Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, verčiasi individualia veikla, anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. R. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: 2026 m. birželio 11 d. 12.19 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARRK-0090, 2026 m. birželio 11 d. 12.20 val. jam nustatytas 2,15 promilių neblaivumas, 12.38 val. nustatytas 2,12 promilių neblaivumas, vairavo automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

T. R. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis T. R. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, savo elgesį vertino neigiamai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad važiavo namo iš Pakražančio kaime esančios parduotuvės neblaivus. Alkoholį vartojo pas draugą, gėrė alų. Už automobilio vairo sėdo, nes buvo bjaurus oras, labai apsvaigęs nesijautė. Sustabdę policijos pareigūnai, paprašė pasitikrinti blaivumą ir nustatė 2,12 promilės girtumą. Automobilis, kurį įsigijo už 300 Eur, priklauso jam. Su automobilio konfiskavimu sutinka. Neprisimena, kada įgijo teisę vairuoti. Prieš 15 metų yra vairavęs neblaivus. Tada buvo nustatytas 0,51 promilės girtumas, už tai buvo nubaustas administracine tvarka. Tuo metu buvo gavęs laikinas teises. Alkoholį vartoja retai, tik tam tikromis progomis. Paprastai išgėręs nevairuoja, tiesiog taip išėjo, kad tą ketvirtadienį alkoholį vartojo. Dirba su miško kirtimais, tą dieną nedirbo. Prašo mamą paskirti laiduotoja. Su mama santykiai geri, gyvena kartu, bendrauja įvairiais klausimais. Apie įvykį mamai papasakojo tą pačią dieną. Mama dirba pieno supirkėja. Su mama pasikalba apie gyvenimiškus dalykus.

Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja R. R. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Sūnus pats paskambino ir pasakė, kad vairavo neblaivus ir buvo sustabdytas. Kalbėjo su sūnumi apie jo poelgį. Aiškino, kad jis suklydo, kad tokia klaida jam gali brangiai kainuoti ir kad iš jos pasimokytų bei daugiau taip nebedarytų. Sūnus gyvena kartu, todėl kiekvieną dieną susitinka, pasikalba apie darbą ir apie viską. Kartais jis paklausia patarimo dėl darbo, sveikatos ar kitų gyvenimiškų klausimų, tų patarimų paklauso. Mano, kad sūnus neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Namuose per šventes ar gimtadienius išgeria, kartais savaitgaliais, kai atvažiuoja draugai ar giminės. O šiaip iš darbo grįžta blaivus. Nežino, kas jam tą kartą atsitiko. Supranta, kad bus atsakinga už sūnaus poelgius ir nori tokią atsakomybę prisiimti. Prašo taikyti laidavimą be užstato, nes dirba tik 0,5 etato, ūkis yra nedidelis, todėl pajamų nėra daug.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamasis nėra kaltinamas padarius labai sunkų nusikaltimą, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, ir kaltinamojo gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis.

Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. birželio 12 d. įtariamasis T. R. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir nurodė, kad B kategorijos vairuotojo pažymėjimą įgijo maždaug 2009 m. Anksčiau dėl pažeidimų vairuotojo pažymėjimo nėra praradęs. Automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinio numerio nepamena, nusipirko maždaug prieš du metus už 600 Eur. Jį įregistravo savo vardu, automobilis priklauso jam, pats juo ir naudojasi. 2026 m. birželio 11 d. rytą automobiliu iš namų, (duomenys neskelbtini), nuvyko į Pakražančio kaime esančią parduotuvę nusipirkti alaus. Buvo maždaug po 10 val. Nusipirko 5 butelius alaus po 0,5 l talpos, 5 laipsnių stiprumo. Alų gėrė su draugu R.. Pats iš viso išgėrė 6 butelius alaus, nes dar vieną butelį davė draugas. Alų abu gėrė jo (T. R.) automobilyje Pakražančio kaime. Gėrė vien tik alų. Iš vakaro taip pat buvo išgėręs šiek tiek alaus. Apie 12 val. nuo Pakražančio kaime esančios parduotuvės važiavo link draugo R. namų, esančių (duomenys neskelbtini). Vairuodamas jautėsi šiek tiek apsvaigęs. Važiuojant (duomenys neskelbtini), gatvės nežino, buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie alkotesteriu patikrinę girtumą pirmu pūtimu nustatė 2,15 promilių, po 15 min. antru tikrinimu – 2,12 promilių girtumą. Su nustatytu girtumu sutiko, neginčijo. Prieš 15 metų yra kartą vairavęs neblaivus, tuo metu turėjo laikiną vairuotojo pažymėjimą. Žino, kad dėl tokio elgesio numatyta baudžiamoji atsakomybė (b. l. 75-77).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2026 m. birželio 11 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-04408-26 matyti, kad 2026 m. birželio 11 d. apie 12.19 val. (duomenys neskelbtini), patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Bendraujant su vairuotoju, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARRK-0090, patikros Nr. 2431136, galioja iki 2026 m. liepos 22 d., paklaida 1,7 proc., 12.20 val. nustatytas 2,15 promilių, 12.38 val. – 2,12 promilių girtumas. Iš pateikto galiojančio vairuotojo pažymėjimo nustatyta, kad automobilį vairavo T. R., gim. (duomenys neskelbtini), automobilio dokumentai tvarkingi. T. R. nurodė, kad apie 11 val. gėrė alų. Vairuotojas su nustatytu neblaivumu ir pažeidimu sutiko, neginčijo. Įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota, automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 1-14).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2026 m. birželio 11 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolų ir jo priedų – fotolentelių Nr. 1 matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), ties namu, pažymėtu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje ant asfalto, priekiu į (duomenys neskelbtini), galu į kelią A12 stovi automobilis „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ant automobilio kėbulo yra įvairūs įbrėžimai įlenkimai, korozija, prietaisų skydelyje nurodyta 316 688 km, ant statramsčio užrašytas VIN kodas (duomenys neskelbtini), bagažinėje yra įvairių daiktų. Ant automobilio galinių sėdynių yra įvairių plastikinių butelių. Automobilio kairėje pusėje yra gyvenamieji namai, dešinėje pusėje – parkelis. Įvykio vieta ir automobilis apžiūrėti, fotografuoti, automobilis nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 15-22).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2026 m. birželio 11 d. neblaivumo nustatymo akto ir tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių matyti, kad alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARRK-0090, patikros Nr. 2431136, T. R. 2026 m. birželio 11 d. pirmu tikrinimu 12.20 val. buvo nustatytas 2,15 promilių, antru tikrinimu 12.38 val. – 2,12 promilių neblaivumas. T. R. pareigūnams nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 2 val. (b. l. 32-38).

AB „Regitra“ duomenimis automobilio „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra T. R. (b. l. 42). VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „Renault Scenic“ 1.9 dTi, gamybos metai – 2001, kaina Lietuvoje su PVM 2026 m. birželio mėnesį buvo 740 Eur (b. l. 45).

Iš Vairuotojų registro išrašo matyti, kad T. R. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę vairuoti AM, B ir B1 kategorijos transporto priemones (b. l. 49).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog T. R. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė jam 2,12 promilių neblaivumą. Taigi, byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino T. R. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, t. y. gėrė alų, po to vairavo automobilį. Tai, jog T. R. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – 2026 m. birželio 11 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 2026 m. birželio 11 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, 2026 m. birželio 11 d. tarnybinis pranešimas dėl įvykio, 2026 m. birželio 11 d. d. įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolai ir jų priedai – fotolentelės Nr. 1, 2026 m. birželio 11 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Taigi, darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tyčia, t. y. suvokė, jog vairuoja transporto priemonę, būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad T. R. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: 2026 m. birželio 11 d. 12.19 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARRK-0090, 2026 m. birželio 11 d. 12.20 val. jam nustatytas 2,15 promilių neblaivumas, 12.38 val. nustatytas 2,12 promilių neblaivumas, vairavo automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad T. R. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo T. R. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų T. R. taikymo

Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis T. R. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tiek laiduotoja jo motina R. R. prašė T. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir jį perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato (b. l. 129-133).

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti T. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. T. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis T. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad jo gailėjimasis nėra deklaratyvus, jis akivaizdus iš jos elgesio viso baudžiamojo proceso metu. Byloje nėra pareikšta jokio civilinio ieškinio (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta dar viena aplinkybė, kurią turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos. Kaltinamasis T. R. anksčiau nėra teistas, jo atžvilgiu daugiau pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra (b. l. 92), administracine tvarka 5 m. laikotarpiu nebaustas (b. l. 94), verčiasi individualia veikla (b. l. 96-99), duomenų apie jo gydymą psichiatrijos ligoninėje, priklausomybės ligų centre byloje nėra. Nors iš LITEKO duomenų matyti, kad kaltinamasis 2011 m. buvo baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam, tačiau bauda sumokėta, nuobauda nebegaliojanti, įvykis įvyko prieš 15 metų ir po to kaltinamasis ilgą laiką naujų teisės pažeidimų, susijusių su vairavimu neblaiviam, nepadarė. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisiamojo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kaip netinkamą poelgį, iš jo elgesio teismo posėdyje matyti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, tai nėra būdingas elgesys šiam asmeniui, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis T. R. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad visų bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teismo posėdyje neprieštaravo ir prokurorė.

BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011).

Nagrinėjamu atveju atleisti T. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo motina R. R.. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog R. R. anksčiau neteista (b. l. 143-144, 148), administracine tvarka bausta vieną kartą už prekių, paslaugų, žaliavų kokybės ir saugos reikalavimų pažeidimą, paskirtą baudą sumokėjusi, nuo 2023 m. sausio 1 d. iki šiol dirba (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu R. R. paaiškino, kad nori būti laiduotoja, nes jos sūnus turi pasimokyti iš klaidų, kurias padarė, jis jų daugiau nebedarys ir suvokė, kad blogai padarė. Po įvykio kalbėjosi su sūnumi. Su sūnumi santykiai geri, gyvena kartu, bendrauja kasdien, sutaria. Žino, kad, kaip laiduotoja, yra įsipareigojusi užtikrinti, kad daugiau tokių nusikalstamų veikų neįvyktų. Ji dažnai kalbasi su sūnumi, pataria jam įvairiais klausimais ir sūnus į jos patarimus atsižvelgia.

Kaip matyti iš teismo posėdžio metu duotų R. R. paaiškinimų, ji rūpinasi sūnaus ateitimi, juo pasitiki, už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų. Pačio kaltinamojo teigimu, jo ir mamos santykiai geri. Mama yra jam artimas žmogus. Būtent jai iš karto pranešė apie šitą įvykį, apie tai su ja kalbėjo. Teismo posėdžio metu buvo matyti jų šeimyniški, geri santykiai, noras rūpintis vienas kitu. Teismas sprendžia, kad R. R. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad R. R. ir T. R. bendravimo ryšys yra tvirtas ir pastovus, kartu gyvena, nuolat bendrauja, R. R. užtikrino, kad tai, kas įvyko, buvo vienkartinis įvykis ir ateityje nebepasikartos, todėl tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę už sūnų yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas. Todėl pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja R. R. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimas jo aplinkos žmogus (BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant T. R. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį T. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį motinos R. R. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių T. R. taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, T. R. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 2,12 promilių etilo alkoholio koncentracija. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad T. R. vairavo, kai jam nustatytas 2,12 promilių etilo alkoholio koncentracija, praeityje neteistas, savo kaltę pripažino tiek teismo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu, nuoširdžiai gailėjosi, spręstina, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2026 m. birželio 12 d. (b. l. 82-85). Apie priimtą sprendimą praneština AB „Regitra“.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

Šiuo atveju teismas pažymi, kad svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam T. R., iš bylos medžiagos matyti, kad iš esmės nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad T. R. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad transporto priemonės vairavimas, padarant eismo įvykį, ir alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo T. R. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis T. R. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios transporto priemonės vertė Lietuvoje su PVM – 740 eurų (b. l. 45), t. y. vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė, nes kaltinamasis padarė pavojingą nusikalstamą veiką ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėtos transporto priemonės savininkas yra pats T. R.. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo T. R. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad T. R. priklausančio automobilio „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus transporto priemonių vairavimą neblaiviam, kai nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nepatirs padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, nes jam neskiriama bausmė, neatsiras teistumas. Taigi, nėra pagrindo minėto automobilio konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuojamas T. R. priklausantis turtas – automobilis „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

Teismas, įvertinęs T. R. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos įvykdymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, mano, kad teisingam atsakomybės realizavimui, tinkamam pasekmių įvertinimui ir būtinam teisingumo pricipo įgyvendinimui, kaltinamajam skirtina BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šią priemonę įvykdant per 9 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 72⁵ straipsnis).

Kaltinamajam T. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 78-91). Kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas T. R. vardu (saugomas šioje byloje prie galinio bylos viršelio prisegtame voke), perduotinas saugoti AB ,,Regitra“ (BPK 139 straipsnio 1 dalis). Kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti, specialiosios teisės sustabdymas panaikintinas (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis T. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2026 m. birželio 11 d. 12.48 val. iki 2026 m. birželio 12 d. 10 val. (b. l. 57-64).

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį T. R., yra 106,25 Eur (b. l. 126). Šioje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 str. 1 d. 9 p.). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinis diskas su body kamerų įrašais (saugomas šioje byloje prie bylos galinio viršelio prisegtame voke), paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Byloje nepareikštas civilinis ieškinys. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–4 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą T. R. nutraukti.

Paskirti T. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2026 m. birželio 12 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

T. R. išaiškinti, kad už šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti T. R. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti T. R. priklausantį turtą – automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, T. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šią priemonę įvykdant per 9 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. R. vardu (saugomą šioje byloje prie galinio bylos viršelio prisegtame voke), perduoti saugoti AB ,,Regitra“.

T. R. paskirtą kardomąją priemonę specialiosios teisės sustabdymą palikti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti, specialiosios teisės sustabdymą panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą T. R., iš T. R. nepriteisti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską su body kamerų įrašais (saugomą šioje byloje prie bylos galinio viršelio prisegtame voke), palikti saugoti byloje.

Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.