Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau ir DNSB) „Gargždų topolis“ atstovėms pirmininkei Ž. V. ir advokato padėjėjai R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės DNSB „Gargždų topolis“ ieškinį (patikslintą) ir pareiškimą dėl ieškinio (patikslinto) dalyko pakeitimo atsakovei E. J. dėl valdymo gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pirmininkė Ž. V. ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Nurodė, kad nuo 2023 m. atsakovei buvo siunčiami pranešimai pašalinti neteisėtai pastatytą sieną, tačiau atsakovė niekada nebendradarbiavo, neteikė informacijos. Atsakovė nesušaukė tinkamo bendrijos susirinkimo, jos pateikti dokumentai su gyventojų parašais yra teisiškai nereikšmingi. Atsakovės teikiamas dokumentas su parašais yra aptarimo rezultatas ir nesukuria jokių teisinių pasekmių, nesuteikia teisės atsakovei užimti erdvės. 2016 m. balandžio 26 d. bendrijos susirinkime nebuvo sprendžiama dėl ginčo erdvės užtvėrimo, sienos pastatymo. Susirinkime buvo nutarta šachmatų klubui pastatyti tualetą pagal pateiktą projektą, kuriame ginčo sienos nėra. Šiuo metu šachmatinei yra įrengtas tualetas, šis projektas yra pilnai užbaigtas. Ginčo siena nėra tualeto dalis, niekaip nesusijusi su įrengtu šachmatinės klubo tualetu. Siekiant įrengti tokio pobūdžio sieną, bendro naudojimo teritorijos užtvėrimas turėtų būti patvirtintas visuotiniame bendrijos narių susirinkime, vadovaujantis 50 plius 1 balsavimu, šiuo atveju būtinai reikėtų 28 parašų. Kiekvienas bendrijos narys turi teisę organizuoti visuotinį bendrijos narių susirinkimą. Bendrijos nariai vienbalsiai nusprendė kreiptis į teismą dėl sienos nugriovimo. Pati atsakovė sutiko su šiuo bendrijos siūlymu. Išgriovus ginčo sieną neliks neestetiško vaizdo. Dabar į laiptinę, kurioje yra ginčo siena, yra rakinama, į ją patenkama tik su atitinkamu kodu, todėl pro ginčo patalpą vaikšto tik namo gyventojai. Gyventojai aktyviai reiškė priekaištus dėl atsakovės savavališkai užimtų patalpų.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja R. K. ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Nurodė, kad su atsakove buvo bandoma tartis geranoriškai, tačiau atsakovė į pranešimus nereagavo. Bendroje patalpoje, kuri pažymėta a-6 nėra atsakovei priklausančios patalpos. Atsakovė sutiko su pirminiu tualeto įrengimo planu. 2018 m. ieškovė pati parengė planus dėl tualeto išdidinimo, po to savavališkai įrengė sieną ir duris. Atsakovės pateikti parašai nesuteikia teisės jai savavališkai užimti bendras patalpas. Bendrijos nuomonė išgriauti atsakovės savavališkai pastatytus statinius yra išreikšta nutarus kreiptis į teismą su ieškiniu dėl valdymo gynimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Nustatytos faktinės aplinkybės.

Iš 2013 m. balandžio 10 d. DNSB „Gargždų topolis“ įstatų nustatyta, kad DNSB „Gargždų topolis“ (toliau - bendrija) yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti (duomenys neskelbtini) namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (1 punktas). Bendrijos steigėjai yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai (2 punktas). Bendrijos narys turi teisę: dalyvauti bendrijos narių susirinkimuose, rinkti ir būti išrinktas bendrijos pirmininku, revizoriumi, teikti siūlymus bendrijos veiklos klausimais (15.1 punktas); reikalauti, kad bendrijos valdymas ir bendrosios nuosavybės naudojimas bei priežiūra atitikty visų bendrijos nariu bendrąsias teises bei teisėtus interesus (15.2 punktas). Bendrijos narys privalo: laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos pirmininko, bendrijos valdybos ir revizijos komisijos (revizoriaus) nutarimus (17.1 punktas); savavališkai, be bendrijos pirmininko ir (arba) bendrijos valdybos ar jų įgalioto asmens leidimo nereguliuoti, nekeisti, neremontuoti namo bendrosios inžinerinės įrangos, bendrųjų konstrukcijų ir bendrojo naudojimo patalpų (17.6 punktas). Bendrijos narių visuotinio susirinkimo teises, jo šaukimo tvarką, bendrijos valdybos, bendrijos pirmininko bei revizoriaus įgaliojimus ir atsakomybę nustato Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas (29 punktas).

Iš DNSB „Gargždų Topolis“ bendrijos narių 2016 m. balandžio 28 d. susirinkimo protokolo duomenų nustatyta, kad visuotiniame susirinkime svarstytas savivaldybės prašymas įrengti šachmatinei tualetą namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo patalpose. Nutarta prašymui pritarti su sąlyga, kad bus padarytas projektas (nes keičiasi bendro naudojimo kvadratūra), kad būtų suremontuota siena iš abiejų pusių, įrengti vandens skaičiukai, ventiliacija ir tualetas atitiktų visus sanitarinius reikalavimus

Iš Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos sporto centro 2017 m. sausio 31 d. pranešimo DNBS „Gargždų topolis“ pirmininkei nustatyta, kad vadovaujantis DNSB „Gargždų Topolis“ bendrijos narių 2016 m. balandžio 28 d. susirinkimo protokole gyventojų sutikimu buvo įrengtas tualetas, kuriuo naudosis šachmatų klubo lankytojai, odontologijos kabineto ir kirpyklos klientai. Pagal sudarytą planą tualeto įrengimui panaudotas 1,38 kv. m. bendro naudojamo patalpos (koridoriaus) plotas, sienos suremontuotos iš abiejų pusių. Pridėtas patalpos planas.

Iš Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų, dalyvavusių viešame aptarime dėl butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto keičiant paskirtį, sąrašo, nustatyta, kad buvo numatomi buto Nr. 1 paprastojo remonto darbai: 1. Patalpoje Nr. 1-1, esamoje angoje įrengiamas langas ir naikinama nelaikanti atitvara, tokiu būdu padidinamas patalpos Nr. 45-1 plotas; 2. nelaikančioje atitvaroje formuojama anga durims, formuojamas patekimas į patalpą Nr. 45-1; 3. patalpoje 47-4 naikinamas tualetas, patalpa keičiama į plaukų plovimo patalpą; 4. patalpa 47-3 (virtuvė), keičiama į masažo patalpą; 5. patalpa 47-2 (kambarys), keičiama į dekoratyvinės kosmetikos patalpą; 6. patalpa 47-1 (koridorius), keičiama į laukiamąją patalpą; 7. nelaikančioje atitvaroje tarp bendro naudojimo patalpų formuojama nauja anga. Prie dokumento esančiame priede pasirašė asmenys 34-iose eilutėse, visi parašai yra po stulpeliu „Už“. Pridėtas planas. Nustatyta, kad šis dokumentas sudarytas 2018 m.

Iš DNSB „Gargždų Topolis“ bendrijos narių 2023 m. balandžio 19 d. pakartotinio susirinkimo protokolo nustatyta, kad susirinkime vienbalsiai (20 balsų) nutarta kreiptis į teisininkus dėl E. J. nelegaliai užimtų bendrijos patalpų, esančių pirmame aukšte ir rūsiuose.

Iš DNSB „Gargždų Topolis“ bendrijos narių 2025 m. balandžio 3 d. pakartotinio susirinkimo protokolo nustatyta, kad susirinkime vienbalsiai (16 balsų) nutarta kreiptis į teisėsaugą dėl E. J. neteisėtai užimtų patalpų, esančių pirmo aukšto koridoriuje ir rūsyje, kadangi, nepaisant keleto prašymų, dokumentai dėl užimtų patalpų nebuvo pristatyti.

Iš techninės priežiūros vadovo J. G. 2026 m. gegužės 1 d. pažymos „Apie nelegaliai užimtas bendrojo naudojimo patalpas“ nustatyta, kad daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), nelegaliai užimta dalis I-o aukšto bendrojo naudojimo koridoriaus Nr. a-6, kurio plotas 12,98 m², įrengiant apie 1,25 m ilgio pertvarą su durimis ir taip suformuojant atskiras patalpas – sandėliuką bei sanitarinį mazgą. Į atitvertą koridoriaus dalį patenkama iš vidinio kiemo bendrojo naudojimo laiptinės, o iš koridoriaus Nr. a-6 taip pat patenkama į kitas bendrojo naudojimo patalpas; tiksliai nustatyti pertvaros dydį be ardomųjų darbų nėra galimybės dėl atliktos vidaus sienų apdailos.

Dėl bendro naudojimo patalpos valdymo.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės galimai savavališkai ir neteisėtai užimtų daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo patalpų. Ieškovės teigimu atsakovė pastatant pertvarą (su durimis), kurios ilgis yra 1,25 m. pirmo aukšto koridoriuje (plane pažymėta a-6 patalpa) pažeidė Bendrijos narių teises, užimdama ir užtverdama bendrijos administruojamos bendro naudojamo erdvės dalį. Atsakovė nesutinka su tuo, kad erdvė užimta savavališkai, nurodė, kad daugiabučio namo gyventojai sutiko, kad būtų pastatyta ginčo pertvara, taip pat nurodė, kad ginčo siena atlieka estetinę funkciją ir niekam netrukdo, todėl jos išgriovimas neatitiktų protingumo principo.

Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį bendrojo naudojimo objektai daugiabučiame name yra: 1) bendrosios konstrukcijos - pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga - daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos - daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.

Bendrojo naudojimo patalpos yra tokios, kurios nepriskirtos naudoti individualiai, t. y. neturi savarankiškos paskirties. Jeigu konkrečių patalpų paskirtis susijusi su tarnavimu kitų patalpų poreikiams, tai jos gali būti vertinamos kaip neturinčios savarankiškos paskirties ir vertinamos kaip tarnaujančios kitam daiktui, t. y. sudarančios sąlygas pagal paskirtį normaliai ir visapusiškai išnaudoti pagrindinio daikto savybes, užtikrinti jo funkcionalumą. Pagrindinis bendrojo naudojimo patalpų ir priklausinio skirtumas yra tai, kad priklausinys yra individualaus naudojimo patalpa, o bendrojo naudojimo patalpa pagal savo paskirtį negali būti naudojama individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2008). Patalpų priskyrimą prie bendrojo naudojimo lemia patalpų techninės savybės, jų paskirtis ir funkcinis ryšys su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų eksploatavimu, o ne jų konkretus faktinis naudojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2008; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju byloje nėra ginčo, reikalaujami išgriauti statiniai – pertvara su durimis faktiškai egzistuoja ir buvo pastatyti atsakovės. Taip pat nėra ginčo, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise ginčo siena aptverta patalpa nepriklauso, o yra daugiabučio namo, esančio adresu, (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpa priklausanti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams ir yra administruojama ieškovės.

Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą, jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą (CK 4.85 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalį daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama daugiabučio namo patalpų savininkų (bendrasavininkių) sutarimu, kai yra nesutarimų, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismine tvarka pagal bet kurio iš daugiabučio namo savininkų (bendrasavininkių) ieškinį. Pagal to pačio straipsnio 6 dalį sprendimai dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami daugiabučio namo savininkų (bendrasavininkių) balsų dauguma, jeigu daugiabučio namo savininkų jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip, kiekvieno buto ar kitų patalpų savininkas turi vieną balsą, jeigu butas ar kitos patalpos nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą.

Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad bendrojo naudojimo patalpos dalies atskyrimas pertvara ir rakinamomis durimis, taip apribojant kitų butų ir kitų patalpų savininkų galimybę naudotis šia patalpos dalimi, gali būti atliekamas tik bendru butų ir kitų patalpų savininkų sutarimu. Todėl sprendimas dėl tokios pertvaros įrengimo ir bendrojo naudojimo patalpos dalies naudojimo tokiu būdu turi būti priimtas bendrijos visuotiniame narių susirinkime, kuriame butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma turi nuspręsti dėl pritarimo tokiam bendrojo naudojimo objekto naudojimui. Svarbu pažymėti, kad teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad ginčo pertvaros statyba niekada tiesiogiai nebuvo svarstoma ar patvirtinta bendrijos visuotiniame narių susirinkime.

Atsakovės teigimu, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas dėl ginčo pertvaros įrengimo yra įtvirtintas šio sprendimo 9 punkte detalizuotame dokumente, kuriame atsakovė surinko gyventojų parašus, kuriais, pagal atsakovę, gyventojai išreiškė sutikimą pertvaros įrengimui. Iš pačio dokumento turinio ir šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad dokumentas buvo sudarytas 2018 m. ir jame nurodyta, jog buvo organizuojamas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų viešas aptarimas dėl butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto keičiant paskirtį. Dokumente buvo nurodyti numatomi remonto darbai, tarp jų – nelaikančioje atitvaroje tarp bendrojo naudojimo patalpų formuojama nauja anga, tačiau jame nėra įtvirtintas sprendimas dėl bendrojo naudojimo patalpos dalies atskyrimo pertvara ir rakinamų durų įrengimo. Nors dokumento priede yra 34 asmenų parašai ties žyma „Už“, pats dokumentas savo turiniu yra viešo aptarimo, o ne bendrijos visuotiniame narių susirinkime priimto sprendimo dokumentas. Toks gyventojų nuomonės išreiškimas nesukuria tiesioginių teisinių materialinių pasekmių, nėra prilyginamas bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolui ir savaime nesukuria teisės užimti ar kitaip individualiai naudoti bendrojo naudojimo patalpos dalį. Todėl šis dokumentas negali būti vertinamas kaip tinkamas butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas dėl ginčo pertvaros ir rakinamų durų įrengimo ir nepatvirtina ginčo bendrojo naudojimo patalpos dalies užėmimo teisėtumo.

Taip pat atsakovė nurodė, kad ginčo patalpos aptvėrimas buvo iš esmės patvirtintas sprendimo 7 punkte detalizuotu DNSB „Gargždų Topolis“ bendrijos narių 2016 m. balandžio 28 d. susirinkimo protokolu, nutarus įrengti tualetą šachmatų klubui. Pagal atsakovę, ginčo patalpa buvo užtverta kaip tualeto įrengimo projekto dalis, siekiant padidinti tualeto patalpas įrengiant prieinamumą riboto mobilumo asmenims. Teismas su šia atsakovės pozicija taip pat neturi pagrindo sutikti. Įvertinus į bylą pateiktą pranešimą, detalizuotą sprendimo 8 punkte nustatyta, kad šachmatų klubui skirtas tualetas pagal bendrijos narių 2016 m. balandžio 28 d. susirinkimą buvo pilnai įrengtas jau 2017 m. sausio 31 d. pagal pridėtą planą, tačiau iš paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovės nurodomas planas dėl ginčo pertvarų statybos buvo parengtas ir pateiktas daugiabučio gyventojams tik 2018 m. Taip pat nustatyta, kad atsakovės įrengtos pertvaros nėra tualeto dalis, jos niekaip nesusijusios su įrengtu šachmatinės klubo tualetu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovės nurodomas argumentas, kad ginčo sienos įrengtos kaip šachmatų klubui skirto tualeto dalis, yra visiškai nepagrįstas, darytina išvada, kad ginčo patalpos užtvėrimas nėra susijęs su DNSB „Gargždų Topolis“ bendrijos narių 2016 m. balandžio 28 d. susirinkimo nutarimu įrengti tualetą šachmatų klubui.

Pažymėtina, kad atsakovės argumentai, kad ginčo bendros naudojimo erdvės užtvėrimas turi estetinę ar sanitarinę prasmę, o gyventojai dėl užimtos erdvės neprieštarauja taip pat laikytini nepagrįstais. Teismo posėdyje šalys paaiškino, kad buvusi problema dėl pašalinių asmenų patekimo į daugiabučio laiptinę šiuo metu jau yra pašalinta įrengus rakinamas daugiabučio laiptinės duris. Aiškus daugiabučio gyventojų nepasitenkinimas dėl atsakovės savavališkai užimtos patalpos buvo išreikštas sprendimo 10, 11 punktuose detalizuotais bendrijos susirinkimu protokolais, kuriais nutarta imtis objektyvių teisinių veiksmų siekiant likviduoti atsakovės savavališką erdvės užėmimą. Be to papildomai pažymėtina, kad galima subjektyvi estetinė nauda nesudaro pagrindo savavališkai, be kitų gyventojų sutikimo, užtverti daugiabučio bendro naudojimo patalpas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad ginčo bendrojo naudojimo patalpos dalis atsakovės buvo atskirta pertvara ir rakinamomis durimis, taip apribojant kitų butų ir kitų patalpų savininkų galimybę naudotis šia bendrojo naudojimo patalpos dalimi, o tokio bendrojo naudojimo objekto naudojimo būdo pakeitimas nebuvo svarstytas ir patvirtintas bendrijos visuotiniame narių susirinkime, darytina išvada, kad atsakovė ginčo bendrojo naudojimo patalpos dalį užėmė ir ją naudoja neturėdama tam teisėto pagrindo. Ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę savo lėšomis išgriauti savavališkai pastatytą pertvarą (su durimis), yra pagrįstas ir tenkintinas. (4.85 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 2 ir 6 dalys).

Dėl kitų argumentų.

Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti ieškinio, atsiliepimų, kitų procesinių dokumentų bei teismo posėdžio metu išsakyti argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas tenkindamas ieškovės 2026 m. vasario 4 d. prašymą dėl ieškinio reikalavimo atsisakymo, 2026 m. vasario 6 d. nutartimi nutraukė civilinės bylos Nr. e2-638-793/2026 dali dėl reikalavimo dėl atsakovės iškeldinimo su visu jai priklausančiu turtu iš savavališkai užimtų 36,58 kv. m. ploto rūsio patalpų, pažymėtų plane 0-6, esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškovė atsisako pareikšto ieškinio (ieškinio dalies), jai grąžinama 75 procentai teismui sumokėto žyminio mokesčio. Šiuo atveju ieškovę atsisakė ieškiniu pareikšto reikalavimo už kurį buvo sumokėjusi 114,00 Eur žyminio mokesčio, todėl jai grąžintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio dalis, t. y. 85,50 Eur, suapvalinus – 86,00 Eur. Pažymėtina, kad ieškovei savo iniciatyva atsisakius šio reikalavimo likusi 25 proc. sumokėto žyminio mokesčio dalis – 28,00 Eur iš atsakovės nepriteistina.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintas visa apimtimi, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Šiuo atveju ieškovė iš viso patyrė 1614,00 Eur bylinėjimosi išlaidų - už patenkintą ieškinio reikalavimą sumokėjo 114,00 Eur žyminio mokesčio, už advokato padėjėjos teisinę pagalbą ieškovė patyrė 1500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Tenkinus ieškovės ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, iš viso ieškovei priteistina 1614,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 15,86 Eur ir yra didesnės už nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės priteisiamos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

įpareigoti atsakovę E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo lėšomis išgriauti savavališkai pastatytą pertvarą (su durimis), kurios ilgis yra 1,25 m. pirmo aukšto koridoriuje (plane pažymėta a-6 patalpa) per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovei DNSB „Gargždų topolis“, juridinio asmens kodas 303039132, iš atsakovės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1614,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 2222.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.