Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Ž. J., dalyvaujant ieškovei O. L., jos atstovui advokatui V. S., išvadą teikiančios institucijos atstovei M. L., (visi dalyviai nuotoliu Zoom). viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. L. patikslintą ieškinį atsakovui A. G., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos ieškovė paaiškino, kad būtina, kad atsakovas apie ketinimą pasiimti vaikus praneštų iš anksto, nes šiuo metu parašo SMS vyresniajam vaikui, kad pasiims, vėliau nepasiima, vaikai traumuojami. Su T. tėvas nėra užmezgęs artimo ryšio, todėl bendrauti taip pat, kaip su vyresniais vaikais negalėtų.

Atsakovas teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į bylos nagrinėjimą teisme neatvyko, neprašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai, apie bylos nagrinėjimo datą laiką ir vietą informuotas tinkamai, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą, siūlė ieškinio reikalavimus tenkinti, nurodė, kad vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove. Institucija nėra gavusi atsakovo skundų, kad su vaikais jam ieškovas vaiku rūpinasi, yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismas nustatė, kad T. G. gimė (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo tėvai yra O. L. ir A. G.. O. L. pajams sudaro gaunama socialinė pašalpa, valstybės mokamos išmokos vaikams ir priteistas išlaikymas vaikams. O. L. deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu: Radviliškio r. sav., (duomenys neskelbtini), kartu deklaruota ir trijų nepilnamečių vaikų- A. G., gim. (duomenys neskelbtini), E. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. G., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta. Faktinė O. L. šeimos gyvenamoji vieta yra adresu Radviliškio r. sav., (duomenys neskelbtini). O. L. neturi jos vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje. Atsakovui per 2025 metu buvo du kartus paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. O. L. rūpinasi tinkamai, užtikrina visus vaikų poreikius, bendrauja ir bendradarbiauja su socialines paslaugas teikiančiais specialistais. A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) dirba UAB „V.b.“, jo darbo užmokestis yra 1701,03- 2085,76 Eur neatskaičius mokesčių, jis neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. 2025-07-08 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-13635-1252/2025 buvo patvirtinta pareiškėjų O. L. ir A. G. taikos sutartis, kuria pareiškėjai susitarė, kad nepilnamečių vaikų A. G., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir E. G., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina O. L., a/k (duomenys neskelbtini). Taip pat šalys susitarė kad A. G., a/k (duomenys neskelbtini) moka išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. G., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir E. G., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam nuo 2025 m. birželio 1 d. iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja (uzufrukto teisės turėtoja) paskiriama motina O. L., a/k (duomenys neskelbtini) (teismo patvirtintos šalių taikos sutarties 1-2 punktai).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos.

Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečio vaiko T. G. gyvenamąją vietą su ja. Kaip nustatyta byloje ištyrus įrodymus, ieškovė viena augina visus tris vaikus, vaikai, taip pat ir T., nuo gimimo gyvena su motina, yra prie jos prisirišę, T. tėvo net nepažįsta, tarp jų nėra užmegzto emocinio ryšio, ieškovė savo vaiku tinkamai rūpinasi, teismo nuomone, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai užtikrins jo interesus, vaiko emocinę ir socialinę raidą, poreikį augti šeimoje, todėl jis tenkintinas ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnis, 2.14 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvai nesusitaria, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Šioje byloje nagrinėjamu atveju ieškovės prašomo priteisti išlaikymo suma yra mažesnė nei 1/2 MMA, todėl ieškovė neprivalo įrodinėti visų patiriamų išlaidų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė ne tik vykdo pareigą užtikrinti vaikui gyvenamąjį būstą, bet užtikrina ir kasdienę vaiko priežiūrą, atliepia jo poreikius, prie kurių patenkinimo vaiko tėvas niekaip neprisideda. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvų pareigai prisidėti prie vaikų išlaikymo įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Teismas pažymi, kad ieškovės prašoma 200 Eur išlaikymo suma yra palyginti maža, artima sumai, reikalingai minimalių vaikų poreikių patenkinimui, mažesnė nei pusė MMA. Bylos žodinio nagrinėjimo metu ieškovė nurodė realias sumas, kurias išleidžia maistui, rūbams, higienai ir kitiems būtiniems poreikiams patenkinti. Byloje nėra duomenų kad ieškovės nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui būtų nepagrįstos ar akivaizdžiai neatitiktų tikrųjų tokio amžiaus vaikų poreikių. Išlaidos nėra nukreiptos į nereikalingų ar prabangos prekių įsigijimą, priešingai, jos reikalingos vaikui tinkamai maitinti, aprengti, sveikatos priežiūrai.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

Atsakovas yra jaunas, fiziškai sveikas darbingo amžiaus vyras, jis gali dirbti ir uždirbti pakankamai lėšų išlaikyti savo mažamečiams vaikams, teismas neturi duomenų apie atsakovo sveikatos sutrikimus, atsakovas neturi kitų išlaikytinių, teismui nebuvo pateikta duomenų apie atsakovo turimus finansinius įsipareigojimus ar kitas priežastis, dėl kurių atsakovas negalėtų teikti vaikams priteisto išlaikymo, todėl ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai, iš atsakovo A. G. priteistinas išlaikymas vaikui T. G. periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį po 200,00 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2026-03-05 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatytina, kad nepilnamečio vaiko T. G. išlaikymui skirtas lėšas tvarko jo mama O. L. uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje ieškovei Valstybės garantuojamo teisinės pagalbos tarnyba skyrė 100 proc. apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, todėl ieškinį patenkinus visiškai, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei. Pagal į bylą pateiktą pažymą valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro 245,83 Eur, ši suma priteistina iš atsakovo valstybei. Iš atsakovo valstybe taip pat priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio paduodama ieškinį ieškovė buvo atleista- už neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo žyminis mokestis sudaro 119 Eur, už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo- 54 Eur, viso iš atsakovo priteistina 173 Eur žyminio mokesčio valstybei. Valstybė šioje byloje patyrė 15,27 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios, ieškinį patenkinus, priteistinos iš atsakovo valstybei. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 376 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai. Nustatyti nepilnamečio vaiko T. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Priteisti iš atsakovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) vaikui T. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2026-03-05 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pavesti T. G. priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti vaiko mamai O. L..

Nustatyti atsakovo A. G. bendravimo su vaikais: A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką: 1. A. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tikslus bendravimo grafikas nenustatomas, nes O. L. jo bendravimo su vaikais neriboja. 2. Apie ketinimą pasiimti vaikus ir su jais bendrauti A. G. privalo informuoti vaikų motiną O. L. prieš 24 valandas iki numatomo bendravimo, pranešdamas telefonu, SMS žinutėmis ar kitu šalių sutartu būdu. Dėl bendravimo su vaikais konkretaus laiko A. G. privalo tartis su vaikų motina. Tartis dėl bendravimo tiesiogiai su nepilnamečiais vaikais atsakovui draudžiama. Numatomas bendravimo su vaikais laikas negali trukdyti vaikų ugdymo procesui, vaikų dienotvarkei ir planams. 3. Bendravimas su T. G., kuris šiuo metu yra 7 mėnesių amžiaus kūdikis, gali vykti tik kūdikio ir jo mamos buvimo vietoje, nes kūdikis nėra pripratęs prie tėvo, jo nepažįsta. Palaipsniui sukūrus vaiko-tėvo ryšį, bet ne anksčiau kaip T. G. sukaks trys metai, A. G. bendravimas su juo gali vykti tokia pačia tvarka, kaip ir su A. G. ir E. G..

Priteisti iš atsakovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 245,83 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus 83 ct) teisinės pagalbos išlaidų valstybei (suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį- įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Priteisti iš atsakovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 173 Eur (šimtą septyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio valstybei (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant įmokos kodą 5660). Priteisti iš atsakovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 15,27 Eur (penkiolika eurų 27 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, valstybei (suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant įmokos kodą 5662).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.