Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rasų valda“ ieškinį atsakovui ATS1 dėl skolos priteisimo trečiasis asmuo TAR1 .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62² straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu.

ATS1 (toliau – atsakovas) nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 42.56 kv. m.

Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai turi pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Atsakovas neatsiskaitė su ieškove už ieškovės 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. sausio 31 d. suteiktas Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo, priežiūros, remonto bei kitas paslaugas, todėl minimu ginčo laikotarpiu susidarė 420,35 Eur skola.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovas teigia, kad ne ATS1 , o UAB „Rasų valda“ yra skolinga, nes laiku nesiėmė veiksmų, neatliko namo priežiūros darbų, nesuteikė prašomos informacijos apie namo priežiūrą.

Reaguodama į atsakovo atsiliepimo argumentus ieškovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, kad ieškinys byloje pareikštas dėl konkretaus įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. sausio 31 d. už atsakovui priklausančiam butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) suteiktas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, techninės priežiūros bei kitas suteiktas paslaugas. Tuo tarpu atsakovo argumentai susiję su 2012 – 2014 metais vykusiais darbais ir bendru atsakovo nepasitenkinimu administravimo procesu. Į visus atsakovo keltus klausimus buvo išsamiai atsakyta ir teismui pateikiamas tai patvirtinantis 2025 m. lapkričio 28 d. el. laiškas, išsiųstas atsakovui bei kartu su elektroniniu laišku išsiųsta Kauno g. 6A, Vilniuje, savininkų bendrijos pirmininkės 2024 m. sausio 3 d. pranešimas gyventojams dėl vartų. Nepaisant pateiktų atsakymų ir raginimų atsiskaityti, atsakovas skolos nesumokėjo. Todėl atsakovo teiginiai, jog ieškovė neteikė paaiškinimų ar neatsakė į jo klausimus, neatitinka tikrovės. Taip pat pažymėjo, kad didelė dalis atsakovo atsiliepime reiškiamų pretenzijų yra susijusios su bendraturčių priimtais sprendimais, bendrojo naudojimo objektų valdymu ar kitais klausimais, kurie nepriklauso ieškovės kompetencijai. Todėl vien aplinkybė, kad atsakovas nesutinka su tam tikrais bendraturčių sprendimais, jų įgyvendinimu ar name atliktais darbais, savaime nepaneigia jo pareigos vykdyti bendraturčių priimtus sprendimus ir apmokėti jam tenkančią bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros ir išlaikymo išlaidų dalį.

Atsakovas pateikė raštą, kurį pavadino priešieškiniu, kuriame nurodė, jog 2019 m. lapkričio mėn., prie namo (duomenys neskelbtini) sienos buvo įrengti kiemo vartai, kurie atidarymo ir uždarymo metu kėlė vibraciją, triukšmą, tai 2021 m. sausio 26 d. nustatė UAB „Rasų valda“. Apie įrengtų kiemo vartų keliamą triukšmą, vibraciją UAB „Rasų valda“ buvo keliasdešimt kartų informuota nuo 2019 m. iki 2021 m. UAB „Rasų valda“ tik 2021 m. sausio 26 d. atliko kiemo vartų apžiūrą. UAB „Rasų valda“ apie vykdomą vartų apžiūrą ATS1 neinformavo, nepakvietė dalyvauti vartų apžiūroje, UAB „Rasų valda“ rašė kad (duomenys neskelbtini) buto gyventojai vartų apžiūros dalyvavime buvo nereikalingi. Šiuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad dėl vartų keliamo triukšmo, vibracijos bute nuolatos girdimas triukšmas, (pateikė valandų kiek truko triukšmas apskaičiavimus), kuris kėlė nepatogumų, tai truko daugiau nei dvejus metus, kasdien bet kuriuo paros metu buvo girdimas triukšmas ir jaučiama vibracija, tačiau administratorė laiku nesiėmė priemonių namo sienų triukšmui ir vibracijai panaikinti. Tai rodo, kad pati ieškovė gyventojams yra skolinga – galimai turėtų apmokėti už kilusius nepatogumus gyventojams, o ne atsakovas turi mokėti ieškovei.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pažymėjo, kad byloje reikalavimas yra sumokėti įsiskolinimą už laikotarpiu 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. sausio 31 d. suteiktas Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo, priežiūros, remonto bei kitas paslaugas. Nurodė, kad sąskaitoje yra detaliai paaiškinta už ką kokia suma mokama – dalį sumos sudaro kaupiamosios lėšos, kurių mokėjimą numato įstatymas, apmokėjimas už bendrų patalpų apšvietimą, bendrų patalpų valymas, techninė priežiūra ir kt. Pažymėjo, kad didžiąją dalį gaunamų lėšų už sąskaitas administratorius paskirsto paslaugų teikėjams, pavyzdžiui, kaip už bendrų patalpų apšvietimą. Nurodo, kad minėtu laikotarpiu atsakovas atliko įmoką, tačiau ji buvo užskaityta dengiant ankstesnį įsiskolinimą. Paaiškino, kad visus sprendimus dėl name atliekamų darbų priima Jungtinės veiklos sutarties dalyviai t. y. name esančių butų savininkai, tuo tarpu ieškovė tik teikia paslaugas pagal paslaugų teikimo sutartį, tačiau ieškovė nėra namo valdytoja. Pažymėjo, kad į visus atsakovo klausimus buvo kaip įmanoma atsakyta. Tuo tarpu atsakovas atsiliepime nepaaiškina kodėl neatsiskaito su ieškove, o dėsto su byloje reiškiamu reikalavimu nesusijusias aplinkybes.

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškiniu iš dalies. Nurodė, kad supranta, jog ieškovė teikia paslaugas už kurias reikia mokėti, tačiau ieškovė nevykdo pareigos bendradarbiauti, neatsako į raštu pateikiamus klausimus, laiku nereaguoja į prašymus.

Trečiasis asmuo TAR1 (atsakovo sutuoktinė) teismo posėdžių metu teigė, kad iš esmės sąskaitų nemoka dėl to, kad ieškovė nevykdo bendradarbiavimo pareigos, neatsako į klausimus dėl įrengtų vartų, dėl to kodėl tuo laikotarpiu, kai ant namo buvo nupiešti graffiti administratorė nesikreipė į policiją, o ėmėsi graffiti pašalinimo ir už tai išrašė sąskaitas gyventojams. Pasisakydama dėl sąskaitų laikotarpiu už kurį prašoma priteisti skolą - 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. sausio 31 d., konkrečių pastabų dėl sąskaitose nurodytų paslaugų kainos ar kokybės nenurodė, tik nurodė, jog galimai kyla abejonių dėl laiptinės valymui naudojamų priemonių.

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB „Rasų valda“ name, esančiame (duomenys neskelbtini), teikia bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros, inžinerinių sistemų eksploatavimo ir komunalines paslaugas 2016 m. rugpjūčio 23 d. Administravimo ir priežiūros sutarties Nr. ADM-035 pagrindu. 2026 m. vasario 27 d. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovės administruojamame name, nuosavybės teise priklauso atsakovui. Remiantis byloje pateiktu objekto (duomenys neskelbtini) apyvartos žiniaraščiu už paslaugas, už laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. sausio 31 d. yra susidariusi 420,35 Eur skola. Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas aktualiu laikotarpiu buvo asmuo, kuriam faktiškai buvo teikiamos bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugos.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovei įsiskolinimą už aktualiu laikotarpiu suteiktas paslaugas, atsakovas atsiliepime į ieškinį neginčija ieškovės nurodytų aplinkybių ir įsiskolinimo dydžio, tačiau su ieškovės reikalavimais nesutinka, argumentuodamas tuo, kad administratorė nebendradarbiauja, neteikia informacijos apie name atliekamus darbus (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Remiantis CK 4.84 straipsnio 4 dalimi, administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Byloje esantys rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas aktualiu laikotarpiu buvo asmuo, kuriam faktiškai buvo teikiamos bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovei įsiskolinimą už aktualiu laikotarpiu suteiktas paslaugas, neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių ir įsiskolinimo dydžio (CPK 178 straipsnis).

Byloje buvo pareikštas vienintelis savarankiškas reikalavimas – priteisti skolą (CK 1.138 straipsnio 4 punktas, 6.213 straipsnio 1 dalis). Daugiau savarankiškų reikalavimų reikšta nebuvo, tačiau atsakovas teigė, kad jis sąskaitų nemoka, nes ieškovė neteikia prašomos informacijos, nebendradarbiauja, laiku nereaguoja į gyventojų prašymus. Atsakovas taip nurodė, kad dėl prastos kokybės vartų, įrengtų kieme, dvejus metus bute buvo girdimas triukšmas, sienų vibracija dėl to ieškovė turėtų gyventojams atlyginti žalą dėl patirtų nepatogumų.

Civilinio proceso teisės normose nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės – priešinis ieškinys ir atsiliepimas (atsikirtimas) į ieškinį (CPK 142–143 straipsniai). Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo nesutikimo su ieškiniu motyvus, t. y. atsikirtimus į ieškovo reikalavimus (CPK 142 straipsnio 2 dalis), tačiau negali reikšti savarankiškų reikalavimų. Jeigu atsakovas yra pasyvioji šalis, jis savo atsikirtimus gali išdėstyti atsiliepime į ieškinį, tačiau jeigu atsakovas reiškia savarankiškus reikalavimus ieškovui (pvz., taikyti sutartinę atsakomybę, t. y. veikia aktyviai), pastarieji turi būti suformuluoti pasirenkant kitą gynybos priemonę – reiškiant priešieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-410-916/2015).

Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką, bei nurodyti ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą, pateikti savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-264-916/2021).

Pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo bylose dėl skolos už suteiktas bendrosios nuosavybės administravimo paslaugas priteisimo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo ir dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.). Prievolė atlyginti tokias išlaidas nėra abstraktaus pobūdžio, šios išlaidos turi būti susijusios su bendrojo naudojimo objektais ir pagrįstos konkrečiais duomenimis. Ieškovas, siekdamas, kad jam būtų priteista skola, turi išsamiai nurodyti jos pagrindą, pateikti ją pagrindžiančius įrodymus, t. y. aiškiai nurodyti, kokią skolą yra siekiama prisiteisti, kokiu pagrindu ji susidarė, ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Atsakovas turi teisę teikti savo atsikirtimus bei įrodymus, susijusius su prašoma priteisti skola. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi įvertinti prašomos priteisti skolos pobūdį (t. y. kokio pobūdžio yra ši skola, kokiu pagrindu susiformavo) ir jos (ne)pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-916/2021; 2024 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-823/2024, 26 punktas).

Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis apie bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-823/2024, 34 punktas).

Nagrinėjamo ginčo atveju ieškinys dėl įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. sausio 31 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ir kitas paslaugas, tenkančius atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui, iš esmės buvo įrodinėjamas apyvartos žiniaraščiu, išrašytomis sąskaitomis. Atsakovas neginčija, kad sąskaitose nurodytos išlaidos faktiškai buvo patirtos. Teismo vertinimu, sąskaitose nurodytos sumos detalizuotos – nurodoma už kokią paslaugą kokia suma priskaičiuota, paslaugų kainos atitinka rinkoje vyraujančius tokių paslaugų įkainius, jos pagrįstai paskirstytos butų savininkams (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Atsakovas savo prievolės apmokėti sąskaitas ir atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus iš esmės neginčija, tačiau teigia, kad nemoka, nes ieškovė nevykdo pareigos teikti informaciją, nebendradarbiauja. Pažymėtina, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžių metu neįrodinėjo, kad konkrečiu laikotarpiu už kurį prašoma apmokėti 2024 m. rugsėjo 1 d. – 2026 m. sausio 31 d. ieškovės paslaugos nebuvo suteiktos ar teikiamos netinkamai. Sąskaitų nemokėjimo faktą atsakovas pateikia kaip savotišką ieškovės baudimą už anksčiau jam nepateiktą informaciją, nebendradarbiavimą. Viso proceso metu atsakovas bei trečiasis asmuo teigė, kad ieškovė prieš keletą metų su jais nebendradarbiavo, neteikė informacijos, savalaikiai nesprendė gyventojų problemų (dėl vartų, graffiti, vandens, patalpų šildymo). Pats atsakovas nurodė, kad minėti nepasitenkinimą keliantys ieškovės veiksmai buvo prieš keletą metų 2019-2021 ir dar anksčiau.

Tokie atsakovo argumentai yra teisiškai neaktualūs šiam ginčui ir neatleidžia jo nuo prievolės vykdymo. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties reikalavimus. Atsakovo nepasitenkinimas ieškovės elgesiu praeityje, tuo labiau ne sąskaitose nurodytu laikotarpiu, nepanaikina ir nesustabdo jo įstatyminės pareigos apmokėti už einamuoju laikotarpiu faktiškai gautas paslaugas. Pagal CK 4.82 str. 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Ši pareiga kyla įstatymo pagrindu, todėl atsakovo subjektyvus ieškovės, kaip administratorės, veiklos vertinimas negali būti pagrindas vienašališkai atsisakyti vykdyti įstatymines prievoles.

Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų ar kompetentingų institucijų išvadų, patvirtinančių, kad ieškovė ginčo laikotarpiu būtų pažeidusi savo, kaip administratorės, pareigas. Jeigu atsakovas manė, kad jo teisės gauti informaciją buvo pažeistos prieš daug metų, jis turėjo teisę ginti savo teises įstatymų nustatyta tvarka (pvz., kreiptis į savivaldybės priežiūros ir kontrolės vykdytojus ar reikšti savarankišką reikalavimą teisme). Ši teisė atsakovui buvo išaiškinta teismo posėdžių metu, tačiau atsakovas nepateikė procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančio priešieškinio.

Atsakovo nurodomos aplinkybės yra nutolusios laike ir nesusijusios su laikotarpiu, už kurį yra susidariusi skola. Pretenzijų dėl skolos susidarymo laikotarpiu 2024 m. rugsėjo 1 d. – 2026 m. sausio 31 d. suteiktų paslaugų atsakovas nereiškė. Tuo tarpu nemotyvuotas ir neįrodytas nepasitenkinimas praeities įvykiais negali pateisinti einamųjų sąskaitų nemokėjimo.

Ieškovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, t. y. administravo objektą, kuriame yra ir atsakovui nuosavybės teise priklausanti gyvenamoji patalpa, tačiau atsakovas už suteiktas paslaugas nemokėjo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas prievolės atsiradimo pagrindo neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 4.82 straipsniu, 4.84 straipsniu, 6.38 straipsniu, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 420,35 Eur skola.

Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 11,78 Eur palūkanas, ieškovės paskaičiuotas pagal byloje pateiktą apyvartos žiniaraštį, taikant 5 procentų dydžio metinę palūkanų normą. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl teismas priteisia ieškovei iš atsakovo 11,78 Eur palūkanas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. kovo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistina 23,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 441 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti. Priteisti iš atsakovo ATS1 420,35 Eur (keturių šimtų dvidešimties eurų 35 ct) skolą, 11,78 Eur (vienuolikos eurų 78 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 432,13 Eur (keturių šimtų trisdešimt dviejų eurų 13 ct) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. kovo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23,00 Eur (dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rasų valda“, naudai. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.