Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. P. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2026 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovei D. K. dėl neteisėto iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

2026 m. gegužės 28 d. nutartimi teismas nustatė ieškovei 7 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojant nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

2026 m. birželio 3 d. nutartimi teismas atsisakė priimti elektroniniu paštu 2026 m. gegužės 28 d. ir 2026 m. birželio 2 d. gautus ieškovės prašymus atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo atsisakė priimti.

2026 m. birželio 5 d. (į bylą užregistruotas 2026 m. birželio 8 d.) teisme gautas ieškovės patikslintas ieškinys (DOK-50786) ir ieškinio priedai (DOK-50791).

2026 m. birželio 9 d. pateiktas patikslintas ieškinys su priedais (DOK-50971).

2026 m. birželio 11 d. gautas ieškovės prašymas (DOK-51086) priimti jau anksčiau pateiktą patikslintą ieškinį bei pridėtas žyminio mokesčio apmokėjimo nurodymas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Motyvuojamoji dalis

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė skundžiamą ir kitas pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis, E. pristatymo sistemos patvirtinimus, elektroninį laišką dėl žyminio mokesčio rekvizitų; žyminio mokesčio sumokėjimo dokumentą, nurodo, kad šie įrodymai pagrindžia skundo argumentus.

Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir nuspręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė, ar prašo pateiktus dokumentus pridėti prie bylos medžiagos. Kadangi ieškovė duomenis iš E. pristatymo sistemos, taip pat žyminio mokesčio sumokėjimą buvo pateikusi su patikslintais ieškiniais, duomenys apie žyminio mokesčio sumokėjimo rekvizitus yra prieinami viešai, pvz., VMI interneto puslapyje, konkretaus teismo interneto svetainėje, o su pirmosios instancijos teismo nutartimis apeliacinės instancijos teismas turi galimybę susipažinti LITEKO sistemoje, todėl šiuos dokumentus atsisakoma pridėti prie bylos medžiagos. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga yra pakankama įvertinti skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde keliamais aspektais.

Dėl rašytinių paaiškinimų pridėjimo

2026 m. birželio 23 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (DOK-52372) dėl atskirojo skundo, prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui arba priimti kitą teisingą ir teisėtą procesinį sprendimą. Nurodė, kad 2026 m. birželio 4 d. patikslintą ieškinį ir jo priedus teismui išsiuntė ir pateikė pasirašiusi kvalifikuotu elektroniniu parašu. Dokumentai buvo pateikti per E. pristatymo sistemą. Tačiau dėl nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių jie į bylą buvo užregistruoti tik 2026 m. birželio 5 d. Tuo metu Lietuvos teismuose buvo fiksuojami reikšmingi LITEKO II sistemos veikimo sutrikimai, apie kuriuos buvo viešai informuojama žiniasklaidoje. Dėl šių sutrikimų teismų informacinės sistemos veikė nestabiliai, o procesinių dokumentų pateikimas ir registravimas buvo pasunkėjęs. Dėl sistemos veikimo problemų sunkumų kilo ir teismų darbuotojams registruojant gaunamus dokumentus. Atsižvelgdama į viešai skelbtą informaciją bei rekomendacijas, procesinius dokumentus ir įrodymus ieškovė teikė alternatyviais būdais – per E. pristatymo sistemą bei elektroniniu paštu.

Nurodė, kad, nepaisant nurodytų aplinkybių, ieškovės 2026 m. birželio 4 d. pateikti dokumentai buvo užregistruoti tik 2026 m. birželio 5 d., todėl buvo konstatuota, kad ieškinio trūkumai pašalinti praleidus nustatytą terminą, ir ieškinį atsisakyta priimti ir jis buvo grąžintas ieškovei. Pažymėjo, kad dėl objektyvių techninių kliūčių susidariusios pasekmės neturėtų būti perkeliamos proceso šaliai, kuri sąžiningai ir laiku vykdė teismo nurodymus. Prašo teismo įvertinti faktinę dokumentų pateikimo datą, LITEKO II sistemos veikimo sutrikimų aplinkybes, iš naujo spręsti dėl ieškinio priėmimo klausimo, įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus bei paaiškinimus. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jai kyla reali savavališko iškeldinimo grėsmė. Pakartotinis ieškinio nepriėmimas iš esmės apribotų jos teisę į veiksmingą teisminę gynybą ir galėtų sukelti neigiamus padarinius, nes ieškovė netektų gyvenamosios vietos.

CPK 42 straipsnyje įtvirtinta proceso šalies teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui, pagal kurį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą yra draudžiama.

Nagrinėjamu atveju iš ieškovės teikiamo procesinio dokumento turinio matyti, kad ji siekia paaiškinti aplinkybes dėl patikslinto ieškinio, įrodymų ir atskirojo skundo pateikimo metu egzistavusių LITEKO II sistemos veikimo sutrikimų ir priežastis, dėl kurių jos pateikti procesiniai dokumentai nebuvo laiku užregistruoti į bylą, pateikti per E. pristatymo sistemą bei elektroniniu paštu, todėl apeliacinės instancijos teismas nusprendžia šiuos rašytinius įrodymus pridėti prie bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

Teisė kreiptis į teismą, kaip konstitucinė asmens teisių ir laisvių garantija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Jos turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Teismas turi patikrinti, ar pateiktame ieškinyje nėra trūkumų, jau spręsdamas klausimą dėl jo priėmimo, jei tokių trūkumų paaiškėjo, yra pagrindas skirti ieškovui terminą jiems pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis), o šio teismo nurodymo neįvykdžius – ieškinį laikyti nepaduotu CPK 115 straipsnio 3 dalis).

CPK 115 straipsnyje įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra skirtas sudaryti galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas yra skirtas tiek galimybei dalyvaujantiems byloje asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos leidžia laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konstatuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).

Apeliantė su skundžiama nutartimi nesutinka, kadangi, jos nuomone, teismas neišsamiai ir pernelyg formaliai įvertino jos nurodytas aplinkybes, sutrukdžiusias tinkamai kreiptis į teismą, neatsižvelgė į jos finansinę padėtį, individualias susiklosčiusias nepalankias aplinkybes ir realią grėsmę netekti gyvenamosios vietos.

Kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, CPK detaliau neapibrėžta, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų privalo taikyti atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016). Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas iš viso negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas neturi teisės nepagrįstai varžyti asmens teisės pasirinkti savo teisių gynimo būdą bei formą, todėl sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą turi būti derinami teisminės gynybos prieinamumo ir teisinio tikrumo principų reikalavimai. Asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad ieškovė jai nustatytų trūkumų iki galo neištaisė, todėl ieškinį atsisakė priimti. Tokią išvadą teismas padarė, kadangi ieškovė nepateikė ieškinio priedų originalų arba kopijų (skaitmeninių kopijų), patvirtintų teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens.

Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju – ieškiniui priimti, reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Trečia, ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje. Ketvirta, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą, todėl atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl neaiškaus ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ginčo ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas.

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta pernelyg formaliai aiškinant ir taikant ieškinio trūkumų šalinimo instituto nuostatas ir neatitinka civilinio proceso koncentracijos, ekonomiškumo principų ir teisminės gynybos prieinamumo principų.

CPK 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus. Be to, teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kai procesinis dokumentas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, ir kitus šio Kodekso numatytus atvejus. Vietoj procesinio dokumento kopijų gali būti pateikti keli procesinio dokumento egzemplioriai. Kai šiame Kodekse numatytais atvejais procesinių dokumentų pateikiama mažiau, negu yra proceso dalyvių, siunčiant procesinį dokumentą proceso dalyviams, jiems pranešama, kaip galima susipažinti su procesinių dokumentų priedais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad procesinių dokumentų priedų pateikiama toks pat skaičius kaip ir procesinių dokumentų, išskyrus atvejus, kai procesinio dokumento priedai pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis ir kai dėl didelės apimties teismas leidžia nepateikti priedų dalyvaujantiems byloje asmenims. Tai yra, įstatymų leidėjas nereikalauja teismui pateikti dokumentų originalų ir jų kopijų (kad po vieną tektų byloje dalyvaujantiems asmenims) tuo atveju, kai procesiniai dokumentai pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis ir kitais šio Kodekso numatytais atvejais.

Nėra ginčo, kad byla pirmosios instancijos teisme užvesta popierine forma. LITEKO sistemoje 2026 m. gegužės 22 d. (DOK-2708) nurodyta, kad pradinis ieškinys gautas fiziniu būdu Alytaus rūmų dokumentų priėmimo padalinyje, ieškinio priedai gauti elektroniniu paštu, tačiau pažymėtina, kad vėlesni ieškovės teikiami procesiniai dokumentai, iš jų ir 2026 m. birželio 5 d. ieškovės patikslintas ieškinys (DOK-50786) ir jo priedai (DOK-50791), buvo teikiami elektroniniu paštu arba per E. pristatymo sistemą.

Be to, remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2026 m. gegužės 28 d. pirmosios instancijos teismas išsiuntė ieškovei pranešimą, kuriuo pareikalavo informuoti teismą, ar ji sutinka procesinius dokumentus gauti elektroniniu paštu, taip pat išaiškino ieškovei galimybę prisijungti prie LITEKO sistemos. Ieškovei patvirtinus, kad ji sutinka procesinius dokumentus gauti elektroniniu paštu, būtent tokiu būdu jai ir buvo išsiųsti teismo dokumentai. Taigi tiek ieškovės, tiek pirmosios instancijos teismo veiksmai, apsikeičiant procesiniais dokumentais elektroninių ryšių priemonėmis, patvirtina, kad byla iš esmės buvo vedama elektronine forma, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį laikė nepaduotu tuo pagrindu, nes ieškovė nepateikė ieškinio priedų originalų arba nustatyta tvarka patvirtintų jų kopijų. Kad byla vedama elektronine forma, patvirtina ir tai, kad 2026 m. gegužės 28 d. nutartyje mokėtinas žyminis mokestis už ieškinio reikalavimus teismo apskaičiuotas vadovaujantis CPK 80 straipsnio 7 dalimi, kuri reglamentuoja atvejus, kai procesiniai dokumentai ir jų priedai pateikiami teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis bei išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos.

Sprendžiant klausimą dėl CPK 113 straipsnio taikymo šiuo atveju, pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu teismui bylos nagrinėjimo metu būtų kilę pagrįstų abejonių dėl procesinių dokumentų, pateiktų elektroninių ryšių priemonėmis, tikrumo, teismas šias abejones galėtų pašalinti jam prieinamomis priemonėmis, tai yra patikrinti viešuosius registrus ir, atsižvelgiant į gautą informaciją, nuspręsti, ar remtis, ar nesiremti šalies pateiktais įrodymais. Taip pat teismas turi galimybę ir vėlesnėse proceso stadijose, siekdamas pašalinti jam kilusias abejones, įpareigoti šalį pateikti dokumentų originalus (CPK 179 straipsnio 1, 3 dalys).

Nors ieškovė neskundžia 2026 m. birželio 3 d. nutarties, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės 2026 m. gegužės 28 d. ir 2026 m. birželio 2 d. teismo elektroniniu paštu pateiktus tris elektroninius laiškus su prašymais, kuriais prašoma atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atsisakė priimti, konstatavęs, kad ieškovė savo teisę teikti procesinius dokumentus teismui siekė įgyvendinti netinkamu būdu – siųsdama teismui elektroninius laiškus. Pažymėjo, kad, norėdama realizuoti savo teisę teikti procesinius dokumentus teismui elektroninių ryšių priemonėmis, tai turi daryti naudodamasi LITEKO VEP posistemiu.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo 2026 m. birželio 3 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninio bankininko sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje, tačiau teismo cituojamame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – Aprašas), taip pat ir kituose aktualiuose įstatymuose įtvirtinta ne vienintelė galimybė procesinius dokumentus, kuriais inicijuojamas bylos nagrinėjimas teisme, elektroninių ryšių priemonėmis pateikti naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis), tačiau yra numatyta ir alternatyvi galimybė procesinius dokumentus teismui pateikti per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema) (Aprašo 3 punktas). Būtent šia galimybe ieškovė ir pasinaudojo, patikslintą ieškinį ir jo priedus pateikė elektroniniu būdu per E. pristatymo sistemą, todėl laikytina, kad ieškovės patikslintas ieškinys atitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 113 straipsnio 1 dalies reikalavimus, o ieškovei dokumentus teikiant elektroninio ryšio priemonėmis skundžiamoje nutartyje teismo nustatyti ieškinio trūkumai buvo pašalinti.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su ieškove, kad po to, kai 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti ir tuo metu, kai 2026 m. birželio 4–5 d. buvo teikiamas teismui jos patikslintas ieškinys, jo priedai, egzistavo objektyvios priežastys, sutrukdžiusios ne tik ieškovei nustatytais terminais ir tvarka kreiptis į teismą, bet kiti Lietuvos gyventojai, advokatai, patys teismai ir kt. šiuo periodu susidūrė su itin dideliais LITEKO II ir Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) veiklos sutrikimais. Teisėjų taryba viešai yra išplatinusi (pateikusi) rekomendacijas, kuriomis, siekiant užtikrinti nepertraukiamą teisingumo vykdymą, sklandų teismų darbą ir tinkamą paslaugų teikimą visuomenei, rekomenduojama, kad tuo atveju, jeigu dėl EPP veiklos sutrikimų nėra galimybės pateikti procesinių dokumentų teismams per portalą EPP, rekomenduojama naudotis kitais teisės aktuose numatytais dokumentų pateikimo būdais: pristatyti dokumentus tiesiogiai į teismą; siųsti dokumentus paštu; siųsti dokumentus teismo elektroninio pašto adresu, kai jie pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu; pateikti dokumentus per E. pristatymo sistemą https://epristatymas.lt. Teisėjų taryba rekomenduoja teismams, sprendžiant klausimą dėl praleistų procesinių terminų atnaujinimo ar nustatytų terminų pratęsimo, įvertinti EPP veiklos sutrikimų įtaką asmenų galimybėms laiku atlikti procesinius veiksmus. Esant sutrikimams, teismai atitinkamai taip pat turi naudoti kitus teisės aktuose numatytus dokumentų įteikimo būdus: E. pristatymo sistemą; elektroninį paštą; dokumentų siuntimą paštu; dokumentų įteikimą teisme; kitus teisės aktuose numatytus įteikimo būdus.

Susipažinus su skundžiamos nutarties turiniu matyti, kad pirmosios instancijos teismas į šias Teisėjų tarybos rekomendacijas neatsižvelgė, dėl jų nepasisakė, todėl nepagrįstai nusprendė, kad nors ieškovė ir pateikė įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau tai padarė jau pasibaigus terminui ieškinio trūkumams pašalinti, net neišaiškinęs galimybės ieškovei pateikti prašymą praleistą terminą atnaujinti. Be to, vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Atkreiptinas dėmesys, kad patikslintame ieškinyje pakartotinai buvo pateiktas prašymas dėl žyminio mokesčio sumažinimo, atidėjimo arba išdėstymo dalimis, jį teismas taip pat privalėjo išspręsti.

Svarbu ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino, ar ieškovė tinkamai suformulavo patikslinto ieškinio pagrindą ir dalyką ir tik užsiminė, kad patikslintu ieškiniu keliami nauji reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo, jie taip pat apmokami žyminiu mokesčiu, pakartojo 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi neištaisytus trūkumus. Taigi teismo liko neįvertintas patikslintas ieškinys ir ta ieškinio dalis, kuria buvo pareikštas papildomas reikalavimas, jo atitiktis turinio ir formos reikalavimams, be to, ieškovei patikslinus ieškinį naujais reikalavimais ir už tai nesumokėjus žyminio mokesčio, tokiu atveju pirmosios instancijos teismas pakartotinai turėjo taikyti CPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nustatyti ieškovei terminą ieškinio trūkumams – sumokėti žyminį mokestį ir / arba kitiems – pašalinti. Pažymėtina, kad ieškovė reiškia ir turtinio pobūdžio reikalavimus, už kuriuos jai taip pat kyla pareiga sumokėti žyminį mokestį.

Atsižvelgiant į skundžiamos nutarties priėmimo datą – 2026 m. birželio 15 d., pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ir 2026 m. birželio 9 d. pateiktą patikslintą ieškinį su priedais, tačiau skundžiamoje nutartyje šis procesinis dokumentas neminimas, jo priėmimo klausimas nėra išspręstas. Nustatyta ir tai, kad ieškovė, taisydama 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi nustatytus trūkumus, 2026 m. birželio 11 d. pateikė įrodymus, kad 2026 m. birželio 10 d. sumokėjo teismo nurodytą žyminį mokestį.

Minėta, kad ieškinio priėmimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, nurodytų aplinkybių visuma yra nustatinėjama bei byloje esantys įrodymai vertinami, kai ieškinys jau priimtas, nagrinėjant civilinę bylą iš esmės. Ieškinio reikalavimai gali būti sukonkretinti ir juos grindžiantys įrodymai gali būti pateikti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje.

Nors ieškovui tenka pareiga ieškinyje nurodyti atsakovą ir kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis susijusi byla, taip pat nurodyti šių asmenų procesines padėtis, duomenis apie juos, jų adresus, dokumentų įteikimo būdus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai), tačiau ši pareiga negali būti suabsoliutinta, nes tam tikrais atvejais į teismą besikreipiantis asmuo dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių negali nurodyti tikslių proceso dalyvio asmens ar kitų duomenų. Be to, tam tikri neesminiai trūkumai, nesudarantys kliūčių tolesnei proceso eigai, neturėtų būti pagrindas pernelyg formaliai taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, taip suvaržant asmens teisę kreiptis į teismą.

Ieškovas savo nuožiūra renkasi, kaip formuluoti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. kokias faktines aplinkybes nurodyti savo reikalavimui pagrįsti, ir ieškinio dalyką, t. y. kokiu civilinių teisių gynimo būdu reikalauti apginti savo galbūt pažeistas teises. Duomenų apie asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis susijusi byla, jų adresų, dokumentų įteikimo būdų nenurodymas ieškinyje neturėtų būti kvalifikuojamas kaip ieškinio trūkumas, kadangi tai nėra esminė kliūtis tolesnei proceso eiga, todėl ir šiuo aspektu teismo reikalaujamų duomenų nepateikimas negalėjo būti pripažintas ieškinio trūkumu, kurio nepašalinus gali atsirasti CPK 115 straipsnio 2 dalyje nurodytos pasekmės. Nors ieškovė patikslintame ieškinyje ir nenurodė procesinių dokumentų įteikimo būdo byloje dalyvaujantiems asmenims, tačiau tai pirmosios instancijos teismui netrukdo procesinius dokumentus įteikti įstatyme numatytais būdais (CPK 117–132, 175¹ straipsniai). Minėta, kad ieškovė yra teismui patvirtinusi, kad sutinka procesinius dokumentus gauti elektroniniu paštu, be to, ji yra EPP naudotoja. Kaip matyti, kiti patikslintame ieškinyje ieškovės nurodyti duomenys apie dalyvaujančius byloje asmenis ir įrodymai ieškinio priėmimo stadijoje yra pakankami ieškinio faktiniam pagrindui nustatyti.

Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismo nutartyje, kuria ieškovė buvo įpareigota patikslinti ieškinį, nebuvo nurodyti rekvizitai žyminiam mokesčiui sumokėti, todėl tai sutrukdė jai laiku pateikti dokumentus teismui. Pareiga teisingai įforminti procesinius dokumentus ir pateikti įrodymus tenka į teismą besikreipiančiam asmeniui. Minėta, kad žyminio mokesčio sumokėjimo rekvizitai yra viešai prieinami, pvz., VMI interneto svetainėje, todėl šiuo atveju ieškovei kilo pareiga savarankiškai susirasti viešai prieinamus duomenis apie žyminio mokesčio sumokėjimą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas turi patikslinti šalių įrodinėjimo pareigą, tačiau neišnagrinėjęs bylos iš esmės negali vertinti šalių pateiktų įrodymų pakankamumo ir tinkamumo, jokie įrodymai ar su procesiniu dokumentu pateikti duomenys negali būti vertinami. Asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018). Todėl įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Teismas, patikslinęs šalių įrodinėjimo pareigą, nagrinėja bylą iš esmės ir sprendimą priima pateiktų įrodymų pagrindu (CPK 179 straipsnio 1 dalis), o ne nustato ieškinio trūkumus. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai taikytas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, o ne įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos.

Kiti 2026 m. gegužės 28 d. nutartyje nurodyti trūkumai skundžiamoje nutartyje nepaminėti, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė juos pašalino tinkamai.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria ieškovės atskirojo skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismo kaip ieškinio trūkumai nurodyti aspektai nesudaro esminių ieškinio trūkumų, dėl kurių civilinė byla apskritai negalėtų būti iškeliama arba, kad jų nebuvo galima pašalinti ar išsiaiškinti pasirengimo nagrinėti civilinę bylą teismo posėdyje stadijoje, t. y. gavus atsakovės atsiliepimą ir jos poziciją dėl ieškinio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už atskirojo skundo ribų ir siekiant neužkirsti ieškovei galimybės pasinaudoti apeliacija, plačiau dėl patikslinto ieškinio atitikties įstatymo reikalavimams plačiau nepasisakys (CPK 111, 115 ir 135 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad ieškovė, siekdamas gauti profesionalią ir kompetentingą teisinę pagalbą, gali pasinaudoti kvalifikuoto atstovo (advokato) pagalba, o esant įstatyme numatytoms sąlygoms, galėtų gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kreipiantis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (CPK 99 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnis). Be to, kai šalims valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba, jie gali būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 4 dalis, 99 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl esminių atskirojo skundo argumentų, vertina, kad kiti skunde nurodyti argumentai dėl skundžiamos teismo nutarties priėmimo neturi esminės teisinės reikšmės galutiniam bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje kaip nepašalintus nurodytus ieškinio trūkumus ir aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai pritaikė CPK 115 straipsnio 3 dalyje numatytas pasekmes procesinį dokumentą (ieškinį) laikyti nepaduotu. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir ieškovės patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2026 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.