sako, kad jungia (pastaba – galimai su policija) ir prašo nepadėti ragelio, vyksta jungimas. Moteriškas balsas (pastaba – galimai operatorė) klausia, ar ją girdi, toliau girdėti neaiškūs žodžiai ir garsai, tada operatorė paklausia, ką jie padarė, o moteriškas balsas atsako, kad jie lipa iš mašinos, bet ji juos pravažiuos ir pralenkė juos. Operatorė nurodo važiuoti ir nestoti. Antrojo garso įrašas ID 95516297446 – skambučio pradžia 2025 m. rugpjūčio 4 d. 00:10:58, bendra skambučio (pokalbių) trukmė 1 min. 29 sek. Fone girdėti didelis triukšmas, girdisi kelių asmenų garsiai sakomi (šaukiami) nesuprantami žodžiai (pastaba – galimai tarp asmenų vyksta kažkoks konfliktas). Girdėti operatorės balsas, kuris sako 112, klausom, tada girdisi išsigandęs moters balsas, kuris šaukia „S., baik, ar girdi, baik, S., baik, nu prašau“, vėl girdėti operatorės balsas, kuris sako 112, ir visą laiką fone girdėti galimai keleto konfliktuojančių vyrų balsai. Operatorė vėl kartoja 112, alio, moteriškas balsas atsako: „alio, mes jau buvom kvietę“ ir vėl kartoja – „S., baik, S. sėskis, S.“. Operatorė pasitikslina, ar čia kur jus persekiojo automobilis, moteriškas balsas atsako: „taip, taip“ ir vėl kartoja: „S., S., S., baik“. Operatorė klausia, ar nereikia medikų, moteriškas balsas atsako, kad reikia ir šaukia: „baikit, ar girdi tu, žiūrėkit, ką jūs darot“. Fone visą laiką girdisi galimai konfliktuojančių keleto vyrų balsai. Trečiojo garso įrašas ID 95516297446 – skambučio pradžia 2025 m. rugpjūčio 4 d. 00:21:42, bendra skambučio (pokalbių) trukmė 1 min. 1 sek. Po skambučio signalo atsiliepus operatorei, moteriškas balsas pasisveikinęs sako, kad jai sakė perskambinti ir atšaukti greitąją. Operatorė klausia, kas sakė atšaukti medikus, moteriškas balsas paaiškina, kad skambino 112, kadangi priekyje važiavęs girtas vairuotojas stabdė pralenkęs, atsidaręs dureles, po to užstatė kelią ir juos išlaipino, vyrui trenkė, ją pastūmė. Operatorė klausia, ar nebereikia medikų, moteriškas balsas atsako, kad nereikia, ji neprašė, gal kažką ne taip suprato, nes kai vyko tas puolimas, nutrūko pokalbis. Operatorė pasitikslina, kad medikų nereikia, bet pareigūnų lauks, moteriškas balsas atsako, kad ne, jie išvažiavo, nes kaip ten lauks, jei juos puola. Operatorė dar kartą pasitikslina, kad pranešėja nei medikų, nei pareigūnų nelauks ir moteriškam balsui patvirtinus, kad nelauks, operatorė atsisveikina (1 t., b. l. 83-84).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117-303/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020 ir kt.).

BK 284 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. M. veiksmai – automobiliu važiavusių nukentėjusiųjų užpuolimas – keturių smūgių rankomis ir kojomis sudavimas į įvairias kūno vietas iš priverstinai sustabdyto automobilio išlipusiam nukentėjusiajam S. Č., S. Č. bandžiusios apginti R. Č. rankos sugriebimas ir suspaudimas, įstūmimas į griovį, vertinami, kaip įžūlus elgesys. Kaltinamasis A. M. jam inkriminuotus veiksmus atliko viešoje vietoje – gyvenvietėje, šalia gyvenamųjų namų, kitų pašalinių asmenų akivaizdoje, kurie buvo pažadinti iš miego, išsigando, buvo susijaudinę ir šokiruoti kilusių muštynių bei dėl to iškvietė policijos pareigūnus.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. M. padarė viešosios tvarkos pažeidimą: 2025 m. rugpjūčio 4 d. apie 00.15 val. Raseinių rajone, Paliepių seniūnijoje, Pareizgupio kaime, ties Šilo gatvės 23 numeriu pažymėtu gyvenamuoju namu, t. y. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, matant pašaliniams asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, užpuolė automobiliu važiavusius ir priverstinai sustabdytus R. Č. bei S. Č., po to iš automobilio išlipusiam S. Č. tyčia sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas jam poodines kraujosruvas nugaros kairėje, kairiajame žaste, dešiniajame dilbyje, odos nubrozdinimus dešiniame kelyje, taip sukeldamas nukentėjusiajam S. Č. fizinį skausmą ir padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, o S. Č. bandžiusiai apginti R. Č., tyčia sugriebęs už kairės rankos ir ją suspaudęs, nustūmė ją į pakelės griovį, taip sukeldamas nukentėjusiajai R. Č. fizinį skausmą ir tokiu savo įžūliu elgesiu bei veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo. Jis paaiškino, kad buvo neblaivus, susinervino dėl to, kad iš galo važiuojantis automobilis jo automobilį vairavusiam draugui A. N. spigino ilgosiomis šviesomis, kilus žodiniam konfliktui tarp A. N. ir iš kito automobilio išlipusio nukentėjusiojo S. Č., jis priėjo prie nukentėjusiojo, su juo apsistumdė ir sudavė keturis smūgius S. Č., po to, konflikto įkarštyje, sugriebė nukentėjusįjį bandžiusią apginti R. Č. už rankos, ranką suspaudė ir įstūmė į griovį. Išvadą dėl neteisėtų A. M. veiksmų taip pat leidžia daryti kiti byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiųjų R. Č. ir S. Č., liudytojų V. G., A. N., T. M., V. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, protokolo-pareiškimo, pranešimo prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės Nr. 1, asmens apžiūrų protokolų ir jų priedų – fotolentelių Nr. 1, specialisto išvados, kitų objektų apžiūros protokolo duomenys. A. M. savo įžūliais veiksmais viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, jis suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad savo veiksmais demonstruos nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdys visuomenės rimtį, ir norėjo taip veikti.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad A. M. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.

Dėl A. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. M. ir laiduotojas A. M. prašė taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, t. y. atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojo A. M. atsakomybėn pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK straipsnio 4, 5 dalyse numatyta, jog laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, kad teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui; laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

A. M., veikdamas tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta. Jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, tai, vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). A. M. anksčiau teistas, teistumas išnykęs (2 t., b. l. 43-46; 3 t., b. l. 53), baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (2 t., b. l. 47-49), įgijęs profesinį išsilavinimą, dirba Norvegijos įmonėje (2 t., b. l. 22, 26-28, 50, 116-118, 124, 126).

Kaltinamasis nukentėjusiųjų atsiprašė, dar ikiteisminio tyrimo metu bandė su jais susisiekti dėl atsiprašymo ir žalos atlyginimo. Kaltinamasis civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį atlygino, nukentėjusiesiems pervedė po 500 eurų, taip atlygindamas dalį jų patirtos žalos. Teismo posėdžio metu kaltinamasis sutiko, kad nukentėjusiesiems padarė žalos ir paaiškino, kad yra pasiruošęs atlyginti tiek žalos, kiek priteis teismas, tačiau prašė teismo priteisti mažesnes žalos sumas dėl jo turtinės padėties ir turimų įsipareigojimų. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad įstatymų leidėjas nenustatė kaltininko įsipareigojimo atlyginti padarytą žalą formos. Dėl to tai yra bylą nagrinėjančio teismo vertinimo ir aiškinimo dalykas. Kaltininko raštiškas sutikimas ar įsipareigojimas atlyginti padarytą žalą reikalingas tuomet, kai šalys sutaria dėl konkretaus žalos dydžio. Kai šalių pozicijos dėl padarytos žalos dydžių skirtingos, pakanka, kad kaltininko sutikimas ir įsipareigojimas atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą būtų užfiksuotas teisiamojo posėdžio protokole, ir nustatyti, ar yra teismui pagrindas manyti, kad kaltininkas savo įsipareigojimą vykdys (ar turi savo nuolatines pajamas, šeimos narių pagalba ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78-693/2015, 2K-289-693/2019). Nagrinėjamu atveju nors nukentėjusiųjų ir kaltinamojo pozicijos dėl padarytos žalos dydžių skirtingos, tačiau kaltinamasis nurodė, kad įsipareigoja nukentėjusiesiems atlyginti tiek žalos, kiek priteis teismas. Be to, kaltinamasis yra atlyginęs nukentėjusiesiems dalį žalos, taip pat yra jauno, darbingo amžiaus, dirba ir gauna pajamas. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis visiškai atlygins padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, ir yra pagrindo manyti, kad ateityje A. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011).

Nagrinėjamu atveju atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo tėvas A. M.. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. M. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 189). Prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir teismo posėdžio metu A. M. nurodė, kad sūnų augino nuo vaikystės, nuolat dalyvavo jo auklėjime ir yra artimai susijęs su sūnaus kasdieniu gyvenimu, sprendimais ir vertybėmis. Tarp jų yra artimas, pasitikėjimu ir atvirumu grįstas ryšys, todėl turi realią galimybę daryti jam nuolatinį auklėjamąjį ir prevencinį poveikį. Jo (laiduotojo) nuomonė ir vertinimas sūnui yra reikšmingi, o po įvykio jų pokalbiai ir tėvo pozicija turėjo esminę įtaką jo elgesio pokyčiams. A. M. visą laiką buvo ramus, darbštus ir šeimai atsidavęs jaunas žmogus, padedantis tėvui ir savo mamai, kuri turi sveikatos problemų. Jis prisiima atsakomybę už artimuosius, dirba ir stengiasi gyventi sąžiningai. Šis įvykis jam nėra būdingas – jis kilo dėl neapgalvoto elgesio ir alkoholio vartojimo, o ne dėl nusikalstamo nusiteikimo ar agresyvios asmenybės. Kaip tėvas, sūnaus poelgį vertina kritiškai ir griežtai, aiškiai jam pasakė, kad toks elgesys yra nepriimtinas, gėdingas ir neatitinkantis nei jų šeimos vertybių, nei jo paties charakterio. Tuo pačiu jis mato nuoširdų sūnaus gailestį, pastangas atsiprašyti, atlyginti žalą ir ištaisyti padarytą klaidą. Yra įsitikinęs, kad šis įvykis sūnui tapo rimta pamoka, kurią jis jau priėmė ir iš kurios daro išvadas. Jis įsipareigoja aktyviai prižiūrėti sūnaus elgesį, palaikyti nuolatinį ryšį, daryti jam auklėjamąjį poveikį ir užtikrinti, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų teisės pažeidimų, yra pasirengęs prisiimti visą su laidavimu susijusią atsakomybę.

Teismas sprendžia, kad A. M. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojo pareigas, ir nekyla abejonių, kad jis darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, taip pat teismui nekyla abejonių, jog A. M. galimybė daryti įtaką savo sūnui yra akivaizdi.

Teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad A. M. yra kaltinamojo tėvas, jų tarpusavio ryšys labai glaudus ir artimas, be to, jo nusiteikimas prisiimti atsakomybę už sūnų yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas. Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotojas A. M. yra vertas teismo pasitikėjimo, jo asmenybė yra teigiama, jis kritiškas savo sūnaus A. M. elgesiui, jo vertybinė orientacija pozityvi, jis tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra ypač artimas jo aplinkos žmogus (BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant A. M. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį A. M. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą be užstato.

BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismas, įvertinęs A. M. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos įvykdymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, mano, kad teisingam atsakomybės realizavimui, tinkamam pasekmių įvertinimui ir būtinam teisingumo pricipo įgyvendinimui, kaltinamajam skirtinos BK 72², 72⁵ straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, nustatant 9 mėnesių įvykdymo terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismas mano, kad kaltinamajam netikslinga skirti prokuroro prašomą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis), nes iš kaltinamojo priteisiama turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiesiems, kurią jis turės atlyginti. Be to, kaltinamajam skiriamos pirmiau nurodytos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, susijusios su jo elgesio korekcija, atliks prevencinius tikslus, kad daugiau tokių įvykių nebepasikartotų ateityje.

Nukentėjusioji R. Č. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. spalio 28 d. pateikė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos ir atstovavimo išlaidų priteisimo iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų (1 t., b. l. 127-128). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis yra atlyginęs 500 Eur žalos, todėl dabar prašo iš jo priteisti 1500 Eur neturtinės žalos.

Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad įvykio metu kitam automobiliui pradėjus persekioti jos vairuojamą automobilį jautėsi labai nesaugiai, tokioje situacijoje ji atsidūrė pirmą kartą. Įvairūs manevrai, kuriuos atliko kitą automobilį vairavęs asmuo, kėlė pavojų, nes veiksmas vyko nakties metu. Kai jos automobilis buvo priverstinai sustabdytas, o jos vyras mušamas, bandė jam padėti, tačiau pati buvo sugriebta už rankos ir nublokšta į pakelės griovį. Dėl to ji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir didelį dvasinį sukrėtimą, bejėgiškumo jausmą, didelę baimę tiek dėl savo sutuoktinio, tiek dėl savo likimo incidento metu. Baimė ir nesaugumo jausmas liko iki šiol, ji jautėsi pažeminta, sutriko miegas, pasikeitė gyvenimo kokybė.

Nukentėjusysis S. Č. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. spalio 28 d. pateikė civilinį ieškinį dėl 1300 Eur turtinės žalos, 5000 Eur neturtinės žalos, atstovavimo ir vertimo išlaidų priteisimo iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų (1 t., 150-161). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis yra atlyginęs 500 Eur žalos, todėl dabar prašo iš jo priteisti 4500 Eur neturtinės žalos.

Civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos priteisimo nurodoma, kad dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos jis patyrė 1300 Eur turtinę žalą, nes negavo pajamų, kurias būtų uždirbęs dirbdamas įprastu grafiku ir krūviu (dirba ir šeštadieniais). Jis dirba užsienio įmonėje, įvykio metu buvo atostogose, po kurių nuo 2025 m. rugpjūčio 7 d. turėjo pradėti dirbti, tačiau dėl patirtų sužalojimų jis pradėjo dirbti tik 2025 m. rugpjūčio 18 d., t. y. nuo 2025 m. rugpjūčio 7 d. iki 2025 m. rugpjūčio 17 d. buvo nedarbingas, nedirbo 9 dienas. Civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos priteisimo nurodoma, kad pats įvykis, kai nakties metu, chuliganiškai manevruojant kelyje, keleto jaunų žmonių buvo sustabdytas jo žmonos R. Č. vairuojamas automobilis, jam sukėlė daug streso, nes jautėsi atsakingas ne tik už save, bet ir už sutuoktinę. Buvo užpultas kelių jaunų vyrų, kurių nusiteikimas jo atžvilgiu nebuvo taikus, nes jie mušė jį sutuoktinės akivaizdoje. Jis dėl kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą vairiose kūno vietose, nežymų sveikatos sutrikdymą, nepatogumus, nerimą dėl savo sveikatos būklės ateityje, galimybių dirbti, nesaugumo jausmą ne tik įvykio metu, bet ir vėliau ir ne tik dėl savęs, bet ir dėl artimųjų.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje priteisiama atlyginti žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, reiškiantis, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-511/2017).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į nuolat kintantį ekonominį valstybės gyvenimo lygį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Nagrinėjamoje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusioji R. Č. dėl kaltinamojo A. M. smurtinių veiksmų, sukėlusių jai fizinį skausmą, ir nukentėjusysis S. Č. dėl kaltinamojo A. M. smurtinių veiksmų, sukėlusių jam fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, patyrė neturtinę žalą, nekyla.

Nukentėjusiajam S. Č. buvo diagnozuotos poodinės kraujosruvos nugaros kairėje, kairiajame žaste, dešiniajame dilbyje, odos nubrozdinimai dešiniame kelyje, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į nusikalstama veika padarytus sužalojimus, jų lokaciją, galima pagrįstai teigti, kad pasekmes nukentėjusysis jautė kurį laiką, tačiau ne taip ilgai, kad nukentėjusysis negalėtų gyventi visaverčio gyvenimo, kurį gyveno iki įvykio. Bylos duomenimis buvo įrodyta, kad A. M. iš automobilio išlipusiam S. Č. sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas viešoje vietoje, kai aplink įvykio vietą buvo pašalinių asmenų, visa tai matė ir nukentėjusiojo žmona – nukentėjusioji R. Č., kuri bandė sutuoktinį apginti, A. M. smūgius nukentėjusiajam sudavė būdamas neblaivus, nukentėjusysis pajuto pažeminimą. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus, nesaugumo jausmą, baimę tiek įvykio metu, tiek ir kurį laiką po jo. Kita vertus, teismas nenustatė, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai sukėlė ilgalaikių ir negrįžtamų pasekmių, tokių įrodymų byloje nukentėjusysis nepateikė.

Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad A. M. nukentėjusįjį S. Č. bandžiusiai apginti R. Č., sugriebęs už kairės rankos ir ją suspaudęs, nustūmė ją į pakelės griovį. Pasak nukentėjusiosios, tokiais kaltinamojo veiksmais ji buvo pažeminta, po įvykio bijo tamsos, grįžusi namo po darbo bijo iš automobilio išlipti, bijo vairuoti tamsiu paros metu, ypač kai kažkas lenkia ar leidžia aplenkti, vis pradeda panikuoti. Ji negalėjo naktimis užmigti, gydytoja išrašė migdomųjų, į psichologus nesikreipė, stengiasi pati susitvarkyti, dabar jau yra geriau. Taigi, nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji taip pat patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nesaugumo jausmą, baimę tiek įvykio metu, tiek ir kurį laiką po jo. Išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turi būti visiškai tenkintas nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo, šioje byloje nėra.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeliamas fizinis skausmas. Teismų praktikoje, priteisiant neturtinę žalą nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo, viešosios tvarkos pažeidimo bylose, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 300 iki 3000 Eur.

Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo atliktų veiksmų intensyvumą, nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jų lokalizaciją, nukentėjusiajai sukeltą fizinį skausmą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (smurtas buvo panaudotas viešoje vietoje, nakties metu, įvykio vietoje buvo pašalinių asmenų, kurie buvo pažadinti vykstančio konflikto, tiek kaltinamasis, tiek pats nukentėjusysis buvo neblaivūs, nukentėjusioji buvo blaivi), į tai, kad dėl patirtų sužalojimų nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusieji jautė kurį laiką, o nukentėjusysis kurį laiką negalėjo dirbti, skirtingų nukentėjusiųjų ir kaltinamojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, į tai, kad kaltinamasis yra jauno, darbingo amžiaus, dirba ir gauna pajamas, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo S. Č. patirtą nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeltą fizinį skausmą, o nukentėjusiajai R. Č. už sukeltą fizinį skausmą, abiem nukentėjusiesiems sukeltus neigiamus dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 1000 Eur S. Č. ir 600 Eur R. Č.. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nukentėjusiesiems atlygino po 500 Eur neturtinės žalos (2 t., b. l. 114-115), nukentėjusiajam S. Č. iš kaltinamojo priteistinas 500 Eur, o nukentėjusiajai R. Č. – 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, t. y. kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas (netiesioginiai nuostoliai). Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti apskaičiuotos ir pagrįstos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, 2K-173/2013, 2K-152-303/2017, Nr. 2K-80-1073/2019, Nr. 2K-105-495/2021 ir kt.). Negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias nukentėjusysis praranda dėl sveikatos sužalojimo, tapęs visiškai ar iš dalies nedarbingas. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12/2005).

Tiek nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje, tiek nukentėjusysis teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis patyrė 1300 Eur turtinę žalą, nes negavo pajamų, kurias būtų uždirbęs dirbdamas įprastu grafiku ir krūviu (dirba ir šeštadieniais). Jis nuo 2004 m. dirba užsienyje, Švedijos įmonėje, įvykio metu buvo atostogose, po kurių nuo 2025 m. rugpjūčio 7 d. turėjo pradėti dirbti, tačiau dėl patirtų sužalojimų jis pradėjo dirbti tik 2025 m. rugpjūčio 18 d., t. y. nuo 2025 m. rugpjūčio 7 d. iki 2025 m. rugpjūčio 17 d. buvo nedarbingas, nedirbo 9 dienas. Dėl nedarbingumo nei Lietuvoje, nei Švedijoje nesikreipė, už nedirbtas 9 d. jis jokių išmokų nei Lietuvoje, nei Švedijoje negavo, tos 9 nedarbo dienos darbe buvo įformintos kaip nemokamos atostogos.

Nukentėjusysis teismui pateikė Švedijos darbdavio pasirašytas oficialias pažymas, kuriose darbdavio nurodyti duomenys ir atlikti skaičiavimai, vadovaujantis Švedijos įstatymais, ir kuriomis teismas neturi pagrindo netikėti. Iš byloje esančių nukentėjusiojo darbdavio pateiktų pažymų matyti, kad nukentėjusysis S. Č. nuo 2019 m. gegužės 1 d. dirba Švedijos įmonėje (duomenys neskelbtini)pagal neterminuotą darbo sutartį miško darbininku visu etatu. Nukentėjusysis 2025 m. liepos mėn. ir rugpjūčio mėn. iki įvykio buvo apmokamose ir neapmokamose atostogose, po atostogų turėjo pradėti dirbti 2025 m. rugpjūčio 7 d., bet jis pradėjo dirbti tik 2025 m. rugpjūčio 18 d. Dėl susiklosčiusios situacijos dėl įvykio Lietuvoje nuo 2025 m. rugpjūčio 7 d. iki 2025 m. rugpjūčio 17 d. įskaitytinai jam buvo suteiktos neapmokamos atostogos, jokių nedarbingumo išmokų tuo metu jis Švedijoje negavo (1 t., b. l. 153-155, 195; 3 t., b. l. 11, 16-19). Taigi, nukentėjusysis dėl jam padarytų kaltinamojo sužalojimų negalėjo dirbti 9 darbo dienas ir dėl to negavo pajamų, kurias galėjo gauti už darbinę veiklą įmonėje. Iš nukentėjusiojo darbovietės pateiktų pažymų matyti, kad, atskaičius mokesčius, S. Č. darbo užmokestis 2025 m. balandžio mėn. buvo 1445,09 SEK/per dieną; gegužės mėn. – 1625,42 SEK/per dieną, birželio mėn. – 1315,39 SEK/per dieną (3 t., b. l. 8-9).

Darbdavio pažymoje taip pat nurodyta, kad S. Č., nedirbęs nuo 2025 m. rugpjūčio 7 d. iki 2025 m. rugpjūčio 17 d., prarado 8568 SEK atskaičius mokesčius; ligos pašalpos mokėjimo atveju už pirmą ligos dieną nemokama, o už kitas 13 dienų apmoka įmonė. Nukentėjusysis paaiškino, kad ši darbdavio suma dėl negautų pajamų apskaičiuota, jei jis būtų gavęs ligos išmoką. Teismas šia darbdavio apskaičiuota suma nesivadovauja, nes skirtingai nei skaičiuojant standartines ligos pašalpas, nustatant negautas pajamas civilinėje teisėje vertinamas visiškas darbuotojo finansinis praradimas (visos negautos pajamos).

Taigi, vadovaujantis nukentėjusiojo darbovietės pateiktomis pažymomis, nukentėjusiojo vidutinis dienos darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra 1461,97 SEK ((1445,09 SEK/per dieną + 1625,42 SEK/per dieną + 1315,39 SEK/per dieną)/3). Nukentėjusysis nedirbo nuo 2025 m. rugpjūčio 7 d. iki 2025 m. rugpjūčio 17 d. įskaitytinai, t. y. 9 darbo dienas (įskaitant ir šeštadienius, nes nukentėjusysis dirba ir šeštadieniais, tą patvirtina ir darbdavio pateikti algalapiai), todėl nukentėjusiojo negautos pajamos sudaro 13 157,73 SEK (1461,97 SEK x 9 darbo dienos). Europos centrinio banko duomenimis, 2025 m. balandžio-birželio mėn. vidutinis euro ir Švedijos kronos (SEK) santykis buvo 1 Eur=10,96 SEK, todėl 13 157,73 SEK sudaro 1200,52 Eur. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad S. Č. aukščiau minimu laikotarpiu tapo nedarbingas ir negavo pajamų iš esmės būtent dėl kaltinamojo A. M. jo atžvilgiu padarytų neteisėtų veiksmų, kurie nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir jis dėl negalėjo dirbti miško darbininko pareigose, t. y. fizinio darbo. Dėl to nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies ir 1200,52 Eur negautos pajamos nukentėjusiajam priteistinos iš kaltinamojo A. M..

Kaltinamojo gynėja tiek teismo posėdžių metu, tiek baigiamųjų kalbu metu nurodė, kad nukentėjusysis nepagrįstai reikalauja iš kaltinamojo priteisti negautas pajamas, nes nukentėjusysis nesikreipė dėl nedarbingumo/ligos išmokos nei Lietuvoje, nei Švedijoje, nukentėjusysis piktnaudžiauja, norėdamas pasipelnyti ir teigdamas, kad jis buvo nedarbingas būtent 9 darbo dienas, tai patvirtinančių medicininių dokumentų nėra, darbdavio teikiamos pažymos yra neaiškios, nukentėjusysis siekė kuo ilgiau pasilikti Lietuvoje. Šie kaltinamojo gynėjos argumentai nepagrįsti, kaltinamojo gynėja jokių nukentėjusiojo nesąžiningumą patvirtinančių duomenų teismui nepateikė.

Priešingai, nei teigia kaltinamojo gynėja, nukentėjusiojo patirti sužalojimai yra patvirtinti ne tik paties nukentėjusiojo nuosekliais paaiškinimais tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, 2025 m. rugpjūčio 4 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedo – ir fotolentelės Nr. 1 duomenimis, 2025 m. rugpjūčio 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1738/2025(02), bet ir 2025 m. rugpjūčio 5 d. Raseinių ligoninės pirminio paciento būklės vertinimo skubiosios pagalbos skyriuje protokolo duomenimis, iš kurių matyti, kad nukentėjusiojo būklė išrašant – patenkinama, nukentėjusiajam dėl kaltinamojo padarytų sužalojimų buvo skirtas medikamentinis gydymas, rekomenduojama iki 5-8 min trukmės šalčio aplikacijos lokaliai 1-2 val. intervalais, pirmą-antrą parą po traumos, analgetikai (Ibuprofenas), gelis Diclac, po dviejų parų galimi judesiai ir apkrova iki skausmo ribos (1 t., b. l. 48-50). Nukentėjusiajam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 ,,Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“, nustatomas, kai sužalojimas ir (ar) susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus bendrojo dalyvumo. Taigi, šių byloje esančių įrodymų visuma patvirtina nukentėjusiojo paaiškinimus dėl jo negalėjimo dirbti laikotarpio trukmės ir neprieštarauja tiek medikų, tiek specialisto padarytoms išvadoms dėl nukentėjusiojo nedarbingumo. Teismo vidinį įsitikinimą nukentėjusiojo sąžiningumu sustiprina ir tai, kad nors įvykis įvyko 2025 m. rugpjūčio 4 d., nukentėjusysis į medikus kreipėsi 2025 m. rugpjūčio 5 d., tačiau negautų pajamų jis prašo priteisti tik nuo 2025 m. rugpjūčio 7 d., nes iki to laiko jis buvo nemokamose atostogose. Kaip jau buvo minėta anksčiau, teismas taip pat neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo iš darbdavio pateiktomis oficialiomis ir pasirašytomis pažymomis, susijusiomis su jo darbu ir darbo užmokesčiu. Tai, kad nukentėjusysis nesikreipė dėl nedarbingumo/ligos išmokos gavimo nei Lietuvoje, nei Švedijoje, kaltinamojo pareigos atlyginti nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą – negautas pajamas, nepaneigia, nes priešingu atveju, institucijos įgytų regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, t. y. kaltinamojo, taigi kaltinamasis bet kokiu atveju privalėtų atlyginti dėl jo neteisėtų veiksmų nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą. Kaip ir minėta, nagrinėjamu atveju, teismas neturi pagrindo abejoti, jog nukentėjusysis buvo nedarbingas jo nurodytą laikotarpį ir dėl kaltinamojo veiksmais padarytų sužalojimų negalėjo dirbti fizinio darbo, todėl nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis neprivalo atlyginti nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą – negautas pajamas. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo gynėja nepagrįstai negautų pajamų sumos apskaičiavimą sieja su nedarbingumo/ligos išmokos mokėjimo dydžiu, jei nukentėjusysis būtų kreipęsis į Lietuvos ar Švedijos institucijas, nes skirtingai nei skaičiuojant standartines ligos pašalpas, nustatant negautas pajamas vertinamas ir priteisiamas visiškas darbuotojo finansinis praradimas, šiuo atveju – visos negautos pajamos.

Iš pinigų pervedimo dokumento matyti, kad 2025 m. spalio 1 d. A. M. į Valstybinės ligonių kasos (toliau – VLK) sąskaitą pervedė 206,82 eurų žalos atlyginimui (1 t., b. l. 104-105). Iš 2025 m. spalio 7 d. VLK rašto dėl ieškinio atlyginimo matyti, kad VLK atsisako nuo pareikšto ieškinio ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-27547-25, nes 206,82 eurų žala, padaryta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, buvo visiškai atlyginta 2025 m. spalio 1 d. (1 t., b. l. 108). Esant tokioms aplinkybėms, bylos procesas dėl civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio nutrauktinas.

A. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 18-21). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

BPK 105 straipsnyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusieji pateikė byloje prašymus atlyginti jiems byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai ir vertimo išlaidoms apmokėti iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų. Abu nukentėjusiuosius byloje atstovavo advokatė R. K. ir nukentėjusieji advokatei už teisinių paslaugų teikimą ir atstovavimą sumokėjo po 500 Eur (1 t., b. l. 165). Nukentėjusioji patyrė 194,64 Eur vertimo išlaidų (1 t., b. l. 155-157, 166; 3 t., b. l. 14-15).

Nukentėjusiųjų pateiktos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos dokumentais, išlaidos susidarė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, dėl to nukentėjusieji buvo priversti siekti savo teisių gynybos teisme, versti dokumentus į lietuvių k. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo, atstovavimo apimtį ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, advokato aktyvumą teisiamųjų posėdžių metu, į tai, kad advokatė atstovavo du nukentėjusiuosius, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teikė procesinius dokumentus, teismas sprendžia, kad atstovavimo išlaidos yra proporcingos bylos apimčiai ir sudėtingumui, taip pat kaltinamojo turtinei padėčiai, kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirba, pripažįsta, kad iš kaltinamojo priteistina po 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nors nukentėjusiosios patirtos vertimo išlaidos iš esmės yra susijusios su jos sutuoktinio nukentėjusiojo teiktų dokumentų vertimu į valstybinę kalbą, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusieji yra sutuoktiniai, šeimos nariai, nukentėjusysis dirba Švedijoje, todėl logiška, kad nukentėjusiojo dokumentų vertimu į valstybinę kalbą Lietuvos Respublikoje rūpinosi ir iš šias išlaidas padengė nukentėjusioji. Atsižvelgiant į tai, šios išlaidos taip pat priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiajai.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro 2025 m. gruodžio 1 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo A. M. turtui – piniginėms lėšoms 8319 Eur sumai, esančioms AB ,,Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis, neišieškoma suma – 450 Eur, apribojimo pagrindas – civilinių ieškinių užtikrinimui, turto saugotojas – AB ,,Swedbank“ bankas, nuo 2025 m. gruodžio 1 d. iki 2026 m. kovo 1 d. (2 t., b. l. 38-41). Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. vasario 13 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paskirtas minėtu prokurorės nutarimu, pratęstas šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. kovo 1 d. (2 t., b. l. 133-134). Patenkinus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius kaltinamojo A. M. atžvilgiu iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas turi būti proporcingas priteistos žalos dydžiui, nukentėjusiesiems priteistų civilinių ieškinių užtikrinimui ir galimam priverstiniam žalos išieškojimo procesui, tikslinga laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti galioti, tačiau mažesnei sumai – 2995,16 Eur, iki nuosprendžio įvykdymo dėl priteistų civilinių ieškinių atlyginimo. Ši nuosprendžio dalis įsigalioja nuo jo priėmimo dienos, t. y. 2026 m. rugpjūčio 25 d. ir vykdytina nedelsiant. Apie priimtą sprendimą informuotinas Turto arešto registras.

Juodos spalvos mobilusis telefonas ,,Xiomi“, automobilis ,,Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo pirkimo-pardavimo sutartis pakvitavimais grąžinti A. M. (1 t., b. l. 61-82). Atsižvelgiant į tai, kad šių daiktų klausimas jau yra išspręstas, jų klausimas BPK tvarka nespręstinas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinis diskas su garso įrašais (saugomas prie bylos 1 t. galinio viršelio), paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9, 10 punktais, 72², 72⁵straipsniais, A. M. skirti baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šiuos įpareigojimus įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš A. M. nukentėjusiajam S. Č. 1200,52 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų penkiasdešimt du centus) turtinės žalos, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 500 Eur (penkis šimtus eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidoms padengti.

Priteisti iš A. M. nukentėjusiajai R. Č. 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 500 Eur (penkis šimtus eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidoms padengti, 194,64 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus šešiasdešimt keturis centus) vertimo išlaidų.

Bylos procesą dėl civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio nutraukti.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro 2025 m. gruodžio 1 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pratęstą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. vasario 13 d. nutartimi, A. M. turtui – piniginėms lėšoms 8319 Eur sumai, esančioms AB ,,Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis, neišieškoma suma – 450 Eur, apribojimo pagrindas – civilinių ieškinių užtikrinimui, turto saugotojas – AB ,,Swedbank“ bankas, palikti galioti, tačiau mažesnei sumai – 2995,16 Eur, iki nuosprendžio įvykdymo dėl A. M. atžvilgiu priteistų civilinių ieškinių atlyginimo. Ši nuosprendžio dalis įsigalioja nuo jo priėmimo dienos, t. y. 2026 m. rugpjūčio 25 d. ir vykdytina nedelsiant. Apie priimtą sprendimą informuotinas Turto arešto registras.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską su garso įrašais (saugomą prie bylos 1 t. galinio viršelio), palikti saugoti byloje.

Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.