Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Žilvino Jaramino ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ATS1 apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygų (bendravimo tvarkos ir išlaikymo padidinimo) pakeitimo ir atsakovo ATS1 priešieškinį ieškovei IES1 dėl bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pirmosios instancijos teismas nevertino sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių įtvirtintos susitarimo dalies, kurioje susitarta, kad nepilnamečių vaikų išlaikymas laikytinas pakankamu išlaikymu visiems trims nepilnamečiams vaikams aštuonerių metų laikotarpiui, santykio su ieškinio reikalavimais, nenustatė tokio susitarimo įrodomosios vertės, nevertino įrodymų viseto, pažeidė CPK 185 straipsnį. Atsižvelgus į tai, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo yra įrodytas.

Sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių suformavo atsakovui teisėtą lūkestį, kad atsakovo teikiamas išlaikymas vaikams nesikeis iki 2030 m., todėl ieškovė neturi teisės reikalauti padidinti nepilnamečiams vaikams teikiamą išlaikymą iki 2030 m., o pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tokį ieškovės reikalavimą tenkinti. Aplinkybę, kad lėšų nepilnamečiams vaikams išlaikyti gali prireikti daugiau, ieškovė galėjo protingai numatyti sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sudarymo metu, bylos nagrinėjimo metu ieškovė neteikė argumentų ir įrodymų, jog nurodytos aplinkybės nenumatė. Ieškovei nurodytas susitarimas buvo priimtinas, atitiko ieškovės valią ir jos bei nepilnamečių vaikų interesus.

Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos išvados prieštarauja viena kitai. Apskųstame sprendime nurodyta aplinkybė, kad vaikai paaugo, savaime nepagrindžia poreikio peržiūrėti išlaikymo vaikams dydį. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad išaugo vaikų ugdymo ir kasdienės priežiūros poreikiai, nėra pagrįsta byloje esančiais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas padidinti atsakovo teikiamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, negalėjo remtis prielaidomis ir tik konstatuoti, kad išlaidos gali būti faktiškai patiriamos naujiems vaikų edukacinio pobūdžio poreikiams, naujiems vaikų interesams, kurie sąlygoja papildomas išlaidas. Tokių išlaidų padidėjimo (nepadidėjimo) aplinkybė pirmosios instancijos teismo turėjo būti nustatoma nagrinėjant ieškovės pateiktus įrodymus, o ne remiantis prielaida, kad išlaidos gali būti patiriamos.

Pirmosios instancijos teismas siekdamas nustatyti, ar išlaidos nepilnamečių vaikų išlaikymui padidėjo, privalėjo palyginti sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nustatytą išlaikymo vaikams dydį su faktinėmis išlaidomis vaikų išlaikymui ieškinio pateikimo metu, išreikštomis pinigine suma. Ieškovė neteikė bylai duomenų apie ieškinio pateikimo metu patiriamas faktines išlaidas vaikams išlaikyti, išreikštų pinigine suma, palyginimo su išlaikymo vaikams dydžiu, nustatytu sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeisti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytą išlaikymo dydį jį padidinant nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas padidinti išlaikymą, nenurodė jokio objektyvaus pagrindimo, kodėl išlaikymas padidintas iki 180 Eur, o ne kokia nors kita suma. Sprendimas yra grindžiamas ne objektyviais argumentais ir skaičiavimais, o prielaida.

Nors darbo sutartyje nurodytas darbo laiko režimas yra įprastinė 5 darbo dienų savaitė, tačiau darbo krūvis priklauso nuo užsakymų kiekio, todėl iš anksto tikslaus darbo laiko žinoti negali, dėl įmonės specifikos dirba viršvalandžius, taip pat dirba savaitgaliais. Turi (duomenys neskelbtini) problemų, ilgas sėdėjimas prie automobilio vairo sukelia kojos tirpimą, todėl nuvažiuoti pasiimti vaikų gali ne visada. Negalima nustatyti tikslaus nepilnamečių vaikų paėmimo ir grąžinimo laiko, nes darbo diena baigiasi 16 val. ir dėl objektyvių priežasčių gali nespėti nuvykti paimti vaikų iš jų gyvenamosios vietos 17 val.

Šalių susitarimas dėl išlaikymo dydžio nustatymo tam tikram laikotarpiui negali būti aiškinamas kaip absoliutus ir nekintamas, paneigiantis įstatyme įtvirtintą galimybę peržiūrėti išlaikymo dydį iš esmės pasikeitus aplinkybėms, susijusioms su nepilnamečių vaikų poreikiais ar tėvų turtine padėtimi. Atsakovas negalėjo turėti pagrįstų teisėtų lūkesčių, kad išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams išliks nepakitęs visą sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių numatytą laikotarpį, nepriklausomai nuo objektyviai pasikeitusių aplinkybių.

Šiuo metu tikslinga nustatyti retesnę atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir nustatyti, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja juos paimdamas iš vaikų buvimo vietos kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį penktadienį 17 val. ir pristato į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą kiekvieno mėnesio paskutinio savaitgalio sekmadienį 17 val. Nustatyti konkretų nepilnamečių vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką yra būtina, kadangi atsakovas su ieškove nebendradarbiauja ir nepraneša apie vaikų grąžinimo laiką.

Sutinka bendravimo laiką vaikų vasaros atostogų sumažinti iki vienos savaitės, tačiau konkretus vasaros atostogų laikas privalo būti suderintas iš anksto bent prieš tris mėnesius.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neatsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgusi į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Nustatyta, kad B. A., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) Gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)), U. A., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) Gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)), ir J. A., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) Gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), yra ATS1 ir IES1 nepilnamečiai vaikai (el. b. t. 1, b. l. 12–14).

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1787-1124/2022 nutraukta šalių santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, ja, be kita ko, šalys susitarė, kad atsakovas teiks išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 100 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis (4.1 punktas); dalį išlaikymo nepilnamečiams vaikams teiks turtu: asmeninės nuosavybės teise kiekvienam vaikui atitenka po 1/6 dalį patalpos – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 67,67 kv. m bendro ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (viso buto vidutinė rinkos vertė – 45 000 Eur, 1/6 dalies rinkos vertė – 7 500 Eur) (4.3–4.5 punktai). Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 4.6 punkte šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymas, numatytas 4.1, 4.3–4.5 punktuose, susumavus paminėtuose punktuose bendrai skiriamą sumą kiekvienam vaikui, laikytinas pakankamu išlaikymu visiems trims vaikams aštuonerių metų laikotarpiui, t. y. laikotarpiui nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2030 m. sausio 1 d., atsižvelgus ir į tai, kad atsakovas sutinka pats asmeniškai padengti ieškovės paskolos dalį, 4 409,02 Eur sumos (50 proc.), pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (kredito likutis 2022 m. sausio 1 d. sudaro 8 818,05 Eur). Sutarties 3.2 punkte abi šalys sutarė, kad IES1 netrukdys ATS1 bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir dalyvauti jų auklėjime abipusiai suderintu laiku ir suderintoje vietoje. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove (3.1 punktas) (el. b. t. 1, b. l. 15–19).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo.

Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo)

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, vaikų amžių, jų realius ir pagrįstus poreikius bei abiejų tėvų turtinę padėtį, nustatęs, kad nuo ankstesnio išlaikymo dydžio nustatymo momento pasikeitė aplinkybės – vaikai paaugo, išaugo jų ugdymo ir kasdienės priežiūros poreikiai, padarė išvadą, jog yra teisinis ir faktinis pagrindas padidinti nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą.

Apeliantas nesutikimą su skundžiamu sprendimu grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino 2022 m. kovo 7 d. teismo sprendimo dalies, jog nepilnamečių vaikų išlaikymas laikytinas pakankamu išlaikymu visiems trims vaikams aštuonerių metų laikotarpiui, santykio su ieškinio reikalavimais, nenustatė tokio šalių susitarimo įrodomosios vertės, nevertino įrodymų viseto ir pažeidė CPK 185 straipsnį, todėl ieškinio reikalavimas dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo neįrodytas. Taip pat teigė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog išaugo nepilnamečių vaikų ugdymo ir kasdienės priežiūros poreikiai, nėra pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

Taigi teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-432-421/2021).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025).

Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą pakeisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį grindė esminiu nepilnamečių vaikų poreikių pasikeitimu. Ieškovė išlaidų nepilnamečiams vaikams padidėjimą siejo su padidėjusiomis kainomis, U. A. liga ir su tuo susijusiomis papildomomis išlaidomis medicininiam gydymui ir sveikam maistui, nepilnamečių vaikų lankomais užsiėmimais ir dėl to atsiradusiomis papildomomis išlaidomis ir tuo, kad visi trys nepilnamečiai vaikai šiuo metu lanko mokyklą.

Kaip nustatyta byloje, šalys Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1787-1124/2022 patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių susitarė dėl tokios išlaikymo nepilnamečiams vaikams struktūros: atsakovas teiks išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėms išmokomis po 100 Eur per mėnesį ir dalį išlaikymo nepilnamečiams vaikams teiks turtu, ir toks išlaikymas laikytinas pakankamu visiems trims nepilnamečiams vaikams aštuonerių metų laikotarpiui atsižvelgus ir į tai, kad atsakovas sutiko asmeniškai padengti ieškovės paskolos dalį, 4 409,02 Eur sumos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad infliacijos įtaka 2022 m. kovo 7 d. sprendimu nustatytam išlaikymui periodinėmis išmokomis yra kompensuojama išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis). Kasacinis teismas, aiškindamas periodinių išmokų indeksavimo ypatumus, yra nurodęs, kad siekdamas apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą. Periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010). Pirmosios instancijos teismas nustatė ir ginčo dėl šios aplinkybės nėra, kad atsakovas indeksuoja išlaikymą. Atsižvelgus į tai, padidėjęs kainų lygis nėra lemiantis veiksnys sprendžiant jau priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo klausimą. Be to, vien aplinkybė, kad kainos valstybėje padidėjo, nereiškia, jog dėl to iš esmės pasikeitė (padidėjo) ir nepilnamečių vaikų poreikiai. Ieškovė taip pat teigė, kad nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 7 d. sprendimo priėmimo nepilnamečiams vaikams priteisto nekilnojamo turto vertė nepakito, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), argumentų, kokią reikšmę turi nekilnojamojo turto vertės pokytis, jei nekilnojamojo turto neketinama realizuoti ir nėra prašoma pakeisti priteisto išlaikymo formą, nenurodė. Apibendrinusi nurodytus motyvus, teisėjų kolegija pritaria skundžiamo sprendimo išvadai, kad ieškovės argumentai dėl kainų pokyčių (jų padidėjimo) nesudaro pagrindo peržiūrėti nepilnamečiams vaikams ankstesniu teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį.

Ieškovė teigė, kad U. A. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), dėl šios ligos mergaitei reikalingos specialios medicininės priemonės, vaistai – (duomenys neskelbtini), medicininiai kremai kūnui, (duomenys neskelbtini), jo valstybė nekompensuoja. Taip pat reikia pirkti (duomenys neskelbtini), nes valstybės kompensuojamų ne visada užtenka dėl techninių jų gedimų, reikalingas ir sveikesnis maistas.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad U. A. (duomenys neskelbtini) diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų stacionaro epikrizė) (el. b. t. 1, b. l. 22–24), t. y. iki Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 7 d. sprendimo priėmimo. Taigi yra pagrindas sutikti su apelianto pozicija, kad ieškovės nurodomos aplinkybės dėl U. A. ligos patiriamų papildomų išlaidų nutraukiant santuoką ir sudarant santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį egzistavo ir šalims buvo žinomos, susitardamos dėl išlaikymo U. A. dydžio šalys įsivertino mergaitės ligos gydymo perspektyvas ir ar toks išlaikymo dydis dėl šios priežasties yra ir ateityje bus pakankamas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog po 2022 m. kovo 7 d. sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė aplinkybės, susijusios su U. A. liga ir jos gydymu, todėl pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį šiuo aspektu pagrįstai pirmosios instancijos teismo atmestas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė taip pat nurodė, kad J. A. mokykloje lanko informacinių technologijų, bandymų ir eksperimentų bei dainavimo būrelius. Nuo 2025 m. rugsėjo mėn. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) meno mokyklos (duomenys neskelbtini) skyriuje dailę ir šokį, o U. A. dailės programą minėtoje mokykloje lanko ketverius metus. Ieškovė pateikė duomenis, kad (duomenys neskelbtini) meno mokyklai 2025 m. rugsėjo 16 d. sumokėjo 46,10 Eur abonentinį mokestį už U. A. dailės būrelį ir J. A. dailės ir šokių būrelius rugsėjo mėn. (el. b. t. 1, b. l. 148). Nurodė, kad dailės užsiėmimams reikalingos papildomos priemonės (drobės, guašai, modelinas ir kt.), pateikė bylai dailės priemonių įsigijimo kvitus (el. b. t. 1, b. l. 123, 152), taip pat J. A. šokių batelių užsakymo kopiją (el. b. t. 1, b. l. 119). B. A. užsiima aktyviu sportu (žaidžia tinklinį, užsiima dviračių sportu), mokykloje lanko futbolo būrelį ir nuo 2025 m. rugsėjo mėn. prisijungė prie (duomenys neskelbtini) jaunųjų šaulių būrio. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šiam užsiėmimui reikalingai įrangai, rūbams ir kt. įsigyti ieškovė išleido 684,52 Eur (el. b. t. 1, b. l. 162; el. b. t. 2, b. l. 32–37), ieškovė taip pat teigė patirianti išlaidas kurui, kadangi berniuką reikia nuvežti į užsiėmimą ir iš jo parvežti.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad papildomos veiklos (būreliai, sporto ar meno užsiėmimai ir pan.) atitinka vaikų interesus, skatina jų gebėjimų ugdymą, socialinių įgūdžių formavimą ir padeda užtikrinti visapusišką asmenybės raidą, bet taip pat gali lemti ir papildomas išlaidas. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, ieškovės argumentus, daro išvadą, kad, priešingai, nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju esminis išlaidų padidėjimas ir nepilnamečių vaikų poreikių pasikeitimas dėl jų lankomų užsiėmimų, kaip pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad ieškovė išlaidų, susijusių su ATS1 lankomais informacinių technologijų, bandymų ir eksperimentų bei dainavimo būreliais, nepatiria (priešingų duomenų byloje nėra). Už mergaičių meno užsiėmimus (dailės ir šokių būrelius) ieškovė moka 46,10 Eur sumos abonentinį mokestį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija 2025 m. rugsėjo 9 d. atsakovei išmokėjo 583,80 Eur sumos išmoką vaikams (el. b. t. 1, b. l. 178), taigi vienam vaikui tenkanti išmoka sudaro 194,6 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma, lėšas naudojant racionaliai ir atsakingai, neabejotinai yra pakankama sumokėti ne tik mergaičių lankomų užsiėmimų abonentinį mokestį, tačiau ir papildomas, su užsiėmimų lankymu, susijusias išlaidas. Ieškovė nurodė, kad sūnaus būreliams (futbolui ir šaulių būreliui) reikia per mėnesį skirti 150 Eur, tačiau nedetalizavo, kokia konkreti suma reikalinga konkrečiam užsiėmimui. Ieškovė nepateikė bylai duomenų, kad dėl sūnaus lankomo futbolo būrelio patiria papildomas išlaidas (pvz., kiekvieną mėnesį moka narystės futbolo būrelyje mokestį, pirko futbolo batus, aprangą ir kt.). Įvertinus ieškovės bylai pateiktus kvitus, kuriais įrodinėjo patirtas išlaidas sūnaus šaulių būreliui, nustatyta, kad įsigyti daiktai (pvz., daugiafunkcinis peilis su valgomaisiais įrankiais, elastinė tvirtinimo virvutė su kabliukais, gertuvė, kareiviškas puodukas, palapinių kuoliukai, striukė, kuprinė ir kt.) iš esmės yra ilgalaikio naudojimo, jų nereikia reguliariai, periodiškai pirkti ar keisti naujais (priešingų įrodymų byloje nėra). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio išlaidos neturi lemti periodinių išmokų padidėjimo, pažymėtina, kad dėl vienkartinio pobūdžio išlaidų tėvai turėtų būti skatinami pirmiausia susitarti tarpusavyje, kadangi vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomomis vaiko priežiūros išlaidomis. Ieškovė taip pat nurodė, kad dėl sūnaus nuvežimo į šaulių būrelį ir parvežimo namo patiria papildomas išlaidas kurui (30 Eur), tačiau įrodymų, kurie leistų įvertinti nurodomos sumos pagrįstumą, nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, pažymi, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nagrinėjamu atveju, nors nepilnamečiai vaikai po 2022 m. kovo 7 d. sprendimo priėmimo pradėjo lankyti užsiėmimus ir dėl to atsirado papildomų išlaidų nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, tačiau, kaip minėta, dalis šių išlaidų gali būti dengiamos iš valstybės mokamos išmokos vaikui, o dalis jų dėl savo pobūdžio negali būti vertinamos kaip periodinės ir patiriamos kiekvieną mėnesį. Taigi nepilnamečių vaikų poreikių pasikeitimas šiuo aspektu yra mažareikšmis, todėl pakeisti 2022 m. kovo 7 d. teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydį šiuo aspektu nėra pagrindo. Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nepilnamečių vaikų poreikiai dėl jų papildomų veiklų, užsiėmimų ir dėl to patiriamų papildomų išlaidų yra padidėję, todėl yra teisinis pagrindas padidinti nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį, nepagrįsta.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 7 d. sprendimo priėmimo metu šalių sūnui B. A. buvo (duomenys neskelbtini) metų, dukrai U. A. – (duomenys neskelbtini) metai, o dukrai J. A. – (duomenys neskelbtini) metai, mergaitė tuo metu lankė darželį. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu B. A. buvo (duomenys neskelbtini) metų, dukrai U. A. (duomenys neskelbtini) metų, o J. A. – (duomenys neskelbtini) metai, visi vaikai jau mokėsi mokykloje. Ieškovės teigimu, aplinkybė, kad visi nepilnamečiai vaikai šiuo metu lanko mokyklą, priešingai, nei buvo sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sudarymo metu, lemia, jog nepilnamečių vaikų poreikiai yra iš esmės pasikeitę, dėl to yra pagrindas padidinti ankstesniu teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį.

Ieškovė pateikė bylai nepilnamečių vaikų poreikių lenteles, iš jų matyti, kad pasiruošimas mokslo metams sūnui kainuoja 25 Eur per mėnesį (300 Eur per metus), U. A. – 37,50 Eur per mėnesį (450 Eur per metus), o J. A. – 40 Eur per mėnesį (480 Eur per metus). Tačiau pažymėtina, kad ieškovė nepateikė bylai rašytinių įrodymų, leidžiančių objektyviai įvertinti šių sumų pagrįstumą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės nurodytos išlaidos paruošti nepilnamečius vaikus mokslo metams akivaizdžiai viršija tam įprastas ir protingas išlaidas, ypač atsižvelgus į tai, kad dalį mokyklai reikalingų daiktų ir priemonių (pvz., kuprines, sportinę aprangą) nėra būtina įsigyti kiekvienais mokslo metais. Pastebėtina ir tai, kad ieškovė į nepilnamečių vaikų poreikių lenteles taip pat įtraukė išlaidas, patiriamas kiekvieną mėnesį per mokslo metus kanceliarinėms prekėms, pratyboms ir kt. – B. A. reikia 40 Eur per mėnesį, U. A. – 70 Eur per mėnesį ir J. A. – 80 Eur per mėnesį. Tačiau kanceliarinės prekės, pratybos ar kūrybinės priemonės yra įsigyjamos epizodiškai, įprastai mokslo metų pradžioje, jos nėra įsigyjamos periodiškai kiekvieną mėnesį. Be to, ugdymo procesas vasarą nevyksta (dalį birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais), todėl išlaidos, susijusios su pasiruošimu naujiems mokslo metams, ir išlaidos per mokslo metus šiuo laikotarpiu nėra patiriamos. Atkreiptinas dėmesys ir į pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kuri apeliacinės instancijos teisme nėra ginčijama (ieškovė apeliacinio skundo dėl šios skundžiamo sprendimo dalies nepateikė), kad ieškovės šeima yra daugiavaikė, todėl turi teisę į papildomas valstybės teikiamas socialines garantijas ir paramą, taip pat ir paramą mokinio reikmenims įsigyti (pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymą), taip pat kitas lengvatas ir išmokas, skirtas daugiavaikėms šeimoms. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės į nepilnamečių vaikų poreikiams kiekvieną mėnesį tenkinti reikalingą sumą įtrauktos išlaidos, kurios nėra nuolatinio pobūdžio ir nėra patiriamos periodiškai kiekvieną mėnesį, vertinamos kaip nepagrįstos ir dirbtinai didinančios nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalingą sumą.

Šiuo atveju nustatyta, kad B. A.ir dukra U. A. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 7 d. sprendimo priėmimo metu jau lankė mokyklą, taigi išlaidos, reikalingos paruošti nepilnamečius vaikus mokyklai, ir išlaidos per mokslo metus buvo patiriamos iki šalims nutraukiant santuoką, ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad sūnaus ir U. A. poreikiai šiuo aspektu iš esmės pasikeitė, dėl ko būtų pagrindas peržiūrėti nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydį. Nors 2022 m. kovo 7 d. teismo sprendimo priėmimo metu jauniausioji šalių dukra J. A. dar lankė darželį, o skundžiamo sprendimo priėmimo metu jau lankė mokyklos (duomenys neskelbtini) klasę, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad neturi būti įrodinėjami dėl šios priežasties pasikeitę vaiko poreikiai. Nors ieškovė pateikė duomenis apie išlaidas, susijusias su mergaitės paruošimu naujiems mokslo metams, ir išlaidas, patiriamas per mokslo metus, tačiau, atsižvelgus į šios nutarties 42 punkte nurodytas aplinkybes, nurodytos išlaidos nėra tinkamai pagrįstos objektyviais įrodymais, yra dirbtinai padidintos ir neatitinka protingumo ir proporcingumo principų. Taigi ieškovė, prašydama pakeisti ankstesniu teismo sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai J. A. dydį, neįrodė, kad mergaitės poreikių pasikeitimas šiuo aspektu yra esminis (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė į U. A. poreikių lentelę taip pat įtraukė išlaidas akiniams, per mėnesį reikalinga 21 Eur suma (per metus – 250 Eur), pateikė akinių rėmelių ir stiklų įsigijimą pagrindžiančius duomenis (kvitus) (el. b. t. 1, b. l. 135, 149; el. b. t. 2, b. l. 39). Ieškovė nurodė, kad akinius reikia keisti naujais kas 6 mėnesius. Teisėjų kolegijos vertinimu, išlaidos naujiems akiniams įsigyti taip pat nėra nuolatinio pobūdžio, šios išlaidos nėra patiriamos periodiškai kiekvieną mėnesį, taigi vienkartinis (laikinas) nepilnamečio vaiko išlaidų padidėjimas šiuo aspektu negali nulemti vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo neribotam laikotarpiui. Kaip minėta, esant papildomiems, nekasdieniniams poreikiams, šalims tikslinga vaikų interesais geranoriškai tarpusavyje derinti klausimus dėl tokių papildomų išlaidų padengimo (CK 3.192 straipsnio 1 dalis).

Be to, kaip nustatyta byloje, šalys dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams susitarė sudarydamos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kuri buvo patvirtinta Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1787-1124/2022. Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo, ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Taigi teismo procesinis sprendimas dėl išlaikymo priteisimo tiek, kiek tokiu procesiniu sprendimu atliktas teisinis padėties, buvusios jo priėmimo momentu, kvalifikavimas (tiksliau – konstatavimas, kad priteisto išlaikymo dydis (sprendimo priėmimo momentu) proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas), turi res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, kaip ji suprantama pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, todėl šiuo aspektu nebegali būti peržiūrimas.

Taigi sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nėra pagrindo svarstyti, ar minėtu teismo sprendimu buvo priteistas nepilnamečių vaikų poreikius atitinkantis išlaikymas, nes teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Šiuo atveju šalys susitarė, kad atsakovas teiks išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 100 Eur per mėnesį, dalį išlaikymo nepilnamečiams vaikams teiks turtu, ir toks išlaikymas laikytinas pakankamu išlaikymu visiems trims vaikams aštuonerių metų laikotarpiui, t. y. laikotarpiui nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2030 m. sausio 1 d., atsižvelgus ir į tai, kad atsakovas sutiko asmeniškai padengti ieškovės paskolos dalį, 4 409,02 Eur sumos (50 proc.) pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys pareiškė, kad sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sudarė laisva valia. Teismas, 2022 m. kovo 7 d. sprendimu patvirtinęs šalių sudarytą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, nurodė, kad ji atitinka CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalių reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai, galiojantiems teisės aktams, nepažeidžia nė vieno iš sutuoktinių, nepilnamečių vaikų, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taigi šalys susitarimą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo sudarė gera valia su konkrečiomis sąlygomis, t. y. kad nurodytas išlaikymas periodinėmis išmokomis ir turtu bus pakankamas visiems trims vaikams aštuonerių metų laikotarpiui, atsižvelgus ir į tai, kad atsakovas sutiko asmeniškai padengti ieškovės paskolos dalį. Byloje nustatyta, kad galutinis kredito grąžinimo terminas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra 2027 m. sausio 22 d. (el. b. t. 2, b. l. 61–71). Bylai pateikti mokėjimo pavedimai patvirtina, kad atsakovas įmokas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dengia (el. b. t. 2, b. l. 74–77). Šalys, susitardamos dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, įsivertino visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir galimas ateityje patirti papildomas išlaidas dėl U. A. ligos, įvertino, kad nepilnamečiai vaikai ateityje gali pradėti lankyti užsiėmimus, būrelius, kurie gali lemti papildomas išlaidas, taip pat tai, kad J. A. ateityje pradės lankyti mokyklą ir kt., ir nusprendė, jog tokio dydžio išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra tinkamas, pakankamas ir atitinkantis jų poreikius. Konkretus susitarimas, patvirtintas teismo sprendimu, turi res judicata galią ir jo pagrįstumo klausimas nebegali būti sprendžiamas.

Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė reikšmingo nepilnamečių vaikų poreikių pasikeitimo po Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1787-1124/2022 priėmimo, o pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas padidinti nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį dėl nepilnamečių vaikų lankomų būrelių, netinkamai įvertino nepilnamečių vaikų poreikius ir juos pagrindžiančius įrodymus, nepagrįstai neatsižvelgė į santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi šalių sudarytą susitarimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo panaikinama ir dėl šios dalies priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinio dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams atmetama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1787-1124/2022 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3.2 punkte šalys sutarė, kad ieškovė netrukdys atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir dalyvauti jų auklėjime abipusiai suderintu laiku ir suderintoje vietoje. Taigi konkreti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka teismo sprendimu nebuvo nustatyta.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šalys negali tarpusavio susitarimu suderinti nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu laiko ir būdo, nusprendė, jog yra būtina teismo nustatyta aiški ir konkreti bendravimo tvarka. Vertindamas ieškovės ir atsakovo prašomą nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, atsižvelgęs į šalių vaikų amžių ir Tarnybos nuomonę, padarė išvadą, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

Apeliantas nesutikimą su skundžiamu sprendimu grindė darbo pobūdžiu teigdamas, kad nors darbo sutartyje nurodytas darbo laiko režimas yra įprastinė 5 darbo dienų savaitė, tačiau darbo krūvis priklauso nuo užsakymų kiekio, todėl iš anksto tikslaus darbo laiko žinoti negali, dėl įmonės specifikos dirba viršvalandžius, taip pat dirba savaitgaliais. Tačiau teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Atitinkamai vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Įstatymas įpareigoja tą iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Taigi vaiko interesus geriausiai atitinka maksimalus bendravimas su abiem skyrium gyvenančiais tėvais ir tik išskirtiniais išimtinais atvejais šis bendravimas gali būti ribojamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis tėvų lygiateisiškumo principu, abiejų tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Dėl to vaiko tėvas ir motina turi vienodas teises bendrauti su savo vaiku. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) (anksčiau (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), darbo laiko norma – 40 val. darbo savaitė, darbo laiko režimas – 5 darbo dienų savaitė, darbovietė – (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 96–100). Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto argumentai dėl viršvalandinio darbo ir darbo krūvio yra abstraktūs ir neįrodyti, nepagrįsti konkrečiais objektyviai įrodymais, todėl nesudaro pagrindo riboti atsakovo bendravimą su nepilnamečiais vaikais. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad skyrium gyvenantis tėvas neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Bendravimo tikslas yra užtikrinti nepilnamečio vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, bendravimo tvarka turi būti pastovi, vaikas turi žinoti, kada jo laukia susitikimas su tėvu, tik tokiu būdu bendravimas su vaiku geriausiai atitinka vaiko interesus, sukuria jam saugumo jausmą.

Apelianto teigimu, negalima nustatyti tikslaus nepilnamečių vaikų paėmimo ir grąžinimo laiko, nes darbo diena baigiasi 16 val. ir dėl objektyvių priežasčių gali nespėti nuvykti paimti vaikų iš jų gyvenamosios vietos 17 val. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ginčijamu sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, jos sąlygas ir į apeliacinio skundo argumentus, iš dalies sutinka su apeliantu.

Kaip nustatyta byloje, ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakovo gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), darbovietės adresas – (duomenys neskelbtini). Įvertinus atstumą tarp nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir atsakavo gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini) km), taip pat atstumą tarp nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir atsakavo darbovietės ((duomenys neskelbtini) km) (jei vyktų vaikus pasiimti iš darbovietės pasibaigus darbo dienai), kitas objektyvias aplinkybes, kurios gali turėti įtakos kelionės laikui (spūstys, kelio remonto darbai ir kt.), teisėjų kolegijos vertinimu, yra tikslinga pakeisti skundžiamu sprendimu patvirtintos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 1 punktą nepilnamečių vaikų paėmimo laiką pakeičiant iš 17 val. į 19 val. Atsižvelgus į tai, yra pagrindas pakeisti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 11 punktą, pagal kurį lyginiais metais atsakovas su vaikais praleidžia birželio 24 d. (šv. Jonines), vaikus paimdamas iš jų gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse 17 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą birželio 24 d. 17 val., nepilnamečių vaikų paėmimo laiką pakeičiant iš 17 val. į 19 val. Teisėjų kolegijos vertinimu, kitų bendravimo tvarkos sąlygų keisti (patikslinti) dėl šios priežasties nėra pagrindo, kadangi pagal jas nepilnamečių vaikų paėmimo ir grąžinimo laikas yra savaitgalį arba šventinę dieną, kurios paprastai yra ne darbo dienos (DK 123 straipsnis).

Teisėjų kolegija šiame kontekste pažymi, kad ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, iš dalies sutikdama su priešieškinyje nurodyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais sąlyga, nurodė, jog yra tikslinga nustatyti retesnę atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką numatant, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja juos paimdamas iš vaikų buvimo vietos kiekvieno mėnesio paskutinio savaitgalio penktadienį 17 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą kiekvieno mėnesio paskutinio savaitgalio sekmadienį 17 val. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šios nutarties 57 punkte nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgusi į apelianto argumentus ir ieškovės sutikimą, mano, kad retesnės atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymas nepažeis vaikų geriausių interesų. Todėl skundžiamu sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 1 punktas pakeičiamas nurodant, kad kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 19 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą kiekvieno mėnesio paskutinio savaitgalio sekmadienį 17 val.

Atsakovas priešieškiniu taip pat prašė nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja vieną savaitę vasaros atostogų metu, laiką nustato susitarimu su ieškove. Tačiau pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino ir nustatė, kad vasaros atostogų metu atsakovas praleidžia su vaikais 2 savaites, tikslias dienas suderinęs el. paštu kiekvienų metų sausio mėnesį. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė sutinkanti šį bendravimo laiką sumažinti iki vienos savaitės, tačiau konkretus vasaros atostogų laikas privalo būti suderintas iš anksto bent jau prieš tris mėnesius, kadangi vaikai planuoja lankyti vasaros stovyklas, atostogauti su ieškove. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ieškovės išreikštą sutikimą mano, kad trumpesnis atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais vasaros atostogų metu laikas nepažeis vaikų interesų, vaikų ir tėvo ryšys iš esmės nenukentės. Todėl yra pagrindas ginčijamu sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 12 punktą pakeisti numatant, jog vasaros atostogų metu atsakovas praleidžia su vaikais vieną savaitę. Apeliantas skunde nurodė, kad atostogaujant vieną savaitę vasaros atostogų metu, laikas derintinas tarpusavio susitarimu. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė sutiko, jog dėl konkretaus laiko turi būti susitarta bent prieš tris mėnesius, kolegijos vertinimu toks konkretus terminas yra pagrįstas ir pakankamas, todėl teisėjų kolegija nutaria nustatytą tvarką dėl atostogų laiko suderinimo patikslinti, nurodant, kad tikslią dieną atsakovas suderina el. paštu iki kiekvienų metų kovo 1 d.

Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka grindė ir savo sveikata nurodydamas, kad dėl (duomenys neskelbtini) problemų ilgas sėdėjimas prie automobilio vairo sukelia kojos tirpimą, todėl nuvažiuoti pasiimti vaikų gali ne visada.

Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2025 m. spalio 1 d. stacionaro epikrizės nustatyta, kad atsakovui diagnozuoti šie sveikatos sutrikimai: (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 87–93). Nors yra pagrindo manyti, kad sveikatos problemos gali sukelti tam tikrų nepatogumų, tačiau tai negali tapti priežastimi nevykdyti savo, kaip tėvo, pareigų vaikams ir nėra pakankamas pagrindas pakeisti skundžiamu sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Pažymėtina, kad geriausi vaiko interesai yra svarbesni nei tėvų interesai, prioritetas pirmiausia teikiamas nepilnamečių vaikų interesams, todėl atsakovas turi dėti maksimalias pastangas siekdamas įgyvendinti savo pareigas nepilnamečiams vaikams, taigi ieškoti alternatyvių būdų ar priemonių, kaip galėtų tinkamai įgyvendinti nustatytą bendravimo tvarką ir dalyvauti nepilnamečių vaikų priežiūros ir auklėjimo procese.

Be kitų argumentų, apeliantas teigė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovės pasiūlytą bendravimo tvarką, neatsižvelgė į Tarnybos 2025 m. lapkričio 19 d. išvadą dėl priešieškinio civilinėje byloje. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.

CK 3.178 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. CK 3.178 straipsnio 2 dalis numato, kad Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, pateikia teismui išvadą dėl ginčo. Spręsdamas ginčą, teismas įvertina ne tik valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, bet ir vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Tarnybos teismui pateikta išvada byloje yra oficialus rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 2 dalis), tačiau joje esantys duomenys neturi teismui išankstinės galios, Tarnybos išvada teismui nėra privaloma. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, įvertino byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis), o tai, kad apskųstame sprendime nepasisakoma dėl kiekvieno įrodymo atskirai, taip pat ir dėl Tarnybos 2025 m. lapkričio 19 d. išvados dėl priešieškinio civilinėje byloje, nesudaro pagrindo nuspręsti, kad šis įrodymas nebuvo įvertintas.

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti ir nagrinėjami pirmosios instancijos teisme. Apeliantas nurodė, kad, atsižvelgus į skundžiamo sprendimo 40 punkte nurodytus argumentus, panaikintinas priešieškinyje nurodytos bendravimo su vaikais tvarkos 9 punktas, koreguotinas 8 punktas (žodžiai „dėl priežasčių, priklausančių nuo ATS1“ pakeistini į žodžius „dėl priežasčių, nepriklausančių nuo ATS1“) ir, atsižvelgus į atsiliepimo į priešieškinį 6 punktą, panaikintinas priešieškinyje nurodytos bendravimo tvarkos 6 punktas. Todėl, pagal apeliantą, apeliacinės instancijos teismas turėtų nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 1) ieškovė netrukdys atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir bendradarbiaus su atsakovu laikydamasi nustatytos bendravimo tvarkos; 2) atsakovas su vaikais bendrauja juos paimdamas iš vaikų buvimo vietos kiekvieno mėnesio paskutinio savaitgalio penktadienį ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą kiekvieno mėnesio paskutinio savaitgalio sekmadienį; 3) atsakovas su vaikais bendrauja artimiausią savaitgalį po kiekvieno vaiko gimtadienio ir po valstybinių švenčių, juos paimdamas iš vaikų buvimo vietos penktadienį ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį; 4) atsakovas su vaikais bendrauja Tėvo dieną – birželio pirmąjį sekmadienį, paimdamas vaikus iš vaikų buvimo vietos birželio pirmąjį penktadienį ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį; 5) atsakovas su vaikais bendrauja vieną savaitę vasaros atostogų metu, bendravimo laikas nustatomas susitarimu su ieškove; 6) tuo atveju, jeigu vieno ar dviejų vaikų sveikatos būklė nesuderinama su jų bendravimu su atsakovu, o kiti vaikai ar vaikas yra sveikas, tuomet atsakovas su sveikais vaikais bendrauja taikant nustatytą bendravimo tvarką; 7) atsakovo bendravimo su vaikais tvarka jo sprendimu gali būti pakeista dėl priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovo (sveikatos sutrikimai, užimtumas ar kitos svarbios priežastys). Apie aplinkybes, dėl kurių atsakovas negalės bendrauti su vaikais, informuos ieškovę iš anksto.

CPK 312 straipsnyje nustatytas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinio proceso paskirtis yra ne pakartotinai išnagrinėti bylą, o patikrinti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė analizuoti ir vertinti tik tai, ką analizavo ir vertino pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija dėl atsakovo keliamų reikalavimų, kurie nebuvo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas, nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

Nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, nenustatęs pagrindo riboti ar siaurinti tėvo bendravimą su nepilnamečiais vaikais pagal jo nurodytą tvarką, iš esmės pagrįstai nusprendė, jog yra tikslinga nustatyti ieškovės pasiūlytą bendravimo tvarką. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka, priešingai negu atsakovo, labiau atitinka nepilnamečių vaikų interesus, yra išsamesnė ir konkretesnė. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apelianto argumentus dėl nepilnamečių vaikų paėmimo laiko ir atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės išreikštą sutikimą dėl dalies skundžiamu sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, padarė išvadą, kad yra pagrindas iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos 1, 11 ir 12 punktus nurodant, kad: kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 19 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val.; lyginiais metais atsakovas su vaikais praleidžia birželio 24 d. (šv. Jonines), vaikus paima iš jų gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse 19 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą birželio 24 d. 17 val. Nelyginiais metais nurodytą šventinę dieną vaikai praleidžia su ieškove; vasaros atostogų metu atsakovas praleidžia su vaikais vieną savaitę, tikslias dienas suderina el. paštu iki kiekvienų metų kovo 1 d. Nuspręsdamas pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1787-1124/2022 iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. kovo 2 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo panaikinama ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinio dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo atmetama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl išlaikymo padidinimo ir bendravimo tvarkos. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo tenkintas iš dalies, dėl bendravimo tvarkos – visiškai. Atsakovo reikalavimas atmestas. Šalys sumokėjo tokio paties dydžio žyminius mokesčius. Ieškovės išlaidos advokato teisinei pagalbai buvo kelis kartus mažesnės nei atsakovo. Todėl, patenkinus ieškinį iš dalies, o priešieškinį atmetus, padarė išvadą, kad šalims paliktinos kiekvienos iš jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Teismas turi pareigą savo iniciatyva, t. y. net be atskiro šalies prašymo ar pareiškimo, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias atitinkamos bylos procese. Bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (pagal pareigas). Ši procesinė pareiga (paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias konkrečia instancine tvarka) saisto visų instancijų teismus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-684/2023).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis), neturtinių – pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių. Jeigu reikalavimai yra skirtingų rūšių ir neįmanoma nustatyti tikslios matematinės patenkintų (atmestų) reikalavimų dalies santykio su visais pareikštais reikalavimais proporcijos, teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo proporcijas nustato vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-378/2024).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

Ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, juo prašė priteisti iš atsakovo 1 114 Eur bylinėjimosi išlaidas, jas sudaro 114 Eur sumos žyminis mokestis (2025 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1 000 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus (DOK-64734).

Nustatyta, kad ieškovė už ieškinio parengimą patyrė 500 Eur išlaidų (2025 m. rugpjūčio 20 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. rugpjūčio 21 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)). Remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu, už ieškinio parengimą taikomas 2,5 koeficientas. 2025 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 2 337,7 Eur. Atsižvelgus į tai, prašomos priteisti 500 Eur išlaidos už ieškinio parengimą neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio (2,5 × 2 337,7 Eur = 5 844,25 Eur), yra pagrįstos.

Ieškovė už susipažinimą su atsakovo priešieškiniu, atsiliepimo į priešieškinį parengimą patyrė 400 Eur išlaidų, už susipažinimą su pateiktais dokumentais, prašymo dėl papildomų dokumentų pridėjimo parengimą – 100 Eur (2025 m. rugpjūčio 21 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. lapkričio 23 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)). Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).

Nagrinėjamu atveju teisinių paslaugų pobūdį detalizuojančioje lentelėje susipažinimas su procesiniais dokumentais nėra išskirtas į atskirą išlaidų eilutę, šios teisinės paslaugos yra įtrauktos į kitas teisines paslaugas ir jų kaina apskaičiuota kartu. Atsižvelgus į tai, susipažinimas su procesiniais dokumentais vertinamas kaip kitų, su tuo susijusių paslaugų, sudėtinė dalis. Nagrinėjamu atveju prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į priešieškinį ir prašymo dėl papildomų įrodymų pridėjimo parengimą neviršija Rekomendacijų 8.2 ir 8.16 punktuose numatytų rekomenduojamų maksimalių dydžių, yra pagrįstos.

Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 114 Eur žyminį mokestį (2025 m. lapkričio 5 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)), pateikė prašymą priteisti 2 600 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai, pateikė išlaidas pagrindžiančius duomenis (DOK-64744, DOK-244, DOK-7004).

Nustatyta, kad atsakovas už 1 val. teisinę konsultaciją, susipažinimą su byla (1 val.) ir atsiliepimo į ieškinį parengimą (6 val.) patyrė iš viso 1 040 Eur išlaidų (2025 m. rugsėjo 18 d. sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. rugsėjo 22 d. mokėjimo nurodymas). 130 Eur išlaidos už 1 val. teisinę konsultaciją ir 910 Eur išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą (susipažinimas su byla buvo reikalingas atsiliepimui į ieškinį parengti, todėl šios teisinės paslaugos laikytinos sudėtine atsiliepimo į ieškinį paregimo paslaugos dalimi) neviršija Rekomendacijų 8.2 (2,5 × 2 337,7 Eur = 5 844,25 Eur) ir 8.19 ((0,1 × 2 337,7 Eur = 233,77 Eur) punktuose numatytų rekomenduojamų maksimalių dydžių, yra pagrįstos.

Atsakovas taip pat patyrė 260 Eur išlaidų už teisines konsultacijas ir rašytinių įrodymų pateikimą teismui (1 val.), pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. spalio 20 d. parengiamajame teismo posėdyje (1 val.) (2025 m. spalio 21 d. sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. spalio 21 d. mokėjimo nurodymas). Prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.19 punkte numatyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio (0,1 × 2 387 Eur = 238,7 Eur).

Atsakovas patyrė 390 Eur išlaidų už priešieškinio parengimą (325 Eur) ir atstovavimą 2025 m. lapkričio 10 d. parengiamajame teismo posėdyje (65 Eur) (2025 m. lapkričio 10 d. sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. lapkričio 11 d. mokėjimo nurodymas). Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Nustatyta, kad 2025 m. lapkričio 10 d. parengiamasis teismo posėdis truko 3 min., todėl išlaidos už atstovavimą šiame teismo posėdyje nepriteistinos. Prašomos priteisti 325 Eur išlaidos už priešieškinio parengimą neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio (2,5 × 2 387 Eur = 5 967,5 Eur), yra pagrįstos

Atsakovas taip pat sumokėjo 390 Eur už susipažinimą su ieškovės pateiktais įrodymais, atsiliepimo į priešieškinį analizę, pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. gruodžio 8 d. parengiamajame teismo posėdyje (3 val.) (2025 m. gruodžio 8 d. sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. gruodžio 8 d. mokėjimo nurodymas). Teisėjų kolegijos vertinimu, nors 2025 m. gruodžio 8 d. parengiamasis teismo posėdis truko 21 min. (Rekomendacijų 9 punktas), yra tikslinga priteisti atsakovui dalį patirtų išlaidų pagal nurodytą sąskaitą faktūrą už pasirengimą (į jį patenka ir susipažinimas su bylos duomenimis) 2025 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, protinga suma už šias teisines paslaugas sudaro 260 Eur (2 val.).

Už pasirengimą ir atstovavimą 2026 m. sausio 12 d. teismo posėdyje atsakovas patyrė 260 Eur (2 val.) išlaidų (2026 m. sausio 2 d. sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 2026 m. sausio 2 d. mokėjimo nurodymas). Prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.19 punkte numatyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, todėl yra pagrįstos.

Atsakovas taip pat patyrė 260 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovės bylai pateikto rašytinio įrodymo analizę, baigiamosios kalbos parengimą, papildomo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą, pasirengimą ir atstovavimą 2026 m. vasario 9 d. teismo posėdyje (2 val.). Prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo vertintini kaip techninio pobūdžio dokumentai ir jų parengimas iš atstovo nepareikalavo specialių teisinių žinių, todėl išlaidos už šio dokumento parengimą nepriteistinos. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad 2026 m. vasario 9 d. teismo posėdis truko 1 val. ir atsakovo atstovas patyrė laiko sąnaudas rengdamas baigiamąją kalbą ir ruošdamasis teismo posėdžiui, vertina, kad pagrįsta priteistina išlaidų suma pagal 2026 m. vasario 5 d. sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), yra 200 Eur.

Apibendrinus tai, kad išdėstyta, atsakovo pagrįstos išlaidos už advokato teisinę pagalbą sudaro 2 345 Eur.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl išlaikymo ir bendravimo tvarkos pakeitimo, atsakovas pareiškė priešieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Taigi nagrinėjamoje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos.

Ieškovės ieškinio dalis dėl išlaikymo pakeitimo atmesta, todėl šis reikalavimas patenkintas 0 proc. Atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka iš esmės nustatyta pagal ieškovės prašymą, tačiau ieškiniu pasiūlytos bendravimo tvarkos 1, 11 ir 12 punktai pakeisti iš dalies tenkinus apeliacinį skundą, iš dalies ieškovei sutikus su dalimi priešieškiniu pasiūlytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Taigi reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo tenkintas 89 proc. ((3x50)+(10x100)/13). Atsižvelgus į tai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, laikytina, kad iš viso ieškovės ieškinys patenkintas 45 proc., atmestas 55 proc.

Kaip minėta, atsakovas pareiškė priešieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Nustačius, kad ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą sutiko su dalimi priešieškiniu pasiūlytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, laikytina, kad priešieškiniu pasiūlytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 2 ir 5 punktai tenkinti 50 proc., kiti punktai netenkinti. Atsižvelgus į tai laikytina, kad yra patenkinta 11 proc. priešieškinio reikalavimų ((2x50+7x0)/9), atmesta 89 proc.

Apibendrinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju byla išspręsta ieškovės naudai 45 proc. ((0 proc. (dėl išlaikymo dydžio pakeitimo) + 89 proc. (dėl bendravimo tvarkos pakeitimo)) / 2), o atsakovo naudai – 55 proc., todėl tokiomis proporcijomis šalims atlygintinos jų teisme patirtos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgus į tai, ieškovei iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 501,3 Eur ((1 000 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti + 114 Eur žyminis mokestis) x 45 proc.)) bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 1 352,45 Eur ((2 345 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti + 114 Eur žyminis mokestis) x 55 proc.)).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta padidinti nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydį, ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas patenkintas 55,5 proc., atmestas 44,5 proc.

Atsakovas pateikė prašymą dėl 960 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (180 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 780 Eur už apeliacinio skundo parengimą), pateikė šias išlaidas pagrindžiančius duomenis (2026 m. kovo 31 d. sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2026 m. kovo 31 d. mokėjimo nurodymą). Pagal Rekomendacijų 8.10 punktą, už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, taikomas 1,7 koeficientas. 2025 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 2 427,6 Eur. Atsižvelgus į tai, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo rengimą neviršija Rekomendacijų 8.10 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio (2 427,6 Eur x 1,7 = 4 126,92 Eur), yra realios ir pagrįstos.

Ieškovė pateikė prašymą dėl 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už susipažinimą su apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius duomenis (2026 m. balandžio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2026 m. gegužės 5 d. mokėjimo nurodymą). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 punktu, už atsiliepimą į apeliacinį skundą numatytas 1,3 koeficientas. 2025 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 2 526,8 Eur. Atsižvelgus į tai, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio (2 526,8 Eur x 1,3 = 3 284,84 Eur), yra realios ir pagrįstos.

Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovės priteistinos 532,8 Eur bylinėjimosi išlaidos, o ieškovei iš atsakovo – 222,5 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. kovo 2 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinio dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo (padidinimo) atmesti.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. kovo 2 d. sprendimo dalimi patvirtintos atsakovo ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiais vaikais B. A., gim. (duomenys neskelbtini), U. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. A., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos 1, 11 ir 12 punktus ir dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir juos išdėstyti taip:

„1) Kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 19 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą kiekvieno mėnesio paskutinio savaitgalio sekmadienį 17 val.

11) Lyginiais metais atsakovas su vaikais praleidžia birželio 24 d. (šv. Jonines), vaikus paima iš jų gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse 19 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą birželio 24 d. 17 val. Nelyginiais metais nurodytą šventinę dieną vaikai praleidžia su ieškove.

12) Vasaros atostogų metu atsakovas praleidžia su vaikais vieną savaitę, tikslias dienas suderina el. paštu iki kiekvienų metų kovo 1 d.

Priteisti IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 501,3 Eur (penkis šimtus vieną eurą 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovui ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 352,45 Eur (tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt du eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. kovo 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 222,5 Eur (du šimtus dvidešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovui ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 532,8 Eur (penkis šimtus trisdešimt du eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.