Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-6794-1185/2026

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-06-04
Bylos Nr.: e2-6794-1185/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-05523-2023-4
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija

Teisėjas: Simona Čėsnienė (pran.)
Ieškovas: G. G.
Atsakovas: D. B.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2-6794-1185/2026 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05523-2023-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.9.1 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 4 d. Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Simona Čėsnienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Monikai Mikšienei, dalyvaujant ieškovui G. G. ir jo atstovui advokatui V. G., atsakovei D. B. ir jos atstovui advokatui V. S., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinės bylos dalį pagal atsakovės D. B. priešieškinio ieškovui G. G. reikalavimą dėl vidaus patalpų remonto išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. O. ir A. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apygardos teismas 2026 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-81-940/2026 panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-64-797-2025 dalį dėl atsakovės D. B. priešieškinio ieškovui G. G. reikalavimo dėl vidaus patalpų remonto išlaidų (1 894,40 Eur) priteisimo ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir bylos dalį dėl šių reikalavimų grąžino nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Atsakovė D. B. patikslintu priešieškiniu reikalavo priteisti iš atsakovo

proporcingai savo daliai dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio

(duomenys neskelbtini), vidaus patalpų remonto 1 894,40 Eur išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad 2018 m. susiekė telefonu su ieškovu dėl namo vidaus patalpų remonto, tačiau ieškovas atsisakė prisidėti prie remonto, nurodydamas, kad atsakovė, kaip gyvenanti ieškovui priklausančioje namo dalyje, turėtų remontuoti pati, todėl ji 2020 m. pradėjo namo vidaus patalpų remontą ir pakeitė krosninį šildymą į dujinį, įrengė dušo ir tualeto patalpas, pakeitė grindis, pakeitė elektros instaliaciją, sienas apkalė gipso kartono plokštėmis, išdažė ir ištapetavo. Atsakovė taip pat nurodė, kad pirko vidaus patalpų remontui skirtas medžiagas ir iš (duomenys neskelbtini) įsigijo prekių už 1 952,16 Eur, iš (duomenys neskelbtini) įsigijo prekių už 903,85 Eur, iš (duomenys neskelbtini) įsigijo prekių už 1 147,18 Eur, iš (duomenys neskelbtini) įsigijo dušo kabiną už 209,00 Eur, iš (duomenys neskelbtini) įsigijo langus ir jų pakeitimo paslaugą už 892,03 Eur, iš (duomenys neskelbtini) įsigijo prekių už 615,80 Eur, iš

(duomenys neskelbtini) įsigijo medieną už 37,99 Eur bei (duomenys neskelbtini) sumokėjo

70,00 Eur už paslaugas, ir kad 2021 m. pabaigusi namo vidaus patalpų remontą buvo išleidusi 5 876,99 Eur.

Atsiliepimas

Ieškovas G. G. atsiliepimu į patikslintą priešieškinį nesutiko su reikalavimu priteisti vidaus patalpų remonto 1 894,40 Eur išlaidas. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad atsakovė jo kaip bendrasavininko neinformavo apie ketinamus atlikti vidaus patalpų remonto darbus, o jis nedavė sutikimo atlikti šiuos darbus, todėl atsakovė veikė savo nuožiūra ir savo rizika. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų, kad buvo būtina remontuoti vidaus patalpas, kad patalpų būklė buvo tokia bloga, kad remonto darbai buvo būtini siekiant išsaugoti daikto naudingąsias savybes. Ieškovo nuomone, atsakovės pateikti kvitai negali būti laikomi patikimais įrodymais, nes nėra įmanoma nustatyti, kam šie kvitai priklauso ir kur buvo panaudotos jose nurodytos medžiagos. Ieškovas pažymėjo, kad nuo turto paveldėjimo jis gyvenamojo namo dalyje negyveno ir nesinaudojo, o tarp šalių buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai ir atsakovė viena naudojosi visu su ieškovu lygiomis dalimis paveldėtu turtu, todėl jai, kaip panaudos gavėjai, teko pareiga daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą.

Atsakovė D. B. pateikė dubliką ir prašė tenkinti patikslintą priešieškinį. Atsakovė nurodė, kad ieškovas, pripažinęs aplinkybę, kad sutiko dėl stogo remonto ir sumokėjo dalį stogo keitimo išlaidų, iš esmės patvirtino, kad ir kiti remonto dabai buvo derinami su ieškovu, o atvykęs ir pats apžiūrėjęs gyvenamąjį namą matė jo būklę, tarėsi dėl remonto darbų, pradedant nuo stogo remonto ir tęsiant vidaus patalpų remontu.

Šalies argumentai

Ieškovas G. G. pateikė tripliką ir prašė patikslintą priešieškinį atmesti.

Atsakovė, po to kai apeliacinės instancijos teismas civilinė bylos dalį grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, pasinaudojusi teise sumažinti priešieškinio reikalavimą, prašė priteisti iš ieškovo vidaus patalpų remonto 1 622,26 Eur išlaidas, nes per klaidą įskaičiavo dalį pirkinių, nesusijusių su remonto išlaidomis.

Atsakovė D. B. teismo posėdžio metu prašė tenkinti patikslinto priešieškinio reikalavimą. Atsakovė paaiškino, kad su ieškovu dėl visų remonto darbų tardavosi telefonu ir žodžiu, kai jis atvykdavo pas ją, ir ieškovas šių pokalbių metu yra pasakęs, kad, jei riekia atlikti remonto darbus, ji gali juos atlikti, todėl ji suprato, kad ieškovas pritaria remonto darbams ir įsipareigoja dalį išlaidų atlyginti. Atsakovė detalizavo, kad padarė vandentiekio įvadą, todėl išardė dalį grindų, pakeitė elektros instaliaciją, pakeitė radiatorius, remontavo lubas, sienas, grindis, bei detalizavo, kur panaudojo jos pateiktuose kvituose nurodytas įsigytas medžiagas, o būtent, kad USB plokštes panaudojo grindims, gipso kartono plokštes panaudojo sienoms ir luboms, akmens vatą panaudojo daliai sienų ir luboms, kolektorius buvo būtinas dujiniam katilui, rozetes įsigijo įrengiant naują elektros instaliaciją, glaistą ir gruntą panaudojo sienoms ir luboms, profilius panaudojo plokštėms tvirtinti, betono mišinys buvo būtinas išlyginimui, santechnikos žarna buvo būtina vandentiekio įsivedimui, bėgelį įsigijo naujai įrengtos sanitarinio mazgo patalpos stumdomoms durims, trišakius įsigijo šildymo sistemai, medsraigčius panaudojo plokštėms pritvirtinti, lamintą ir akmens masės plyteles panaudojo grindims, kaminas buvo reikalingas naujam dujiniam katilui, mediena buvo reikalinga suformuoti naują sanitarinio mazgo patalpą, apvali spyruoklė buvo būtina vandens paskirstymo sistemai. Atsakovė taip pat nurodė, kad jos išlaidas vidaus patalpų remonto darbams patvirtina visi patikslintame ieškinyje nurodyti kvitai, išskyrus kurių sumažindama ieškinio reikalavimą atsisakė ir (duomenys neskelbtini) kvitas, nes šiai įmonei sumokėta suma jau priteista kaip išlaidos už namo išorės remonto darbus. Atsakovė nurodė, kad dalį statybos darbų atliko pati su vyru, dalį darbų atliko samdyti asmenys, tačiau išlaidų už atliktus darbus nereikalauja priteisti. Atsakovė taip pat paaiškino, kad ieškovas niekada neatsisakė atlyginti dalies išlaidų, todėl rinko visus kvitus, kilus ginčui, kreipėsi į parduotuves, kad gautų kvitų, kai buvo atsiskaityta kortele, kopijas ir pažymas apie visas įsigytas prekes.

Atsakovės D. B. atstovas advokatas V. S. teismo posėdžio metu prašė patikslinto priešieškinio reikalavimą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovas nurodė, kad atsakovė atliko vidaus patalpų remonto darbus, nes jie buvo būtini, atsakovė buvo įspėta pareigūnų dėl naudojamos nesaugios krosnies, o keičiant dalį įrenginių, buvo būtina pakeisti ir elektros instaliaciją, kuri nebuvo keista 50 metų, keičiant elektros instaliaciją buvo apgadintos vidaus sienos, todėl buvo būtina jas remontuoti. Atstovas pažymėjo, kad atsakovė su ieškovu tarėsi dėl remonto darbų ir kai ieškovas nurodė, kad atsakovė pati spręstų dėl reikalingų atlikti remonto darbų, atsakovė suprato, kad gali atlikti remonto darbus. Atstovas taip pat nurodė, kad kai ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, atsakovė surinko visus kvitus ir nors patyrė daugiau išlaidų, tačiau iš ieškovo prašo priteisti mažesnes išlaidas, o be to, dalies išlaidų atsisakė. Atstovas laikėsi pozicijos, kad pats ieškovas galėjo patekti į ginčo patalpas ir įsitikinti, ar remonto darbai atlikti, o to nepadaręs, neturi teisės ginčyti.

Šalies argumentai

Ieškovas G. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakove jo santykiai nebuvo geri, apie 20 metų beveik nebendravo, o nuo 2019 m. bendravo tik du kartus, kai 2019 m. vyko tvarkyti kapų, užsuko pas atsakovę, kuri nieko apie remonto darbus nekalbėjo, o 2022 m. pabaigoje užsuko pasiskolinti žirklių, su atsakove jokio pokalbio nebuvo. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad su atsakove niekada nesitarė dėl vidaus patalpų remonto, o 2009 m. tarėsi tik dėl gyvenamojo namo stogo remonto ir šio remonto išlaidas atlygino, 2011 m. dėl langų keitimo atsakovei buvo nurodęs, kad jis nesinaudodamas namu prie langų keitimo neprisidės. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovei leido naudotis ir savo gyvenamojo namo dalimi ir nereikalavo atlyginimo už naudojimąsi, o atsakovė iš jo niekada nereikalavo atlyginti vidaus patalpų remonto išlaidų ir toks reikalavimas atsirado tik tuomet, kai ieškovas pasiūlė atsakovei nusistatyti naudojimosi tvarką arba atsidalinti. Ieškovas pažymėjo, kad gyvenamojo namo patalpos, kai jose yra gyvenama, natūraliai dėvisi, todėl atsiranda darbų, kuriuos reikia atlikti, be to, gyvenamasis namas neturėjo vandentiekio ir turėjo tik lauko tualetą, todėl atsakovė, kuri gyveno name, savo iniciatyva atliko darbus dėl savo potogumo. Ieškovas nurodė, kad nesutinka su visomis vidaus patalpų remonto išlaidomis, nesutinka, kad jie buvo būtini, kad su juo darbai buvo derinti, kad jis įsipareigojo atlyginti išlaidas. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovei leidęs naudotis patalpomis, nurodė, kad jei atsakovei būtina pasigerinti gyvenimo sąlygas, ji gali tvarkytis, todėl kokį katilą įsirengti ir ar keisti elektros instaliaciją sprendė tik pati atsakovė, o apie atliktus remonto darbus jis sužinojo tik gavęs priešieškinį, o ar darbai atlikti jis nežino iki šiol.

Ieškovo G. G. atstovas advokatas V. G., teismo posėdžio metu pasisakydamas dėl atsakovės reikalavimo priteisti iš ieškovo 1 622,26 Eur vidaus patalpų remonto išlaidas, pirmiausia akcentavo, kad atsakovė patikslintame priešieškinyje nurodė, kad iš viso patyrė 5 827,85 Eur išlaidų, iš jų atėmus išlaidas už langus ir jų pakeitimą bei atėmus išlaidas, kurių suma atsakovė sumažino savo reikalavimą, negaunama ta suma, kurios atsakovė reikalauja. Atstovas taip pat akcentavo, kad atsakovė nereikalauja priteisti išlaidų už remonto darbus, nėra duomenų, kad remonto darbai buvo atlikti tinkamai, o atsakovei reikalaujant priteisti jos patirtas išlaidas įsigyjant medžiagas, tačiau neturint duomenų apie medžiagų panaudojimą, nėra jokio pagrindo priteisti šių išlaidų. Atstovas pažymėjo, kad atsakovė gyveno ir naudojosi patalpomis, ieškovas panaudos pagrindais leido naudotis, o nuomos ir panaudos teisinius santykius reglamentuojančios normos numato, kad einamojo remonto išlaidos neatlyginamos, jei šalys nesusitarė kitaip. Atstovas atkreipė dėmesį, kad, kai ieškovas nurodė atsakovei dėl langų keitimo spręsti pačiai, tai nereiškė, kad ieškovas davė sutikimą vidaus patalpų remontui už konkrečią kainą, iš konkrečių medžiagų, ar kad įsipareigojo atlyginti puse išlaidų. Atstovas taip pat nurodė, kad šalių paaiškinimai apie vidaus patalpų remontą prieštaringi, tačiau šiuo atveju atsakovė neįrodė, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. Atstovas pažymėjo, kad atsakovė neįrodė, kad vidaus patalpų remonto darbus buvo būtina atlikti, atsakovės nurodytos aplinkybės apie priešgaisrinės tarnybos pareigūnų įspėjimą dėl netinkamos krosnies yra deklaratyvios, atsakovė malkomis kūrenamą katilą į dujinį katilą pasikeitė dėl savo patogumo, o atsakovės teiginiai, kad pakeitus langus reikėjo sutvarkyti sienas, laikytini bendro pobūdžio samprotavimais, nepatvirtinančiais darbų būtinumo. Atstovas pažymėjo, kad nei iš patikslinto priešieškinio, nei iš atsakovės paaiškinimo nėra galimybės suprasti, kokias konkrečias medžiagas panaudojo kokiems konkretiems darbams, t. y. lieka neatsakyta, kur panaudotos įsigytos medžiagos. Atstovas pabrėžė, kad galėtų būti apmokėta tik už tinkamai atliktus darbus, ir nors ieškovas turėjo galimybę apžiūrėti patalpas, tačiau yra paslėptų darbų, tokių kaip vamzdynai, elektros instaliacija, kuriems turėjo būti surašytas paslėptų darbų aktas, tačiau tokio akto atsakovė nepateikė. Atstovas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, akcentavo, kad dėl kiekvieno šalių išspęsto reikalavimo bylinėjimosi išlaidos turėtų būti skirstomos skirtingai, o būtent dėl reikalavimo nustatyti naudojimosi tvarką bylinėjimosi išlaidos tarp šalių turėtų būti skirstomos vertinant galutinį šio klausimo išsprendimą ir 3/4 dalis priteisiant už patenkintą reikalavimą nustatyti naudojimosi tvarką ir 1/4 dalį priteisiant už nustatytą konkrečią tvarką, dėl daliniu sprendimu patenkinto atsakovės reikalavimo iš ieškovo neturėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes ieškovas sutiko su reikalavimu pakeisti gyvenamojo namo kadastro duomenis, tačiau atsisakė pasirašyti deklaraciją dėl statybos užbaigimo, nes nebuvo statytojas, o pasirašymas būtų sukėlęs teisines pasekmes, o dėl patikslinto priešieškinio reikalavimo priteisti vidaus patalpų remonto išlaidas turėtų būti skirstoma proporcingai patenkintai ir atmestų priešieškinio reikalavimų daliai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Priešieškinio reikalavimas dėl vidaus remonto išlaidų priteisimo atmestinas

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Nagrinėjamu atveju 2008 m. spalio 6 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notarės I. P., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu J. G. priklausiusias 2/6 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame esančios patalpos palikėjui teko naudotis pagal 2003 m. sausio 20 d. sutartį, patvirtintą Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notarės I. P., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2/6 dalis sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/6 dalis kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2/6 dalis kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), ieškovas ir atsakovė paveldėjo lygiomis dalimis. Atsakovė patikslintu priešieškiniu reikalavo priteisti iš ieškovo už 2018 m. pradėtą ir 2021 m. baigtą ginčo vidaus patalpų remontą jos patirtas 1 894,40 Eur išlaidas, o ieškovas su tokiu atsakovės reikalavimu nesutiko, nes laikėsi pozicijos, kad atsakovė jo kaip bendrasavininko neinformavo apie ketinamus atlikti vidaus patalpų remonto darbus, o jis nedavė sutikimo atlikti šiuos darbus, todėl atsakovė veikė savo nuožiūra ir savo rizika. Panevėžio apygardos teismas 2026 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-81-940/2026 panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-64-797-2025 dalį, kuria buvo patenkintas atsakovės D. B. priešieškinio ieškovui G. G. reikalavimas dėl vidaus remonto išlaidų (1 894,40 Eur) priteisimo, bei bylos dalį dėl šio reikalavimo ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo grąžino nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Atsakovė, po to kai civilinės bylos dalis buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje, sumažino patikslinto ieškinio reikalavimą iki 1 622,26 Eur, atsisakydama 105,00 Eur išlaidų džiovyklai, 26,00 Eur išlaidų spintelei, 2,64 Eur išlaidų baldinei rankenai, 32,90 Eur išlaidų šviestuvui, 3,89 Eur išlaidų LED lemputei, 12,39 Eur išlaidų pakabai, 4,38 Eur išlaidų skersinio laikikliui, 5,69 Eur išlaidų spintos skersiniui, 1,49 Eur išlaidų įvorei, 1,40 Eur išlaidų plovikliui, 55,55 Eur išlaidų karnizui, 3,30 Eur išlaidų segtukams karnizui, 1,11 Eur išlaidų išoriniui, 2,08 Eur išlaidų antgaliui, 10,36 Eur išlaidų šviestuvui, 3,99 Eur išlaidų automobilio kvapui. Todėl byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, bedraturčiams nesutariant, kam turėtų tekti išlaidos už ginčo vidaus patalpų remontą.

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo

Pažymėtina, kad civiliniai teisiniai santykiai, susiklostantys tarp daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių, reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82–4.85 straipsniuose, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75–4.81 straipsniuose reglamentuojami santykiai, susiklostantys tarp bendraturčių, kurie įgyvendina bendrosios nuosavybės teisę valdydami, naudodami ir disponuodami kitos paskirties nuosavybės teisės objektus, kurie nepatenka į teisės normų, reglamentuojančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, sritį. Kasacinio teismo praktikoje dėl minėtų teisės normų aiškinimo ir taikymo yra suformuluota tokia taisyklė: sprendžiant, kurios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75–4.81 straipsniuose ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintos) teisės normos reglamentuoja santykius, susiklostančius pastato, kuriame yra butų ir kitų patalpų, bendraturčiams įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teises, pirmiausiai reikia įvertinti, ar tame pastate esantys butai ir kitos patalpos pastato bendraturčiams priklauso asmeninės nuosavybės teise. Jeigu pastate esantys butai ir kitos patalpos bendraturčiams priklauso ne asmeninės, bet bendrosios dalinės nuosavybės teise ir bendraturčiai name esančiais butais ir kitomis patalpomis naudojasi pagal nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, turi būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75–4.81 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas. Jeigu pastate esantys butai ir kitos patalpos bendraturčiams priklauso asmeninės nuosavybės teise, o tokie asmenys pastato bendraturčiai yra tik dėl to, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastato bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalis), taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-403/2023).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirtis yra gyvenamoji (vieno buto pastatai), kuriame yra šalims priklausančios ginčo patalpos ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, S. O. priklausančios patalpos, tačiau jis nėra daugiabutis gyvenamasis namas su butais. Taigi šiuo atveju ginčo teisiniams santykiams taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75–4.81 straipsniai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio, reglamentuojančio bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių susitarimu. Todėl bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

Kaip minėta, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių susitarimu, todėl atsakovės, kaip bendraturtės, teisė keisti bendrai valdomą daiktą – atlikti ginčo vidaus patalpų remontą – buvo priklausoma nuo kito bendraturčio – ieškovo – valios. Nagrinėjamu atveju šalių pozicijos dėl ginčo vidaus patalpų remonto darbų atlikimo buvo visiškai priešingos, t. y. atsakovė laikėsi pozicijos, kad su ieškovu dėl visų remonto darbų tardavosi telefonu ir žodžiu, kai jis atvykdavo pas ją, ir ieškovas šių pokalbių metu buvo pasakęs, kad, jei riekia atlikti remonto darbus, ji gali juos atlikti, todėl ji suprato, kad ieškovas pritaria remonto darbams ir įsipareigoja dalį išlaidų atlyginti, o ieškovas laikėsi pozicijos, kad vidaus patalpų remonto darbai atlikti be jo sutikimo ir jam nežinant, atsakovė iš jo niekada nereikalavo atlyginti vidaus patalpų remonto išlaidų ir toks reikalavimas atsirado tik tuomet, kai ieškovas pasiūlė atsakovei nusistatyti naudojimosi tvarką arba atsidalinti. Šiuo atveju sutiktina su ieškovu, kad atsakovė, kuriai teko pareiga įrodyti, kad su ieškovu buvo sudarytas susitarimas dėl vidaus patalpų remonto, ir šio susitarimo apimtį, tokio susitarimo egzistavimo ir jo apimties neįrodė. Vien tai, kad ieškovas 2011 m. nurodė atsakovei dėl langų keitimo spręsti pačiai, nereiškia, kad ieškovas davė sutikimą visiems vidaus patalpų remonto darbams už konkrečią kainą, iš konkrečių medžiagų, ar kad įsipareigojo atlyginti puse atsakovės turėtų išlaidų remontui. Tai, kad atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. O. paaiškino, kad ieškovas yra pasakęs, kad atsakovei leidžia naudotis patalpomis, ir kad, jei atsakovei būtina pasigerinti gyvenimo sąlygas, ji gali tvarkytis, neleidžia padaryti išvados, kad ieškovas aiškiai išreiškė valią dėl vidaus patalpų remonto ir jo išlaidų, t. y. kad davė savo kaip bendraturčio sutikimą atsakovei atlikti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių vidaus patalpų remonto darbus ir įsipareigojo atlyginti jų dalį proporcingai turimai savo patalpų daliai. Atsakovė, apsiribodama savo paaiškinimais, kad su ieškovu vyko pokalbiai telefonu, ieškovui kategoriškai neigiant bendravimą telefonu, jokių telefoninius pokalbius tarp šalių patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ieškovo pateikti susirašinėjimai elektroniniu paštu, SMS žinutėmis ir Mesenger programėlės žinutėmis, kuriose atsakovė, bendraudama su ieškovu jau po atliktų remonto darbų, niekada neužsiminė apie susidariusią skolą, kaip netiesioginis įrodymas patvirtina, kad labiau tikėtina, kad konkretaus šalių susitarimo dėl ginčo vidaus patalpų remonto ir jo išlaidų paskirstymo tarp šalių nebuvo.

Toliau pasisakant, ar nesant ieškovo sutikimo dėl ginčo vidaus patalpų remonto, ieškovas turi pareigą apmokėti vidaus patalpų remonto išlaidas kaip būtinas ginčo turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui žymiai pablogėti, svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.10 straipsnis daikto išlaidas skirsto į įprastines ir ypatingąsias. Įprastinėmis išlaidomis laikomos išlaidos, būtinos daikto saugumui užtikrinti arba daiktui išsaugoti nuo žūties ar aiškaus pablogėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.10 straipsnio 2 dalis). Ypatingosiomis išlaidomis laikomos išlaidos, daromos tiek pačiam daiktui pagerinti, tiek ir gaunamoms iš daikto pajamoms padidinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.10 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas charakterizuoja būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui žymiai pablogėti. Tai įprastinės išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Įprastinių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, jeigu jis surašytas vykdant teismo pavedimą, laikomas oficialiu įrodymu, t. y. turi didesnę įrodomąją galią (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalis, 635 straipsnis). Jei antstolis faktus nustatinėja, veikdamas kitu pagrindu, teismas tokių veiksmų negali vertinti kaip procesinės antstolio veiklos. Šiuo atveju faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas gali būti vertinimas kaip rašytinis įrodymas, kuris su kitais įrodymais patvirtina ar paneigia atitinkamų aplinkybių egzistavimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2006).

Atsakovė pateikė antstolio 2024 m. liepos 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris surašytas vykdant atsakovės prašymą, bet ne teismo pavedimą, ir kuriame antstolis nurodė, kad jis 2024 m. liepos 12 d. buvo atvykęs į ginčo patalpas, peržiūrėjo atsakovės mobiliajame telefone turimas ginčo patalpų nuotraukas, apžiūrėjo ginčo patalpas ir palyginęs su ieškovės pateiktomis nuotraukomis konstatavo, kad vizualiai matosi, kad namo viduje yra atlikti remonto darbai, t. y. seni radiatoriai pakeisti naujais, sienos iškaltos medžio plokštėmis ir išdažytos, pakeista grindų danga ir išklotos laminato grindjuostės, vietoje krosnies sumontuotas dujinis katilas, o buvusioje krosnies vietoje įrengta atskira patalpa dušo kabinai ir tualetui. Remiantis minėta kasacinio teismo praktika, šis protokolas nelaikytinas oficialiu įrodymu, t. y. turinčiu didesnę įrodomąją galią, o laikytinas rašytiniu įrodymu. Nors antstolis, konstatavęs faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad namo viduje yra atlikti remonto darbai, tačiau teismas iš šio įrodymo negali padaryti vienareikšmiškos išvados, kad buvo būtina atlikti ginčo vidaus patalpų remontą, siekiant užtikrinti daikto saugumą, daiktui išsaugoti nuo žūties ar aiškaus pablogėjimo.

Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad gyvenamasis namas, kuriame yra ginčo patalpos, yra pastatytas 1931 m., kad jo sienos yra iš medžio su karkasu, o 2000 m. spalio 16 d. fiksuojant kadastro duomenis nustatyta, kad gyvenamojo namo fizinio nusidėvėjimo procentas yra 70 procentų, kad jis šildomas vietiniu centriniu šildymu, t. y. gyvenamojo namo, kuriame yra ginčo patalpos, kadastro duomenys, fiksuoti iki atliktų remonto darbų nepatvirtina, kad ginčo patalpos nebuvo saugios naudoti, kad prieš atliekant remonto darbus buvo kilusi patalpų žūties ar aiškaus pablogėjimo grėsmė. Nors atsakovė nurodė, kad buvo būtina keisti elektros instaliaciją, nes ji buvo sena, tačiau teismui nepateikė duomenų, kad buvusi elektros instaliacija neatitiko šiuolaikinių elektros apkrovų ir saugumo reikalavimų, ir šiuos duomenis pagrindžiančių įrodymų. Be to, nors atsakovė nurodė, kad priešgaisrinės tarnybos specialistai įspėjo dėl netvarkingos krosnies, tačiau negalėjo prisiminti, kada gavo įspėjimą ir konkrečiai dėl ko buvo įspėta, o iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. A. paaiškinimų nustatyta, kad priešgaisrinės tarnybos pareigūnai tik liepė įsigyti dūmų detektorių. Todėl teismas, įvertinęs galimai atliktų remonto darbų pobūdį, t. y. kad buvo pakeista elektros instaliacija, vietoj kieto kuro krosnies įrengtas dujinis katilas, pastatyti nauji radiatoriai, išlygintos ir išdažytos bei ištapetuotos sienos ir lubos, apšiltintos dalis sienų ir lubos, išklota nauja grindų danga, įrengta nauja sanitarinio mazgo patalpa, daro išvadą, kad iš esmės visi ginčo patalpų remonto darbai buvo atlikti siekiant patogių atsakovės gyvenimo sąlygų ginčo patalpose, t. y. siekiant pagerinti ginčo patalpas, tačiau neišsaugoti patalpas nuo žūties ar aiškaus pablogėjimo grėsmės.

Šią teismo išvadą patvirtina ir atsakovės pateiktuose kvituose esanti informacija. Nustatyta, kad atsakovė pirko vidaus patalpų remontui skirtas medžiagas ir iš (duomenys neskelbtini) įsigijo prekių už 1 952,16 Eur, iš (duomenys neskelbtini) įsigijo prekių už

903,85 Eur, iš (duomenys neskelbtini) įsigijo prekių už 1 147,18 Eur, iš (duomenys neskelbtini) įsigijo dušo kabiną už 209,00 Eur, iš (duomenys neskelbtini) įsigijo langus ir jų pakeitimo paslaugą už 892,03 Eur, iš (duomenys neskelbtini) įsigijo prekių už 615,80 Eur, iš (duomenys neskelbtini) įsigijo medieną už

37,99 Eur bei (duomenys neskelbtini) sumokėjo 70,00 Eur už paslaugas. Nors atsakovė sumažino patikslinto ieškinio reikalavimą iki 1 622,26 Eur, atsisakydama 105,00 Eur išlaidų džiovyklai, 26,00 Eur išlaidų spintelei, 2,64 Eur išlaidų baldinei rankenai, 32,90 Eur išlaidų šviestuvui, 3,89 Eur išlaidų LED lemputei, 12,39 Eur išlaidų pakabai, 4,38 Eur išlaidų skersinio laikikliui, 5,69 Eur išlaidų spintos skersiniui, 1,49 Eur išlaidų įvorei, 1,40 Eur išlaidų plovikliui, 55,55 Eur išlaidų karnizui, 3,30 Eur išlaidų segtukams karnizui, 1,11 Eur išlaidų išoriniam kampui, 2,08 Eur išlaidų antgaliui, 10,36 Eur išlaidų šviestuvui, 3,99 Eur išlaidų automobilio kvapui, kaip per klaidą įtrauktų ir nesusijusių su remonto darbais, o teismo posėdžio metu nurodė, kad į pareikštą reikalavimą neįtraukta ir suma, sumokėta (duomenys neskelbtini), tačiau vien atsakovės neišsamūs paaiškinimai apie tai kokias medžiagas panaudojo kokiems remonto darbams atlikti vienareikšmiškai nepatvirtina, kad įsigytos prekės buvo panaudotos atliekant atsakovės nurodytus vidaus patalpų remonto darbus bei kad tokie darbai buvo būtini. Atsakovė nepateikė skaičiavimų, kokių ir kiek medžiagų buvo panaudota jos įvardintiems darbams atlikti. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-64-797/2025 dalis, kuria iš ieškovo atsakovei be kita ko priteistos ir 2 250,00 Eur sumos bendros išlaidos už namo išorės remontą, durų pakeitimą, inžinerinių sistemų įvedimą, vamzdynų pakeitimą, liko nepakeista, o iš atsakovės priešieškinyje nurodytų aplinkybių ir jos paaiškinimo teismo posėdžio metu liko neaišku, ar šiuo sprendimu priteistos išlaidos už inžinerinių sistemų įvedimą ir vamzdynų pakeitimą nesutampa su dalimi atsakovės reikalaujamų išlaidų už vidaus patalpų remonto darbus, nes atsakovės įsigytų prekių sąraše yra tokios prekės kaip žarna, lanksti žarna, pakulos, kranelis, trišakis, nipelis, antgalis, vamzdžio laikiklis, antgalis žarnai, sąvarža, skalbimo mašinos išleidimo žarna, guminis santechninis perėjimas, vamzdis, mova, alkūnė, vidaus nuotekų vamzdis, vidaus nuotekų alkūnė ((duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 2 d. pažyma). Be to, ant (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 14 d. pinigų priėmimo kvito Serija ABU Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrašas, kad 40,00 Eur sumą už didmaišį su išvežimo paslauga sumokėjo trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. O., todėl atsakovei nepateikus ginčo patalpų remonto darbų sąmatos ir esant duomenims, kad viso gyvenamojo namo patalpos, t. y. tiek ginčo patalpos, tiek trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, S. O. priklausančios patalpos, galėjo būti remontuojamos tuo pačiu metu, iš esmės patvirtina teismo padarytą išvadą, kad atsakovė neįrodė, kokias medžiagas panaudojo kokiems remonto darbams atlikti ir kad remonto darbai buvo būtini.

Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovė, kurią procese atstovavo advokatas, neįrodė šių išlaidų būtinumo kriterijaus, nors atsakovei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 17 d. nutartimi ir teismo posėdžių metu buvo patikslinta, kokias aplinkybes ji privalo įrodyti, bei buvo pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus. Todėl atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl vidaus remonto išlaidų priteisimo atmestinas.

Kadangi ieškovė nepareiškė reikalavimo priteisti vidaus patalpų remonto išlaidų kaip turto pagerinimo išlaidų ir neįrodinėjo aplinkybių, kad ji pagerino ginčo patalpas, t. y. kaip bendraturtė neprašė jos teises apginti priteisiant kompensaciją už investuotas į bendro turto pagerinimą lėšas, todėl teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl to, ar ieškovo ir atsakovės bendras turtas buvo pagerintas taip, kad padidėjo jo vertė, ir spręsti klausimą dėl turto pagerinimo ir šių išlaidų atlyginimo priteisimo, nes tai reikštų civilinės bylos ribų peržengimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagrindinis principas, kuriuo paremtas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, yra tas, kad pralaimėjęs moka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju Panevėžio apygardos teismas 2026 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-81-940/2026 panaikinęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-64-797/2025 dalį dėl atsakovės D. B. priešieškinio ieškovui G. G. reikalavimo dėl vidaus remonto išlaidų priteisimo ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, bylos dalį dėl šių reikalavimų grąžino nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-64-797/2025 dalis, kuria ieškovo ieškinys atmestas, o priešieškinis tenkintas iš dalies ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nustatyta pagal atsakovės reikalavimą bei iš ieškovo atsakovei priteistos 446,02 Eur išlaidos už langų pakeitimą, 2 250,00 Eur išlaidos už namo išorės remontą, durų pakeitimą, inžinerinių sistemų įvedimą, vamzdynų pakeitimą, 75,34 Eur išlaidos už kadastrinių matavimų bylų parengimą, palikta nepakeista.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 21 d. daliniu sprendimu patenkintas atsakovės priešieškinio reikalavimas ir pripažinta viešojo registro tvarkytojui pateikta statytojų pasirašyta deklaracija tinkama gyvenamojo namo kadastro duomenims pakeisti. Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1995-1060/2025 dalinis sprendimas paliktas nepakeistas, bet nutarta pašalinti iš dalinio sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus, kad „Iš atsakovės ir trečiojo asmens S. O. paaiškinimų matyti, jog namo remonto darbai buvo būtini, jie buvo atliekami su ieškovo žinia; nors ten ieškovas ir negyveno, bet jis lankydavosi (duomenys neskelbtini), atvykdavo ir į namus, tik nenakvodavo, matydavo, kas yra atliekama ar atlikta, t. y. nurodo, jog šiuo klausimu buvo atsiklausta, paisoma ir ieškovo, kaip bendraturčio nuomonės“ (sprendimo 14 punktas). Nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad ieškovui iš atsakovės priteistinas už apeliacinį skundą sumokėtas 114,00 Eur žyminis mokestis.

Ieškovas už ieškinį dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sumokėjo

109,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovas, patikslinęs ieškinio dalyką ir pagrindą, papildomai reikalavo įpareigoti atsakovę atstatyti patalpų išplanavimą ir už šį reikalavimą sumokėjo

110,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovas už apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 10 d. sprendimo dalies, kuria patenkintas atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl 4 665,76 Eur kompensacijos priteisimo, sumokėjo 105,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovas pirmą kartą civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 6 285,95 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau prašė iš atsakovės priteisti 5 922,95 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, neįtraukdamas 363,00 Eur išlaidų už apeliacinio skundo dėl dalinio sprendimo parengimą, o apeliacinės instancijos teisme iš viso patyrė 605,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovė už priešieškinį, kuriame pareiškė reikalavimus dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ir dėl gyvenamojo namo išorės ir vidaus patalpų remonto 4 665,76 Eur išlaidų priteisimo sumokėjo 140,00 Eur žyminį mokestį. Atsakovė, patikslinusi priešieškinio dalyką ir pagrindą, papildomai reikalavo leisti įregistruoti pakeistus ginčo gyvenamojo namo kadastro duomenis viešajame registre be ieškovo sutikimo ir už šį reikalavimą sumokėjo 110,00 Eur žyminį mokestį, vėliau šį reikalavimą patikslino ir prašė pripažinti viešojo registro tvarkytojui pateiktą statytojų pasirašytą deklaraciją tinkama gyvenamojo namo kadastro duomenims pakeisti. Atsakovė taip pat rengiant ieškinį patyrė 700,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 103,00 Eur išlaidas už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugas, kurios atliktos atsakovės iniciatyva. Atsakovė taip pat rengiant atsiliepimą į patikslintą ieškinį patyrė 400,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 400,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovas 2025 m. birželio 27 d. atsisakė ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę atstatyti patalpų išplanavimą, nes pagal įsiteisėjusį dalinį sprendimą buvo įregistruoti pakeisti gyvenamojo namo kadastro duomenys. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 27 d. nutartimi ieškinio reikalavimo atsisakymas priimtas ir civilinės bylos dalis nutraukta, o 75 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už šį ieškinio reikalavimą, grąžinimo klausimas nespręstas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Kaip minėta, ieškovas, patikslinęs ieškinio dalyką ir pagrindą, papildomai reikalavo įpareigoti atsakovę atstatyti patalpų išplanavimą ir už šį reikalavimą sumokėjo 110,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovui atsisakius šio ieškinio reikalavimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukus, ieškovui grąžintina 75 procentai žyminio mokesčio, sumokėto už šį ieškinio reikalavimą, t. y. 82,50 Eur (110,00 Eur × 75 procentai).

Toliau pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, siekiant efektyvaus teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo, pagrindas spręsti dėl nukrypimo nuo „pralaimėjęs moka“ taisyklės gali būti ne tik bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, bet ir nuosavybės teisės apsaugos bylose, konkrečiai – dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-943/2022). Minėtoje byloje pagrindu nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal „pralaimėjęs moka“ taisyklę buvo pripažinta aplinkybė, jog esant iš esmės patenkintam ieškovo reikalavimui (t. y. kokybiškai laimėjus ginčą), bet kartu priteisiant ne visą ieškinio sumą ir kiekybiškai vertinant bylos rezultatą paskirstant bylinėjimosi išlaidas pagal „pralaimėjęs moka“ taisyklę, asmens teisė į teisminę gynybą realiai nebus apginta. Todėl tuo atveju, kai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas nulemtų visišką šaliai pagrįstai priklausančios piniginės kompensacijos netekimą, teismai, siekdami užtikrinti teisę į realią teisminę gynybą, turėtų taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalį, leidžiančią nukrypti nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo ir užtikrinti sąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-943/2022, 39 punktas).

Nustatyta, kad ieškovas su ieškiniu nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, kreipėsi po to, kai į siūlymą nusistatyti naudojimosi tvarką gavo neigiamą atsakovės atsakymą, kuris buvo motyvuotas tuo, kad ji sutiktų nustatyti naudojimosi tvarką pagal paveldėtas dalis – po 1/2 dalį kiekvienam, tačiau su sąlyga, kad ieškovas atlygintų visas su turto remontu ir naudojimosi tvarkos nustatymu susijusias išlaidas. Vėliau atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo taip pat reikalavo nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką pagal jos pasiūlymą. Kaip minėta, ieškinys atmestas, priešieškinis tenkintas iš dalies ir nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka pagal atsakovės reikalavimą. Šiuo atveju sutiktina su ieškovu, kad nepriklausomai nuo to, kurios šalies pasiūlyta tvarka buvo parinkta, teismas faktiškai pripažino pagrįstu ir teisėtu ieškovo reikalavimą nustatyti naudojimosi turtu tvarką, dėl kurio tarp šalių iš esmės ir kilo ginčas. Todėl teismas daro išvadą, kad kokybiškai laimėjusiu ginčą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo laikytinas ieškovas.

Kaip minėta, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 21 d. daliniu sprendimu patenkintas atsakovės priešieškinio reikalavimas ir pripažinta viešojo registro tvarkytojui pateikta statytojų pasirašyta deklaracija tinkama gyvenamojo namo kadastro duomenims pakeisti, t. y. patenkintas atsakovės priešieškinio neturtinis reikalavimas. Tačiau nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad ieškovas, kaip bendraturtis, davė atsakovei, siekiančiai pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, sutikimą tą padaryti, tačiau nepasirašė deklaracijos apie statybos užbaigimą, nes nelaikė savęs statytoju, o viešojo registro tvarkytojas atsisakė įregistruoti pakeistus kadastro duomenis tik dėl šios aplinkybės, nors jam buvo pateiktas ieškovo sutikimas pakeisti kadastro duomenis. Šiuo atveju, teismo nuomone, yra pagrindas dėl šio reikalavimo nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Pasisakant dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl gyvenamojo namo išorės ir vidaus patalpų remonto išlaidų priteisimo, teismas skaičiuoja, kad esant nepakeistai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-64-797/2025 daliai, kuria iš ieškovo atsakovei priteistos 446,02 Eur išlaidos už langų pakeitimą, 2 250,00 Eur išlaidos už namo išorės remontą, durų pakeitimą, inžinerinių sistemų įvedimą, vamzdynų pakeitimą,

75,34 Eur išlaidos už kadastrinių matavimų bylų parengimą, palikta nepakeista, tačiau atmetus priešieškinio reikalavimą dėl vidaus remonto 1 622,26 Eur išlaidų priteisimo, patenkinta 63 procentai atsakovės turtinio reikalavimo, o atmesta – 37 procentai.

Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad atsakovė už priešieškinio turtinį reikalavimą sumokėjo 140,00 Eur žyminį mokestį, tačiau už du neturtinio pobūdžio reikalavimus sumokėjo tik 110,00 Eur žyminį mokestį, t. y. atsakovė nesumokėjo 110,00 Eur žyminio mokesčio, pirmosios instancijos teismui pirmą kartą nagrinėjant civilinę bylą nebuvo nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti dėl nesumokėtos žyminio mokesčio dalies. Todėl šios trūkstamos žyminio mokesčio dalies teismas neįtraukia į tarp šalių skirstytinas bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles, neturtinių – pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių. Jeigu reikalavimai yra skirtingų rūšių ir neįmanoma nustatyti tikslios matematinės patenkintų (atmestų) reikalavimų dalies santykio su visais pareikštais reikalavimais proporcijos, teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo proporcijas nustato vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016).

Teismo vertinimu, konstatavus, kad, net ieškovo ieškinį atmetus, kokybiškai laimėjusiu ginčą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo laikytinas ieškovas, tačiau atsakovės priešieškinį tenkinus iš dalies, nagrinėjamu atveju būtent ir susidarė situacija, kad neįmanoma nustatyti tikslios matematinės patenkintų (atmestų) reikalavimų dalies santykio su visais pareikštais reikalavimais proporcijos. Atsižvelgiant į aukščiau teismo nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus šiuo atveju labiausiai atitiktų nustatymas, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo proporcija kiekvienai šaliai yra lygi po 50 procentų. Todėl ieškovui iš atsakovės priteistinas 107,00 Eur žyminis mokestis ir

3 263,98 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, o atsakovei iš ieškovo priteistinas 125,00 Eur žyminis mokestis ir 801,50 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 80,75 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio

7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl valstybei iš kiekvienos šalies priteistina po 50 procentų šių išlaidų, t. y. iš ieškovo –

40,37 Eur, iš atsakovės – 40,38 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 93 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 259, 260, 263–265, 268–270 ir 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priešieškinio reikalavimą dėl vidaus remonto išlaidų priteisimo atmesti.

Priteisti ieškovui G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 107,00 Eur (vieno šimto septynių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 3 263,98 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt trijų eurų 98 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti atsakovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 125,00 Eur (vieno šimto dvidešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 801,50 Eur (aštuonių šimtų vieno euro 50 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Grąžinti ieškovui G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) per AB SEB bankas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėtą 82,50 Eur (aštuoniasdešimt dviejų eurų 50 ct) žyminį mokestį.

Priteisti iš ieškovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 40,37 Eur (keturiasdešimties eurų 37 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei

40,38 Eur (keturiasdešimties eurų 38 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Simona Čėsnienė