Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

3. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šiuo metu ieškovė augina šalių nepilnamečius vaikus. Ji su vaikais gyvena pažįstamai moteriai priklausančiame name. Nuomos mokėti nereikia, tik apmoka sąskaitas už vandenį, elektrą. Name du gyvenamieji kambariai, nedidelė virtuvė, prieškambaris, taip pat vonios ir tualeto kambarys. Taip pat yra ir dar vienas kambarys, tačiau sąlygos gyventi šeimai nėra tinkamos (kiauras stogas). Šeimos namuose įrengti patogumai, vandentiekio ir nuotekų sistemos. Šeimos namuose yra lovos, spintos, stalas, kiti būtinieji baldai ir vaikams skirti daiktai. Vaikams siekiama sudaryti sąlygas augti, ugdytis, žaisti ir ilsėtis.

3.1. Apsilankymo metu ieškovė nurodė, jog tarp jos ir vaikų tėvo ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra. Kuomet ji su vaikų tėvu buvo pas juristą, vyriškis nurodė sutinkantis teikti kiekvienam vaikui po 200,00 Eur dydžio išlaikymą kiekvieną mėnesį. Nors jie kartu nebegyvena jau 8 mėnesius, tačiau tėvas nė karto neprisidėjo pinigais prie vaikų išlaikymo. Vieną kartą žiemos metu atvežė briketų, kurių šeimos namus šildyti užteko vienai savaitei. Nuo tada, kai nebegyvena su atsakovu, jis vaikus kartais pasiimdavo pas save, tačiau tai truko vos porą mėnesių. Dabar jis vaikų į savo namus nepasiima, neišsako pageidavimo intensyviai su jais matytis. Tačiau jis kartais vaikus aplanko jų gyvenamojoje vietoje, kartais motina su vaikais nuvyksta į tėvo gyvenamąją vietą.

3.2. Specialistams nepavyko susitikti su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje. Paminėtina, kad atsakovo kiemo aplinka itin netvarkinga.

3.3. Šalių nepilnametė dukra K. S. mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, mergaitei nustatyti (duomenys neskelbtini) poreikiai, teikiama logopedo, specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo, psichologo pagalba. G. S. ugdomas (duomenys neskelbtini), jam nustatyti (duomenys neskelbtini) poreikiai, ugdymo įstaigoje teikiama logopedo, specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo pagalba. Su (duomenys neskelbtini) mokytoja bendrauja mama. Tėtis įstaigoje buvo tik pirmąją rugsėjo mėnesio savaitę, po to tėtis nebendravo su grupės mokytoja. V. S. nuo 2025 m. lapkričio 17 d. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini). R. S. taip pat nuo 2025 m. lapkričio 17 d. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini). Šalių dukra R. S. ugdymo įstaigos nelanko, ją prižiūri ieškovė.

3.4. Ieškovės ir atsakovo šeima į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, įrašyta nebuvo. Ieškovės ir atsakovo šeimai atvejo vadybos procesas buvo taikomas nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki 2024 m. sausio 2 d., nuo 2024 m. rugpjūčio 28 d. iki 2025 m. kovo 27 d., nuo 2025 m. rugsėjo 17 d. ir taikoma iki šiol. Tarnyboje buvo gautų pranešimų ir vertinant vaikų situacijas, nustatyti jų teisių pažeidimai. 2025 m. rugsėjo 24 d. atlikus pirminį ieškovės šeimos poreikių pagalbai vertinimą, nustatyti socialinės rizikos veiksniai, todėl šeimai pradėta teikti kompleksinė pagalba. 2026 m. kovo 30 d. vykusiame atvejo nagrinėjimo posėdyje, buvo peržiūrėtas atsakovo šeimos pagalbos planas ir nuspręsta tęsti atvejo vadybos procesą. Nustatyta, kad vaikų tėvas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, nepalaiko nuoseklaus ryšio su vaikais, nesidomi jų kasdieniu gyvenimu, sveikata bei ugdymu, neprisideda prie jų išlaikymo, užfiksuotas atvejis, kai vaikams viešint tėvo namuose, jis vartojo alkoholinius gėrimus.

3.5. Ieškovė, motyvuojama ir padedama socialinių darbuotojų, siekia rūpintis šalių nepilnamečiais vaikais, jų ugdymu, sveikatos priežiūra, stengiasi sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas. Šalių vaikai dėl sveikatos sutrikimų ((duomenys neskelbtini)) bei itin mažo amžiaus ((duomenys neskelbtini)) savo nuomonės dėl šio ieškinyje reiškiamo reikalavimo neišsakė. Tuo tarpu atsakovas nusišalinęs nuo vaikų priežiūros, jų nelanko, jais nesidomi, neprisideda prie vaikų išlaikymo. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog K. S., G. S., V. S., R. S. ir R. S. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka šių vaikų interesus.

3.6. Iki išvados pateikimo teismui dienos, Tarnyboje nebuvo gauta informacijos, jog tarp šalių būtų kilę konfliktinių situacijų būtent dėl bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais. Nesant duomenų, kad tėvo bendravimas su vaikais šiuo metu kenktų jų interesams, Tarnybos vertinimu, tai, jog ieškovė prašo nustatyti atsakovo ir vaikų tarpusavio bendravimo tvarką, neprieštarauja K. S., G. S., V. S., R. S. ir R. S. interesams.

3.7. Tačiau, tarnybos nuomone, ne visi ieškovės reikalavimai atitinka šalių vaikų interesus. Ieškovė prašo nustatyti, jog atsakovas su vaikais bendrauja kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį, pradedant pirmu savaitgaliu nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val., pasiimdamas vaikus pas save. Tarnybos vertinimu, tenkinus šį ieškovės reikalavimą, tuo atveju, jei mėnuo turi 5 savaitgalius (pvz., 2026 m. rugpjūčio mėnuo), vaikai ne po lygiai laiko savaitgaliais praleistų su kiekvienu iš tėvų. Taip pat kiltų neaiškumų kaip įgyvendinti šią tvarką, jei pirmasis mėnesio savaitgalis prasideda šeštadienį arba sekmadienį (pvz., 2026 m. lapkričio mėn.).

3.8. Tik asmuo, nuolat gyvenantis su vaiku bei jį auginantis, kiekvieną dieną tenkinantis kasdienius vaiko poreikius, geriausiai žino koks išlaikymo dydis yra reikalingas. Nors ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė preliminaraus šalių vaikų poreikiams tenkinti skirtų išlaidų sąrašo, Tarnyba neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais dėl šalių vaikų poreikių apimties. Todėl atsižvelgiant į tai, kad vaikams išlaikyti skiriama suma neturėtų apsiriboti tik minimalių ir fiziologinių vaikų poreikių tenkinimo užtikrinimu, darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka nepilnamečių K. S., G. S., V. S., R. S. ir R. S. teises ir geriausius interesus.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad tėvas vaikams iš viso neteikia jokio išlaikymo. Ieškovė pati namuose augino vaikus, negalėjo dirbti, kiek valstybė moka pinigų, kokią gauna socialinę pašalpą, tiek iš tos sumos stengiamasi pragyventi. Ieškovė su atsakovu pradėjo gyventi daugiau nei prieš devynis metus, gimė vaikai, šiai dienai vyriausia yra K., toliau G., V., R. ir R.. Praeiti metai buvo labai sudėtingi, kadangi atsakovas neišniro iš alkoholizmo liūno, vaikams neskyrė jokio dėmesio, nebeįmanoma buvo gyventi, šeimoje vyko konfliktai. Tėvas skiria vaikams nulį dėmesio, vaikai visiškai nerūpi, jeigu būtų buvęs anksčiau priteistas išlaikymas, galėjo būti iškelta ir baudžiamojo byla. Ieškovė norėtų dokumentus sutvarkyti oficialiai, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja. Kaip matyti iš išvados, moteris dėjo pastangas, kad buitis būtų saugesnė. Atsakovo namuose gyvena jo tėvai, kurie taip pat yra stikliuko mėgėjai. Jeigu atsakovas pasiima vaikus, vaikai laksto neprižiūrėti. Atsakovas su savo tėvais taip pat vartoja alkoholį. Prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti pas mamą. Tėvas nesidomi vaikais, nebendrauja, tačiau tokia tėvų pareiga vienoda. Ieškovė turi norą, kad atsakovas bent kas antrą savaitgalį pasiimtų vaikus. Pradedant kiekvieno mėnesio pirmu savaitgaliu, toliau eina kas antras savaitgalis. Vaikai turi būti pas tėvą prižiūrėti. Norėtų, kad per savo atostogas atsakovas pasiimtų vaikus. Dėl švenčių, jeigu atsakovas prašytų per šventas pasiimti vaikus, ieškovė sako, kad visada duos, kad pasiimtų. Prašo nustatyti bendravimo tvarką tokią, kaip prašo ieškovė. Moteris šiuo metu ieškosi darbo, jai vienai labai sudėtinga išlaikyti vaikus. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad prisideda prie vaikų išlaikymo. Ieškovas per mėnesį uždirbdavo apie 1 500,00 Eur, tai pakankama suma, iš kurios galėtų išlaikyti vaikus. Atsakovas vaikams yra nupirkęs saldainių ir traškučių. Mano, kad vaikų teisės yra prioritetinės ir mamos prašymas yra priteisti išlaikymo įsiskolinimą, paskaičiuotą 2025 m. rugsėjo 25 d. Prašoma priteisti kiekvienam vaikui praktiškai minimalią sumą, ją indeksuoti, pervesti į ieškovės asmeninę sąskaitą. Kai vaikai gimsta, tėvai užmiršta, kad yra tėvai. Tėvas mano, kad valstybė išlaikys vaikus. Dėl taikaus susitarimo, ieškovė nebendravo su atsakovu iki pat ryto, pasakė, kad baigė tėvystės kursus, lankosi pas psichologą. Atsakovas išėjęs iš posėdžio nutraukė ryšius. Vaikai nekalti, kad tėvas taip neatsakingai elgiasi, prašo ieškinį tenkinti pilnai.

5. Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, atsižvelgiant į tai, kad ją atstovauja advokatė, ieškovė dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, byla nagrinėjama ieškovei nedalyvaujant.

6. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, dalyvavo parengiamajame posėdyje, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje palaikė pateiktą išvadą. Papildomai pažymėjo, kad atstovai lankėsi šalių gyvenamosiose vietose. Ieškovė stengiasi užtikrinti vaikams gyvenamosios vietos sąlygas, kyla klausimas, ar atsakovo gyvenamojoje vietoje vaikams saugu. Vaikai lanko ugdymo įstaigas, ieškovė bendradarbiauja su pedagogais. Pranešimų po rašytinės išvados pateikimo, skyriuje nebuvo gauta. Ieškovė su socialiniais darbuotojais bendradarbiauja, taip pat su atvejo vadybininkais. Atsakovas su specialistais nebendradarbiauja, neatsiliepia, telefonas būna išjungtas, vaikų ugdymo procesu nesidomi. Nėra keista, kad nebendradarbiavo su atstove, nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų. Tėvystės įgūdžių jis taip pat stokoja. Dėl bendravimo tvarkos, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovas nesidomi vaikais, pats reikalavimas atitinka vaikų interesus.

8. Byloje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų K. S., gimusios (duomenys neskelbtini), G. S., gimusio (duomenys neskelbtini), V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), R. S., gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė R. G., gimusi (duomenys neskelbtini), tėvas atsakovas O. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Šiuo metu nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su motina R. G..

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje numatyta, kad jei tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų.

10. Nagrinėjamos bylos duomenimis, ieškovė su vaikais gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso ieškovės pažįstamai. Nuomos ieškovei mokėti nereikia, reikia tik apmokėti už komunalinius patarnavimus. Namas yra dviejų kambarių, su patogumais, namuose yra vaikams skirti daiktai ir baldai. Motinos gyvenamojoje vietoje vaikams yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos augti, vystytis, vaikų poreikiams tenkinti. Pateiktoje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje sutinkama, kad šalių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, nurodyta, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų vaikų interesus. Šių aplinkybių visuma suteikia pagrindą spręsti, kad ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiais šalių vaikais, užtikrina geras gyvenimo sąlygas, saugią aplinką, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.

11. Atkreiptinas dėmesys, jog tėvas, negyvenantis kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-4 dalys). Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

14. Ieškovė prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 1) atsakovas bendrauja su savo vaikais kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį pradedant pirmu savaitgaliu, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val., pasiimdamas vaikus pas save, 2) atsakovas savo atostogų laike vaikus pasiima pas save 14 d., 3) dėl bendravimo laiko švenčių dienomis abu vaikų tėvai susiderina tarpusavyje, 4) vaikų ir tėvo bendravimas telekomunikacijų pagalba nenustatomas ir bendraujama pagal galimybes.

16. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktas bendravimo su vaikais tvarkos variantas leidžia atsakovui dalyvauti vaikų gyvenime, užtikrina vaikų ir tėvo emocinio ryšio palaikymą, tėvo teisės bei pareigos bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant bei vaikų teisės tiesiogiai bendrauti su tėvu tinkamą įgyvendinimą. Atsakovas dėl ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos sąlygų prieštaravimų nepateikė, tuo tarpu ieškovė bylos duomenimis neketina riboti vaikų bendravimo su tėvu. Esant tokioms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tenkintinas, nustatytina ieškovės ieškinyje siūloma bendravimo tvarka (CK 3.170 straipsnio 3, 4 dalys). Kita vertus, Tarnyba išvadoje nurodė, kad dėl bendravimo tvarkos sąlygos, jog atsakovas bendrauja su savo vaikais kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį pradedant pirmu savaitgaliu, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val., pasiimdamas vaikus pas save, gali kilti neaiškumų. Todėl ši bendravimo tvarkos nuostata tikslintina, nustatant, kad atsakovas bendrauja su savo vaikais kas antrą savaitgalį, pradedant pirmu savaitgaliu po sprendimo įsiteisėjimo, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val., pasiimdamas vaikus pas save. Pasikeitus aplinkybėms, tarp šalių kilus nesutarimams dėl bendravimo su vaikais, bendravimo tvarka gali būti patikslinta.

17. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaiko išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2026 m. balandžio 25 d. iki vaikų pilnametystės.

18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei jį prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiui vaikui negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, todėl tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

19. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.