- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-16
- Bylos Nr.
- e2FB-16818-1149/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02313-2024-8
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Marija Augustinaitė
- Pareiškėjas
- PRS1
- Suinteresuotas asmuo
- PLUSPLUS CAPITAL AS
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Marija Augustinaitė
rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos PRS1 pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys „PlusPlus Capital“ AS, antstolė Brigita Tamkevičienė, išnagrinėjo bankroto administratorės Eglės Gabrėnienės skundą dėl 2026 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimo sprendimo Nr. 2 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Teisme 2026 m. liepos 2 d. gautas bankroto administratorės Eglės Gabrėnienės skundas dėl 2026 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimo sprendimo Nr. 2 panaikinimo, kuriuo prašoma panaikinti 2026 m. birželio 30 d. PRS1 kreditorių susirinkimo sprendimą Nr. 2 ir leisti nenutraukti antros pensijų pakopos sutarties ir sukauptų lėšų neišsiimti.
Šalies argumentai
Skunde nurodoma, kad kreditorius „PlusPlus Capital“ AS bankroto administratorei pateikė prašymą, kuriame buvo nurodyta sušaukti kreditorių susirinkimą dėl PRS1 antros pakopos pensijos atsiėmimo. Kreditorius nurodė, kad pasitraukusi iš pensijos kaupimo PRS1 galėtų atgauti apie 5 222,31 Eur, o atsiimtos lėšos leistų didesne dalimi tenkinti kreditorių reikalavimus. Pagal pateiktą kreditoriaus prašymą bankroto administratorė sušaukė kreditorių susirinkimą ir 2026 m. birželio 30 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas Nr. 2 – pritarta įpareigoti PRS1 atsiimti sukauptą antros pakopos pensiją ir skirti ją kreditorių reikalavimų tenkinimui. PRS1 2026 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimui buvo pateikusi paaiškinimą, kad nenori ir neketina atsiimti antros pensijų pakopos lėšų. Bankrutuojantis fizinis asmuo nurodė, kad antros pakopos pensijų kaupimo paskirtis yra socialinė apsauga senatvėje ir šių lėšų tikslas nėra kreditorinių reikalavimų tenkinimas, o ilgalaikio socialinio saugumo užtikrinimas. Kaupiamos lėšos yra skirtos ateities poreikiams ir jų praradimas sukeltų neproporcingas pasekmes PRS1 ateityje. Nutraukus dalyvavimą pensijų kaupime ir atsiėmus lėšas, būtų negrįžtamai sumažintos PRS1 būsimos pajamos senatvėje, o tuo tarpu kreditorių interesų patenkinimas būtų vienkartinis ir trumpalaikis. Pažymima, kad atsiimama suma siektų apie 5 200 Eur, o patvirtinta kreditorių reikalavimų suma siekia daugiau kaip 383 000 Eur, kas leidžia vertinti, kad įpareigojimas atsiimti sukauptą pensijos sumą pažeistų bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Akivaizdu, kad 5 200 Eur susigrąžinimas iš pensijos fondo esminiai kreditorių interesų nepagerintų ir visų įsipareigojimų nepadengtų, o bankrutuojančiam asmeniui, sulaukus senatvės pensijos amžiaus, ši suma tikėtina būtų oresnio gyvenimo paskata, didesnių asmeninių interesų patenkinimo galimybė. Negana to, lėšų kaupimas antrojoje pensijų pakopoje užtikrina socialinį saugumą, o kreditoriaus reikalavimas atsiimti lėšas panaikintų šį saugumą, asmuo netektų socialinių garantijų. Taip pat dalyvavimas pensijų kaupime yra ilgalaikė finansinio planavimo priemonė, todėl sukauptų lėšų išėmimas reikštų ne tik sukaupto turto sumažėjimą, bet ir būsimo investicinio prieaugio netekimą, kas ateityje gali ženkliai pabloginti PRS1 finansinę padėtį. Tikėtina, kad išsiėmus sukauptas lėšas antrojoje pensijų pakopoje, bankrutuojančiam fiziniam asmeniui iki pensijos nebepavyktų sukaupti tokių didelių lėšų, todėl jos padėtis esant pensinio amžiaus būtų prastesnė, nei neišsiėmus sukauptų lėšų. Bankrutuojanti PRS1 nenori tapti našta valstybei ir tuo labiau vaikams, sukauptos lėšos antrojoje pensijų pakopoje suteiktų finansinę garantiją, skirtą asmens poreikiams senatvėje užtikrinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo kreditorius „PlusPlus Capital“ AS pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad įstatymų leidėjas suteikia galimybę visiems, kaupiantiems antros pakopos pensiją, atsiimti sukauptas lėšas. Pažymima, kad tai yra teisėta ir reali galimybė atgauti sukauptas lėšas ir skirti jas kreditorių reikalavimų tenkinimui. Vertinant šią galimybę bankroto proceso kontekste, ji turi būti vertinama ne kaip absoliuti asmens pasirinkimo teisė, o kaip bankrutuojančio asmens turima reali galimybė padidinti kreditorių reikalavimams tenkinti skiriamą turtą – ir tokia galimybe, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą ir jo aiškinimą teismų praktikoje, bankrutuojantis asmuo privalo pasinaudoti, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad net patvirtintas mokumo atkūrimo planas nėra vykdomas tinkamai. Bankroto proceso metu bankrutuojančio asmens noras ar nenoras skirti lėšas kreditorių reikalavimų tenkinimui negali būti lemiamas faktorius. Nepagrįstas skundo teiginys, kad sukauptų lėšų praradimas sukeltų neproporcingas pasekmes PRS1 ateityje. PRS1 yra pakankamai jauno amžiaus, kuriai senatvės pensijos amžius sueis beveik po 20 metų, todėl per likusį laikotarpį turės galimybę tęsti privatų pensijos kaupimą ir sukaupti reikšmingą sumą. Kaip matyti iš pateikiamų ataskaitų apie plano vykdymo eigą, PRS1 darbo užmokestis svyruoja nuo 1,6 tūkst. Eur iki 2,5 tūkst. Eur, todėl vien iš Sodros gaus nemažą pensiją, todėl ateityje netaps našta valstybei ar vaikams. Be to, PRS1 pradėjo papildomas studijas, todėl ateityje tikisi gauti dar didesnį darbo užmokestį. Bankroto administratorės teigimu, 5 200 Eur susigrąžinimas iš pensijos fondo esminiai kreditorių interesų nepagerintų ir visų įsipareigojimų nepadengtų. Toks aiškinimas yra ydingas iš esmės – jeigu maksimalių pastangų principas būtų taikomas tik toms priemonėms, kurios vienu kartu padengtų reikšmingą skolos dalį, kreditorių interesų gynimas bankroto procese taptų deklaratyvus, o ne realiai įgyvendinamas. Vadovaujantis tokia logika – kad nedidelės, lyginant su bendra skolos suma, pajamos ar turtas neturi būti naudojami kreditorių reikalavimų tenkinimui – tai sudarytų ydingą precedentą fizinių asmenų bankroto teisinio reguliavimo taikymo praktikoje. Didžiosios daugumos bankrutuojančių fizinių asmenų turimos pajamos ir turtas yra gerokai mažesni už jų įsiskolinimų apimtį, todėl tokia pozicija de facto atleistų bankrutuojančius asmenis nuo pareigos naudoti bet kokias gaunamas lėšas, kurios nepadengia reikšmingai esamų skolų, taip akivaizdžiai prieštaraujant Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) tikslams ir kreditorių teisėtų interesų apsaugai. Pažymima, kad FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta galimybė nutraukti bankroto bylą, jeigu nuo kreditorių fizinis asmuo nuslepia lėšas ar turtą, kurio vertė viršija vos vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį (kas šiuo metu sudaro 74 Eur). Taigi įstatymų leidėjas įtvirtina itin griežtus reikalavimus bankrutuojantiems asmenims ir net itin mažos sumos gali būti pagrindu kilti itin sunkioms teisinėms pasekmėms. Pažymima ir tai, kad nagrinėjamoje byloje pagal teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą per visą plano vykdymo laikotarpį kreditorių reikalavimų tenkinimui numatoma skirti 9 322,36 Eur. Taigi PRS1 išsiėmus iš antros pakopos pensijos fondo lėšas ir kreditoriams skyrus papildomus 5 200 Eur, kreditorių reikalavimai būtų padengiami papildomai beveik 56 procentais, kas laikytina itin reikšminga suma.
Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimo į skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Kreditorių susirinkimo sprendimai privalomi visiems kreditoriams, bankroto administratoriui ir fiziniam asmeniui. Kreditorių susirinkimo sprendimą kreditoriai, bankroto administratorius ar fizinis asmuo turi teisę apskųsti teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius, bankroto administratorius ar fizinis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą (FABĮ 25 straipsnio 11 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartimi PRS1 iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta Eglė Gabrėnienė. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. birželio 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios PRS1 kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios PRS1 kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano 11 punkto pakeitimas.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta ir tai, kad kreditorius „PlusPlus Capital“ AS 2026 m. gegužės 26 d. pateikė prašymą bankrutuojančios PRS1 bankroto administratorei Eglei Gabrėnienei ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo šio prašymo gavimo dienos sušaukti kreditorių susirinkimą pagal pridedamą darbotvarkę. Prašyme nurodoma, kad 2025 m. birželio 26 d. buvo priimti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo pakeitimai, kurie įtvirtino dviejų metų (nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.) pereinamąjį laikotarpį, kurio metu kiekvienas asmuo, šiuo metu dalyvaujantis antros pakopos pensijų kaupime, galės iš jo savanoriškai pasitraukti, atsiimant visas sumokėtas įmokas ir investicinę grąžą nuo jų. Atsižvelgiant į tai, kad atsiėmus sukauptą pensiją atsirastų galimybė didesne dalimi tenkinti kreditorių reikalavimus, siūloma įpareigoti PRS1 atsiimti sukauptą antros pakopos pensiją ir skirti ją kreditorių reikalavimų tenkinimui. 2026 m. birželio 4 d. PRS1 pateikė nesutikimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su kreditoriaus reikalavimu nutraukti jos antros pakopos pensijų kaupimą ir atsiimti sukauptas lėšas, kadangi toks įpareigojimas būtų neproporcingas, pažeistų jos teisėtus interesus užsitikrinti socialinį saugumą senatvėje ir neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisėje bei civilinės teisės principuose įtvirtintų socialinės apsaugos, proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų. 2026 m. birželio 30 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas Nr. 2 – įpareigoti PRS1 atsiimti sukauptą antros pakopos pensiją ir skirti ją kreditorių reikalavimų tenkinimui, už kurį elektroniniu paštu balsavo kreditorius „PlusPlus Capital“ AS, turintis 99,70 proc. kreditorinio reikalavimo, balsų „prieš“ – nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodra) 2026 m. birželio 3 d. duomenimis, bankrutuojanti PRS1 antroje pensijų pakopoje yra sukaupusi turto, kurio vertė 2026 m. birželio 1 d. 8 518,49 Eur, šią sumą sudaro asmens, Sodros ir valstybės įmokos bei investavimo rezultatas.
Bankroto administratorė pateikė teismui 2026 m. liepos 1 d. skundą dėl 2026 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimo sprendimo Nr. 2, nurodydama, kad bankrutuojanti PRS1 nenori ir neketina atsiimti antros pensijų pakopos lėšų, nes kaupiamos lėšos yra skirtos jos ateities poreikiams ir jų praradimas sukeltų neproporcingas pasekmes jai ateityje. Be to, atsiimama suma iš esmės kreditorių turtinių poreikių nepatenkintų ir visų įsipareigojimų nepadengtų. Tuo tarpu kreditorius „PlusPlus Capital“ AS, nesutikdamas su skundu, nurodo, kad bankroto proceso metu bankrutuojančio asmens noras ar nenoras skirti lėšas kreditorių reikalavimams tenkinti negali būti lemiamas. Kreditoriaus vertinimu, PRS1 yra jauno amžiaus, gauna pakankamai dideles pajamas, todėl ateityje galėtų vėl pradėti kaupti lėšas senatvei. Be to, kreditoriaus skaičiavimais, bankrutuojantis asmuo turėtų gauti nemažą senatvės pensiją, todėl ateityje netaps našta valstybei ar vaikams.
Sprendžiant dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo sprendimo teisėtumo svarbu įvertinti ar kreditorių susirinkimas turėjo įstatyme nustatytą kompetenciją įpareigoti bankrutuojantį asmenį nutraukti dalyvavimą antros pakopos pensijų kaupime ir panaudoti atsiimtas lėšas kreditorių reikalavimams tenkinti.
FABĮ 25 straipsnyje reglamentuojama kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo ir apskundimo tvarka, o šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės. Pagal FABĮ 26 straipsnį kreditorių susirinkimas bankroto procese turi šias teises: rinkti kreditorių susirinkimo pirmininką; nagrinėti kreditorių skundus dėl bankroto administratoriaus veiksmų; reikalauti, kad bankroto administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas; tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti bankroto administravimo išlaidų mokėjimo tvarką, taip pat šio įstatymo nustatytais atvejais tvirtinti pradinę turto pardavimo kainą arba turto pardavimo kainą; spręsti klausimus dėl fizinio asmens individualios ir (ar) ūkininko veiklos (jos tęstinumo, pradėjimo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo ir pan.) ir teikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo; nustatyti, kokia tvarka kreditoriai gauna iš bankroto administratoriaus informaciją apie fizinio asmens bankroto bylos eigą; kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo; išrinkti asmenį pirmininkauti kreditorių susirinkimui, jeigu susirinkime nedalyvauja kreditorių susirinkimo pirmininkas; spręsti kitus kreditorių susirinkimo kompetencijai šio įstatymo priskirtus klausimus. Taigi FABĮ kreditorių susirinkimui suteikia teisę spręsti šiame įstatyme nurodytus klausimus ir teikti pasiūlymus dėl mokumo atkūrimo plano patikslinimo, tačiau nesuteikia teisės spręsti klausimus, susijusius su bankrutuojančio asmens turimų sutarčių modifikavimu (nutraukimu, pakeitimu), t. y. teisės tiesiogiai įpareigoti bankrutuojantį asmenį nutraukti dalyvavimą antros pakopos pensijų kaupime.
FABĮ numatyta viena pagrindinių bankrutuojančio fizinio asmens pareigų – parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2020 23 punktas).
Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. FABĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyti esminiai reikalavimai mokumo atkūrimo planui, tarp jų – jame nurodomos lėšos, kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas ir per visą bankroto procesą, taip pat kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniems poreikiams tenkinti reikalingos lėšos (atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos ir kt.). Mokumo atkūrimo planas yra dokumentas, kuriame įtvirtinta, kaip ir kokiomis lėšomis skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, be kita ko, numatant konkrečias lėšas, skirtas kreditorių reikalavimams tenkinti, bei išlaidas, skirtas būtiniems skolininko poreikiams tenkinti. Mokumo atkūrimo plane nurodytos priemonės fizinio asmens mokumui pagerinti yra fizinio asmens ir jo kreditorių susitarimo išraiška, o bankrutuojantys fiziniai asmenys turi pareigą nepriekaištingai vykdyti plane prisiimtus įsipareigojimus, todėl perviršiu esančios lėšos gali būti naudojamos būtiniesiems poreikiams tenkinti tik tuo atveju, kai parengiamas ir patvirtinamas plano pakeitimo projektas, kuriuo susitariama dėl kitokios tam tikrų sąlygų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2020 29 punktas).
FABĮ 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad mokumo atkūrimo planas gali būti tikslinamas; patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas pateikiamas kreditorių susirinkimui, tuomet teismui tvirtinti. Kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano tikslinimą reglamentuoja FABĮ 8 straipsnio 13 dalis, kurioje nurodyta, kad plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas. FABĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta fizinio asmens teisė bankroto proceso metu parengti ir pateikti bankroto administratoriui mokumo atkūrimo plano patikslinimą, susidarius aplinkybėms, kurioms esant galima greičiau atkurti fizinio asmens mokumą arba kurios sunkina plano įgyvendinimą. Taigi įstatyme reglamentuojama bankrutuojančio fizinio asmens teisė, bet ne pareiga teikti mokumo atkūrimo plano patikslinimą. Įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodęs, kad mokumo atkūrimo planą sudaro ir turi teisę tikslinti pats fizinis asmuo, tačiau suteikia galimybę šiame planavimo procese aktyviai dalyvauti ir fizinio asmens kreditoriams, kurie gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus (FABĮ 24 straipsnio 6 punktas, 26 straipsnio 5 punktas).
Pažymėtina, jog nei FABĮ, nei kiti teisės aktai nenumato bankrutuojančio fizinio asmens pareigos mokėti kreditoriams įmokas, nenumatytas mokumo atkūrimo plane. Kreditorių teises fizinio asmens bankroto proceso metu reglamentuoja FABĮ 24 straipsnis, kurio 1 punktas numato kreditorių teisę reikalauti, kad jų reikalavimai būtų tenkinami tik plane numatyta tvarka. Taigi pagal minėtą teisės normą kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, neturi teisės reikalauti jokių kitų išmokų nei tos, kurios numatytos mokumo atkūrimo plane (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1023-524/2020).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kreditorių susirinkimas neturėjo teisės tiesiogiai įpareigoti bankrutuojantį asmenį nutraukti dalyvavimą antros pakopos pensijų kaupime ir panaudoti atsiimtas lėšas kreditorių reikalavimams tenkinti, nes tokia kompetencija FABĮ nenumatyta, o bankrutuojančio fizinio asmens pareigos mokėti kreditoriams įmokas, nenumatytas mokumo atkūrimo plane, įstatymas nenustato. Todėl bankroto administratorės skundas tenkintinas iš dalies, 2026 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimo sprendimas Nr. 2 naikintinas. Kitoje dalyje – leisti nenutraukti antros pensijų pakopos sutarties ir sukauptų lėšų neišsiimti, skundas netenkintinas, padarius išvadą, jog šis klausimas spręstinas tikslinant mokumo atkūrimo planą.
Pažymėtina, kad kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019, 35 punktas). Šiuo atveju tokios pačios pozicijos laikomasi ir kitų teismų praktikoje (žr., pvz., Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinės byloje Nr. e2FB-11546-496/2026).
Teismo vertinimu, kiti skunde ir atsiliepime nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
bankrutuojančio fizinio asmens PRS1 bankroto administratorės Eglės Gabrėnienės skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti bankrutuojančios PRS1 2026 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimo sprendimą Nr. 2.
Kitoje dalyje skundo netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.