Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo ATS1 (ATS1) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-19692-471/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Juris LT“ ieškinį atsakovui ATS1 dėl skolos priteisimo dokumentinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Teisme 2026 m. birželio 4 d. gauti atsakovo prieštaravimai dėl teismo priimto preliminaraus sprendimo. Juose nurodoma, kad atsakovas preliminarų sprendimą gavo 2026 m. gegužės 7 d. lankydamasis Darbo biržoje ir kategoriškai nesutinka su priimtu preliminariu sprendimu, kadangi ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pareikštas netinkamam atsakovui ir negali būti tenkinamas. Termino prieštaravimams pateikti nepraleido dėl savo kaltės ar nerūpestingumo, nes preliminarus teismo sprendimas jam nebuvo faktiškai įteiktas, todėl neturėjo galimybės laiku sužinoti apie priimtą procesinį sprendimą bei pasinaudoti CPK 430 straipsnyje įtvirtinta teise pateikti prieštaravimus. Prašė atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdyti lėšų išieškojimą ir banko sąskaitų areštą iki galutinio procesinio klausimo išsprendimo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo prašymas dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama dokumentinio proceso tvarka iš atsakovo priteisti 13 Eur skolą, 0,47 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir 242 Eur teisinės pagalbos išlaidas). Pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 15 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Procesiniai dokumentai atsakovui 2025 m. spalio 15 d. išsiųsti ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti. Nepavykus įteikti atsakovui procesinių dokumentų nurodytu adresu pirmosios instancijos teismas atsakovui procesinius dokumentus 2025 m. lapkričio 6 d. išsiuntė kitu ieškinyje nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau ir šiuo adresu atsakovui siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų matyti, jog teismas 2025 m. lapkričio 25 d. atsakovui siuntė pranešimą el. paštu, duomenų, jog teismui pateiktas atsakymas į pranešimą, byloje nėra. Atsakovui procesinius dokumentus 2025 m. gruodžio 2 d. teismas išsiuntė deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), kuris sutampa su ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, nustatė 30 d. saugojimo terminą ir laikė įteiktais 2026 m. sausio 8 d. Remiantis LITEKO duomenimis, preliminarus sprendimas įsiteisėjo 2026 m. sausio 29 d., ieškovei išduotas vykdomasis raštas.

Atsakovas teismui 2026 m. birželio 4 d. pateikė 2026 m. gegužės 29 d. prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo pateikti ir prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Skundžiama 2026 m. birželio 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas prašymo atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti netenkino ir atsisakė priimti prieštaravimus.

Apeliantas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino procesinių dokumentų įteikimo prezumpciją su faktiniu atsakovo informuotumu apie bylos nagrinėjimą ir dėl to netinkamai taikė CPK 78 straipsnį, preliminarus sprendimas atsakovui nebuvo faktiškai ir realiai įteiktas, todėl atsakovas neturėjo galimybės laiku sužinoti apie priimtą procesinį sprendimą ir pasinaudoti teise pateikti prieštaravimus.

Pasisakydamas dėl apelianto argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų (CPK 5 straipsnis, 73 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnis ir kt.). Civilinio proceso įstatymas numato, jog procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 430 straipsnio 1 dalimi, atsakovo prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos. Jeigu prieštaravimai pareiškiami praleidus dvidešimties dienų terminą, teismas juos priimti atsisako. Jeigu atsakovas terminą praleido dėl svarbių priežasčių, jo prašymu teismas turi teisę terminą atnaujinti (CPK 430 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju atsakovas aplinkybės, jog praleido įstatymo nustatytą terminą prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo pateikti, iš esmės neginčija. Atsakovas laikosi pozicijos, jog terminas prieštaravimams pateikti praleistas dėl svarbių priežasčių, nes procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo faktiškai ir realiai įteikti.

CPK 429 straipsnio 1 dalis numato, jog preliminaraus teismo sprendimo patvirtinta kopija kartu su ieškinio ir jo priedų kopijomis išsiunčiamos atsakovui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po preliminaraus sprendimo priėmimo ir įteikiamos šio Kodekso 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Jeigu nurodytų procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyksta, teismas nustato ieškovui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų procesinius dokumentus įteikti kitu būdu, arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad ieškinys galėtų būti nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Jeigu patikslinus skolininko gyvenamąją vietą arba kitu būdu procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, teismas nustato terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad ieškinys galėtų būti nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 429 straipsnio 2 dalis). Be CPK 429 straipsnio 1 dalyje nustatytų būdų, atsakovui procesiniai dokumentai gali būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 429¹ straipsnis).

Bendra procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujantiems byloje asmenims tvarka įtvirtinta CPK 123 straipsnyje, kurio 1 dalis numato, kad fiziniam asmeniui procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio proceso veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. Pagal CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių dokumentų pripažinimas įteiktais pagal įstatymą, nors asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, yra įteikimo fikcija, ir gali būti taikoma, kai išnaudotos realaus įteikimo galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-1120/2025 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, jog atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti pagal įstatymą, t. y. taikant teisine fikcija grindžiamą procesinių dokumentų įteikimo būdą, faktiškai atsakovui neįteikus procesinių dokumentų. Kadangi apeliantas atskiruoju skundu procesinių dokumentų įteikimo jam būdo teisėtumo (neteisėtumo) ir (ar) tinkamumo neginčija, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis (atsakovui procesiniai dokumentai pašto siunta buvo siunčiami ieškinyje nurodytais adresais, pirmosios instancijos teismas pranešimą siuntė el. paštu, tikrino duomenis apie atsakovo darbo vietos adresą, nepavykus įteikti, procesiniai dokumentai išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu), neturi pagrindo manyti, jog atsakovui procesiniai dokumentai negalėjo būti įteikti pagal įstatymą CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, į tai, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti pagal įstatymą, o ne realiai, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl praleisto termino prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo pareikšti atnaujinimo (CPK 78 straipsnis, 430 straipsnio 1 dalis, 5 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019. Teismų praktika. 2019, 51, p. 260–273, 16 punktas).

Nurodytų aplinkybių kontekste pastebėtina, jog prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo pateikimas yra vienintelis būdas atsakovui išdėstyti savo poziciją dėl ieškinio reikalavimų, nes iki preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovui apie ieškinį nepranešama, o apeliacine ar kasacine tvarka toks sprendimas neskundžiamas (CPK 427 straipsnio 4 dalis, 428 straipsnio 8 dalis). Preliminarus sprendimas iš esmės yra sąlyginis sprendimas, nes jį priimdamas teismas vadovaujasi tik ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais. Jis atspindi tik vienos šalies (ieškovo) požiūrį. Preliminaraus sprendimo priėmimas iš esmės reiškia tik dokumentinio proceso pradžią, o atsakovo nuomonė dėl pareikšto ieškinio ir priimto sprendimo gali būti išdėstyta tik prieštaravimuose. Vadinasi, neįgyvendinus teisės pareikšti prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, nuo ieškovo reikalavimų besiginančiam atsakovui apribojama galimybė pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-471-196/2018 18 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Atsižvelgiant į tai, visais atvejais turi būti įvertinta, ar galimybės atsakovui prieštarauti dėl preliminaraus sprendimo nesuteikimas ir procesinio sprendimo priėmimas remiantis tik ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais jų neįvertinus ginčo teisenos tvarka ir neišklausius kitos šalies nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų, nėra nepagrįstai apribojama atsakovo galimybė įgyvendinti teisę būti išklausytam.

Minėta, jog praleistas terminas prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo pateikti gali būti atnaujintas, jei praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 430 straipsnio 5 dalis). Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-403/2023, 44 punktas).

Nagrinėjamu atveju vertindamas, ar pagrįstai atsakovo prašyme nurodytų termino prieštaravimams pateikti praleidimo priežasčių pirmosios instancijos teismas nepripažino svarbiomis, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisine fikcija grindžiamo procesinių dokumentų įteikimo kaip svarbios priežasties atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, yra suformulavęs tokią teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai sprendimas už akių priimtas prieš šalį, kuri apie pradėtą civilinę bylą buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, tokiai šaliai pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, taip užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019. Teismų praktika. 2019, 51, p. 260–273, 39 punktas). Nurodyta kasacinio teismo suformuluota teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė aktuali ir šioje byloje.

Šiuo atveju apeliantas prašymą atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pateikti iš esmės grindė aplinkybe, jog apie teisminį procesą ir preliminarų sprendimą atsakovas nebuvo informuotas, preliminarus sprendimas atsakovui faktiškai ir realiai įteiktas nebuvo, todėl atsakovas neturėjo galimybės laiku sužinoti apie priimtą sprendimą ir pasinaudoti CPK 430 straipsnyje įtvirtinta teise, apie tariamos skolos egzistavimą atsakovas neturėjo jokių žinių, todėl nuspėti apie galimą teismo procesą objektyviai negalėjo.

Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog, netenkinęs atsakovo prašymo, pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovo argumentais, jog apie tai, kad teisme vyko byla, jam nebuvo žinoma, motyvuodamas tuo, kad atsakovas ne tik buvo tinkamai informuotas apie vykstantį procesą, bet buvo informuotas ir asmeniškai telefonu pokalbio su teismo posėdžių sekretore metu, kai atsisakė nurodyti savo tikslų gyvenamosios vietos adresą, be to, informuotas apie bylą, atsakovas joje nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, todėl turi prisiimti atsakomybę dėl tokio elgesio pasekmių.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, mano, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas itin formaliai išnagrinėjo klausimą dėl termino prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo pareikšti atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, ar galimybės atsakovui prieštarauti dėl preliminaraus sprendimo nesuteikimas ir ieškinio reikalavimų tenkinimas dokumentinio proceso tvarka neįvertinus jų pagrįstumo ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų, nepakankamai atsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti pagal įstatymą, nesant duomenų apie realų atsakovo informavimą apie teisminį procesą.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip minėta, procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117–132 straipsniai) yra skirtas užtikrinti asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai, tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Dalyvaujančio byloje asmens informavimo apie inicijuotą teisminį procesą telefoninio pokalbio metu ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus kaip tinkamo procesinių dokumentų įteikimo būdo CPK nenumato. Atitinkamai vien aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju atsakovui apie teisme iškeltą bylą galbūt buvo pranešta, be kita ko, teismo darbuotojui susisiekus telefonu, atsakovas tokio skambučio metu tam tikrų asmens duomenų neatskleidė ir po to byloje jokių veiksmų atliko, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pati savaime nėra pakankama manyti, jog atsakovas sąmoningai neatliko procesinių veiksmų ir (ar) netinkamai įgyvendino savo procesines teises ir pareigas.

Minėta, jog atsakovui procesiniai dokumentai įteikti pagal įstatymą, nereikalaujant patvirtinimo, jog atsakovui procesiniai dokumentai faktiškai įteikti. Teismų praktikoje tokia aplinkybė gali būti laikoma svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas praleistas terminas prieštaravimams pateikti, kai prašymą pateikusi šalis šia aplinkybe remiasi. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jog priimtą preliminarų sprendimą gavo 2026 m. gegužės 7 d., iš karto po to (2026 m. gegužės 12 d.) kreipėsi teisinės pagalbos, pateikė prašymą dėl termino atnaujinimo prieštaravimams pateikti. Objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog atsakovas procesines teises įgyvendina akivaizdžiai aplaidžiai ar nerūpestingai, piktnaudžiauja procesine teise, siekdamas vilkinti procesą, byloje nėra. Todėl teisės paduoti prieštaravimus ribojimas remiantis termino praleidimo pagrindu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams, sudarytų prielaidas paneigti asmens teisę į teisminę gynybą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti terminą prieštaravimams dėl teismo preliminaraus sprendimo pateikti, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių terminų atnaujinimą, todėl nesudarė abiem šalims vienodų ir tinkamų galimybių naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus.

Kiti apelianto nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2022 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo nurodytų prieštaravimų dėl teismo preliminaraus sprendimo nustatyto termino praleidimo priežasčių nevertino kaip svarbių ir prašymą atmetė, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovui atnaujintinas terminas prieštaravimams dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. preliminaraus sprendimo pateikti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Tenkinus prašymą ir atnaujinus CPK 430 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, prieštaravimų dėl preliminaraus teismo sprendimo priėmimo klausimas pagal kompetenciją perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui CPK nustatyta tvarka (CPK 430 straipsnio 5 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. liepos 15 d. nutartimi iki atskirojo skundo išnagrinėjimo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirąjį skundą išnagrinėjus teismo 2026 m. liepos 15 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. birželio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti atsakovui ATS1 (ATS1) terminą prieštaravimams dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-19692-471/2025 pateikti ir atsakovo prieštaravimų priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.