- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-17
- Bylos Nr.
- 2AT-33-495/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01007-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Vienintelė instancija
- Teisėjai
- Olegas Fedosiukas (pirm.), Darius Kantaravičius, Daiva Pranytė-Zalieckienė (pran.)
- Pažeidėjas
- T. P.
- Institucija
- Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Henrikas Stelmokaitis
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininko), Dariaus Kantaravičiaus ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėjos), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto T. P. atstovo advokato Henriko Stelmokaičio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. LPT-ANR_N-7-2025 T. P. pagal ANK 134 straipsnio 8 dalį nubaustas 2 900 Eur bauda už tai, kad jo vadovaujamos lošimų organizatorės UAB „Olympic Casino Group Baltija“ prekių ženklo „OlyBet POKER“ reklama, paskelbta viešoje erdvėje – 2024 m. rugpjūčio 16 d. socialiniame tinkle „Instagram“, 2024 m. rugpjūčio 23 d. tinklalapyje www.lrytas.lt, 2024 m. rugpjūčio 25 d. televizijos kanalo „TV3“ eteryje, 2024 m. rugsėjo 3 d. tinklalapyje www.delfi.lt, pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) 10 straipsnio 91 dalies reikalavimus (2023 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIV-2142 redakcija). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto T. P. atstovo advokato H. Stelmokaičio skundas, kuriuo buvo ginčijamas Institucijos 2025 m. gegužės 30 d. nutarimas dėl T. P. pripažinimo kaltu pagal ANK 134 straipsnio 8 dalį, netenkintas ir Institucijos 2025 m. gegužės 30 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutartis palikta nepakeista ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. P. atstovo advokato H. Stelmokaičio apeliacinis skundas netenkintas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2026 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto T. P. atstovo advokato H. Stelmokaičio prašymas priimtas ir T. P. administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartį ir priimti naują nutartį: panaikinti Institucijos 2025 m. gegužės 30 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; priteisti T. P. jo patirtų išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą atlyginimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:
Atsiliepimas
Bylą nagrinėję teismai klaidingai taikė ir aiškino ALĮ 10 straipsnio 9 ir 91 dalis, ANK 8 straipsnį, nes nenagrinėjo ALĮ 10 straipsnio 9 dalies sąvokų (ne)apibrėžtumo. Nei lingvistinis, nei sisteminis ALĮ ginčo normų aiškinimas neleidžia daryti išvados, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja T. P. intelektinis ryšys su veika, taip pat teismai klaidingai išaiškino šios veikos turinį.
Teismai klaidingai pritaikė ALĮ 10 straipsnio 9 dalį kaip pagrindą konstatuoti, kad T. P. pažeidė lošimų organizavimo tvarką. Aplinkybė, kad prekių ženklas yra vientisas ir registruotas įstatymu nustatyta tvarka, neginčijama. Vis dėlto teismai žodį „POKER“ nepagrįstai vertino kaip papildomą informaciją apie prekių ženklą, kurią draudžia ALĮ 10 straipsnio 91 dalis, nors ALĮ nenustato jokių ribojimų prekių ženklų turiniui, tokius ribojimus nustato Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas, kurio laikymąsi patvirtina nenuginčyti įrodymai.
Tiek teismai, tiek Institucija pernelyg plačiai aiškino ALĮ 10 straipsnio 91 dalį kaip apimančią ir registruoto prekių ženklo reklamą ar tam tikrą prekių ženklo turinio nustatymą. Bendrovės prekių ženklas „OlyBet POKER“ yra Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure registruotas prekių ženklas. „OlyBet“ priklauso taip pat bendrovei ir jį naudoti Institucija nedraudžia ir už naudojimą nebaudžia. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad kitokia jau registruoto prekių ženklo forma taip gali būti registruota (2012 m. spalio 25 d. sprendimas byloje Nr. C-553/11).
Prekių ženklų įstatymo 43 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybinis patentų biuras, atlikdamas ženklo ekspertizę, patikrina, ar ženklas atitinka šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus. Institucija laikosi pozicijos, kad ALĮ sudaro viešosios tvarkos dalį, taigi, valstybinis patentų biuras privalėjo tikrinti, ar prekių ženklas atitinka viešąją tvarką, t. y. ALĮ reikalavimus. Lingvistinis ALĮ 10 straipsnio 91 dalies aiškinimas suponuoja išvadą, kad ji nustato ribojimus nurodyti informaciją prie jau registruotų vientisų prekių ženklų, kuri nėra registruoto prekių ženklo dalis, o ne nustato reikalavimus pačiam prekių ženklui. Taigi, tiek Institucija, tiek teismai aiškino ALĮ 10 straipsnio 9 dalį pernelyg plačiai.
Apygardos teismų praktika yra nevienoda: priešingai nei šioje byloje, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-274-898/2022 nurodoma, kad logotipo publikavimas pats savaime galėtų būti siejamas nebent su azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo skelbimu, o tai nėra uždrausta įstatymo, tačiau jis negali būti vertinamas kaip informacija, skatinanti naudotis azartinių lošimų paslaugomis. Taigi išimtinai dėl T. P. yra išaiškinta, kad prekių ženklas, kuris leidžiamas naudoti pagal ALĮ 10 straipsnio 9 dalį, yra ne prekių ženklas, o papildoma informacija pagal ALĮ 10 straipsnio 91 dalį.
Nėra ginčo, kad T. P., būdamas savo srities profesionalas, turi gerai išmanyti ALĮ nuostatas, tačiau, įstatymui imperatyviai leidžiant naudoti reklamoje prekių ženklus, nagrinėjamu atveju neegzistuoja joks intelektinis ryšys tarp T. P. suvokimo ir reklamos tariamo neteisėtumo. Bendrovė pateikė paraišką registruoti prekių ženklą. Prekių ženklo atitiktis viešajai tvarkai buvo patikrinta. Institucija neprotestavo ir neginčijo prekių ženklo. ALĮ leidžia prekių ženklą naudoti. Taigi, nagrinėjamu atveju neegzistavo intelektinis elementas su veika, kadangi T. P. nesuvokė ir net negalėjo suvokti, kad, įstatymui leidžiant prekių ženklų reklamą, jo bendrovės registruoto prekių ženklo reklama bus neteisėta.
Teismai nepagrįstai sutapatino nagrinėjamos bylos aplinkybes su kitoje administracinio nusižengimo byloje (Nr. AN2-369-817/2025) nustatytomis aplinkybėmis, o tai pažeidė T. P. teisę į tinkamą procesą. Šią aplinkybę patvirtina akivaizdus nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-369-817/2025 dalies perkopijavimas skundžiamoje apygardos teismo nutartyje, paliekant kitoje byloje vertinto prekių ženklo pavadinimą. Apygardos teismas pažodžiui perkopijavo išaiškinimą iš Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 28 d. nutarties, kurioje buvo vertinamas kitas prekių ženklas „Olybet sporto baras ir grilis“. Toks teismo savarankiškų motyvų nepateikimas pažeidė T. P. teisę į tinkamą procesą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-62-823/2025). Be to, „OlyBet sporto baro ir grilio“ byla nuo šios bylos turi esminį skirtumą ALĮ 10 straipsnio 9 dalies taikymo požiūriu. Šioje byloje keliamas klausimas dėl prekių ženklo, tiesiogiai priklausančio lošimus organizuojančiai bendrovei. Būtent bendrovei priklausantys prekių ženklai yra leistina reklama.
Atsiliepimas
Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kontrolės skyriaus vedėja, laikinai atliekanti direktoriaus funkcijas, I. Žaldarienė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo netenkinti prašymo ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 3 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartis nepakeistas. Pareigūnė atsiliepime į prašymą nurodo:
Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras dar 2019 m. rugsėjo 23 d. rašte ,,Dėl lošimų organizatorių prekių ženklų“ nurodė, kad specialieji pramoninės nuosavybės teisės aktai nereglamentuoja prekių ženklų naudojimo rinkoje klausimų, kurie yra kitų teisės aktų reguliavimo dalykas. Taigi prekių ženklų naudojimo rinkoje klausimai yra kitų teisės aktų reguliavimo dalykas ir juose gali būti nustatyti savarankiški žymenų naudojimo rinkoje apribojimai.
Prekių ženklo naudojimą rinkoje reglamentuoja ALĮ, kurio 10 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kokią informaciją galima skelbti azartinių lošimų reklamoje, o šio straipsnio 91 dalyje nustatyta, kas laikytina draudžiama papildoma informacija. Vien prekių ženklo registracija pati savaime nesuteikia teisės tokį prekių ženklą naudoti rinkoje, jei prekių ženkle pateikta informacija gali prieštarauti kitiems teisės aktams. ALĮ nenustatyta, jog registruotame lošimo organizatoriaus prekių ženkle gali būti skelbiama papildoma rašytinė informacija – kortų lošimų pavadinimų trumpiniai. ALĮ nesant leidimo skelbti tokią informaciją lošimų organizatorių prekių ženkle, bendrovės registruotame prekių ženkle nurodomas kortų lošimo pavadinimo „POKER“ trumpinys laikytinas draudžiama papildoma rašytine informacija ALĮ 10 straipsnio 91 dalies prasme.
2019 m. lapkričio 1 d. įsigaliojęs ALĮ pakeitimas (2019 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIII-2147 redakcija) nustatė griežtesnius reikalavimus azartinių lošimų reklamai, nes nustatytas leidimas skelbti tik azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekių ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis be papildomos rašytinės, vaizdinės ar garsinės informacijos. Prekių ženklas „OlyBet POKER“ su papildoma rašytine informacija nedera su įstatymo leidėjo tikslais – siekiant riboti neigiamą lošimų poveikį visuomenei. Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu buvo siekiama mažinti reklamos patrauklumą, todėl nustatomas aiškus draudimas kartu su leidžiama lošimų reklama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją. Todėl azartinių lošimų reklamoje draudžiama naudoti tokius prekių ženklus, kuriuose, be esminio prekių ženklo elemento (šiuo atveju – „OlyBet“), yra papildomos rašytinės informacijos.
2025 m. spalio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-369-817/2025 konstatuota, kad: „nepaisant to, jog „OlyBet sporto baras ir grilis“ yra registruotas VPB, jis turi būti naudojamas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų, tarp jų ir ALĮ reikalavimų, todėl, nors „OlyBet sporto baras ir grilis“ yra vientisas pavadinimas bei yra oficialiai įregistruotas prekės ženklas, byloje nagrinėjamame kontekste jis buvo naudojamas pažeidžiant ALĮ 10 straipsnio 9, 91 dalies nuostatas“. Aplinkybė, kad šioje byloje buvo vertinami ne lošimų organizatoriaus, o kito ūkio subjekto, nevykdančio azartinių lošimų organizavimo veiklos, veiksmai, savaime nepaneigia suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių reikšmės nagrinėjamam ginčui. ALĮ nustatyti reklamos ribojimai taikomi nepriklausomai nuo to, ar konkrečią informaciją skleidžia lošimų organizatorius, ar kitas asmuo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartimi (prašymo Nr. DOK-370/2026) prašymą atnaujinti pirmiau paminėtą administracinio nusižengimo bylą atsisakyta priimti, be kita ko, nurodant, jog prašyme dėstomi argumentai dėl netinkamo ALĮ 10 straipsnio 9 ir 91 dalių aiškinimo buvo išsamiai įvertinti žemesnės instancijos teismų, pateikiant dėl jų motyvuotas išvadas. Prašyme nepateikti teisiniai argumentai, kurie paneigtų šias išvadas ir patvirtintų netinkamą ANK 134 straipsnio 8 dalies taikymą. Analogiška situacija susiklostė ir nagrinėjamu atveju. T. P. atstovas prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą iš esmės pakartoja savo ankstesniuose skunduose išdėstytus argumentus dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės normų aiškinimo, tačiau nepateikia teisinių argumentų, kurie leistų abejoti teismų sprendimų teisėtumu ar pagrįstumu.
Atsižvelgiant į T. P. einamas pareigas, vykdomos veiklos pobūdį ir profesinę patirtį, darytina išvada, kad jis ne tik turėjo bendrą pareigą žinoti lošimų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, bet ir galėjo numatyti savo veiksmų teisines pasekmes. Prekių ženklas „OlyBet POKER“ buvo sukurtas ir registruotas sąmoningai pasirenkant elementą „OlyBet“, kuris tiesiogiai siejamas su UAB „Olympic Casino Group Baltija“ vykdoma lošimų veikla ir jos naudojamu prekės ženklu. Todėl T. P. turėjo suvokti, kad tokio žymens naudojimas bus vertinamas ne izoliuotai, o atsižvelgiant į jo ryšį su lošimų organizatoriaus veikla bei azartinių lošimų rinkoje naudojamais skiriamaisiais ženklais. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad T. P. nesuvokė ar objektyviai negalėjo suvokti galimos tokio prekių ženklo naudojimo neatitikties ALĮ nuostatoms. Be to, vien aplinkybė, kad tam tikras prekių ženklas yra įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, savaime nereiškia, jog bet koks jo naudojimo būdas automatiškai atitinka kitų teisės aktų reikalavimus. Rūpestingas ir apdairus lošimų organizatoriaus vadovas turėjo įvertinti ne tik prekių ženklo registracijos faktą, bet ir jo naudojimo atitiktį specialiajam lošimų reklamos teisiniam reglamentavimui.
Motyvuojamoji dalis
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
Administracinėn atsakomybėn patraukto T. P. atstovo advokato H. Stelmokaičio prašymas atmestinas.
Dėl ANK 134 straipsnio 8 dalies taikymo
Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pareiškėjas nesutinka su T. P. patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 134 straipsnio 8 dalį teigdamas, kad bylą nagrinėję teismai, vertindami registruoto prekių ženklo „OlyBet POKER“ žodį „POKER“ kaip papildomą rašytinę informaciją apie prekių ženklą, klaidingai taikė ir aiškino ALĮ 10 straipsnio 9 ir 91 dalis, kadangi ALĮ nenustato jokių ribojimų ar reikalavimų prekių ženklų turiniui. Prašyme taip pat nurodoma, kad Institucija ir teismai nepagrįstai nustatė intelektinį kaltės elementą T. P. veikoje. Šie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.
T. P. pagal ANK 134 straipsnio 8 dalį nubaustas už ALĮ 10 straipsnio 91 dalies (2023 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIV-2142 redakcija) reikalavimų pažeidimą. Administracinio nusižengimo esmę sudaro tai, kad T. P. vadovaujama UAB „Olympic Casino Group Baltija“ paskelbė draudžiamą prekių ženklo „OlyBet POKER“ reklamą viešoje erdvėje (socialiniame tinkle bei tinklalapiuose). Institucija ir bylą nagrinėję teismai pripažino, kad reklamuojamame prekių ženkle nurodomas žodis „POKER“ laikytinas draudžiama papildoma rašytine informacija ALĮ 10 straipsnio 91 dalies prasme, kadangi tai yra kortų lošimo pavadinimo trumpinys (ALĮ 3 straipsnio 3 dalies 2 punktas), o ne bendrovės pavadinimas ar lošimo rūšis. Taip, be prekių ženklo esminio elemento – „OlyBet“, pagal kurį galima atskirti bendrovės paslaugas nuo kitų lošimų organizatorių paslaugų, buvo pateikiama draudžiama papildoma rašytinė informacija. Teisėjų kolegija, neperžengdama savo kompetencijos ribų, neturi pagrindo kitaip vertinti bylos aplinkybes ir daryti priešingas išvadas.
ANK 134 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame teisės akte, reglamentuojančiame azartinių lošimų organizavimo sąlygas ir tvarką.
Pareiškėjas prašyme nepagrįstai remiasi Prekių ženklų įstatyme įtvirtintu reguliavimu, kadangi šiuo įstatymu siekiama užtikrinti prekių ženklų teisinę apsaugą Lietuvos Respublikoje, jis reglamentuoja tik prekių ženklų registravimą ir nustato ženklų savininkų teises bei jų gynimą (Prekių ženklų įstatymo 1 straipsnio 1–2 dalys, 14 straipsnis). Taigi, kaip pagrįstai nustatė bylą nagrinėję teismai, aptariamame įstatyme nėra reglamentuojamas registruotų prekių ženklų panaudojimas, be kita ko, specifinėse srityse taikomi reikalavimai ar ribojimai jų panaudojimui.
Azartinių lošimų ir žaidimų automatais organizavimo sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje nustato Azartinių lošimų įstatymas (ALĮ 1 straipsnis (2023 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIV-2142 redakcija, galiojusi veikos padarymo metu)). ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje, reglamentuojančioje lošimų organizavimo draudimus ir apribojimus, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekių ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Skelbiant šio straipsnio 9 dalyje nurodytą reklamą, draudžiama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją (ALĮ 10 straipsnio 91 dalis). Šio įstatymo 10 straipsnio 19 dalyje taip pat įtvirtintas draudimas Lietuvos Respublikoje skatinti dalyvauti lošimuose – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, įskaitant paties lošimo organizatoriaus organizuojamus specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose. Pirmiau aptartos reklamos sąvoka apibrėžiama kaip bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą (Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (2023 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIV-2106 redakcija) 2 straipsnio 8 dalis).
Pabrėžtina, kad teismų praktikoje nuosekliai pripažįstama, jog azartinių lošimų organizavimas yra valstybės reglamentuojama sritis, t. y. viešosios teisės sritis, kurioje dominuoja imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas, pagal kurį visa, ko nenumato teisės normos, draudžiama. Azartiniai lošimai yra specifinių santykių rūšis, šių santykių veiksmingas teisinis reguliavimas yra viena pagrindinių priemonių visuomenės ir valstybės interesams apsaugoti, todėl azartinių lošimų organizavimą reglamentuojančiose teisės normose vyrauja privalomojo pobūdžio nuostatos, kurių esmė yra ta, kad lošimų organizatorių veikla griežtai reglamentuota, jų teisės ir pareigos aiškiai apibrėžtos, o veiklos pasirinkimo laisvės paprastai nėra. Kartu teismų praktikoje pabrėžiamas ir plečiamojo viešosios teisės normų aiškinimo ribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-677/2017, 9 punktas). Aiškinant pirmiau aptartą azartinių lošimų reklamos teisinį reguliavimą, teismų praktikoje nurodoma, kad ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje nurodytos azartinių lošimų reklamos draudimo išimtys ir šis išimčių sąrašas yra baigtinis, o įstatymo leidžiama skelbti informacija turi būti pateikta tokiu būdu, kad nebūtų skatinama lošti azartinius lošimus. Be to, pripažįstama, kad tik skelbtos informacijos turinio analizė leidžia atsakyti į klausimą, ar skelbiama informacija laikytina įstatymo draudžiama azartinių lošimų reklama, todėl, sprendžiant klausimą, ar informacija laikytina reklama, būtina įvertinti informacijos visumą, o ne vertinti ją izoliuotai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-788/2017, 13 punktas).
Pagal pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, tiek šiuo metu galiojantis, tiek veikos padarymo metu galiojęs ALĮ tiesiogiai įtvirtino draudimą, naudojant reklamą, skatinti asmenis naudotis azartinių lošimų paslauga. Todėl, nors įstatymas ir nenustatė absoliutaus draudimo reklamuoti tam tikrą su azartiniais lošimais susijusią informaciją, numatant išimtis, prekės ženklas, vadovaujantis ALĮ 10 straipsnio 9 dalies nuostata, taip pat negalėjo būti naudojamas azartinių lošimų reklamos tikslu. Todėl, kaip jau buvo minėta, sprendžiant klausimą, ar viešai paskelbta informacija laikytina uždrausta reklama, būtina įvertinti paskelbtos informacijos visumą. Atitinkamai tik reklamuoto prekės ženklo turinio analizė leidžia atsakyti į klausimą, ar skelbiama informacija laikytina įstatymo draudžiama azartinių lošimų reklama.
Nors pareiškėjas pagrįstai nurodo, kad teisės norma (ALĮ 10 straipsnis) tiesiogiai nenustato jokių reikalavimų prekės ženklui, tačiau, aiškinant pirmiau aptartą teisinį reguliavimą, nėra pagrindo apsiriboti vien tik lingvistiniu teisės normos aiškinimu. Teisės norma neturi būti aiškinama tik pagal gramatinį tekstą, tuo apsiriboja pareiškėjas. Šiuo atveju reikia įvertinti jau aptarto imperatyvaus teisinio reguliavimo ypatumus, vadovautis ir įstatymo leidėjo tikslais – apsaugoti visuomenę nuo žalingo tam tikrų paslaugų poveikio, šiuo atveju galimo priklausomybės nuo azartinių lošimų išsivystymo, bei sisteminiu teisės akto suvokimu, kuris nagrinėjamu atveju įtvirtina aiškų ribojimą, naudojant reklamą, skatinti asmenis naudotis azartinių lošimų paslauga. Taip užtikrinama, kad, naudojantis įstatyme įtvirtintomis išimtimis, t. y. leidžiant prekės ženklo tik kaip žymens, leidžiančio atskirti vienos įmonės prekes arba paslaugas nuo kitų įmonių prekių arba paslaugų, reklamą, nebūtų sudarytos prielaidos piktnaudžiauti suteiktomis teisėmis, pavyzdžiui, prekės ženkle įtvirtinant papildomus elementus, kurie savaime net ir negalėtų būti registruojami kaip savarankiški elementai, tačiau tiesiogiai ar slapta skatintų atkreipti dėmesį ir sudomintų naudotis azartinių lošimų paslaugomis. Tokio pobūdžio informacija laikytina įstatymo draudžiama azartinių lošimų reklama.
Byloje nustatyta, kad viešoje erdvėje buvo skelbiamas lošimo organizatoriaus prekių ženklas, kuriame buvo ne tik bendrovės valdomo prekių ženklo esminis elementas – „OlyBet“, pagal kurį galima atskirti bendrovės paslaugas nuo kitų lošimų organizatorių paslaugų, bet ir savarankiškas elementas – kortų lošimų pavadinimo trumpinys „POKER“ (ALĮ 3 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Kaip minėta pirmiau, ALĮ įtvirtintas draudimas reklamuoti azartinius lošimus nustato išimtį tik organizuojamų lošimų rūšims. Šiuo atveju prekės ženklo elementas – žodis „POKER“ – ALĮ prasme vertintinas kaip azartinio kortų lošimo pavadinimo trumpinys ir nepatenka į ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje leidžiamos skelbti informacijos išimčių sąrašą. Teisėjų kolegija vertina, kad šia prekės ženklo reklama buvo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į konkrečius azartinius lošimus ir netiesiogiai skatinti vartotojus žaisti konkretų kortų azartinį lošimą. Darytina išvada, kad teismai, aiškindami ANK 134 straipsnio 8 dalies sudėties požymius, kurių turinio elementai įtvirtinti ALĮ 10 straipsnio 9 ir 91 dalyse, kaip įtvirtinančius draudimą skelbti kortų lošimų pavadinimus ir jų trumpinius, ją aiškino tiksliai pagal prasmę, o ne pernelyg plačiai, kaip teigia pareiškėjas. Taigi, priešingai nei nurodoma prašyme dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, Institucija ir bylą nagrinėję teismai šiuo atveju tinkamai atskleidė ANK 134 straipsnio 8 dalies veikos turinį.
Nors prašyme dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje Institucija ir teismai nenustatė intelektinio kaltės elemento T. P. veikoje, tačiau į šį teiginį jau buvo motyvuotai atsakyta skundžiamose teismų nutartyse, atskleidžiant kaltės turinį (apylinkės teismo nutarties 12–13 puslapiai, apygardos teismo nutarties 21–22 punktai). Kaip pagrįstai nustatė bylą nagrinėję teismai, T. P. ne tik pagal savo einamas pareigas ir vykdomos veiklos pobūdį turėjo žinoti ALĮ nuostatas, įskaitant nuostatas dėl azartinių lošimų reklamos draudimo, bet ir pagal Institucijos suteiktas rekomendacijas nutraukti bendrovės prekės ženklo reklamą galėjo suvokti, kad nagrinėjamo prekės ženklo reklama neatitiko ALĮ įstatymo reikalavimų. Kaltės požymis negali būti paneigtas netinkamu ir sau palankiu teisės aktų reikalavimų interpretavimu, taigi kiti skundo argumentai dėl ANK netinkamo taikymo nepagrindžia administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindų buvimo.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Institucija ir bylą nagrinėję teismai, kvalifikuodami T. P. veiką pagal ANK 134 straipsnio 8 dalį, nepadarė esminių pareiškėjo nurodytų teisės normų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti jų priimtus nutarimą ir nutartis.
Dėl apeliacinio skundo išnagrinėjimo apygardos teisme
Administracinėn atsakomybėn patraukto T. P. atstovas teigia, kad apygardos teismas, nukopijuodamas išaiškinimą iš kitos Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 28 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-369-817/2025, nepateikė savarankiškų motyvų dėl byloje keltų klausimų, taip pažeidė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę į sąžiningą procesą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje administracinių nusižengimų bylose, nurodoma, kad teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. balandžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-594/2026, 15 punktas). Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi apygardos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-594/2026, 17 punktas). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą pirmiausia lemia daromų teisinių išvadų pagrįstumas, nulemtas išsamiai atskleistų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pareiškėjo skundo argumentai, kad dalis apygardos teismo nutarties aprašomosios dalies (23 punkto argumentai) visiškai atitinka kitos – Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 28 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-369-817/2025 aprašomosios dalies (24 punkto) motyvus, yra pagrįsti. Šią aplinkybę aiškiai pagrindžia teismų sprendimų motyvų tapatumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nutarties dalies motyvavimas negali būti laikomas tinkamu, o ši sprendimo dalis pagrįsta, kadangi skundžiamos nutarties 23 punkte, perrašant kito teismo sprendimo motyvus, nei nurodamas teisės šaltinis, kuriuo remiantis priimamas atitinkamas sprendimas, nei pateikiami kokie papildomi konkrečiam sprendimui būdingi motyvai. Visa tai rodo savarankiško vertinimo stoką, tačiau vien šis motyvavimo išsamumo pažeidimas nesudaro pagrindo jį pripažinti esminiu, kadangi, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, teismas byloje ginčijamas aplinkybes vertino pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, taigi, byloje nagrinėjamos faktinės aplinkybės buvo individualizuotos. Be nutarties 23 punkte pakartotų kito teismo sprendimo motyvų, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje atsakė į visus esminius pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, dėl proceso teisės pažeidimų ir pareigūno šališkumo, glaustai įvertintas ir inkriminuoto administracinio nusižengimo kvalifikavimo tinkamumas (nutarties 9–22 punktai). Todėl darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas iš esmės atitinka jam keliamus reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjo nurodytais argumentais.
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo
Administracinėn atsakomybėn patraukto T. P. atstovas advokatas H. Stelmokaitis prašo priteisti T. P. šio patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Šiuo metu galiojančios ANK 666 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens turėtų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti atlyginimo iš valstybės lėšų taikytinos tik tais atvejais, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta ANK 5651 straipsnio 1 punkto pagrindu. Nagrinėjamu atveju T. P. administracinio nusižengimo teisena nėra nutraukiama, todėl jis neturi teisės į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Dėl šių priežasčių T. P. atstovo advokato prašymas priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2025 m. gegužės 30 d. nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartį nepakeistus.