- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-30
- Bylos Nr.
- II-639-549/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-6-3-15205-2026-6
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Pažeidėjas
- ATR1
- Pareiškėjas
- Klaipėdos apskrities vyriausiasiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto ATR1 (toliau - ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - ir Institucija) 2026 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-5632-2026.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - ir Institucija) 2026 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-5632-2026 ATR1 pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 180,00 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams, už tai, kad jis 2026 m. balandžio 23 d. 09.00 val., (duomenys neskelbtini) Magistraliniai keliai (duomenys neskelbtini), 126,000 km, vairavo automobilį „VOLKSWAGEN PASSAT“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir sankryžoje, paženklintoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“ (Kelių eismo taisyklių 1 priedas, ženklas Nr. 110), lenkė kitą automobilį, važiuojantį ta pačia kryptimi, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 140.1 punktą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas ATR1 skundu prašo panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, šio prašymo netenkinus - taikyti kuo švelnesnę priemonę. Skunde nurodoma, kad jis padaryto pažeidimo neneigia ir dėl jo gailisi, tačiau nesutinka su paskirta administracinio poveikio priemone - teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesių laikotarpiui. Lenkimo metu priekyje važiavęs sunkvežimis jam užstojo kelio ženklą, todėl jis neturėjo galimybės jo laiku pastebėti. Jis greičio neviršijo, eismo įvykis neįvyko, pavojingos situacijos nesukėlė. Jis atsakomybę pripažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nurodoma, kad teisė vairuoti yra būtina vykdant darbo funkcijas. Dirba statybų srityje ir vyksta į objektus skirtinguose miestuose, todėl teisės vairuoti atėmimas reikšmingai apsunkintų jo darbą bei galimybę vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Pažymima, kad jis augina du mažamečius vaikus (2 ir 7 metų), todėl teisės vairuoti netekimas sukeltų reikšmingų sunkumų užtikrinant kasdienius šeimos poreikius. Prašo iki galutinio teismo sprendimo sustabdyti nutarimo dalies dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vykdymą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Institucija prašo skundo netenkinti. Pažymima, kad už administracinį nusižengimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, pagal to paties straipsnio 6 dalį yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi, ANK imperatyviai įpareigoja skirti administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės atėmimą. Pažymima, jog pareiškėjas skunde nurodo, kad kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ nematė, nes šį ženklą užstojo priešais važiuojanti transporto priemonė - krovininis sunkvežimis. Iš policijos pareigūnų nusižengimo faktą fiksuoto vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad priešais ATR1 vairuojamą transporto priemonę važiuoja dar vienas automobilis ir tada krovininis. Institucijos nuomone, prieš atlikdamas lenkimo manevrą ATR1 privalėjo įsitikinti, kad minėtoje vietoje yra leidžiama lenkti kitas ta pačia kryptimi transporto priemones, tačiau to nepadarė. Akivaizdu, kad pasirinkęs tinkamą atstumą iki lenkiamos transporto priemonės ir važiuodamas, kaip numatyta Kelių eismo taisyklėse, kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto, tą jis galėjo atlikti, įsitikindamas, kad minėtame kelio ruože kitų transporto priemonių lenkimas nepažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimų negalimas. Pažymima, jog ATR1 akivaizdu, kad skubėjo, todėl važiavo ties kelio viduriu, siekdamas išsiaiškinti ar nėra iš priekio priešpriešine eismo juosta parvažiuojančių transporto priemonių ir nebuvo pakankamai atidus vertindamas tai, kad iš viso minėtoje sankryžoje lenkimas negalimas. Nutarimas ne teismo tvarka byloje priimtas išanalizavus visas bylos aplinkybes, konstatavus, kad nėra jokių abejonių dėl administracinio nusižengimo padarymo, nagrinėjimo metu atsižvelgiant į tai, kad administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai, kad ATR1 prisipažino padaręs nusižengimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi, skirta minimali 180 Eur sankcijoje numatyta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam 3 mėnesių terminui. Nurodoma, jog, tai, kad ATR1 prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo gailisi, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dirba, yra charakterizuojamas teigiamai, rūpinasi šeimos nariais yra reikšmingos individualizuojant administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą, tačiau šiuo atveju nesudaro pagrindo jos skirti švelnesnės. Šiuo atveju ATR1 patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini jį suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti ATR1 teisinę padėtį lengvinančias nuostatas. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti priešingo teisei veikimo pasekmes. Institucija pažymi, kad skiriama administracinio poveikio priemonė turi būti proporcinga padarytam teisės pažeidimui. Todėl, Institucijos nuomone, skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti nutarimą be pakeitimų. Administracinio nusižengimo bylą prašoma nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdyje pareiškėjas ATR1 prašė jo skundą tenkinti ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Nurodė, kad vertinant jo praeitį, nes nėra padaręs nusižengimų dėl kurių jam būtų atimta teisė vairuoti, paskirta nuobauda yra per stipri, būtų pakankama tik piniginė nuobauda. Pažymėjo, kad nusižengimas nebuvo tyčinis, greičio neviršijo, chuliganiškai nevairavo, pavojaus visuomenei nesukėlė, avaringos situacijos taip pat nesukėlė. Nusižengimą padarė todėl, kad sunkiasvoris automobilis jam užstojo kelio ženklą, jis jo nematė. Pripažįsta, kad lenkdamas kitą automobilį pravažiavo sankryžą ir padarė administracinį nusižengimą. Teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga savo ir šeimos poreikiams, nes vežioja vyresnį vaiką į mokyklą, kol sutuoktinė būna su jaunesniu vaiku. Nurodė, kad yra viešasis transportas, kuriuo būtų galima nuvykti į mokyklą, tačiau viešojo transporto grafikas yra labai ribotas. Taip pat jis važiuoja į darbą, dirba statybų vadovu, todėl tai turėtų neigiamų pasekmių jo darbui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
ANK 420 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta atsakomybė už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. ANK 420 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
KET 140.1. punktas draudžia lenkti sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias.
Skundu nėra ginčijamos faktinės bylos aplinkybės ir ATR1 kaltė, padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius minėtą administracinį nusižengimą, pareiškėjo kaltė padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje už tai, kad jis 2026 m. balandžio 23 d. 09.00 val., (duomenys neskelbtini) Magistraliniai keliai (duomenys neskelbtini), 126,000 km, vairavo automobilį „VOLKSWAGEN PASSAT“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir sankryžoje, paženklintoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“ (Kelių eismo taisyklių 1 priedas, ženklas Nr. 110), lenkė kitą automobilį, važiuojantį ta pačia kryptimi, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, skundžiamame nutarime yra konstatuota pagrįstai. Skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas – prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pakeisti nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir jos neskiriant arba nustatant trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl byla nagrinėtina skundo apibrėžtose ribose.
ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Tokiu išaiškinimu vadovaujamasi ir sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų (ne)taikymo skiriant administracinio poveikio priemones.
Veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kitos panašios aplinkybės galėtų būti pagrindas skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą išdėstęs poziciją, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-73-2014).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui skundžiamu nutarimu paskirta minimaliai sankcijoje numatytai baudai artima nuobauda - 180 Eur ir minimali administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui - 3 mėnesių.
Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas (ANK 420 straipsnio 1 dalis) nėra priskiriamas prie mažai pavojingų veikų pagal ANK 12 straipsnio 1 dalyje.
Pareiškėjas visiškai pripažįsta kaltę dėl nurodyto administracinio nusižengimo, nuoširdžiai gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių administracinio nusižengimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatyta (ANK 36 straipsnis). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per pastaruosius penkerius metus pareiškėjas administracine tvarka baustas penkis kartus, iš jų vieną kartą už tai, kad vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros, o iš jų 4 kartus už greičio viršijimą, paskirtos administracinės nuobaudos sumokėtos. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo, kaip vairuotojo, asmenybė yra išskirtinai teigiama ir anksčiau jam taikytos administracinės nuobaudos – piniginės baudos, turėjo reikšmingą įtaką vėlesniam jo elgesiui, atgrasė nuo naujų administracinių nusižengimų darymo.
Pareiškėjas savo skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga šeimos poreikiams tenkinti ir dėl to, kad jis važinėja į darbą. Sutiktina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukels pareiškėjui nepatogumus darbe ir asmeniniame gyvenime, tačiau šios pasekmės kyla dėl pastarojo teisei priešingo elgesio, todėl savaime negali būti laikomos išskirtine priežastimi švelninti ir taip minimaliam terminui paskirtą administracinio poveikio priemonę. Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad vien ta aplinkybė, jog administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019, 2AT-39-1073/2019).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų apie padarytos veikos mažareikšmiškumą, nedidelį pavojingumą, išskirtinai teigiamą pareiškėjo asmenybę, kelias jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ar kitas išskirtines aplinkybes, kurios gali būti vertinamos pareiškėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, todėl šiuo atveju nėra faktinio ir norminio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Įvertinus aptartas aplinkybes pripažįstama, kad ATR1 skirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio nuostatas bei nuobaudos tikslus, įtvirtintus ANK 22 straipsnyje, todėl keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-5632-2026 skirtos administracinės nuobaudos skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, dėl ko Institucijos nutarimas paliktinas nepakeistas.
Pareiškėjas skundu prašė sustabdyti nutarimo vykdymą dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Pažymėtina, kad pagal ANK 686 straipsnio 3 dalį nutarimu paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį, skaičiuojamas nuo priimto nutarimo atimti teisę vairuoti transporto priemones įsiteisėjimo dienos. Taigi, pareiškėjui Institucijos nutarimu paskirtos specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesių terminas bus skaičiuojamas tik nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, iki tol pareiškėjui netaikytinas Institucijos nutarimu taikytas specialiosios teisės atėmimas.
Pareiškėjui išaiškintina, kad pagal ANK 686 straipsnio 4 dalį pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka.
Kiti pareiškėjo argumentai nebeturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto ATR1 skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-5632-2026 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.