Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės, Daivos Domeikienės ir Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 27 straipsniu, A. S. pripažintas recidyvistu.

Iš A. S. valstybės naudai nepriteistos 162,50 Eur proceso išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuspręsta daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmeną su vaizdo ir garso įrašu palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Bylos esmė

A. S. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2025 m. lapkričio 11 d. 21.15 val., iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotojai bandant A. S. sulaikyti, jis peršoko per uždarytus parduotuvės kasų vartelius ir taip atvirai pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – telefono įkroviklį „Havit dot 25“, kurio vertė 10,99 eurų, kabelį „Havit dot 6235“, kurio vertė 3,49 eurų, bei, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2025 m. lapkričio 11 d. 21.37 val., iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – tris degtinės butelius „Gorilka“, kurio 1 vnt. vertė 13,99 eurų, viso už 41,97 eurų, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 56,45 eurų turtinę žalą.

Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos apeliacinis skundas tenkinamas

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nuteistojo A. S. atžvilgiu netaikyti turto konfiskavimo instituto. Taip pat teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingą aplinkybę, o būtent, nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 punktu, bei skundžiamo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas prokurorės apeliacinio skundo ribose.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, tai yra, priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Be to, turto konfiskavimu siekiama panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-38-1073/2023). Kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda (taip pat ir iš nusikalstamos veikos gauti pinigai) bei jos dydis visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. BPK nenustatyta specialių, būtent turto konfiskavimui taikomų, įrodinėjimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-143-976/2019, 2K-91-976/2023). Nusikalstamos turtinės naudos gavimą patvirtinantys įrodymai turi būti gauti įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nuosprendyje tinkamai įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-1073/2018, 2K-62-495/2022).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu A. S. pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ atvirai pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – telefono įkroviklį „Havit dot 25“, kurio vertė 10,99 eurų, kabelį „Havit dot 6235“, kurio vertė 3,49 eurų, tris degtinės butelius „Gorilka“, kurio 1 vnt. vertė 13,99 eurų, viso už 41,97 eurų, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 56,45 eurų turtinę žalą. Byloje nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų pareiškusi civilinį ieškinį, taip pat byloje nenustatyta, kad A. S. būtų grąžinęs pagrobtą turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Priešingai, iš A. S. pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad nuteistasis patvirtino, kad jis negrąžino parduotuvei telefono įkroviklio su laidu (kabeliu) bei nebeturi pagrobtų trijų degtinės butelių „Gorilka“, kadangi šiuos alkoholinius gėrimus išgėrė. Taigi, nuteistasis gavo turtinės naudos iš pagrobto turto ir jo pavogtas svetimas turtas yra pripažįstamas nusikalstamos veikos rezultatu. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, neskirdamas A. S. BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – įvykdytos nusikalstamos veikos rezultato konfiskavimo, netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Dėl to skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas ir iš A. S. valstybės naudai išieškoma visa pagrobto turto vertę atitinkanti pinigų suma – 56,45 Eur (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. S. bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, nepagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad šį nusikaltimą nuteistasis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančią BK 27 straipsnio 1 dalies redakciją, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiam, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Pagal ankstesnės redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalį, asmenį pripažinti recidyvistu nebuvo reikalaujama, o recidyvistu savaime buvo laikomas asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaręs vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Sistemiškai aiškinant BK nuostatas, susijusias su naujos redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalies įsigaliojimu, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog asmuo veiką padarė būdamas recidyvistas, taikytina tik tada, kai esant BK 27 straipsnio 1 dalyje išdėstytoms sąlygoms asmenys, jau būdami pripažinti recidyvistais, teisiami už naujo nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-511/2026). Nagrinėjamu atveju ši nuostata taikytina ir nuteistajam A. S., nes naujo įstatymo nuostatos lengvina nuteistosios teisinę padėtį. Kadangi nuteistasis naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarė nebūdamas pripažintas recidyvistu, minėta atsakomybę sunkinanti aplinkybė jam netaikytina. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies šalinama nuteistajam nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Kita vertus, teisėjų kolegija nenustatė, kad pašalinus vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, būtų tikslinga keisti A. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Kaip matyti, A. S. padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 2 dalis), iki nusikalstamos veikos padarymo jis buvo teistas net devynis kartus, po jų padarymo – teistas dar du kartus (abu nuosprendžiai įsiteisėjo jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo), naują nusikalstamą veiką nuteistasis padarė neišnykus teistumui, praėjus vos dešimčiai mėnesių po arešto bausmės atlikimo. Šie duomenys patvirtina, kad A. S., būdamas jauno amžiaus (nusikalstamų veikų padarymo metu jam (duomenys neskelbtini)), yra linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, daugiausia – smurtinio ir turtinio pobūdžio, taip pat ir analogiškas, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo gyvenimo būdo. Be to, A. S. eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Nusikalstamos veikos padarymo metu A. S. buvo nedirbantis (oficialios darbinės patirties turi už 2021 m., 2022 m. ir 2025 m.) (2 t., b. l. 177). Kadangi A. S. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tai pripažino pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tai, kad visas nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, pripažinęs nuteistąjį recidyvistu (BK 27 straipsnis), nuteistajam A. S. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrė sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės dydis yra ženkliai mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis – laisvės atėmimas 1 metams (vidurkis – 2 metai 1 mėnuo 15 dienų), be kita ko, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu iki 8 mėnesių. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo keisti nei paskirtos bausmės rūšies, nei galutinės bausmės dydžio.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2026 m. birželio 9 d. pažymą Nr. APD-2026-06719, kurioje prašoma išieškoti iš A. S. valstybės naudai 70,83 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra, už gynėjo advokato Valdo Kairio nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103-106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. kovo 30 d. nuosprendį apskundė prokurorė Elona Korostina, kurios apeliacinis skundas šiuo nuosprendžiu tenkinamas. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis A. S. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė, gynėjas jam buvo paskirtas Šiaulių apygardos teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir į tai, kad apeliacinis procesas vyko pagal prokurorės skundą, o gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo skundžiamas ne visa apimtimi, byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą A. S. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. kovo 30 d. nuosprendį pakeisti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, skirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš A. S. valstybės naudai išieškoti visą pagrobto turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 56,45 Eur (penkiasdešimt šešis eurus, 45 centus). Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuteistajam A. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, jis padarė būdamas recidyvistas. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 70,83 Eur – išieškojimo iš A. S. atmesti.