- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-19
- Bylos Nr.
- eII-381-963/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00272-2026-4
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Pažeidėjas
- Ž. Š.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė, sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam Ž. Š. (vaizdo konferencijos būdu) ir jo atstovui advokato padėjėjui A. T. (vaizdo konferencijos būdu), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. kovo 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2799-2026 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2026 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-2799-2026 už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, Ž. Š. paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda, paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams. Ž. Š. nubaustas už tai, jog 2025 m. gruodžio 2 d., 8.02 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę automobilį Skoda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) norėdamas greičiau pravažiuoti susidariusią spūstį, lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią automobilių koloną iš kairės pusės, grįždamas į savo juostą kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 pr. 1.1 p, reikalavimus. 2026 m. balandžio 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas administracine tvarka nubausto Ž. Š. įgalioto atstovo advokato padėjėjo A. T. skundas, kuriame prašoma pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. kovo 17 d. nutarimą. Nurodo, kad kaltę padarius administracinį nusižengimą pripažįsta. Įvykio laiku ir vietoje jam vairuojant transporto priemonę jis pateko į didelę spūstį prieš sankryžą, kurioje visos priekyje stovėjusios transporto priemonės laukė galimybės nusukti į kairę, kai tuo metu jam pačiam reikėjo nusukti į kairę ir tos pusės juosta prieš sankryžą buvo laisva. Priešais jį stovėjusi kita transporto priemonė apvažiavo spūstyje stovinčias transporto priemones per kairį šoną ir taip privažiavo prieš sankryžą esančią nusukimo į kairę juostą. Z. Š. impulsyviai nuvažiavo šiai transporto priemonei iš paskos, tokiu būdu taip pat greičiau priartėdamas prie sankryžos. Nežiūrint į tai, kad eismo kryptimi, kuria važiavo Z. Š., buvo susidariusi spūstis, priešinga eismo juosta buvo visiškai laisva, todėl jo atliktas apvažiavimo manevras jokios įtakos, tame tarpe ir pavojaus, kitiems eismo dalyviams nesukėlė. Visgi paaiškėjo, kad nors Z. Š. manevrą pradėjo leistinoje vietoje, kur kelyje yra punktyrinė horizontaliojo ženklinimo juosta, tačiau po to nedidelę kelio atkarpą buvo prasidėjusi ištisinė kelio ženklinimo juosta, prieš kurią jis privalėjo sugrįžti į savo pirminę judėjimo juostą. Už ištisinės kelio ženklinimo juostos po to kelio juostos išsišakoja į skirtingų krypčių nuvažiavimo per sankryžą juostas, iki kurių jis ir privažiavo. Mano, kad jo padaryto nusižengimo pavojingumas yra mažesnis nei rūšinis, nes dėl jo veiksmų kiti eismo dalyviai nebuvo priversti stabdyti, atlikti kokį nors papildomą manevro veiksmą ar pan. Nors ir pažeisdamas KET taisykles, pareiškėjas lenkimo manevrą atliko priešais save matydamas, kad neatvažiuoja kita transporto priemonė, įsitikinęs savo atliekamo manevro saugumu, siekiant užimti laisvą kelio dalį prie sankryžos. Pažeidimas užtruko praktiškai akimirką, jis kirto ištisinę liniją nedidelėje atkarpoje, vairavo visiškai blaivus, buvo dėmesingas, jo vairuotas automobilis tvarkingas, jokių kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė (neviršijo greičio, jo vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, techniškai tvarkinga ir kt.). Aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad padarytas nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, padarytas ne iš piktybinių paskatų. Ž. Š. visiškai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jis itin kritiškai ir neigiamai vertina savo neapgalvotą veiką, išgyvena ne tik dėl patiriamų nepatogumų, bet ir savo poelgio, kurį vertina adekvačiai ir tinkamai. Z. Š. elgesys nėra lengvabūdiškas, jis padarė teisingas išvadas, pasimokė ir yra linkęs pasitaisyti, todėl yra tikimybė, kad ateityje tokių pažeidimų nepadarys. Nors Institucija nustatė, kad Z. Š. 2025 m. baustas administracine tvarka 3 kartus už greičio viršijimą, taip pat už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, tačiau tokio pavojingumo pobūdžio administracinį nusižengimą, kaip numatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje, jis padarė pirmą kartą. Toks nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio ir nėra pareiškėjui būdingas elgesys, naudojantis jam suteikta specialia teise, tai yra vairuojant transporto priemonę. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra teigiama ir socialiai orientuota asmenybė, atsakingas, darbštus, pareigingas, nepriekaištingos reputacijos, anksčiau nepažeidinėjęs įstatymų, turintis ilgametį darbo stažą ir besirūpinantis šeima. Jis neturi susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas elgesio taisykles, minėta, kad toks jo nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemiškas elgesys ar jo gyvenimo būdo pasekmė. Z. Š. globoja labai sunkiai sergančią motiną, kuri gyvena su juo ir jis reguliariai asmeniniu automobiliu vežioja motiną į gydymo įstaigas (duomenys neskelbtini). Jis augina nepilnametį vaiką, kurį reikia kasdien vežioti į ugdymo įstaigą. Be to, Z. Š. turi mažąją bendriją „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)), užsiimančią statybų veiklą, darbo objektai yra (duomenys neskelbtini), todėl jam specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra ypač reikalinga dar ir tam, kad kasdien galėtų vykti į darbą ir vykdyti darbines funkcijas (pavežti darbuotojus, darbo priemones, medžiagas, vykti pas užsakovus, statybinių medžiagų gamintojus, pardavėjus, tiekėjus ir kt.). Nors darbinė ir faktinė šeiminė padėtis (pareiga rūpintis artimaisiais) nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo, būtent realios taikomos priemonės pasekmės leidžia spręsti apie jos proporcingumą. Skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės visiško neskyrimo. Tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, o administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą. Ž. Š. įsitikinęs, kad šiuo individualiu atveju įvertinus paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą, mažesnį nei tipinį jo veikos pavojingumą, kuri yra labiau atsitiktinio pobūdžio, ir išimtinai teigiamą asmenybę, socialinius ryšius, darbo pobūdį, ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskiriant jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Institucijos pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda - 170 eurų dydžio bauda - leis pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus ir bus pakankama bei proporcinga jos padarymo nusižengimo pavojingumui, o visuomenės interesas bus užtikrintas ir netaikant administracinio poveikio priemonės (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Asmeniui skiriama administracinio poveikio priemonė neturėtų asmens žlugdyti, sukelti nepakeliamą naštą jam bei jo artimiesiems (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-215-526/2023). Remiantis aukščiau išdėstytu, pareiškėjas prašo skundžiamą Institucijos nutarimą keisti dalyje dėl administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) paskyrimo - pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį pareiškėjui neskirti administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Nurodoma, jog nėra jokio pagrindo skunde nurodytais motyvais keisti skundžiamą nutarimą, nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ar švelninti atsakomybę. Institucijos nuomone, priimtas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas byloje surinktais įrodymais, kurie šioje byloje grindžiami fotonuotraukomis, liudininkės paaiškinimu, Ž. Š. paaiškinimu. Nagrinėjamu atveju atlikdamas kitų transporto priemonių lenkimą vietoje, kurioje pagal KET 140.4 ir 140.7 punktą draudžiama lenkti, Ž. Š. elgėsi neatsargiai ir padarė pavojų eismo saugumui keliantį pažeidimą. Pažymi, kad remiantis teismų formuojama praktika ANK 34 str. 6 d. numatyta galimybė Teismui ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūnui) skirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, gali būti taikoma tik nustačius ypatingas, išimtines, ar itin reikšmingas aplinkybes. Be to, vadovaujantis ANK 34 str. 6 d., Teismas ar Institucijos pareigūnas gali, bet neprivalo paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę. Be to Lietuvos teismų praktikoje administracinėse bylose ne kartą yra pabrėžta, kad aplinkybės, jog asmuo dėl administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi, teisė vairuoti reikalinga dėl darbo, rūpinimuisi artimaisiais ar pan., nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. Taigi, Institucijos nuomone, skundžiamas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas byloje surinktais įrodymais, veika kvalifikuota tinkamai, administracinė nuobauda paskirta atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, nustatytas aplinkybes ir adekvati padarytam nusižengimui, nukreipta administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, o skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo keisti nutarimo. Institucijos nuomone, Ž. Š. atstovo skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas, o skundžiamas 2026 m. kovo 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR N-2799-2026 paliktas nepakeistas. Prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. Š. į skundo nagrinėjimą atvyko, palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Sutiko, kad skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Skoda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuodamas automobilį prieš sankryžą ketino sukti į kairę, labai skubėjo. Spūstyje stovėjo apie 20 min. Tos pusės juosta prieš sankryžą buvo laisva. Todėl apvažiavo spūstyje stovinčias transporto priemones per kairį šoną ir taip privažiavo prieš sankryžą esančią nusukimo į kairę juostą. Neturėjo tyčios nusižengti, labai skubėjo į darbą, vėlavo į susitikimą. Gailisi nusižengęs. Gyvena užmiestyje, vienintelis šeimoje dirbantis. Netekęs teisės vairuoti transporto priemones negalės vykdyti darbo funkcijų. Už tokio pobūdžio nusižengimą baudžiamas pirmą kartą. Prižiūri neįgalią mamą, išlaiko mažametį vaiką. Sutuoktinė nedirba, vairuotojo pažymėjimo neturi. Prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skundą pateikusio Ž. Š. atstovas advokato padėjėjas A. T. teismo posėdžio metu palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Nurodė, jog skundą pateikęs Ž. Š. pripažįsta nusižengęs, nuoširdžiai gailisi. Ž. Š., vairuodamas transporto priemonę, kitų pažeidimų nepadarė, su Institucija bendradarbiavo, pažeidimas atsitiktinio pobūdžio, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ž. Š. turi įsteigęs mažą bendriją, kurioje dirba dviese, visi objektai (duomenys neskelbtini), o pats gyvena užmiestyje. Ž. Š. rūpinasi sergančia neįgalia motina, rūpinasi nepilnamečiu vaiku, kurį taip pat kiekvieną dieną veža į ugdymo įstaigą. Netekęs teisės vairuoti transporto priemones Ž. Š. negalės atlikti darbines pareigas, neteks darbo, dėl ko nukentės visos šeimos finansinė padėtis. Pažymėjo, kad administracinės nuobaudos tikslai Ž. Š. bus pasiekti neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skundžiamą nutarimą pakeisti, neskirti administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ž. Š. skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Teismas, patikrinęs skundžiamo Institucijos 2026 m. kovo 17 d. nutarimo pagrįstumą, konstatuoja, jog ginčo dėl administracinių nusižengimų padarymo nėra. Ž. Š. kaltės dėl administracinio nusižengimo neginčija, vertintinas tik su paskirta nuobauda susijęs klausimas. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje yra nustatyta ir dėl to jokių ginčų nekyla, kad Ž. Š. 2025 m. gruodžio 2 d., 8.02 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę automobilį Skoda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią automobilių koloną iš kairės pusės, grįždamas į savo juostą kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, taip pažeisdamas KET 3 pr. 1.1 p. reikalavimus. Ž. Š. veika atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta atsakomybė už kelias alternatyvias veikas: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Pagal teismų praktiką atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia bent vienos iš šių nurodytų veikų padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-511/2021).
Skundą pateikęs Ž. Š. prašo neskirti administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, jog neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, negalės vykdyti darbo funkcijų, dėl ko nukentės visos šeimos finansinė padėtis. Dirba Klaipėdoje, o pats gyvena užmiestyje Šilutės r. sav. Be to, rūpinasi neįgalumą turinčia motina, nepilnamečiu vaiku.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 Eur. Pagal to paties straipsnio 6 dalį už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Nagrinėjamu atveju, už minėto administracinio nusižengimo padarymą Ž. Š.buvo skirta minimali 170 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas – minimaliam 3 mėnesių terminui. Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis.
ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018, 2AT-39-648/2023).
Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies norma leidžia paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numato straipsnio sankcija ar jos apskirtai neskirti, nesiejant su konkrečiais administraciniais nusižengimais. Taip pat pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis yra dispozityvaus pobūdžio ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju.
Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Ž. Š. neskirti administracinio poveikio priemonės, kaip tai numato ANK 420 straipsnio 6 dalis. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų teisės pažeidimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad Ž. Š.padarė pavojingą ir gana šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą: jis lenkė kitas transporto priemones vietoje, kurioje draudžiama lenkti pagal KET 140.4 ir 140.7 punktą, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo (tuo metu neartėjo kita transporto priemonė) jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Nors jokių realių padarinių Ž. Š. atliekant lenkimo manevrus nekilo ir žala niekam nebuvo padaryta, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju Ž. Š.yra nubaustas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, šio nusižengimo sudėtis yra formali, o neteisėtas yra pats lenkimo neleistinoje vietoje faktas. Taigi, šio pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkt, o ne kilę padariniai.
Sutiktina, kad pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, taip pat tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, tačiau tai savaime nepripažįstama ypatingomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-41/2014, 2AT-9-746/2015). Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Pažymėtina, kad gyvenimiški poreikiai, susiję su šeiminėmis, darbo aplinkybėmis Ž. Š. buvo žinomi ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau tai nesustabdė jo nuo Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Ž. Š. nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina darbinių funkcijų atlikimui ir šeimos gerovei, teismų praktikoje savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, lemiančiomis išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024). Pažymėtina ir tai, jog asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės intereso.
Skundą pateikęs Ž. Š. nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad jo ar jo šeimos narių judėjimui nėra jokių alternatyvių galimybių (pavyzdžiui, kad tikrai nėra galimybės naudotis viešuoju transportu arba kad naudojimasis per daug sudėtinga), ir kad automobilis naudojamas būtiniausių poreikių tenkinimui. Ž. Š. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu gali kreiptis pagalbos į artimuosius, draugus arba naudotis pavežėjų, taksi paslaugomis.
Analizuojant galimybes pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, svarbus yra ir praeityje asmens padarytų administracinių nusižengimų bei už juos taikytų poveikio priemonių efektyvumo įvertinimas. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie Ž. Š. registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad Ž. Š. administracine tvarka 2025 metais yra tris kartus baustas už nustatyto važiavimo greičio viršijimą, t. y. už nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 2 ir 3 dalyse, taip pat baustas ir pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą. Nuobaudos įvykdytos ir galiojančios. 2026 metais Ž. Š. nubaustas už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą. Nors padaryti teisės pažeidimai nelaikytini itin šiurkščiais, ši aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, jog Ž. Š. iš ankstesnių baustumų jokių racionalių išvadų nepadarė, iš ankstesnio elgesio jis nepasimokė ir skirtos nuobaudos jo nuo naujo teisės pažeidimo padarymo neatgrasė. Taigi, galima teigti, kad toks Ž. Š. poelgis rodo, kad jo elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, jis nėra pavyzdingas vairuotojas ir yra linkęs daryti teisės pažeidimus.
Byloje nustatyta viena Ž. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, į kurią buvo atsižvelgta paskiriant minimalios trukmės specialiosios teisės atėmimą (3 mėn.), nesudaro pagrindo panaikinti skirtą administracinio poveikio priemonę arba ją pakeisti. Taigi, keisti Institucijos nutarimo neskiriant administracinio poveikio priemonės, pagrindo nėra. Teismo vertinimu, Institucijos 2026 m. kovo 17 d. nutarimu pareiškėjui paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcingos jo padarytam nusižengimui, asmenybei ir atitinka visuomenės interesą, individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, todėl nutarimo keisti šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.
Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą administracinį nusižengimą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog naikinti ar keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. kovo 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2799-2026 pareiškėjo Ž. Š. skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo Ž. Š. skundo netenkinti. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. kovo 17 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-2799-2026 palikti nepakeistą. Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.