Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

1. Ieškovė teismui pareikštu ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovės 600 Eur kompensaciją, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinį ieškovė grindžia Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu Nr. 261/2004, nustatančiu bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju (toliau – ir Reglamentas Nr. 261/2004). Paaiškino, kad atsakovė, vykdydama oro pervežimo paslaugas 2024 m. balandžio 12 d. skrydžiu Vilnius (VNO)-Frankfurtas (FRA) Nr. LH 887, Frankfurtas (FRA)-Čikaga (ORD) Nr. LH 432, pažeidė Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas keleivio D. Z. atžvilgiu, nes skrydis Nr. LH 432 buvo atidėtas, keleivis skrydžio tikslą pasiekė daugiau nei 3 valandomis vėliau. Kadangi skrydžio atstumas siekia 7 543,03 km, ieškovės teigimu, pagal Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas D. Z. išmokėtina 600 Eur kompensacija. Nurodė, kad elektroniniu paštu buvo kreiptasi į atsakovę dėl kompensacijos išmokėjimo, tačiau atsakovė kompensacijos pretenzijos pagrindu nesumokėjo. Tokie atsakovės veiksmai vertintini kaip siekis išvengti Reglamento Nr. 261/2004 imperatyviai įtvirtintų oro linijų bendrovės pareigų kompensuoti ir suteikti pagalbą skrydžių sutrikdymo atveju. Pabrėžė, kad Reglamento Nr. 261/2004 tikslas – suteikti keleiviams efektyvią ir visa apimančią apsaugą, kuomet Europos Sąjungos oro vežėjai atsisako vežti keleivius vykdomais komerciniais skrydžiais, taip pat skrydžių atšaukimo ir atidėjimo atvejais. Remiantis Reglamento Nr. 261/2004 nuostatomis, atšaukus skrydį atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis oro vežėjas išmoka pagal 7 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Keleiviai gauna 250 Eur kompensaciją visų 1 500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju, 400 Eur kompensaciją visų didesnio kaip 1 500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1 500-3 500 kilometrų atstumo skrydžių atveju, 600 Eur kompensaciją visų skrydžių, kuriems netaikomas a) arba b) punktai atvejai (Reglamento Nr. 261/2004). Nors Reglamento Nr. 261/2004 tekste tiesiogiai nenurodyta, kad teisę į kompensaciją kaip skrydžio atšaukimo atveju turi atidėtų skrydžių keleiviai, šią teisę patvirtina Reglamento Nr. 261/2004 tikslas užtikrinti aukštą apsaugos lygį oro transporto keleiviams, nesvarbu, ar situacija, kurioje jie atsidūrė, yra atsisakymo vežti, skrydžio atšaukimo ar atidėjimo ilgam laikui, nes visi jie yra panašių dėl oro transporto patiriamų rimtų nemalonumų ir nepatogumų aukos. Šį faktą yra patvirtinęs ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT). Ieškovės teigimu, atsakovės pareigą įvykdyti prievolę pagrindžia ir tai, jog skrydžio metu nebuvo nustatytos jokios ypatingos aplinkybės, galėjusios turėti įtakos skrydžio atidėjimui. Atsakovei tenka įrodinėti ne tik tam tikrų ypatingų aplinkybių buvimą, bet ir įrodyti, kad oro vežėjų veikloje šių sąlygų sukeltos aplinkybės nėra būdingos normaliai oro vežėjo veiklai ir kurių dėl jų pobūdžio ir atsiradimo priežasčių negalima realiai valdyti.

Šalies argumentai

3. Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovės teiginiai yra neteisėti ir nepagrįsti. Atsakovė neįrodė ypatingų aplinkybių egzistavimo, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ėmusis visų pagrįstų priemonių. Vien paukščio susidūrimo su orlaiviu faktas neva ankstesniame skrydyje negali atleisti oro vežėjo nuo pareigos mokėti kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004. Atsakovė ESTT Sprendimą aiškina izoliuotai nuo jame pateikto išaiškinimo visumos, kuria remiantis galima daryti išvadą, jog šiuo atveju atsakovė negali būti atleista nuo pareigos mokėti kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004. Paaiškino, kad pagal Reglamento Nr. 261/2004 14 konstatuojamąją dalį, kaip ir pagal Monrealio konvenciją, skrydžius vykdančių oro vežėjų prievolės turėtų būti ribojamos arba jiems turėtų būti taikomos išimtys tais atvejais, kai įvykio priežastis yra ypatingos aplinkybės, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Tokios aplinkybės gali susidaryti pirmiausia šiais atvejais: dėl politinio nestabilumo, meteorologinių sąlygų, neleidžiančių vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojaus saugumui, netikėtai atsiradusių skrydžių saugos trūkumų ir streikų, turinčių įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui. ESTT yra išaiškinęs, jog orlaivio ir paukščio susidūrimas patenka į sąvoką ypatingos aplinkybės. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, oro vežėjas atleidžiamas nuo prievolės mokėti kompensaciją atšaukimo ar vėlavimo atvykimo vietoje atveju, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas ar vėlavo atvykti dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir ėmusis visų pagristų priemonių. Remiantis Europos Komisijos aiškinamųjų gairių „Reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, ir Reglamento (EB) Nr. 2027/97 dėl oro vežėjo atsakomybės nelaimingų atsitikimų atveju su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 889/2002, aiškinamosios gairės“ (toliau – ir Aiškinamosios gairės) 5.1 dalimi norėdamas būti atleistas nuo prievolės mokėti kompensaciją oro vežėjas turi įrodyti abu šiuos dalykus: tai, kad ypatingų aplinkybių tikrai būta, ir jų sąsają su atidėjimu (vėlavimu) arba atšaukimu, ir tai, kad šio atidėjimo (vėlavimo) arba atšaukimo nebūtų buvę galima išvengti net ir ėmusis visų pagrįstų priemonių. Oro vežėjai gali kaip įrodymus pateikti išrašus iš tarnybinių žurnalų ar pranešimų apie įvykius sąrašų ir (arba) išorės dokumentų ir deklaracijų. ESTT Sprendime išaiškinta, kad oro vežėjas, susidūręs su ypatinga aplinkybe, kaip antai orlaivio ir paukščio susidūrimu, turi imtis situacijai pritaikytų veiksmų ir panaudoti visas turimas personalo, materialines ir finansines priemones, kad kiek įmanoma išvengtų savo skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui. Pagal ESTT Sprendime pateiktą išaiškinimą, kuriuo remiasi ir pati atsakovė, ne visos ypatingos aplinkybės lemia atleidimą nuo pareigos, oro vežėjas, kuris nori jomis remtis, turi įrodyti, kad jų nebūtų buvę galima niekaip išvengti ėmusis situacijai pritaikytų priemonių, t. y. tokių priemonių, kurias tuo momentu, kai susidarė ypatingos aplinkybinės, atitinkamas oro vežėjas galėjo įvykdyti techniškai ir ekonomiškai. Oro vežėjas turi įrodyti, kad net panaudodamas visas turimas personalo, materialines ir finansines priemones ir, atsižvelgiant į jo įmonės pajėgumus tuo metu, nedarydamas nepakeliamos aukos, jis akivaizdžiai nebūtų galėjęs išvengti šio skrydžio atšaukimo arba atvykimo atidėjimo trims ar daugiau valandų dėl ypatingų aplinkybių, su kuriomis susidūrė. ESTT Sprendime pažymėjo, jog yra įtvirtinta individualizuota ir lanksti pagrįstos priemonės samprata, kurios vertinimas paliktas nacionaliniam teismui įvertinti, ar nagrinėjamo atveju aplinkybėmis gali būti laikoma, kad oro vežėjas ėmėsi situacijai pritaikytų priemonių. Taip pat ESTT Sprendime išaiškinta, jeigu oro vežėjas galėjo imtis tokių priemonių, nedarydamas nepakeliamos aukos, atsižvelgiant į jo įmonės pajėgumus, jis turi įrodyti, kad tokių priemonių iš tikrųjų buvo imtasi dėl skrydžio, kuriam įtakos padarė susidūrimas su paukščiu. Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalis, siejama su šio Reglamento Nr. 261/2004 14 konstatuojamąja dalimi, turi būti aiškinama taip, kad „pagrįstos priemonės“, kurių turi imtis oro vežėjas siekdamas sumažinti susidūrimo su paukščiu riziką ar net užkirsti jai kelią, taip pat siekdamas būti atleistas nuo pareigos mokėti keleiviams kompensaciją pagal minėto Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnį, apima prevencinės tų paukščių buvimo kontrolės priemonių taikymą, jeigu, be kita ko, techniniu ir administraciniu požiūriu šis oro vežėjas iš tikrųjų gali imtis tokių priemonių, dėl šių priemonių minėtas vežėjas neturi daryti nepakeliamos aukos atsižvelgiant į jo įmonės pajėgumus ir jis įrodė, kad minėtų priemonių buvo iš tikrųjų imtasi dėl skrydžio, kuriam įtakos padarė susidūrimas su paukščiu, o nacionalinis teismas turi įsitikinti, kad šios sąlygos įvykdytos. Pabrėžė, kad atsakovė neginčija aplinkybės, jog ji priėmė sprendimą atidėti ginčo skrydžio dalį Frankfurtas (FRA)-Čikaga (ORD) Nr. LH 432. Byloje kilo ginčas dėl to, ar iš tikrųjų ginčo skrydžio atidėjimas ilgam laikui buvo nulemtas neva ankstesniame skrydyje susiklosčiusių ypatingų aplinkybių pagal Reglamentą Nr. 261/2004 egzistavimo, ar atsakovė ėmėsi visų pagrįstų priemonių, jog tokio ginčo skrydžio atidėjimo ilgam laikui ir tokių aplinkybių susiklostymo (t. y. paukščio susidūrimo su orlaiviu) būtų išvengta. Ieškovės vertinimu, atsakovės pateikto neidentifikuoto dokumento iškarpa nėra pakankama ir negali būti laikoma patikimu įrodymu, sudarančiu pagrindą atsakovę atleisti nuo pareigos mokėti kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kokie saugumo patikrinimai orlaiviui, turėjusiam įvykdyti ginčo skrydį, buvo atlikti. Be to, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog iš tikrųjų po susidūrimo su paukščiu ankstesniame skrydyje orlaiviui nusileidus kokia nors įgaliota bendrovė atliko jo saugumo patikrą ir nustatė atsakovės įvardintus tariamus sugadinimus orlaivio kairiajam sparnui. Atsakovė taip pat nepridėjo rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, jog būtent šio orlaivio, 2024 m. balandžio 12 d. turėjusio vykdyti ginčo skrydį, atžvilgiu buvo priimtas atsakovės sprendimas jį atidėti dėl ankstesniame skrydyje įvykusio paukščio susidūrimo su orlaiviu būtent tuo metu, kai buvo nuspręsta ginčo skrydį atidėti ilgam laikui. Ieškovės teigimu, įprastai po orlaivių saugumo patikrų surašomos patikrinimo ataskaitos, kurių metu nustatomi padaryti orlaivio sugadinimai ir pan. Atsakovės pateiktų įrodymų nepakanka daryti išvadą, kad iš tikrųjų ankstesniame skrydyje atsakovės orlaivis susidūrė su paukščiu bei to pasekoje buvo atliktos atsakovės nurodytos orlaivio patikros ir pan. Atsakovė teismui vien deklaratyviai nurodė, jog dėl saugumo patikrų, kurias turėjo atlikti orlaiviui po susidūrimo su paukščiu, ginčo skrydis negalėjo būti įvykdytas laiku. Taigi, atsakovė ne tik, kad neįrodė, jog ypatingų aplinkybių tikrai būta, bet ir neįrodė jų sąsajos su atidėjimu (t. y. vėlavimu), be to, ir to, kad tokio atidėjimo nebūtų buvę galima išvengti net ir ėmusis visų pagrįstų priemonių. Byloje nėra įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, jog apskritai atsakovė ėmėsi kokių nors priemonių tam, kad užtikrintų, jog ginčo skrydis nevėluotų. Nėra duomenų, kokie patikrinimai orlaiviui buvo atlikti, kada jie buvo atlikti, kokie pažeidimai buvo nustatyti, koks remontas orlaiviui turėjo būti atliktas ir pan. Atsakovė neįrodė ir to, jog tokių aplinkybių nebūtų galima išvengti net imantis visų pagrįstų priemonių. Remiantis atsakovės atsiliepime į ieškinį cituojamu ESTT Sprendimu tokiomis pagrįstomis priemonėmis, sudarančiomis pagrindą išvengti tokio susidūrimo su paukščiu, gali būti laikomos, pavyzdžiui, paukščių baidymo įranga naudojant garsą arba šviesą, bendradarbiavimą su ornitologais ar erdvių, kuriose paukščiai gali rinktis ar skraidyti, panaikinimą. Taip pat ir kiti techniniai įrenginiai, kurie gali būti įtaisyti orlaiviuose ir pan. Ieškovės teigimu, atsakovė kaip patyręs verslo subjektas (esant nenumatytoms situacijoms) turi būti pasiruošusi kuo greičiau ir efektyviau išspręsti kilusias problemas, o, negalėdama išspręsti problemos, turi prisiimti iš to kylančias finansines pasekmes (nuostolius), nes tai yra tokio verslo rizikos dalis. Atsakovė yra didelė skrydžių oro linijų bendrovė, vykdanti verslo modelį, pagrįstą dideliu skrydžių kiekiu. Atitinkamai su tokiomis aplinkybėmis susidurianti taip pat neretai. Atsakovė tokioms aplinkybėms gali būti pasiruošusi iš anksto, pavyzdžiui, turėti atsarginį orlaivį, kuris galėtų tokiais atvejais išskraidinti keleivius iš oro uosto suplanuotu laiku. Be to, net ir prevencinėmis priemonėmis tokių susidūrimų su paukščiais skydžių metu galima išvengti, tačiau ir jų nebuvo imtasi, nors jų valdymas ir įrengimas išimtinai priklauso nuo atsakovės priimamų sprendimų. Papildomai pažymi, kad į atsakovę ieškovė kreipėsi dar prieš kreipiantis į teismą. Apsisprendimą kreiptis į teismą lėmė tai, kad atsakovė, atsakydama į pirminę ieškovės pretenziją, kuri buvo pateikta atsakovei, atsisakė mokėti kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004 iš viso nenurodydama jokių tariamų ypatingų aplinkybių egzistavimo fakto. Jokios ypatingos aplinkybės, susijusios su orlaivio susidūrimu su paukščiu ankstesniame skrydyje, kurios neva turėjo įtakos ginčo skrydžio įvykdymui, nebuvo minimos atsakovės atsakyme, be to, nebuvo pateikti jokie teisiniai argumentai dėl tariamai tokių ypatingų aplinkybių pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį egzistavimo ar įrodymai. Tai, vertinant atsakovės procesinį elgesį, ieškovei kelia abejones dėl atsakovės sąžiningumo ir kartu rodo, jog atsakovė tik siekia išvengti mokėti kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004 ieškovei ieškinyje nurodyto keleivio atžvilgiu bet kokiais būdais.

Šalies argumentai

5. Ieškovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės prie tripliko pridėtų papildomų dokumentų: nuotraukos, kuri, pasak atsakovės, patvirtina, jog orlaivis, kuriuo turėjo būti vykdomas ginčo skrydis, buvo pažeistas, orlaivio patikrą patvirtinančius dokumentus, laišką patvirtinantį, kad buvo pateiktas užklausimas atsakovei dėl aplinkybių, susijusių su incidentu, kuriame nurodyta, jog, deja, techniniuose dokumentuose nėra nurodyta, kad orlaivio pažeidimas buvo paukščio susidūrimo su orlaiviu pasekmė. Ieškovės teigimu, atsakovės pateikti įrodymai neįrodo ne tik to, kad orlaivio pažeidimas buvo nulemtas orlaivio susidūrimo su paukščiu (t. y. ypatingų aplinkybių egzistavimo), tačiau ir to, kad būtent šiuo orlaiviu turėjo būti vykdomas ginčo skrydis. Atsakovės atstovų 2024 m. rugsėjo 18 d. el. laiške nurodyta, jog techniniuose dokumentuose niekur nenurodyta, kad tai buvo orlaivio susidūrimas su paukščiu. Visgi jame teigiama, kad tikėtina, jog taip ir buvo.

7. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. sprendimą dėl kompensacijos priteisimo, atmesti ieškovės ieškinį dėl kompensacijos remiantis tuo, kad skrydis buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių, kurių oro vežėjas negalėjo kontroliuoti pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

7.1. Apeliantės teigimu, po paukščio smūgio atsakovė privalėjo atlikti išsamų orlaivio patikrinimą, kad būtų užtikrintas keleivių saugumas. Tai yra standartinė procedūra, kuri atliekama kiekvieną kartą, kai orlaivis patiria bet kokį neįprastą sužalojimą, kad būtų išvengta galimų pavojų ir užtikrintas skrydžio saugumas. Tuo remiantis buvo atlikti būtini patikrinimai, užtrukę dėl techninių priežasčių, siekiant įsitikinti, kad orlaivis gali tęsti skrydį pagal saugos reikalavimus.

7.2. Apeliantė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, jog nėra aišku, kada atsakovė sužinojo apie orlaivio 343 D-AIGW (orlaivio registracijos numeris) apgadinimą. Prie atsiliepimo, pateikto 2024 m. rugpjūčio 13 d, priede Nr. 1 buvo aiškiai nurodyta, kad 15:00 val. Vokietijos laiku orlaivis 343 D-AIGW, planuotas skrydžiui LH431 FRA–ORD, buvo atšauktas neribotam laikui po to, kai buvo aptiktas kairiojo sparno apgadinimas.

7.3. Pažymi, kad atsakovė (kaip ir visos kitos oro linijų bendrovės) oro uostuose nelaiko atsarginių orlaivių, kurie galėtų nedelsiant pakeisti esamą lėktuvą įvykus nenumatytam gedimui ar apgadinimui, nes tai reikštų nepakeliamus finansinius kaštus.

7.4. Apeliantės teigimu, teismas nereikalavo atsakovės įrodyti papildomų aplinkybių procese, o blanketinis nurodymas, jog atsakovė „neįrodė, jog ėmėsi visų būtinų ir pagrįstų priemonių vėlavimui išvengti“ apskirtai nesuprantamas ir net neįmanomas įrodinėjimo prasme, nes šalis negali įrodyti „visų aplinkybių“ net nežinant, kokios jos teismo supratimu turėtų būti.

7.5. Apeliantės manymu svarbu paminėti, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog atsakovė iškart po paukščio smūgio ėmėsi visų realių ir protingų priemonių: buvo atlikta skubi techninė orlaivio apžiūra, operatyviai spręsta dėl pakaitinio orlaivio suradimo, o tuo metu atsakovė neturėjo ir objektyviai negalėjo turėti „atsarginio“ lėktuvo, nes tokių atsargų laikymas kiekviename oro uoste reikštų neproporcingai didelius kaštus. Vien tai, kad skrydis vėlavo daugiau nei tris valandas, neįrodo, jog atsakovė turėjo kitų priemonių, galinčių sutrumpinti vėlavimą.

7.6. Apeliantės nuomone teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigas Atsakovė neatsako už įvykį, kuris buvo iš esmės neprognozuojamas ir nevaldoma situacija, kurios negalima buvo išvengti, net jei būtų imtasi visų būtinų priemonių.

Šalies argumentai

8.1. Ieškovės nuomone, teismas sprendime teisingai nurodė, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių nustatyti, kada konkrečiai atsakovė sužinojo apie orlaivio (neva turėjusio vykdyti ginčo skrydį) konstrukcijos pažeidimą.

8.2. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad atsakovės teismui pateikto neidentifikuoto dokumento iškarpa (atsakovės atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 1) nėra pakankama ir negali būti laikoma patikimu įrodymu, sudarančiu pagrindą atsakovę atleisti nuo pareigos mokėti kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004.

8.3. Ieškovė atkreipia dėmesį, jog atsakovės pateikti į bylą įrodymai neįrodo ne tik to, kad orlaivio pažeidimas buvo nulemtas orlaivio susidūrimo su paukščiu (t. y. ypatingų aplinkybių egzistavimo), tačiau ir to, kad būtent šiuo orlaiviu turėjo būti vykdomas ginčo skrydis, dar daugiau, įrodymų, leidžiančių nustatyti, kada konkrečiai atsakovė sužinojo apie orlaivio konstrukcijos pažeidimą.

8.4. Ieškovės nuomone galima teigti, kad atsakovė tam tikrų priemonių ėmėsi, nes skrydis nebuvo atšauktas, o buvo atidėtas ir organizuotas kitu orlaiviu. Tačiau šių duomenų nepakanka teigti, kad, įvertinus atsakovės sužinojimo apie orlaivio apgadinimą momentą, atsakovė, panaudodama visas turimas personalo, materialines ir finansines priemones ir atsižvelgdama į jos pajėgumus tuo metu, akivaizdžiai negalėjo išvengti skrydžio atidėjimo trims ir daugiau valandų.