Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Kristinos Domarkienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dolresta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pamario keliai“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto ir restruktūrizavimo valdybos tarnybos“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dolresta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo dalies įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl ekspertizės ir audito skyrimo

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Dolresta“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniu skundu taip pat prašo skirti statybos techninę ekspertizę dėl atliktų darbų apimties ir kokybės, taip pat ir auditą. Nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo galimybės skirti ekspertizę ir (ar) auditą. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovės prašymas neturėtų būti tenkinamas, kadangi atsakovė nemotyvavo ekspertizės ir (ar) audito skyrimo būtinybės, toks prašymas nebuvo pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo sprendimas paskirti ekspertizę turi būti pagrįstas teismo įsitikinimu, jog ją atlikti yra tikslinga atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros. Tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis ekspertizės atlikimo taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas atsakovės prašymą dėl ekspertizės ir (ar) audito skyrimo nustatė, kad atsakovės teigimu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo galimybės skirti ekspertizę ir (ar) auditą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, teismo posėdžių garso įrašus nustatė, kad atsakovės atsakovas nei raštu, nei žodžiu neprašė skirti ekspertizės ir (ar) audito, tokio prašymo neteikė ir ieškovė, jokių argumentų, dėl kokių priežasčių tokio procesinio prašymo atsakovė neteikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė. Antra, atsakovė pateiktame prašyme nenurodė konkrečių argumentų ekspertizės ir (ar) audito skyrimui, atsakovė lakoniškai nurodo, kad reikalinga techninė ekspertizė dėl faktiškai atliktų darbų apimties ir kokybės, tačiau prašyme atsakovė nenurodo, kokios apimties turėtų būti ekspertizė, kokio pobūdžio klausimai turėtų būti užduoti ekspertui, taip pat kokią reikšmę turės ekspertizės išvados. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į atsakovės prašymo argumentus, konstatuoja, kad atsakovė nepagrindė ekspertizės ir (ar) audito skyrimo būtinybės, be to, atsakovės prašymo tenkinimas nebūtų suderinamas su proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, todėl nutaria atsakovės prašymo dėl ekspertizės ir (ar) audito skyrimo netenkinti.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Ištyrus byloje esančius raštinius įrodymus nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. gegužės 15 d. sudarė statybos rangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo savo jėgomis ir rizika atlikti vandentiekio, buitinių nuotekų ir lietaus tinklų, vidaus kelio su pėsčiųjų takais įrengimo darbus (toliau – rangos darbus), o atsakovė įsipareigojo priimti iš ieškovės tinkamai ir laiku atliktus darbus ir už juos sumokėti sutartyje numatytais terminais ir tvarka. Šalių susitarimu sutarties nustatyta kaina: vandentiekio, buitinių nuotekų ir lietaus tinklų įrengimo kaina 123 393,35 Eur, pridėtinės vertės mokestis (toliau ir – PVM) – 25 912,60 Eur, bendra suma 149 305,95 Eur, vidaus kelio su pėsčiųjų takais įrengimo kaina 162 369,76 Eur, PVM – 34 097,64 Eur, bendra suma 196 467,40 Eur. Taigi bendra šalių sutarta suma už rangovės darbus - 365 773,35 Eur.

Ieškovė pateikė apyvartos su atsakove duomenis, jog laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. pagal sutartį atliko darbų už 321 321,28 Eur be PVM, o už darbus atsakovė sumokėjo 302 726, 89 Eur be PVM., tai yra susidarė 18 594,39 Eur skola. Ieškovė teigia, kad atsakovė neapmokėjo 2022 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitos faktūros 14 387,24 Eur sumai be PVM, ir 2020 m. kovo 24 d. PVM sąskaitos faktūros 4207,15 Eur sumai be PVM, kuri išrašyta 22164,80 Eur sumai be PVM. Faktą, jog šalių santykiai nutrūko, patvirtina byloje pateiktos ieškovės 2024 m. lapkričio 14 d., 2025 m. balandžio 1 d. pretenzijos, raginant sumokėti 18 594,39 Eur įsiskolinimą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, darė išvadą, jog tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai.. Įstatymo nuostata (CK 6.694 straipsnio 4 dalis), suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-684/2017).

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl 2020 m. kovo mėnesio atliktų darbų aktų Nr. 17 ir Nr.18, kurie pateikti kartu su PVM sąskaitomis – faktūromis, patvirtintomis ieškovės buvusio vadovo parašais. Pažymėtina, kad ieškovės atstovo teigimu, ji minėtų dokumentų neturėjo, kadangi bankrutavus ieškovei, buvęs vadovas minėtų dokumentų neperdavė, tačiau nurodė, kad jais disponuoja atsakovė. Šios bylos nagrinėjimo metu, minėtus priėmimo perdavimo aktus ir PVM sąskaitas – faktūras 2025 m. gruodžio 2 d. pateikė atsakovė, tai yra minėtais dokumentais atsakovė disponavo ir jie ieškovės atsakovei buvo perduoti.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šalių 2018 m. gegužės 15 d. sudarytos statybos rangos sutarties nustatė, kad šios sutarties 4 skyriuje šalys nustatė darbų atlikimo ir perdavimo tvarką, kurios 4.2 punktu užsakovė (atsakovė) įsipareigojo patikrinti ir patvirtinti Darbų priėmimo – perdavimo aktus arba pateikti motyvuotą atsisakymą priimti darbus. Užsakovei motyvuotai atsisakius priimti atliktus darbus, šalys surašo ir pasirašo abipusį defektinį aktą, išvardija jame atliktų darbų trūkumus (defektus) jų pašalinimo tvarką ir terminus. Byloje nėra ginčo dėl fakto, jog atsakovė buvo gavusi ieškovės atliktų darbų aktus kartu su PVM sąskaitos - faktūromis, tačiau jokio motyvuoto atsisakymo priimti darbus ar defektinio akto atsakovė ieškovei nepateikė, tokių įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Atsakovė pateikė 2020 m. lapkričio 11 d. pretenziją adresuotą ieškovei, tačiau kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtoje pretenzijoje nenurodyti nei darbų priėmimo perdavimo aktai, nei konkretūs defektai ir/ar trūkumų pašalinimo tvarka, todėl minėta pretenzija nelaikytina motyvuotu atsisakymu dėl rangos darbų priėmimo, o pretenzija dėl garantinio laikotarpio metu paaiškėjusių trūkumų.

Įvertinus tai, kad užsakovė (atsakovė) disponavo ieškovės perduotais darbų aktais Nr. 17 ir Nr. 18, tačiau minėtų darbų sutartyje nustatyta tvarka pagal aktus nepriėmė (sutarties 4.1 punktas), į tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog raštu – motyvuotu atsisakymu priimti darbus - pranešė ieškovei, kad atsisako priimti rangos rezultatą dėl konkrečių atliktų darbų trūkumų, taip pat į tai, kad per visą laikotarpį nuo 2020 m. iki šiol defektiniai aktai nebuvo sudaryti (šalių sudarytos sutarties 4.2 punktas), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus, taip pat priėmė ieškovės perduotas PVM sąskaitas – faktūras, darbų aktus Nr. 17 ir Nr. 18, tačiau su ieškove neatsiskaitė. Pažymėtina, kad atsakovė ieškovės perduotu rangos darbų rezultatu naudojasi pakankamai ilgą laiką, todėl atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė prievolės įvykdymą priėmė, prievolė sumokėti už atliktus darbus pagal rangos sutartį suėjusi, o byloje nėra duomenų apie atsakovės skolos ieškovei sumokėjimą, todėl atsakovei kyla pareiga sumokėti už ieškovės suteiktas rangos paslaugas (CK 6.38, 6.59, 6.205 straipsniai, 6.655 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nurodo, kad ji yra sumokėjusi daugiau, nei sutarta šalių rangos sutartyje, tačiau atsakovė tokią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų nepateikė, o ieškovės pateikti apyvartos duomenys, PVM sąskaitos – faktūros patvirtina, kad atsakovė ieškovei liko skolinga 18 594,39 Eur.

Atsakovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, tai yra atmetė prašymus apklausti ieškovės buvusį vadovą ir buhalteres dėl sąskaitų išrašymo aplinkybių, nebuvo galimybės buvusiam vadovui užduoti klausimus, byloje nebuvo sudaryta galimybė paskirti ekspertizę ar auditą. Pažymi, kad po nuotolinio posėdžio buvo pamiršta išjungti mikrofonus ir teisėja pareiškė išankstinę nuomonę, jog sąskaita turėtų būti apmokėta, tačiau atsakovės prašymas dėl teisėjos nušalinimo buvo atmestas. Atsakovės vertinimu pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai neįtraukė į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu uždarąją akcinę bendrovę „Rusnės perlas“, tai yra sprendė bendrovės reikalus nesuteikdama galimybės išsiaiškinti aplinkybių.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodoma, kad nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo neturėjimą. Vadovaujantis nusistovėjusia EŽTT praktika, nešališkumas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies prasme turi būti nagrinėjamas dviem aspektais, t. y. pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje M. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10). Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališko testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (EŽTT 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje M. prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06).

Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Taikant šį testą didelė reikšmė suteikiama suinteresuoto asmens požiūriui, objektyvaus stebėtojo nuogąstavimams. Tai, kaip situacija atrodo, turi tam tikros svarbos arba, kitaip tariant, „teisingumas ne tik turi būti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas“ (EŽTT 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje M. prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06). EŽTT yra pabrėžęs, kad nors suinteresuoto asmens nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogąstavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais (EŽTT 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje M. prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06).

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią rašytinę bylos medžiagą, teismo posėdžių garso įrašus, nesutinka su atsakovės argumentais dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo apklausti ieškovės buvusį vadovą ir buhalteres, taip pat nesudarė galimybės paskirti ekspertizę ar auditą. Įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė „Dėl sąskaitos didesne kaina nei susitarėme išrašymo aplinkybių paaiškinimus teismas davus priesaiką išklausys kitą rangovo atstovą (vadovą arba buhalterį) pateikusį mums tokio dydžio sąskaitą“, tačiau tokio prašymo – apklausti liudytojais ieškovės buvusį vadovą ir (ar) buhalterę, teismui nepateikė, toks prašymas nebuvo pateiktas ir žodžiu bylą nagrinėjant 2025 m. lapkričio 4 d., 2026 m. balandžio 15 d. teismo posėdžiuose, konkretus prašymas dėl ekspertizės ir (ar) audito skyrimo, uždarosios akcinės bendrovės „Rusnės perlas“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, taip pat raštu ar žodžiu teismo posėdžiuose nebuvo pateiktas, todėl minėti argumentai, atsakovo teigimu suponuojantys pirmosios instancijos teismo šališkumą, laikytini nepagrįstais. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės prašymas nušalinti teisėją nuo bylos nagrinėjimo, motyvuojant garso įrašo trūkumais, taip pat buvo netenkintas Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. pirmininkės nutartimi.

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Dolresta“ apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į bylos nagrinėjimą neįtraukė trečiuoju asmeniu uždarosios akcinės bendrovės „Rusnės perlas“, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šios bendrovės reikalus, nesudarė galimybės išsiaiškinti visų aplinkybių, tačiau su šiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais nesutiktina.

Sprendimas turi būti priimtas nepažeidžiant CPK nustatytų reikalavimų. Vienas iš tokių reikalavimų yra CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas sprendime nustatyti neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teises ir pareigas, t. y. teismo sprendimas, būdamas individualaus pobūdžio teisės taikymo aktas, neturi daryti poveikio asmenų, nedalyvavusių nagrinėjant bylą, subjektinėms teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2013). Pirmosios instancijos teismas jau parengiamojoje civilinio proceso stadijoje, vertindamas byloje nagrinėjamus klausimus ir kvalifikuodamas materialiuosius teisinius santykius, turi įvertinti teisinius ryšius, kurie sieja ginčo šalis su kitais asmenimis, kokį galimą poveikį priimtas sprendimas gali sukelti nedalyvaujantiems byloje asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2011).

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos rašytinę medžiagą, teismo posėdžių garso įrašus nustatė, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei ieškovė, nei atsakovė nereiškė prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu uždarąją akcinę bendrovę „Rusnės perlas“. Antra, atsakovė apeliaciniame skunde lakoniškai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendė su minėta bendrove susijusius klausimus, tačiau nenurodo, kaip priimtas skundžiamas teismo sprendimas įtakos minėtos bendrovės teises ir (ar) pareigas. Trečia, įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, rezoliucinę dalį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos įtraukti minėtos bendrovės į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nesukelia jokių teisių ir (ar) pareigų uždarajai akcinei bendrovei „Rusnės perlas“, dėl ko atsakovės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į bylos nagrinėjimą neįtraukė uždarosios akcinės bendrovės „Rusnės perlas“, sprendė su šia bendrove susijusius klausimus, atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, taikė materialinės teisės normas, dėl to nutariama pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo reikalavimų netenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė 1 936 Eur advokato pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės apeliacinio skundo reikalavimai netenkinami visa apimtimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Pamario keliai“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dolresta“ 1936 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.