Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (suinteresuotų asmenų) O. Š. ir I. Š. (I. Š.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės SEB bankas prašymą suinteresuotiems asmenims O. Š., I. Š. (I. Š.), antstolei B. T., dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Atskiruoju skundu apeliantai (suinteresuoti asmenys) O. Š. ir I. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje e2VP-6723-949/2026 ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, sustabdyti antstolės B. T. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2VP-6723-949/2026 ir priimtas procesinis sprendimas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė santuokos liudijimo kopiją, O. Š. pažymų apie pajamų mokestį nuo su darbo santykiais susijusių pajamų išrašus, O. Š. darbo sutartį, I. Š. pažymą apie asmens draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, testamento išrašą, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, dovanojimo sutartis, žemės sklypo planą, medicininį mirties liudijimą, VĮ „Registrų centras“ pažymą apie O. Š. ir I. Š. Lietuvos Respublikoje turimą nekilnojamąjį turtą, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus, VĮ „Registrų centras“ pažymas apie O. Š. ir I. Š. vardu registruotas individualias įmones, apie O. Š. asmens duomenis, VĮ „Regitra“ duomenis apie apeliantų vardu registruotas transporto priemones, kredito sutartį, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartį, antstolės B. T. 2012 m. lapkričio 7 d. patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo, AB SEB banko pranešimą ir pažymą antstolei, Antstolių sistemos išrašą apie iš O. Š. ir I. Š. vykdomus išieškojimus, antstolės B. T. 2026 m. sausio 16 d. patvarkymą dėl skolininko turto dalies nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini), Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pažymą, patvirtinančią, kad apeliantai nėra registruoti Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre, pranešimą AB SEB bankui dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 12 d. nutartį, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 4 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti apeliantų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 4 d. nutarties, prašymą antstolei dėl turto arešto panaikinimo.

Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Apeliacinės instancijos teismas vertinimu, apeliantų teikiami rašytiniai įrodymai (santuokos liudijimo kopija, O. Š. pažymos apie pajamų mokestį nuo su darbo santykiais susijusių pajamų išrašus, O. Š. darbo sutartis, I. Š. pažyma apie asmens draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, testamento išrašas, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, dovanojimo sutartys, žemės sklypo planas, medicininis mirties liudijimas, VĮ „Registrų centras“ pažyma apie O. Š. ir I. Š. Lietuvos Respublikoje turimą nekilnojamąjį turtą, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai, VĮ „Registrų centras“ pažymos apie O. Š. ir I. Š. vardu registruotas individualias įmones, apie O. Š. asmens duomenis, kredito sutartis, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, antstolės B. T. 2012 m. lapkričio 7 d. patvarkymas dėl išieškotų lėšų paskirstymo, AB SEB banko pranešimas ir pažyma antstolei, Antstolių sistemos išrašas apie iš O. Š. ir I. Š. vykdomus išieškojimus, Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pažyma, pranešimas AB SEB bankui dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, atskirasis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 4 d. nutarties, prašymas antstolei dėl turto arešto panaikinimo) neturi teisinės reikšmės sprendžiamu klausimu, todėl minėtus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti.

Antstolės B. T. 2026 m. sausio 16 d. patvarkymas dėl skolininko turto dalies nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) jau yra pateiktas nagrinėjamoje byloje, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 12 d. nutartis, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 4 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti apeliantų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, yra pasiekiamos Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO), todėl šiuos rašytinius įrodymus taip pat atsisakoma priimti.

VĮ „Regitra“ duomenys apie apeliantų vardu registruotas transporto priemones yra laikytini kaip turintys reikšmės sprendžiamam klausimui, todėl apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertina su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl vykdomosios bylos stabdymo

Apeliantai atskiruoju skundu prašo sustabdyti antstolės B. T. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimtas sprendimas.

Pirmosios instancijos teismas, 2026 m. balandžio 4 d. nutartimi išsprendęs atskirojo skundo priėmimo klausimą, apeliantų prašymo dėl išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymo netenkino, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantų prašymo stabdyti vykdomąją bylą nepasisako.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su apeliantų argumentais, pažymi, kad antstolės B. T. kontoroje yra pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko I. Š. išieškotojo AB SEB bankas naudai pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-4128-144/2011. 2026 m. sausio 16 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas: santuokos metu įgyta ir skolininko sutuoktinės O. Š. vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esamos / būsimos piniginės lėšos skolininko sutuoktinės vardu atidarytose banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančiose AB Swedbank banke. 2026 m. sausio 16 d. antstolės patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) I. Š. ir jo sutuoktinei O. Š. buvo pateiktas siūlymas pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Neįgyvendinus siūlymo, antstolė išieškotojai AB SEB bankas pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Apeliantams argumentuojant, kad jie abu kartu negyvena, neveda bendro ūkio jau daugelį metų, gyvena skirtingose gyvenamosiose vietose, pažymėtina, jog CPK 666 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, koks turtas ir pajamos pripažįstami bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. Preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Svarbu ir tai, kad CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal kurį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Vertinant apeliantų argumentus, kad jie siekia nutraukti santuoką bendru sutikimu, apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 4 d. nutartimi apeliantų O. Š. ir I. Š. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinio bendru sutikimu atsisakyta priimti, teismui nurodžius, jog jų santuoka nutrauktina notarine tvarka. Apeliantams šioje byloje pateikus atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 14 d. nutartimi apeliantų atskirąjį skundą atmetė ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 4 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi, kaip matyti, apeliantų prašymas dėl santuokos nutraukimo teisme nebuvo priimtas, o šio atskirojo skundo nagrinėjimo metu duomenų apie santuokos nutraukimą notarine tvarka apeliantai nepateikė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad šalių santuoka yra nutraukta ir bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pasibaigusi ir (CK 3.100 straipsnis). Akcentuotina ir tai, kad nėra duomenų apie apeliantų vedybų ar povedybinės sutarčių sudarymą, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, o apeliantų argumentai apie tai, kad neveda bendro ūkio ilgą laiką nėra teisiškai reikšmingi.

Apeliantai atskirajame skunde taip pat nurodė, kad apeliantė O. Š. gyvena Vokietijoje, yra dirbanti, I. Š. taip pat periodiškai dirba užsienyje, nebūna Lietuvoje, todėl nebuvo tinkamai informuoti apie gautą AB SEB bankas prašymą teisme, suteikiant galimybę pateikti atsiliepimą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 593 straipsnio 3 dalis numato, kad pareiškimai teismo vykdymo proceso metu nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. CPK imperatyviai nenustato apie tokio pobūdžio bylų nagrinėjimą pranešti suinteresuotiems asmenims, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į bylos pobūdį ir į tai, kokias teisines pasekmes teismo sprendimas sukels asmeniui, kuris nėra informuotas apie pradėtą teismo procesą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiškimą klausimu, kylančiu iš vykdymo proceso, nagrinėjantis teismas turi CPK 593 straipsnyje įtvirtintą diskreciją spręsti dėl proceso formos; teismas turi nagrinėti bylą žodiniame posėdyje, kai tai būtina reikšmingoms bylos aplinkybėms išaiškinti, o rašytinis procesas tam nepakankamas; bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka gali būti pripažintas proceso teisės pažeidimu, sudarančiu pagrindą panaikinti teismo sprendimą, kai tai atitinka CPK 329 straipsnyje įtvirtiną esminio proceso teisės normų pažeidimo kriterijų – jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-469/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apie posėdžio vietą ir laiką teismas šalis informavo teismo pranešimu apie posėdį viešai paskelbiant specialiame internetiniame tinklapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis jam suteikta diskrecijos teise, suinteresuotiems asmenims nepranešė apie gautą prašymą, nenustatė termino atsiliepimams pateikti bei sprendė, kad pateiktų rašytinių įrodymų pakanka tinkamam bylos išnagrinėjimui rašytinio proceso tvarka, todėl nėra pagrindo išvadai, kad buvo pažeistos suinteresuotų asmenų procesinės teisės, įvertinant ir tai, kad apie vykdymo veiksmus tiek O. Š., tiek I. Š. yra žinoma.

Apeliantai, be kita ko, akcentuoja, kad O. Š. nėra kredito gavėja ar laiduotoja ir niekaip nėra susijusi su šiuo sandoriu, antstolės B. T. kontoroje vykdomas išieškojimas, yra asmeninis I. Š. įsiskolinimas.

Pažymėtina, kad sutuoktinių prievolės gali būti tiek asmeninės, tiek bendros (bendros – dalinės arba solidariosios). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi, išieškojimas pagal sutuoktinio asmenines prievoles iš esmės gali būti nukreiptas ir į skolininko dalį bendrame turte.

Bylos duomenimis nustatyta, jog buvo areštuotas skolininko sutuoktinei mokamas darbo užmokestis bei sutuoktinės vardu registruota transporto priemonė ir pasiūlyta išieškotojai nustatyti skolininkui priklausančią dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Taigi, pagal asmenines prievoles galima išieškoti iš bendro turto sutuoktinio dalies, prieš tai padalijus sutuoktinių turtą (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog antstolė laikėsi įstatymo reikalavimų: nustačiusi, kad O. Š. Lietuvos Respublikoje turi atidarytas banko sąskaitas, transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su sutuoktine, nustatymo. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad ginčo dalykas yra ne prievolės pobūdis, o suinteresuotam asmeniui I. Š. priklausančios turto dalies nustatymas, apeliantų argumentai, jog I. Š. prievolė yra asmeninė, todėl išieškojimas negali būti nukreipiamas į O. Š. turtą, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015). Šiame kasacinio teismo išaiškinimo kontekste pažymėtina, kad antstolė B. T. 2026 m. sausio 16 d. patvarkyme dėl skolininko turto dalies nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis nustatyta, jog skolininko vardu transporto priemonių nėra. Kartu su atskiruoju skundu apeliantai pateikė VĮ „Regitra“ duomenis, kurie patvirtina, jog I. Š. vardu yra registruota transporto priemonė Nissan Primera. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustačius turto, esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje, dalį, nereiškia, jog išieškojimas į jį bus nukreiptas visa apimtimi. Turto dalies nustatymas iš esmės tik individualizuoja skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje ir apibrėžia jo turtinę padėtį, o išieškojimas iš nustatyto skolininko turto (tame tarpe ir piniginių lėšų dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje) galės būti vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, kad apeliantų argumentai apie O. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjamos bylos kontekste, nes byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl apeliantui I. Š. priklausančios turto dalies konkrečiuose O. Š. vardu registruotuose nekilnojamojo turto objektuose.

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė civilinio proceso normas ir pagrįstai nustatė skolininko turto dalį jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, todėl suinteresuotų asmenų atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Antstolė B. T. pateikė prašymą priteisti 363 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atmetus apeliantų atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti antstolės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuotų asmenų. Prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra pagrįstos, todėl lygiomis dalimis priteisiamos iš apeliantų, t. y. po 181,50 Eur iš O. Š. ir I. Š. (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti antstolei B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 181,50 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt vieno euro ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti antstolei B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens I. Š. (I. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 181,50 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt vieno euro ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.