Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinys atmestas, atsakovei Air Baltic Corporation AS iš ieškovės UAB „Skycop.com“ priteistas 4 293 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Teismas nustatė, kad keleiviai KEL1 ir KEL2 2024 m. rugsėjo 5 d. turėjo vykti maršrutu Ciurichas–Ryga–Vilnius. Atsakovė vykdė oro pervežimo paslaugas. Pirmajam skrydžiui Nr. BT294 iš Ciuricho į Rygą lėktuvas turėjo kilti 19:00 val. vietos laiku, o leistis 22:25 val. vietos laiku. Šis skrydis laiku pasiekė tikslą. Antrasis skrydis turėjo vykti iš Rygos į Vilnių Nr. BT349, skrydžiui lėktuvas iš Rygos turėjo kilti 23:15 val. vietos laiku, o nusileisti Vilniuje 23:59 val. vietos laiku, tačiau lėktuvas pakilo 2024 m. rugsėjo 6 d. 7 val. 57 min., t. y. 8 val. 42 min. vėliau, ir nusileido 2024 m. rugsėjo 6 d. 8 val. 31 min., t. y. 8 val. 32 min. vėliau nei turėjo. 2024 m. rugsėjo 7 d. keleiviai su ieškove sudarė reikalavimo perleidimo sutartis, kurių pagrindu perleido teisę į piniginį reikalavimą. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl atidėto skrydžio Nr. BT349 ir piniginės kompensacijos išmokėjimo. Antrasis skrydis Nr. BT349 buvo atidėtas dėl įgulos narių trūkumo / ligos. Atsakovė el. paštu informavo keleivius apie atidėtą skrydį bei atnaujino informaciją apie įlaipinimą į lėktuvą. Keleiviai į skrydį Nr. BT349 maršrutu Ryga–Vilnius neatvyko, į lėktuvą neįlipo. Keleivė KEL1 nurodė, kad į vykdomą skrydį neatvyko, kadangi 2024 m. rugsėjo 6 d. turėjo dalyvauti konferencijoje, todėl atidėto skrydžio laukimas jai nebuvo priimtinas. Atsakovė atsisakė išmokėti keleiviams kompensaciją.

Teismas nurodė, kad šalys nesutaria dėl kompensacijos išmokėjimo tais atvejais, kai skrydis vėluoja ir keleiviai į skrydį neatvyko ir juo nevyko, kadangi skrydis keleiviams neteko prasmės.

Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo reglamentuota Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. vasario 11 d. reglamente (EB) Nr. 261/2004 (toliau – Reglamentas), nustatančiame bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančiame Reglamentą (EEB) Nr. 295/91.

Europos Sąjungos Teisingumo teismo praktikoje yra pasisakyta, jog oro transporto keleivis turi atvykti laiku registruotis arba, jeigu jau yra užsiregistravęs internetu, laiku atvykti į oro uostą pas skrydį vykdančio oro vežėjo atstovą, kad galėtų gauti šio Reglamento 5 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje numatytą kompensaciją, kai skrydis atidedamas ilgam laikui, t. y. trims valandoms arba daugiau, palyginti su iš pradžių oro vežėjo numatytu atvykimo laiku. Teismas taip pat yra nurodęs, kad atidėto skrydžio keleiviai negali būti atleisti nuo Reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punkte aiškiai numatytos pareigos atvykti registruotis. Pažymėtina ir tai, kad Reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punkto kontekste skrydį vykdančio orlaivio atvykimo į galutinę paskirties vietą atidėjimas ilgam laikui neprilygintinas skrydžio atšaukimui (pvz. Europos Sąjungos Teisingumo teismo 2024 m. sausio 25 d. sprendimas byloje Nr. C-474/22). Teismas pažymėjo, kad atsakovės vykdytas skrydis Nr. BT349 maršrutu iš Rygos į Vilnių nebuvo atšauktas. Jis buvo atidėtas dėl įgulos narių ligos / trūkumo, o ieškovei savo reikalavimo teises perleidę keleiviai neatvyko į oro uostą ir skrydžiui Nr. BT349 nesiregistravo, nurodę, kad jiems netiko pakeistas skrydžio laikas. Teismas padarė išvadą, jog keleiviai, nesiregistravę skrydžiui, netenka teisės į kompensaciją pagal Reglamento 7 straipsnį, kadangi nėra vienos iš Reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtintų būtinųjų sąlygų, kurioms esant yra taikomas Reglamentas, t. y. keleiviai neatvyko į skrydį.

Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad keleiviams turi būti taikoma Reglamento 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta papildoma pagalba, t. y. keleivis turi teisę atgauti visą už bilietą jį perkant sumokėtą sumą, jei pagal numatytą kelionės planą skrydis nebeteko prasmės. Teismas pažymėjo, kad Reglamento 5 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, jog atšaukus skrydį, skrydį vykdantis oro vežėjas atitinkamiems keleiviams teikia pagalbą pagal 8 straipsnį, tuo tarpu, nagrinėjamu atveju skrydis atšauktas nebuvo, jis buvo atidėtas, o skrydžio atidėjimas ilgam laikui neprilygintinas skrydžio atšaukimui. Teismas konstatavo, kad keleiviams nepriklauso kompensacija ir pagal Reglamento 8 straipsnio 1 dalį. Teismas nusprendė, kad keleiviai neturi teisės į kompensaciją pagal Reglamentą 261/2004.

Atmetęs ieškinį teismas atsakovės naudai iš ieškovės priteisė jos patirtų 4 293 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas sprendime klaidingai nurodė, kad ginčo skrydžio keleiviai iš viso neatvyko į oro uostą ir nesiregistravo skrydžiui Ryga (RIX) – Vilnius (VNO), Nr. BT3491. Priešingai, byloje pateiktos keleivių įlaipinimo kortelės, kurios išduodamos tik atlikus registraciją skrydžiui. Keleiviai buvo tinkamai užsiregistravę į ginčo skrydį, t. y. į abi jungiamojo skrydžio dalis. Pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad keleiviai neatvyko į oro uostą. Ieškovė pažymi, kad keleiviai buvo įsigiję skrydžio bilietus ir užsiregistravę į jungiamąjį skrydį: Ciurichas (ZRH) – Ryga (RIX), skrydžio Nr. BT294, bei Ryga (RIX) – Vilnius (VNO), skrydžio Nr. BT349. Šias aplinkybes patvirtina byloje esančios keleivių įlaipinimo kortelės. Akivaizdu, kad keleiviai skrido jungiamojo skrydžio dalimi Ciurichas (ZRH) – Ryga (RIX), skrydžio Nr. BT294, ir atvyko į Rygos oro uostą, iš kurio turėjo būti vykdoma kita jungiamojo skrydžio dalis – Ryga (RIX) – Vilnius (VNO), skrydžio Nr. BT349. Būtent ši jungiamojo skrydžio dalis buvo atidėta ilgam laikui, t. y. daugiau nei 5 valandoms. Dėl itin ilgo jungiamojo skrydžio atidėjimo keleiviams buvo pasiūlytas alternatyvus skrydis 2024 m. rugsėjo 6 d. 7:20 val., kuris keleiviams nebuvo priimtinas, kadangi keleiviai turėjo būti Vilniuje 2024 m. rugsėjo 6 d. 8:00 val. ryte. Dėl šios priežasties keleiviai buvo priversti savarankiškai vykti iš Rygos į Vilnių taksi automobiliu, t. y. pasirinko alternatyvų, savarankišką kelionės būdą. Taigi, atsakovės vykdyto skrydžio esminis vėlavimas lėmė tai, kad keleiviams kelionė ginčo skrydžiu prarado savo ekonominę ir praktinę prasmę, o keleivių sprendimas nebesinaudoti daugiau nei 5 valandas vėluojančiu ginčo skrydžiu buvo objektyvus, proporcingas ir tiesiogiai nulemtas atsakovės veiksmų (neveikimo). Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino (nevertino) byloje esančius įrodymus ir klaidingai nurodė, jog keleiviai iš viso neatvyko į oro uostą ir nesiregistravo skrydžiui Ryga (RIX) – Vilnius (VNO), Nr. BT349.

Nurodo, kad ESTT 2024 m. sausio 25 d. sprendimu byloje Nr. C-474/22 nustatytos faktinės aplinkybės visiškai skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje esančių faktinių aplinkybių. ESTT sprendime keleivis turėjo patvirtintą skrydžio rezervaciją, tačiau neatvyko į oro uostą, žinodamas, kad jo skrydis atidėtas. ESTT sprendime aptariamas skrydis paskirties vietą pasiekė pavėlavęs šiek tiek daugiau nei 3 valandas. Tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje keleiviai tinkamai užsiregistravo į ginčo skrydį, viena jungiamąja skrydžio dalimi atskrido į Rygos oro uostą, be to, pasiekė paskirties vietą. ESTT sprendime buvo nagrinėjamas klausimas dėl situacijos, kuomet keleivis iš viso neatvyko į oro uostą, skrydis vėlavo šiek tiek daugiau nei 3 valandas ir buvo nagrinėjamas klausimas dėl Reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punkto aiškinimo. Nagrinėjamoje byloje yra priešingai, keleiviai atvyko į oro uostą, skrydis vėlavo daugiau nei 5 valandas (vėlavo 8 valandas ir 32 minutes) ir byloje buvo keliamas klausimas, ar Reglamento 6 straipsnio 1 dalies iii papunktis, sietinas su 8 straipsnio 1 dalies a punktu, turi būti aiškinamas taip, kad 7 straipsnyje numatyta finansinė kompensacija taip pat priklauso asmenims, atsisakiusiems skristi skrydžiu, kuris vėlavo ne mažiau kaip 5 valandas ir kuriems šis skrydis nebeteko prasmės.

Pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo įvykdytos abi kumuliatyvios sąlygos, t. y. keleiviai buvo tinkamai užsiregistravę į ginčo skrydį ir atvyko į oro uostą laiku. Tačiau ieškovė rėmėsi kitu pagrindu, t. y. tuo, kad skrydis vėlavo ne mažiau nei 5 valandas, dėl to toks skrydis keleiviams nebeteko prasmės – toks skrydžio vėlavimas savo teisinėmis pasekmėmis prilyginamas atšauktam skrydžiui, todėl sukelia keleiviams teisę į Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje numatytą finansinę kompensaciją. Dėl to net neturėjo pareigos įrodinėti ESTT sprendime aptartų kumuliacinių sąlygų įvykdymo, kadangi savo reikalavimus grindė kitu teisiniu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Reglamento Nr. 261/2004 8 straipsnyje numatyta pagalba taikoma tik atšaukus skrydį. Mano, kad negalima automatiškai preziumuoti, kad atidėtų skrydžių keleiviai neturi teisės į kompensaciją ir šios teisės pripažinimo tikslais negali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams. Reglamento Nr. 261/2004 dėstomoji dalis yra neatskiriama nuo jo pagrindimo ir prireikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į tuos motyvus, kuriais vadovaujantis jis buvo priimtas (ESTT 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Italija prieš Komisiją, C-298/00 P, Rink. p. I-4087, 97 punktas ir jame nurodyta teismo praktika). Kaip matyti iš Reglamento Nr. 261/2004 1–4 konstatuojamųjų dalių ir ypač jo 2 konstatuojamosios dalies, juo siekiama užtikrinti aukštą apsaugos lygį oro transporto keleiviams, nesvarbu, ar situacija, kurioje jie atsidūrė, yra atsisakymas vežti, skrydžio atšaukimas ar atidėjimas ilgam laikui, nes visi jie yra panašių dėl oro transporto patiriamų rimtų nemalonumų ir nepatogumų aukos (ESTT 2009 m. lapkričio 19 d. Sprendimas byloje Sturgeon ir kt., bylos Nr. C-402/07 ir Nr. C-432/07). Taigi, teigti, kad kompensacija skrydžio keleiviams, kurie atsisakė skristi ginčo skrydžiu, nes jis jiems nebeteko prasmės dėl ilgo vėlavimo, nepriklauso remiantis ESTT sprendimu, kuris negali būti taikomas šiuo atveju, yra ne kas kita, kaip netinkamas materialinės teisės taikymas.

Reglamento Nr. 261/2004 6 straipsnio 1 dalies iii papunktis nurodo, kad kai skrydis atidedamas ne mažiau kaip 5 valandoms, keleiviams taikoma Reglamento Nr. 261/2004 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta papildoma pagalba. Reglamento Nr. 261/2004 8 straipsnio 1 dalies a punktas įtvirtina, kad per septynias dienas Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 3 dalyje numatytu būdu keleivis turi teisę atgauti visą už bilietą jį perkant sumokėtą sumą, jei pagal numatytą kelionės planą skrydis nebeteko prasmės. Taigi, šios Reglamento Nr. 261/2004 nuostatos suteikia keleiviams ne tik teisę gauti Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje numatytą kompensaciją, tačiau ir papildomas garantijas, kadangi toks skrydžio atidėjimas yra prilyginamas skrydžio atšaukimui. Tai reiškia, kad keleiviams leidžiama rinktis iš trijų alternatyvų: a) atgauti už bilietą sumokėtą sumą; b) būti nuskraidintiems į galutinę paskirties vietą kitu maršrutu kuo greičiau; c) būti nukreiptiems kitu maršrutu į galutinę paskirties vietą panašiomis sąlygomis kitu keleiviui patogiu laiku. Tačiau, pabrėžtina, kad oro vežėjo prievolė kompensuoti pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktą, siejant jį su 7 straipsniu, taip pat išlieka. Tai patvirtina ir Reglamento Nr. 261/2004 aiškinamųjų gairių Nr. C/2024/5687 4.2. punktas.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir netinkamai taikė materialinę teisę konstatuodamas, kad Reglamento Nr. 261/2004 8 straipsnyje numatyta teisinė pagalba nėra taikoma ne mažiau kaip 5 valandomis atidėtų skrydžių keleiviams, kuriems skrydis dėl ilgo vėlavimo nebeteko prasmės. Byloje buvo keliamas klausimas kaip vertinti Reglamento Nr. 261/2004 aiškinamųjų gairių Nr. C/2024/5687 4.2. punkto nuostatą (dėl oro vežėjo pareigos mokėti kompensaciją pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktą, skaitomą kartu su 7 straipsniu), tačiau pirmosios instancijos teismas apie tai sprendime visai nepasisakė. Remiantis Reglamento Nr. 261/2004 6 straipsnio „Atidėjimas“ 1 dalies iii papunkčiu akivaizdu, kad keleiviams, kurių skrydis buvo atidėtas ne mažiau nei 5 valandas, taikomas Reglamento 8 straipsnio 1 dalies a punktas. Taigi, kai skrydis atidedamas ne mažiau kaip 5 valandoms ir jei pagal numatytą kelionės planą keleiviams toks skrydis nebetenka prasmės, keleiviai ne tik, kad turi teisę atsisakyti vykti tokiu skrydžiu, bet oro vežėjas privalo pats pasiūlyti keleiviams atsisakyti vykti šiuo skrydžiu ir per septynias dienas išmokėti visą už bilietą sumokėtą sumą, ir dar papildomai išmokėti kompensaciją, numatytą Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje, jei tokį skrydžio atidėjimą lėmė ne ypatingosios aplinkybės.

Pažymi, jog atsakovė neginčijo fakto, kad keleiviams kompensacijos priklauso, t. y. ginčo skrydis vėlavo ne mažiau nei 5 valandas ne dėl ypatingų aplinkybių, todėl atsakovė turi pareigą išmokėti kompensacijas keleiviams.

Kadangi šioje byloje nagrinėjamas klausimas nėra vienareikšmiškai reglamentuotas Reglamentu Nr. 261/2004, o tik „netiesiogiai išplaukia“ iš Reglamento Nr. 261/2004 bei Reglamento Nr. 261/2004 aiškinamųjų gairių Nr. C/2024/5687 nuostatų, tam, kad būtų priimtas teisingas sprendimas, kuris turės reikšmės ir kitose analogiškose ir šiuo metu nagrinėjamoje byloje, yra būtinas Reglamento Nr. 261/2004 6 straipsnio 1 dalies iii papunkčio, siejant jį su Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsniu, nuostatos tinkamas ir vieningas Europos Sąjungos mastu išaiškinimas. Būtina užtikrinti, kad ir Europos Sąjungos valstybių narių nacionaliniai teismai tuo pačiu klausimu nepriimtų skirtingų sprendimų. Dėl to prašo kreiptis į kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo ir pažymi, kad Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama analogiška civilinė byla Nr. e2A-9-854/2024, kurioje teismas 2023 m. spalio 31 d. nutartimi pripažino, jog aptariamų teisės normų aiškinimas kelia pagrįstų abejonių ir yra būtinas vienodas Sąjungos teisės taikymas, todėl nutarė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą (ESTT byla Nr. C-716/23). Vis dėlto minėtoje byloje ieškovė ir atsakovė sudarė taikos sutartį, todėl prašymas dėl prejudicinio sprendimo priėmimo nebuvo nagrinėjamas.

Žemesnės instancijos teismas

Argumentuoja, kad visi argumentai dėl to, kad skrydis keleiviams prarado prasmę, neaktualūs šios bylos išsprendimui, nes ginčas byloje kilo ne dėl keleivių teisės atsisakyti skrydžio ir atgauti už bilietus mokėtą sumą. Be to, byloje surinkti įrodymai verčia abejoti, ar skrydis tikrai prarado prasmę, nes keleiviai keliavę atidėtu skrydžiu būtų spėję į konferenciją, kurioje planavo dalyvauti, o atidėjus skrydį būtų galėję apsistoti viešbutyje. Mano, kad keleiviai, kurie į atidėtą skrydį neatvyko ir atidėtu skrydžiu nevyko, neturi teisės į standartinę kompensaciją pagal Reglamentą 261/2004 ir tokią poziciją patvirtina ESTT praktika.

ESTT praktika numato, kad „atidėto“ ir „atšaukto“ skrydžio teisinės kategorijos yra skirtingos. Atidėto skrydžio keleiviai turi vykti atidėtu skrydžiu, tam, kad turėtų teisę į kompensaciją. ESTT sujungtose bylose Nr. C-402/07 ir C-432/07 pateikti išaiškinimai reiškia, kad atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams ir dėl to turėti teisę į kompensaciją, kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą tris ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas. Skrydis yra „atidėtas“ Reglamento Nr. 261/2004 6 straipsnio požiūriu, jei jis vykdomas pagal iš pradžių numatytą planą ir jei tikrojo išvykimo laikas yra vėlesnis už numatytąjį išvykimo laiką. Atšaukimas –tai anksčiau numatyto skrydžio nevykdymas.

ESTT sujungtose bylose Nr. C-402/07 ir C-432/07 aiškiai ir nedviprasmiškai suformulavo taisykles, kada keleiviai, patyrę skrydžio atidėjimą, gali reikalauti kompensacijos pagal Reglamentą 261/2004: Reglamento Nr. 261/2004 5, 6 ir 7 straipsniai aiškintini taip, kad teisės į kompensaciją taikymo tikslais atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams, taigi jie gali remtis šio reglamento 7 straipsnyje numatyta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą trimis ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas. ESTT sprendime byloje C-474/22 ESTT nurodyta, kad „<...> skrydį vykdančio orlaivio atvykimo į galutinę paskirties vietą atidėjimas ilgam laikui neprilygintinas skrydžio atšaukimui.

Pagal ESTT praktiką, keleiviams, norintiems gauti kompensaciją pagal Reglamentą 261/2004, atidėtų skrydžių atvejais keliamos tokios sąlygos: keleivis turi turėti rezervaciją (Reglamento 261/2004 3 straipsnio 2 dalies a punktas); keleivis turi registruotis skrydžiui oro uoste arba internetu; keleivis turi atvykti į oro uostą laiku ir skristi (būti nuskraidintas) skrydžiu, kuris pavėluoja atvykti į galutinę kelionės vietą trimis ar daugiau valandų. Taigi, norintys gauti standartinę kompensaciją pagal Reglamentą 261/2004 keleiviai negali būti atleisti nuo pareigos atvykti į oro uostą ir vykti atidėtu skrydžiu. Atidėto skrydžio keleiviui, neatvykusiam į atidėtą skrydį, kompensacija pagal Reglamentą 261/2004 nepriklauso, nes laikoma, kad keleivis, neatvykdamas į skrydį, nepatyrė tokių pasekmių, dėl kurių jam priklausytų kompensacija pagal Reglamentą 261/2004, nes keleivis, kuris neatvyko į oro uostą, turėjo pakankamai duomenų, rodančių, kad skrydį vykdantis orlaivis galutinę paskirties vietą pasieks tik labai pavėlavęs, tikriausiai nepatyrė tokio laiko praradimo. Prarastas laikas nėra laikomas „žala“, atsiradusia dėl vėlavimo, bet nepatogumu, kurį vienodai patiria visi keleiviai ir dėl to, toks nepatogumas gali būti kompensuojamas taikant standartizuotą kompensaciją pagal Reglamentą 261/2004. Taigi, standartinės kompensacijos pagal Reglamentą 261/2004 tikslas – kompensuoti visų keleivių vienodai patiriamą nepatogumą. Tokia kompensacija taikoma nevertinant individualių aplinkybių, nes jas vienodai patiria visi keleiviai, t. y. vykdami vėluojančiu skrydžiu visi keleiviai patiria tą patį pavėlavimą. Keleiviai šioje byloje tokio visiems keleiviams vienodai būdingo nepatogumo nepatyrė (nelaukė ir nevyko atidėtu skrydžiu) ir keleivių šioje byloje patirtų nepatogumų klausimas turėtų būti sprendžiamas individualiai.

Teismas teisingai įvertino ir ištyrė visus bylos teisingam sprendimui svarbius įrodymus. Vien tik aplinkybė, kad pirmoji jungiamojo skrydžio dalis nusileido Rygos oro uoste, nereiškia, kad keleiviai buvo oro uoste laiku prieš atidėtą skrydi. Priešingai, byloje nebuvo ginčo, kad keleiviai neatvyko į oro uostą ir nevyko atidėtu skrydžiu. Tuo tarpu, kaip minėta, argumentai dėl to, kad atidėtas skrydis neteko prasmės, nėra teisiškai reikšmingi, nes ginčas kilo ne dėl keleivių teisės atsisakyti skrydžio ir atgauti sumokėtus pinigus.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniame skunde iš naujo teikiami iš esmės tie patys argumentai dėl kreipimosi į ESTT, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir argumentuotai atmetė. Be to, apeliantės nurodytos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2A-9-854/2024 aplinkybės reikšmingai skiriasi, t. y. byloje e2A-9-854/2024 atidėtas skrydis buvo tiesioginis ir keleiviai nusprendė skrydžiu iš viso nevykti bei paskirties vietos nepasiekė. Tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje atidėtas skrydis buvo jungtinio skrydžio antroji dalis ir keleiviai nusprendė neatvykti tik į antrą jungtinio skrydžio dalį, o galutinę paskirties vietą, tikėtina, pasiekė savo iniciatyva ir rizika pakeitę maršrutą ir kelionės priemones. Ieškovės siekis kreiptis į ESTT tam, kad būtų pabandyta sukurti naują Reglamento 261/2004 taikymo ir aiškinimo taisyklę nėra teisėtas pagrindas kreiptis į ESTT.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė konstatavęs, kad keleiviai iš viso neatvyko į oro uostą ir nesiregistravo skrydžiui Nr. BT349, todėl neturi teisės į kompensaciją pagal Reglamento 7 straipsnį. Teismas konstatavo, kad kompensacija pagal Reglamento 8 straipsnį keleiviams taip pat nepriklauso, nes Reglamento 8 straipsnyje numatyta pagalba taikoma tik atšaukus skrydį, tuo tarpu, šiuo atveju, skrydis atšauktas nebuvo, o buvo atidėtas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pernelyg formaliai, neįvertino reikšmingų individualių bylos aplinkybių ir ne iki galo atskleidė jos esmę.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad Reglamento 5, 6 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, jog atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, taigi jie gali remtis Reglamento 7 straipsnyje įtvirtinta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą tris ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas. <...> taigi atidėtų skrydžių keleivių teisė gauti kompensaciją Reglamento 7 straipsnio prasme yra pagrįsta vienodo požiūrio principu ir Reglamento siekiu užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014, Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-599-460/2025). Taigi, šiame kontekste pripažintina nepagrįsta ir formali pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju kompensacija pagal Reglamento 8 straipsnį keleiviams taip pat nepriklauso, nes Reglamento 8 straipsnyje numatyta pagalba taikoma tik atšaukus skrydį, o šiuo atveju skrydis atšauktas nebuvo.