Klaipėdos apygardos teismo nutartis

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. spalio 1 d. Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą dėl antstolio A. L. veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis A. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu. I. Ginčo esmė Antstolis A. L. 2025 m. spalio 3 d. surašė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-159-61767. 2026 m. balandžio 30 d. antstolio kontoroje gautas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėjas ginčijo vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir prašė atnaujinti terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti. Antstolis 2026 m. gegužės 7 d. patvarkymu Nr. S-26-159-33755 atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą ir grąžino pareiškėjui jo skundą. Antstolis nurodė, kad vykdymo išlaidų apskaičiavimas priimtas 2025 m. spalio 3 d., o skundas pateiktas tik 2026 m. balandžio 30 d., todėl praleistas ne tik 20 dienų, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 512 straipsnyje nustatytas 90 dienų naikinamasis terminas. Pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus, prašydamas panaikinti antstolio 2026 m. gegužės 7 d. patvarkymą Nr. S-26-159-33755, atnaujinti terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti ir įpareigoti antstolį jo skundą išnagrinėti iš esmės. Pareiškėjas nurodė apie vykdomąsias bylas ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą anksčiau nežinojęs, nes gyveno užsienyje ir nebuvo tinkamai informuotas apie vykdomąjį procesą bei atliekamus procesinius veiksmus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų kaip nenagrinėtiną teisme, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Remiantis vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, jog antstolis A. L. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Šiaulių rajono PK Kuršėnų PN 2008 m. gegužės 30 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 366627/96-12-P-150 dėl 30 Lt išieškojimo iš R. S. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-156-616/09 dėl 6 845,56 Lt išieškojimo iš R. S. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Lateko lizingas“ naudai, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-156-616/09 dėl 4 998 Lt išieškojimo iš R. S. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Snoro lizingas“ naudai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis A. L. 2025 m. spalio 3 d. surašė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-159-61767. Pačiame apskaičiavime buvo išaiškinta jo apskundimo CPK 510 ir 512 straipsniuose nustatyta tvarka ir terminai. Pareiškėjo skundas dėl šio antstolio veiksmo antstolio kontoroje gautas 2026 m. balandžio 30 d., t. y. praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo vykdymo išlaidų apskaičiavimo surašymo. Antstolis 2026 m. gegužės 7 d. patvarkymu Nr. S-26-159-33755 atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą ir pareiškėjo skundą grąžino, motyvuodamas tuo, kad praleistas CPK 512 straipsnyje nustatytas 90 dienų naikinamasis terminas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką bei sąlygas nustato CPK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Spręsdamas ieškinio (pareiškimo, prašymo, skundo) priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą, prašymą, skundą). Pažymėtina, jog CPK 5 straipsnio nuostata sistemiškai taikytina su CPK 510 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia antstolio veiksmų apskundimą.

CPK 510 straipsnis reglamentuoja skundų dėl antstolių veiksmų padavimo ir nagrinėjimo tvarką. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.

Taigi CPK 512 straipsnyje nustatyti du skirtingo pobūdžio skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminai. Dvidešimties dienų termino pradžia siejama su subjektyvia aplinkybe – momentu, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą veiksmą. Tuo tarpu 90 dienų termino pradžia įstatyme tiesiogiai siejama su objektyvia aplinkybe – paties skundžiamo antstolio veiksmo atlikimo diena.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 512 straipsnyje įtvirtintas 90 dienų terminas yra naikinamasis terminas. Šis naikinamasis terminas įstatyme nustatytas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti ir jis negali būti teismo atnaujintas dėl jokių priežasčių. Skundas, paduotas teismui praleidus šį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016, 16 punktas; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-578/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-481-1097/2025, 29 punktas ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jo skundžiamas vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-25-159-61767 buvo surašytas 2025 m. spalio 3 d. Jis savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kada šis dokumentas jam buvo tinkamai įteiktas, todėl, jo vertinimu, nebuvo galima spręsti apie skundo padavimo termino pradžią.

Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. Aplinkybė, kada 2025 m. spalio 3 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas buvo įteiktas pareiškėjui arba kada pareiškėjas faktiškai apie jį sužinojo, galėtų būti reikšminga sprendžiant dėl CPK 512 straipsnyje nustatyto 20 dienų termino pradžios. Tačiau ši aplinkybė nekeičia 90 dienų naikinamojo termino skaičiavimo pradžios, kuri pagal įstatymą siejama su pačia skundžiamo antstolio veiksmo atlikimo diena. Vadinasi, spręsdamas, ar nebuvo pasibaigęs CPK 512 straipsnyje nustatytas 90 dienų terminas, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos nustatyti konkrečios 2025 m. spalio 3 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo įteikimo pareiškėjui datos. Šiam klausimui išspręsti pakako nustatyti skundžiamo antstolio veiksmo atlikimo ir skundo dėl šio veiksmo padavimo datas.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad vykdymo išlaidų apskaičiavimas surašytas 2025 m. spalio 3 d., o pareiškėjo skundas antstoliui pateiktas tik 2026 m. balandžio 30 d. Taigi skundas pateiktas praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo skundžiamo veiksmo atlikimo dienos, t. y. pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam 90 dienų terminui.

Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad jis gyvena ir dirba Švedijoje, iki 2026 m. vasario mėn. apie vykdomąsias bylas ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą nežinojo, o su antstolio kontora pirmą kartą susisiekė tik 2026 m. vasario mėn., šios išvados nekeičia. Tokios aplinkybės galėtų būti vertinamos sprendžiant dėl subjektyviojo 20 dienų termino praleidimo priežasčių, tačiau jos negali būti pagrindas atnaujinti ar kitaip pratęsti 90 dienų naikinamąjį terminą.

Dėl tos pačios priežasties nėra teisiškai reikšmingas ir pareiškėjo argumentas, kad byloje nėra įrodymų apie tinkamą vykdymo išlaidų apskaičiavimo įteikimą iki 2026 m. vasario mėn. Net ir pripažinus, kad toks dokumentas pareiškėjui anksčiau nebuvo įteiktas, ši aplinkybė savaime nepanaikintų fakto, kad nuo skundžiamo antstolio veiksmo atlikimo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip CPK 512 straipsnyje nustatytų 90 dienų. Kadangi skundas dėl 2025 m. spalio 3 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo buvo paduotas jau pasibaigus 90 dienų naikinamajam terminui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad toks skundas negali būti nagrinėjamas teisme ir jį atsisakytina priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti šį terminą negali būti tenkinamas. CPK 512 straipsnyje nustatytas 90 dienų terminas yra naikinamasis, todėl teismas neturi procesinės galimybės jo atnaujinti net ir tais atvejais, kai asmuo nurodo svarbias termino praleidimo priežastis.

Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai dėl pareiškėjo gyvenimo užsienyje, informacijos apie vykdymo procesą negavimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo neįteikimo nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad antstolio procesinio veiksmo apskundimo termino praleidimas savaime nereiškia, jog asmuo visais atvejais netenka galimybės ginti savo turtines teises, jeigu mano, kad dėl antstolio neteisėtų veiksmų patyrė žalą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013 yra išaiškinęs, kad skundo dėl antstolio veiksmų nepadavimas neatima teisės kreiptis į teismą dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CPK 510 straipsnio 9 dalis); antstolio veiksmų teisėtumas tokiu atveju gali būti vertinamas žalos atlyginimo byloje. Analogiškai Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-396/2013 konstatuota, kad praleisti antstolio veiksmų apskundimo terminai neužkerta kelio reikalavimą dėl antstolio veiksmais padarytos žalos nagrinėti ieškinio teisenos tvarka.

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos panaikinti ar pakeisti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.