- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-27
- Bylos Nr.
- AN2-274-898/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00811-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė (pirm.)
- Institucija
- Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Marius Rindinas
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. nutarimo, kuriuo tenkintas R. B. atstovo advokato Mariaus Rindino skundas ir Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2022 m. gegužės 16 d. nutarimas Nr. LPT-ANR_N-2-2022 panaikintas, administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nesant R. B. veikoje administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 134 straipsnio 4 dalyje, požymių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau tekste ir Tarnyba) vyriausiojo specialisto 2022 m. gegužės 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. LPT-ANR_N-2-2022 R. B. buvo nubaustas pagal ANK 134 straipsnio 4 dalį 1500 Eur dydžio bauda dėlto, kad jis nuo 2021 m. rugsėjo 8 d., eidamas MB „B.“ direktoriaus pareigas, būdamas atsakingas už Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatyme (toliau ‒ MBĮ), kituose įstatymuose ir teisės aktuose, taip pat mažosios bendrijos nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (MBĮ 22 straipsnio 10 dalies 7 punktas), veikdamas, kaip vienasmenis MB „B.“ valdymo organas (MB „B.“ nuostatų, 2021 m. rugsėjo 13 d. įregistruotų Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre 6 punktas), organizuodamas kasdienę mažosios bendrijos veiklą (MBĮ 22 straipsnio 8 dalis), MB „B.“ darbą organizavo taip, kad R. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose: 2021 m. gruodžio 23 d., 2022 m. sausio 10 d., 2022 m. vasario 8 ir 22 d. tinklapyje (duomenys neskelbtini), 2022 m. sausio 10 ir 25 dienomis bei 2022 m. vasario 8 ir 22 dienomis soc. tinklo „Instagram“ paskyroje pavadinimu (duomenys neskelbtini), o taip pat 2022 m. vasario 22 d. soc. tinklo „Facebook“ paskyroje pavadinimu (duomenys neskelbtini) skelbė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ALĮ) 10 straipsnio 19 dalies nuostatoms prieštaraujančią informaciją, nes: 1) MB „B.“ su „(duomenys neskelbtini)“ dėl prekių ženklo (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas ir nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), naudojimo 2021 m. spalio 15 d. sudarė sutartį; 2) (duomenys neskelbtini), per kitus juridinius asmenis („L. M.“ ir „S. M. L.“) valdo 100 procentų Lietuvoje nuotolinių lošimų veiklą vykdančio lošimų organizatoriaus „L. S. G“ UAB akcijų; MB „B.“ aukščiau minėtame tinklapyje, soc. tinklų paskyrose skelbdamas sporto naujienas naudojo prekių ženklą (duomenys neskelbtini), kurio logotipo dalis yra vizualiai identiška lošimų organizatoriaus „L. S. G.“, UAB naudojamam ir su interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) vykdoma lošimų organizavimo veikla, susijusiam prekių ženklui (duomenys neskelbtini) (tik be prierašo „(duomenys neskelbtini)“), todėl aukščiau minėtame tinklapyje, soc. tinklų paskyrose talpinant sporto naujienas bei kartu skelbiant prekių ženklą (duomenys neskelbtini), kuris vizualiai yra identiškas prekių ženklui (duomenys neskelbtini) (tik be prierašo „(duomenys neskelbtini)“), buvo siekiama atkreipti lankytojų dėmesį į lošimo organizatoriaus „L. S. G.“, UAB interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) organizuojamus lošimus, skatinti lankytojus dalyvauti interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose, todėl buvo pažeistos ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatos (draudimas skatinti lošti).
2. 2022 m. birželio 6 d. Institucijos sprendimą R. B. atstovas advokatas Marius Rindinas apskundė apylinkės teismui. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. nutarimu R. B. atstovo advokato Mariaus Rindino skundas tenkintas ir Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2022 m. gegužės 16 d. nutarimas Nr. LPT-ANR_N-2-2022 panaikintas, administracinio nusižengimo teisena nutraukta nesant R. B. veikoje administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 134 straipsnio 4 dalyje, požymių.
3. Skundžiama nutartimi konstatuota, jog vadovaujantis ALĮ 10 straipsnio 9 dalimi, teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini) logotipo, kaip tokio publikavimas, pats savaime galėtų būti siejamas nebent su azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo skelbimu, kas nėra uždrausta įstatymo, tačiau negali būti vertinamas, kaip informacija, skatinanti naudotis azartinių lošimų paslaugomis. Teismas pažymėjo, jog Tarnybos 2021 m. lapkričio 11 d. rašte Nr. 2E-1407 nurodytos aplinkybės, kad buvo užfiksuota, jog paskyroje (duomenys neskelbtini) patalpintoje nuotraukoje vyras vilki marškinėlius su lošimų organizatoriaus valdomo prekių ženklo (duomenys neskelbtini) logotipu, rankoje laiko mobilųjį telefoną, po nuotrauka patalpintame tekste nurodoma: „Dovanoju Iphone 13! Visas naujausias ir karščiausias sporto naujienas dabar galit sužinoti @(duomenys neskelbtini). <...> paskyroje patalpintų nuotraukų aprašymuose yra prieinamos aktyvios nuorodos @(duomenys neskelbtini) arba # (duomenys neskelbtini), kurias paspaudus, patenkama į „Instagram“ paskyrą, pavadinimu (duomenys neskelbtini), kurioje pateikiama aktyvi nuoroda, nukreipianti į interneto svetainę (duomenys neskelbtini), kurioje organizuojami azartiniai lošimai (t. 1., b. l. 3-5) galėtų būti vertinamos pagal ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatų, kaip draudimo skatinti lošti, pažeidimo kontekste, tačiau nurodė, jog byla nagrinėjama kaltinimo ribose, o jame tokių aplinkybių nebuvo nurodyta, be to, teismas nustatė, jog byloje nėra tarnybinio pranešimo duomenis pagrindžiančių tinkamų įrodymų ‒ vienintelė nuotrauka, fiksuojanti šią aplinkybę (t. 1., b. l. 20) nėra informatyvi, užrašas ant vyro marškinėlių nėra aiškiai įskaitomas, o aktyvių nuorodų @(duomenys neskelbtini) arba #(duomenys neskelbtini), kurias paspaudus, patenkama į „Instagram“ paskyrą, pavadinimu (duomenys neskelbtini) egzistavimo faktas išvis neužfiksuotas. Nurodoma, jog Tarnybos atstovas A. D. neneigė, jog specialistai nesurinko tokių įrodymų.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, patarėja, laikinai atliekanti direktoriaus funkcijas, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. nutarimą ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos vyriausiosios specialistės 2022 m. gegužės 16 d. nutarimą Nr. LPT-ANR_N-2-2022.
4.1. Skunde teigiama, jog kaltinimas R. B. buvo pareikštas dėl skatinimo dalyvauti lošimuose. Tai reiškia, kad skatinimo dalyvauti lošimuose veikla turėjo būti vertinama aiškinant ir taikant tik skatinimo veiklą draudžiančią įstatymo (ALĮ 10 str. 19 d.) nuostatą. Tuo tarpu teismas bylos aplinkybes, susijusias su draudžiama skatinimo veikla, vertino taikydamas ALĮ nuostatas, nesusijusias su pareikštu kaltinimu, t. y. skatinimo dalyvauti lošimuose veikla buvo vertinama vadovaujantis nuostatomis, kurios reguliuoja azartinių lošimų reklamos skelbimą (ALĮ 10 str. 9 d.).
4.2. Apelianto vertinimu, skatinimo lošti tikslais skelbiant lošimo organizatorių prekių ženklą, pavadinimą ar lošimų rūšis (kuriuos leidžiama skelbti reklamos tikslais) tokia veikla negalės būti pripažinti, kaip neteisėta, nes minėtų kategorijų skelbimas lošimų reklamos tikslais nėra draudžiamas. Taigi, toks ALĮ nuostatų aiškinimas sudaro ALĮ 10 straipsnio 19 dalies taikymo išimtis, galimybes su lošimais susijusią informaciją, nurodytą ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje, skelbti skatinimo dalyvauti lošimuose tikslu, o tai nesuderinama su ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi, kurioje nustatytas draudimas skatinti dalyvauti lošimuose, bet kokia forma. Pažymėtina, kad teisės aiškinimas atliekamas siekiant atskleisti teisės normų turinį, tuo tarpu teismas, sisteminiu teisės aiškinimo būdu vertindamas ALĮ nurodytų normų teisinį reguliavimą nutarime ne atskleidė, o pakeitė teisės normos turinį (ALĮ 10 str. 19 d.), tai neatitinka teisės aiškinimo sampratos ir paskirties. Be to, teismas, aiškinimas ALĮ nuostatas, paneigė įstatymo leidėjo valią išskirti lošimų reklamą ir skatinimo dalyvauti lošimuose veiklą ir taikyti joms skirtingus reikalavimus.
4.3. Skunde teigiama, jog įvertinus ALĮ 10 straipsnio 9 dalies ir 10 straipsnio 19 dalies nuostatas, darytina išvada, kad šios normos yra savarankiškos, t. y. vertinant asmenų veiksmus skatinimo dalyvauti lošimuose aspektu nenumatyta pareiga taikyti nuostatas, susijusias su azartinių lošimų reklama ir priešingai, azartinių lošimų reklama, nevertintina, taikant ALĮ 10 straipsnio 19 dalį.
4.4. Apelianto vertinimu, egzistuoja krepšinio lyga (duomenys neskelbtini), tačiau toks faktas, kad krepšinio lygos pavadinime egzistuoja logotipas (duomenys neskelbtini) Tarnybos, nėra vertinamas, kaip skatinantis naudotis lošimų paslaugomis. Šiuo atveju pažymėtina, kad nurodyta aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, nesusijusi su pareikštu kaltinimu, be to, lošimų organizatoriai gali remti asmenis ir apie tokį rėmimą informuoti viešai, tuo tarpu bet kokia skatinimo lošti veikla yra draudžiama. Dėl prekių ženklo (duomenys neskelbtini) skelbimo, protokole nurodytais laikais skelbimas jau pakankamas skatinimo dalyvauti lošimuose faktas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas adv. Marius Rindinas nurodo, jog R. B. buvo kaltintas tik tuo, kad jam priklausančiame tinklapyje (duomenys neskelbtini) ir socialinių tinklų „Instagram“ bei „Facebook“ paskyrose protokole ir nutarime nurodytomis dienomis skelbė sporto naujienas, naudojant prekių ženklą (duomenys neskelbtini). Pabrėžiama, kad Priežiūros tarnyba apeliaciniame skunde jokių šias išvadas paneigiančių argumentų nepateikė.
5.1. Teigiama, kad vien tai, jog teismas nutarime papildomai pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) logotipo, kaip tokio publikavimas pats savaime galėtų būti siejamas nebent su azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo skelbimu, kas nėra uždrausta įstatymo (ALĮ 10 str. 9 d.), nesudaro jokio pagrindo teigti, jog teismas taikė ALĮ nuostatas, nesusijusias su pareikštu kaltinimu. Priešingai teismas, konstatuodamas, kad šiuo atveju nebuvo pažeistos nei ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatos (reglamentuojančios skatinimo dalyvauti azartiniuose lošimuose ribojimus), nei ALĮ 10 straipsnio 9 dalies nuostatos (reglamentuojančios azartinių lošimų reklamos ribojimus), visapusiškai ir objektyviai įvertino R. B. veiksmus, užfiksuotus protokole ir nutarime, tinkamai juos kvalifikavo ir pagrįstai nenustatė jokių ALĮ pažeidimų.
5.2. Nurodoma, kad vadovaujantis ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi, Lietuvos Respublikoje draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose, bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, įskaitant paties lošimo organizatoriaus organizuojamus specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose. Lingvistinė šios nuostatos formuluotė leidžia daryti išvadą, kad ja siekta uždrausti atlikti konkrečius ir jiems tiesiogiai prilygintinus įtikinėjimo veiksmus, skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose, t. y. specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones. Kitu atveju nebūtų jokios prasmės ir logikos įstatyme tokias konkrečias priemones išvardinti. Ši norma nenustato absoliutaus draudimo skleisti, bet kokią informaciją, kokiu nors būdu susijusią su azartiniais lošimais, o tik draudžia skleisti informaciją būtent apie minėto pobūdžio įtikinėjimo veiksmus ar priemones, šios priemonės (veiksmai) aptariamos normos prasme gali būti tik tokios, kurios pagal savo esmę (turinį ir sukeliamas pasekmes) gali būti tiesiogiai prilygintos lošimų organizatorių taikomoms nuolaidoms, dovanoms, akcijoms, bandomiesiems lošimams, specialiems renginiams.
5.3. Atsiliepime pabrėžiama, kad ALĮ 10 straipsnio 19 dalies turinį ir taikymo apimtį atskleidžia įstatymų leidėjo ketinimai, kurių buvo siekiama priimant 2021 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo NR. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-337 (toliau ‒ Pakeitimo įstatymas). Pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte projekto rengėjai nurodė konkrečias priežastis ir tikslus, dėl kurių siūlė keisti ALĮ 10 straipsnio 19 dalį, t. y.: Azartinių lošimų įstatyme nedraudžiama lošimo organizatoriams savo interneto svetainėje ir lošimo organizavimo vietose skatinti dalyvauti lošimuose, tai yra organizuoti konkursus, bandomuosius lošimus, loterijas ir kitus renginius, kurie skatintų dalyvauti lošimuose, įskaitant nuotolinius lošimus. Azartinių lošimų įstatymas taip pat nedraudžia lošimų reklamos, todėl potencialiam lošėjui, sužinojus apie lošimo paslaugas ir apsilankius nuotolinio lošimo svetainėje, dėmesį atkreipia tituliniuose šių svetainių puslapiuose skelbiama informacija apie lošimų organizatorių vykdomas akcijas ar konkursus. Skatinimas dalyvauti lošimuose gali būti nukreiptas tiek esamiems klientams, tiek ir siekiant pritraukti naujų lošėjų. Galiojantis įstatymas nustato tik draudimą suteikti teisę lošėjui iš karto ar per tam tikrą terminą po dalyvavimo lošimuose gauti dovaną iš lošimų organizatoriaus. Šis draudimas nėra pakankamas, nes asmuo apsilankęs lošimo organizavimo vietose ar lošimo svetainėje tiesiogiai skatinamas dalyvauti kitais būdais, tai yra dalyvauti konkursuose, akcijose, gauti nuolaidas, atlikti statymus ypatingomis sąlygomis ir pan. Lošimų organizatorių rengiamos skatinimo priemonės patraukia potencialių lošėjų, ypač jaunesnių asmenų dėmesį, sužadina smalsumą, padeda lengviau apsispręsti išbandyti lošimus. Skatinant lošti siūloma dalyvauti įvairiuose renginiuose, siūloma atlikti statymus ypatingomis sąlygomis. Tokios priemonės lošimuose didina lošimų patrauklumą, skatina lošti ilgiau, lošimams išleisti didesnes sumas, o tai skatina priklausomybės nuo azartinių lošimų riziką.
5.4. Teigiama, jog pacituotos pakeitimo įstatymo projekto aiškinamojo rašto formuluotės aiškiai (expressis verbis) atskleidžia tikruosius įstatymų leidėjo ketinimus ‒ uždrausti konkrečias iki tol (iki 2021 m. liepos 1 d.) galimas ir joms tiesiogiai prilygintinas skatinimo priemones, kurias naudojo azartinių lošimų organizatoriai, t. y. būtent azartinius lošimus organizuojančių bendrovių vykdomas akcijas, konkursus, bandomuosius lošimus, loterijas, kitus renginius, nuolaidas, statymus ypatingomis sąlygomis bei savo esme analogiškas priemones, ir informacijos apie tokias priemones skleidimą. Aiškinamajame rašte nieko neužsimenama apie tai, kad ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimu būtų ketinama drausti kitokius veiksmus azartinių lošimų veiklos nevykdantiems verslams/subjektams, pavyzdžiui, savo veikloje naudoti tam tikrus prekių ženklus. Aiškinamajame rašte būtent konkrečių skatinimo priemonių išvardijimas ir skatinimo tik kaip tokių priemonių panaudojimo apibūdinimas parodo, kad įstatymų leidėjas skatinimu laikė tik minėtas priemones, t. y. skatinimo sąvoką suprato daug siauriau ir konkrečiau, nei ją interpretuoja Priežiūros tarnyba. Pabrėžiama, kad jeigu įstatymų leidėjas būtų siekęs uždrausti bet kokios informacijos, bent kiek susijusios su azartiniais lošimais, skelbimą, jis tą būtų konkrečiai ir aiškiai įvardinęs tiek aiškinamajame rašte, tiek pakeitimo įstatyme. Tačiau to nepadarė, o tai patvirtina faktą, kad pakeitimo įstatymu tokio tikslo nebuvo siekiama.
5.5. Pažymima, kad prekių ženklas (duomenys neskelbtini) nėra ir negali būti laikomas „identišku“ ženklui (duomenys neskelbtini). Tai paneigia vien faktas, kad prekių ženklas (duomenys neskelbtini) nėra skirtas azartiniams lošimams. Be to, šis ženklas yra figūrinis, sudarytas iš dviejų žodžių. Abu šie žodžiai užrašyti skirtingai ir stilizuotai. Tik abu jie kartu sudaro vieningą ženklą (visumą). Pabrėžtina, kad tuo atveju, jeigu (duomenys neskelbtini) prekių ženklas būtų identiškas prekių ženklui (duomenys neskelbtini) ar klaidinančiai į jį panašus, toks ženklas apskritai nebūtų įregistruotas EUIPO vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnyje nurodytais pagrindais, įskaitant dėl galimo visuomenės klaidinimo dėl prekių ar paslaugų, kurioms žymėti skirtas ženklas, rūšies. Taigi aukščiau nurodyti faktai, įskaitant tai, kad prekių ženklas (duomenys neskelbtini) yra sudarytas iš dviejų žodžių ir yra figūrinis (vientisas), yra įregistruotas EUIPO aukščiau minėtoms prekėms ir paslaugoms žymėti ir tokios prekės ir paslaugos nėra susijusios su azartiniais lošimais, patvirtina, kad prekių ženklas (duomenys neskelbtini) gali būti teisėtai ir nevaržomai naudojamas visoje Europos Sąjungoje, įskaitant Lietuvą, Nicos klasifikatoriaus 9, 16 ir 38 klasėse nurodytai veiklai (naujienų skleidimas elektroninėje erdvėje ir kt.), kas šiuo atveju ir buvo daroma MB „B.“ administruojamame tinklapyje (duomenys neskelbtini) ir socialiniuose tinkluose.
5.6. Apibendrintai atsiliepime daroma išvada, kad įstatymų leidėjui nenustačius azartinių lošimų neorganizuojančiam subjektui aiškaus draudimo naudoti teisėtai įregistruotą prekės ženklą su sporto populiarinimu susijusiai veiklai, Priežiūros tarnyba neturėjo teisės plečiamai aiškinti ALĮ nuostatų ir traukti R. B. administracinėn atsakomybėn už tokius (įstatyme neįtvirtintus) draudimus. Priešingas situacijos vertinimas akivaizdžiai prieštarautų aukščiau nurodytai teismų praktikai ir pažeistų konstitucinius asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, prašoma palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-622-1072/2022 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-00811-2022-7) nepakeistą ir Priežiūros tarnybos apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
2. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju institucijos atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2022 m. gegužės 16 d. nutarimas Nr. LPT-ANR_N-2-2022 panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta nesant R. B. veikoje administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 134 straipsnio 4 dalyje, požymių.
3. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarimo bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nenustatęs esminių procesinių pažeidimų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą administracinio nusižengimo byloje, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas priėmė įrodymais pagrįstą bei teisėtą sprendimą, jog byloje nenustatyti būtinieji administracinio nusižengimo sudėties požymiai.
4. ANK 134 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą. Nurodyto straipsnio dispozicija yra blanketinė – pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimą arba už lošimo organizatoriaus parengto ir Lošimų priežiūros tarnybos patvirtinto lošimų reglamento pažeidimus. Sprendžiant klausimą, ar asmuo padarė ANK 134 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, reikia nustatyti, kokio teisės akto ir kokius reikalavimus asmuo pažeidė arba kurių lošimo reglamento nuostatų nesilaikė. Šio pažeidimo objektas yra azartinių lošimų organizavimo tvarka, o tvarka paprastai imperatyviai nurodo ja besivadovaujantiems subjektams atlikti kažkokius veiksmus arba atvirkščiai – nuo jų susilaikyti. Azartiniai lošimai yra specifinių santykių rūšis, šių santykių veiksmingas teisinis reguliavimas yra viena pagrindinių priemonių apsaugoti visuomenės ir valstybės interesus, todėl azartinių lošimų organizavimą reglamentuojančiose teisės normose vyrauja privalomojo pobūdžio nuostatos, kurių esmė yra ta, kad lošimų organizatorių veikla griežtai reglamentuota, jų teisės ir pareigos aiškiai apibrėžtos, o veiklos pasirinkimo laisvės paprastai nėra. Šiuo konkrečiu atveju administracinio nusižengimo protokolas R. B. surašytas dėl ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatoms prieštaraujančios informacijos skelbimo.
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties Nr. e3K-3-252-969/2021 21 punkte pažymėjo, kad pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu formuojama valstybės teisinė politika, kurios esmė – azartinių lošimų neskatinimas. Tokia teisinė politika laikytina viešosios tvarkos dalimi. Šią išvadą patvirtina ir 2021 m. liepos 1 d. įsigalioję ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimai, kurie įtvirtina draudimą skatinti dalyvauti lošimuose – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, įskaitant paties lošimo organizatoriaus organizuojamus specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose.
6. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje byloje R. B. buvo kaltinamas tuo, kad jam priklausančiame tinklapyje (duomenys neskelbtini) ir socialinių tinklų „Instagram“ bei „Facebook“ paskyrose skelbė sporto naujienas, naudojant prekių ženklą (duomenys neskelbtini). Skunde nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) pavadinimo skelbimas jau pakankamas skatinimo dalyvauti lošimuose faktas, tačiau teismas daro išvadą, kad tokia veikla negali būti laikytina skatinimu dalyvauti azartiniuose lošimuose, kuris draudžiamas pagal ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Tarnybos 2021 m. lapkričio 11 d. rašte Nr. 2E-1470 nurodytą informaciją dėl paskyroje (duomenys neskelbtini) patalpintos nuotraukos, kurioje užfiksuotas vyras vilki marškinėlius su lošimų organizatoriaus valdomo prekių ženklo (duomenys neskelbtini) logotipu, rankoje laiko mobilųjį telefoną, po nuotrauka patalpintame tekste nurodoma: „Dovanoju Iphone 13! Visas naujausias ir karščiausias sporto naujienas dabar galit sužinoti @(duomenys neskelbtini). <...> paskyroje patalpintų nuotraukų aprašymuose yra prieinamos aktyvios nuorodos @(duomenys neskelbtini) arba #(duomenys neskelbtini), kurias paspaudus, patenkama į „Instagram“ paskyrą, pavadinimu (duomenys neskelbtini), kurioje pateikiama aktyvi nuoroda, nukreipianti į interneto svetainę (duomenys neskelbtini) (t. 1., b. l. 20), kurioje organizuojami azartiniai lošimai, pagrįstai pažymėjo, jog tokios faktinės aplinkybės, galėtų būti vertinamos ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatų, kaip draudimo skatinti lošti, pažeidimo kontekste, tačiau suformuluotame kaltinime tokių aplinkybių nebuvo inkriminuota. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo nesutikti, nes kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo, tokio kaltinimo nėra.
7. Analizuojant administracinio nusižengimo bylos aplinkybes taip pat pritartina ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vienintelė jau paminėta užfiksuota nuotrauka (t. 1., b. l. 20) nėra informatyvi, užrašas ant vyro marškinėlių nėra aiškiai įskaitomas, o aktyvių nuorodų @(duomenys neskelbtini) arba #(duomenys neskelbtini), kurias paspaudus, patenkama į „Instagram“ paskyrą, pavadinimu (duomenys neskelbtini) egzistavimo faktas išvis neužfiksuotas. Administracinio nusižengimo byloje esančios nuotraukos (t. 1 b. l. 27-28; 65-77), kuriose užfiksuota (duomenys neskelbtini)tinklapyje esanti informacija, teismo vertimu, nėra skatinanti dalyvauti azartiniuose lošimose, o vien tai, kad (duomenys neskelbtini) internetiniame puslapyje yra užrašas (duomenys neskelbtini)nesudaro jokio pagrindo teigti, jog taip R. B. pažeidė ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatas.
8. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes, susijusias su draudžiama skatinimo veikla vertino taikydamas ALĮ nuostatas, nesusijusias su pareikštu kaltinimu, t. y. skatinimo dalyvauti lošimuose veikla buvo vertinama vadovaujantis nuostatomis, kurios reguliuoja azartinių lošimų reklamos skelbimą (ALĮ 10 str. 9 d.), tačiau aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad aptartų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas nutarime tik papildomai pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) logotipo, kaip tokio publikavimas pats savaime galėtų būti siejamas nebent su azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo skelbimu, kas nėra uždrausta įstatymo (ALĮ 10 str. 9 d.), todėl tai nesudaro jokio pagrindo teigti, jog teismas taikė ALĮ nuostatas, nesusijusias su pareikštu kaltinimu.
9. Aptartų aplinkybių kontekste, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad R. B. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 134 straipsnio 4 dalyje, požymių, kadangi administracinio nusižengimo byloje nebuvo atskleistas ir įrodytas ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatuose įtvirtintas skatinimas dalyvauti azartiniuose žaidimuose, dėl to administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.