Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Mildos Skersienės ir Erikos Tamošaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo IES1 apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė, sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini), išvadą duodanti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Teisėjų kolegija nustatė: Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

Ieškovas IES1 (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2025 m. kovo 3 d. privalomąjį nurodymą Nr. ŽPN-1945 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė šias aplinkybes:

Teigia, kad jam 2021 m. rugsėjo 23 d. dovanojimo sutarties Nr. 6081 pagrindu nuosavybės teise priklauso 0,0840 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas). Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. 2003 m. rugpjūčio mėn. parengtas žemės sklypo planas M1:500, jis suderintas su sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininku ir Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (tuometinis pavadinimas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos). Tvirtina, jog žemės sklypo ribos yra stabilios, nesikeitė nuo jų pirminio suformavimo.

Nurodo, jog 2012 m. gegužės 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai atliko patikrinimą ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 01-49-91. Nors patikrinimo akte buvo nustatyti ribų netikslumai, tačiau konstatuota, kad: „valstybinės žemės užėmimo aktas nesurašomas dėl žemės sklypo Nr. 51 ribų netikslumo, nes matavimai atlikti vietinėje koordinačių sistemoje“. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos darbuotojai 2024 m. lapkričio 27 d. atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo neplaninį patikrinimą vietovėje. Atlikus patikrinimą padaryta priešinga išvada, nei buvo padaryta 2012 m. patikrinimo metu, t. y. nustatyta, jog užimta valstybinė žemė. Pabrėžė, jog tiek 2012 m., tiek 2024 m. žemės sklypą juosė ta pati tvora, įrengta 2003–2004 m.

Teigia, jog šalia kelio esančioje nenaudojamoje valstybinėje žemėje yra 9 akmenys, iš kurių 2 akmenis padėjo jis, prieš tai pasikonsultavęs su Vilniaus miesto savivaldybės Želdynų skyriumi (jam buvo patvirtinta, kad leidimo padėti akmenį valstybinėje žemėje nereikia). Dėl akmenų padėjimo taip pat konsultavosi ir su (duomenys neskelbtini) regioninio parko darbuotojais, kurie patvirtino, jog leidimo padėti akmenį aplinkai papuošti nereikia.

Nurodo, kad 2025 m. kovo 3 d. Inspekcija surašė privalomąjį nurodymą Nr. ŽPN-1945, motyvuodama tuo, jog 2024 m. lapkričio 27 d. 11.15 val. atlikus žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo neplaninį patikrinimą vietovėje buvo nustatyta, jog žemės sklypas naudojamas ne pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas ribas, t. y. rytinėje pusėje už žemės sklypo ribų medine tvora su mūrinėmis kolonomis ant betoninio pamato ir metalinės vielos tinklo segmentų tvora ant betoninio pamato aptvertas užimamas ir naudojamas 10 kv. m valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patikėjimo teise valdomas Vilniaus miesto savivaldybės, plotas. Jame sukrauta akmenų krūva, keli stambūs pavieniai akmenys ir betoninis bortelis. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, šis žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, aptvertas tvora ir naudojamas kaip vientisas masyvas su žemės ūkio paskirties mėgėjų sodo žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip ribojama teisė naudotis valstybine žeme ir bendro naudojimo (duomenys neskelbtini) gatve. Tvora valstybinėje žemėje pastatyta be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo.

Atsakovė pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrindiniai nesutikimo su ieškiniu argumentai:

Teigia, jog 2024 m. rugsėjo 30 d. gauto sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pranešimo „Dėl valstybinės žemės naudojimo pažeidimų ir savavališko bendro naudojimo kelio panaikinimo“ pagrindu 2024 m. lapkričio 27 d. buvo atliktas žemės sklypo žemės naudojimo neplaninis patikrinimas ir 2025 m. kovo 3 d. surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas (kontrolinis klausimynas) Nr. ŽPA2-185, kuriame konstatuota, jog naudojant žemės sklypą yra nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas, t. y. „žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), naudojamas ne pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas ribas, t. y. rytinėje pusėje, už žemės sklypo ribų, medine tvora su mūrinėmis kolonomis ant betoninio pamato ir metalinės vielos tinklo segmentų tvora ant betoninio pamato aptvertas, užimamas ir naudojamas 10 kv. m valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patikėjimo teise valdomas Vilniaus miesto savivaldybės, plotas. Žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sukrauta akmenų krūva ir keli stambūs pavieniai akmenys, ir betoninis bortelis“. Atlikto patikrinimo pagrindu ieškovui surašytas Privalomasis nurodymas, juo pareikalauta iki 2025 m. rugpjūčio 30 d. „atlaisvinti užimtą ir naudojamą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dalį 10 kv. m rytinėje pusėje – pašalinti 15,61 m ilgio medinę tvorą su mūrinėmis kolonomis ant betoninio pamato su visomis konstrukcijomis ir tvoros pamatą, pašalinti 3,06 m ir 0,57 m ilgio metalinės vielos tinklo segmentų tvorą ant betoninio pamato su visomis konstrukcijomis ir tvoros pamatą, pašalinti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akmenų krūvą (1.5 kv. m), akmenis (1.4 kv. m. ir 0.9 kv. m.) bei betoninį bortelį (1.05 m)“.

Nurodo, kad žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (kadastro duomenų nustatymo data 2003 m. lapkričio 24 d.). Žemės sklypo planas patvirtina, kad žemės sklypo ribos 2004 m. sausio 26 d. pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, todėl Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Tvirtina, jog nustatytų faktinių aplinkybių schemoje ieškovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos pažymėtos tokios, kokios 2024 m. lapkričio 27 d., t. y. neplaninio patikrinimo metu, buvo pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Nustatytų faktinių aplinkybių schemoje pažymėti ribų posūkio taškai ir kraštinių ilgiai yra nustatyti vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotais duomenimis.

Atsakovės manymu, aplinkybė, jog 2021 m. rugsėjo 23 d. ieškovui įsigyjant žemės sklypą tvora galbūt jau buvo pastatyta ir kad valstybinės žemės dalį galbūt savavališkai buvo užėmę ankstesni žemės sklypo savininkai, nereiškia, kad ieškovas šią neteisėtai užimtą valstybinės žemės sklypo dalį turi teisę naudoti. Inspekcijos vertinimu, po žemės sklypo įsigijimo, nors ir žinodamas, kad galbūt buvusia tvora yra aptverta didesnė žemės dalis, negu jam priklauso, ieškovas šia valstybinės žemės dalimi sąmoningai toliau naudojosi kaip savo ir nesiėmė jokių veiksmų žemės naudojimo pažeidimui pašalinti.

Teigia, jog ieškovas naudoja žemės sklypą, nesilaikydamas teritorijų planavimo dokumente nustatytų ribų, nesiima priemonių daromam žemės naudojimo tvarkos pažeidimui pašalinti, naudojasi 10 kv. m valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, tokiu būdu pažeisdamas Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtintą pareigą žemės sklypus naudoti, juose vykdyti ūkinę ir kitą veiklą taip, kad nebūtų pažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, ir Žemės įstatymo 21 straipsnio 11 punkte įtvirtintą pareigą statinius ir įrenginius statyti tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus.

Trečiasis asmuo sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą, juo prašė ieškinį atmesti. Esminiai atsiliepimo argumentai:

Nurodo, jog atliekant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimą ir kadastrinius matavimus, buvo nustatyta, kad ieškovo nuosavybės teise valdomas sklypas suformuotas pažeidžiant bendrijos generalinio plano sprendinius. Dėl to, 2022 m. ieškovas gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pranešimą dėl žemės sklypo neatitikties teritorijos planavimo dokumentams ir reikalavimą planą patikslinti, o sklypas registre pažymėtas kaip koreguotinas.

Tvirtina, jog bendrija 2023 m. atliko kelio sklypų žymėjimą, kelio sklypo taškus pažymėjo riboženkliais ir išsiuntė informaciją visiems savininkams su fotofiksacijos protokolu bei raginimu pašalinti pažeidimus, apgenėti arba pašalinti želdynus augančius kelio sklype, taip siekiant atkurti kelio sklypo plotį. Atliekant kelio sklypo žymėjimo darbus, nustatyta, kad ieškovo tvora yra įrengta už kelio sklypo ribų, savavališkai panaikinta kelio atkarpa iki kaimyninio sklypo (duomenys neskelbtini), kelio sklype priversta akmenų, siekiant apriboti galimybes naudotis keliu. Prie (duomenys neskelbtini) sklypo privažiuoti įmanoma tik per šalia esantį valstybinio miško sklypą, laviruojant tarp medžių.

Pasisakydamas dėl ieškovo argumentų, jog žemės sklypo planas buvo derinamas su bendrijos pirmininku, teigia, jog bendrijos pirmininkas neturi techninių priemonių ar kompetencijos tikrinti žemės sklypo ribų atitiktį teritorijų planavimo dokumentams (bendrijos generaliniam planui) ar tvoros atitiktį sklypo riboms. Pirmininkas vadovaujasi akte matininko nurodytomis aplinkybėmis. Pabrėžė, kad matininko pateikiamame akte nėra nurodomos faktinės aplinkybės, ar tvora atitinka matavimus.

Nesutinka su ieškovo argumentu, jog žemės sklypo ribos yra stabilios ir nesikeitė nuo pirminio jų suformavimo, kadangi dar 2022 m. ieškovas gavo Nacionalinės žemės tarnybos pranešimą dėl reikalavimo patikslinti sklypo ribas, sklypas plane pažymėtas kaip koreguotinas.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateiktu atsiliepimu ieškinio pagrįstumo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad patikrinus turimas duomenų bazes nuo 2002 m. liepos 1 d. išduotų statybą leidžiančių dokumentų ar pateiktų prašymų išduoti leidimą tvoros statybai adresu (duomenys neskelbtini), nėra. Informacijos duomenų bazėje apie ieškovo konsultavimą dėl akmenų padėjimo valstybinėje žemėje taip pat nėra.

Išvadą duodanti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė išvadą, joje nurodė, kad:

Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) (redakcija nuo 2003 m. lapkričio 13 d., neteko galios 2024 m. lapkričio 1 d.), 31 punkte buvo nurodyta, kad žemės sklypų planai buvo rengiami ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, t. y. valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui, buvo teikiami toje koordinačių sistemoje, kurią naudojant buvo atliekami kadastriniai matavimai ir kuri susieta su valstybine koordinačių sistema. Koordinates į valstybinę koordinačių sistemą LKS-94 perskaičiuodavo Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas.

Šiuo atveju žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) generaliniame plane. Generalinio plano pagrindu parengtas sodo sklypo Nr. 51 planas M 1:500. 2004 m. atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai vietinėje koordinačių sistemoje. Vadovaudamasis Taisyklių 31 punktu, VĮ Registrų centras, 2004 m. gavęs suderintą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, išmatuotą vietinėje koordinačių sistemoje, transformavo koordinates ir be kontrolinių matavimų perkėlė jas į Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį.

Pabrėžė, jog transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, neatliekant kontrolinių matavimų, paklaidos nėra eliminuojamos, todėl koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą, gali skirtis nuo koordinačių, nustatytų matuojant nuo valstybinio geodezinio pagrindo (GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų) punktų ar nuo LitPOS valstybinėje koordinačių sistemoje.

Išvadą teikiančios institucijos manymu, kadangi žemės sklypo ribos yra matuotos vietinėje koordinačių sistemoje ir jos galbūt nėra tikslios (t. y. galbūt neatitinka vietovėje naudojamų ribų ir VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje įbraižytų ribų, nes transformavus koordinates galimi tam tikri neatitikimai), todėl vadovautis Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtomis vietinėje koordinačių sistemoje matuoto žemės sklypo ribomis būtų nelabai teisinga. Nepaisant to, atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, jog Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo kadastro duomenys nėra nuginčyti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Esminiai teismo sprendimo motyvai:

Nustatė, kad Privalomasis nurodymas ieškovui surašytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 24 straipsnio 8 dalies 2 punktu, nustačius, kad ieškovas, kaip žemės sklypo savininkas, žemės sklypą naudoja ne pagal suformuotas bei įregistruotas ribas, tokiu būdu pažeisdamas Žemės įstatymo 21 straipsnio 7, 11 punktus, t. y. rytinėje pusėje už žemės sklypo ribų yra medinė tvora su kolonomis ant betoninio pamato ir metalinės vielos tinklo segmentų tvora ant betoninio pamato, užimamas ir naudojamas 10 kv. m valstybinio žemės sklypo plotas, jame sukrauta akmenų krūva, keli stambūs pavieniai akmenys, betoninis bortelis.

Nurodė, kad ginčo nėra dėl to, kad ieškovo žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos 2004 m. sausio 26 d. pagal UAB ,,Inžineriniai tyrinėjimai“ matininko V. S. (V. S.) 2003 m. rugpjūčio 1 d. parengtame ir su Vilniaus apskrities viršininko administracija suderintame žemės sklypo plane nustatytas žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates, nustatytas Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje. Tačiau pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju vertintina, kokią reikšmę ši aplinkybė turėjo ieškovo žemės sklypo naudojimo pažeidimo konstatavimui.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“, 31 punktą, VĮ Registro centro pateiktus raštus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos išvadą, nustatė, kad ieškovo žemės sklypo ribos, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje, VĮ Registro centro buvo transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą ir įregistruotos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Tačiau pabrėžė, jog tiek VĮ Registrų centras, tiek išvadą pateikusi Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pripažįsta prielaidą, kad perskaičiuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, neatliekant kadastrinių matavimų, paklaidos nėra eliminuojamos.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog 2025 m. rugpjūčio 4 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovui buvo pasiūlyta atlikti kadastrinius matavimus, ir pasitvirtinus aplinkybei, kad kadastro žemėlapyje ieškovo žemės sklypo ribos pažymėtos neteisingai, patikslinti kadastrinius duomenis, tačiau ieškovas šia galimybe nepasinaudojo – neįrodė, jog dėl skirtingų koordinačių taikymo kadastro žemėlapyje jo žemės sklypo ribos pažymėtos netiksliai, todėl turi prisiimti tokio pasirinkimo pasekmes (CPK 178 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovo argumentu, jog yra pagrindas panaikinti Privalomąjį nurodymą tuo pagrindu, kad jo surašymo metu nebuvo išspręstas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. spalio 3 d. išvados ,,Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“ Nr. 49IŽ-37-(14.49.110E) teisėtumo klausimas, nurodydamas, jog aptariama išvada ieškovui jokių pasekmių nesukėlė, kadangi buvo panaikinta. Pabrėžė, kad Privalomasis nurodymas surašytas įvertinus ieškovo faktiškai naudojamo ir VĮ Registrų centre įregistruoto ieškovo žemės sklypo ribas, o ne numatomas tikslinti ieškovo žemės sklypo ribas.

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo argumentą, kad Inspekcijos vykdyti matavimai yra netikslūs, nurodydamas, jog Inspekcijos patikrinimas buvo atliktas pagal VĮ Registro centro duomenis, o VĮ Registrų centras yra valstybinė įstaiga, kurioje visi duomenys renkami, nustatomi ir registruojami laikantis teisės aktų reikalavimų.

Nurodė, jog tai, kad Privalomajame nurodyme yra netiksliai nurodytas tvora užimamas valstybinio žemės sklypo plotas (nurodyta, kad užimamas plotas yra 10,63 kv. m, nors liudytojas ir patikrinimą atlikęs D. S. pripažino, jog tvora užimamas plotas sudaro 8,9977 kv. m.) iš esmės neturi reikšmės, kadangi ieškovui nustatyti įpareigojimai nėra siejami su užimamu plotu, o yra siejami su jo žemės sklypo ribomis.

Pasisakydamas dėl Privalomajame nurodyme nurodyto įpareigojimo ieškovui pašalinti iš valstybinės žemės sklypo esančią akmenų krūvą, pavienius akmenis, bortelį, nustatė, kad šiuo klausimu ieškovo pozicija keitėsi, todėl, įvertinęs nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad nurodomus akmenis valstybiniame žemės sklype sudėjo ieškovas, todėl Privalomojo nurodymo įpareigojimas juos pašalinti laikytinas pagrįstu.

Ieškovas IES1 (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės ir pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Apelianto manymu, Inspekcijos darbuotojas D. S., atlikęs ieškovui priklausančio žemės sklypo ribų matavimus, nepagrįstai rėmėsi VĮ Registro centro žemės sklypo kadastro žemėlapiu, vertindamas, kad jame pažymėtos žemės sklypo ribos yra perskaičiuotos į valstybinę koordinačių sistemą, t. y. prieš nustatydamas / nenustatydamas pažeidimą, neatlikus matavimų toje pačioje koordinačių sistemoje, kurioje buvo atlikti ankstesni matavimai – Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje, į paklaidas neatsižvelgė ir jų netaikė.

Teigia, jog matininkas negali naudoti iš vietinės į valstybinę koordinačių sistemą perskaičiuotų koordinačių. Matavimus reikia atlikti toje pačioje koordinačių sistemoje, kurioje buvo atlikti ankstesni matavimai.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus (VĮ Registrų centro raštus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos išvadą). Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija apsiriboja duomenų perkėlimu, o žemės sklypo ribų nustatymas į šią funkciją neįeina.

Apelianto teigimu, šioje civilinėje byloje prejudiciniais faktais laikytina: i) Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1549-603/2020, ja buvo palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 15 d. sprendimo dalis, kuria buvo nustatyta bendra riba tarp ieškovei (toje byloje) S. N. ir atsakovei (toje byloje) E. C. (iš jos ieškovas IES1 dovanojimo sutarties pagrindu įgijo žemės sklypą) priklausančių žemės sklypų (atkreipė dėmesį į aptariamos nutarties 49 punktą) ir ii) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-270-552/2026, kuria paliktas nepakeistas Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-1653-561/2024, aptariamu teismo sprendimu buvo nuspręsta panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. spalio 3 d. išvadą „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“ Nr. 49IŽ-37-(14.49.110E).

Teigia, kad jis nekeitė savo pozicijos dėl akmenų, padėtų valstybinėje žemėje. Tiek patikrinimo, tiek bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad padėjo du akmenis valstybinėje žemėje ir dėl jų padėjimo konsultavosi su (duomenys neskelbtini) regioninio parko pareigūnais. Patikrinimą atlikę Inspekcijos darbuotojai interpretavo ieškovo žodžius dėl akmenų taip, kaip tai jiems buvo naudinga, ir įrašė tai į Privalomąjį nurodymą.

Apelianto teigimu, siekiant išspręsti šią problemą, reikėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalies nuostata, nurodančia, kad jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas.

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

Teigia, jog apelianto nuosavybės teise valdomas žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (2003 m. lapkričio 24 d.), žemės sklypo ribos 2004 m. sausio 26 d. pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Pabrėžia, jog Inspekcija turi vadovautis Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotais duomenimis, kurie laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Nurodo, jog koordinates į valstybinę koordinačių sistemą perskaičiuoja Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas. VĮ Registrų centro 2026 m. sausio 22 d. raštas patvirtina, kad apeliantui priklausančio žemės sklypo plane nurodytas žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates, nustatytas Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje, perskaičiuojant į valstybinę koordinačių sistemą ribų neatitikimai nebuvo nustatyti.

Atsakovės teigimu, ieškovas nepagrįstai Inspekcijos veiksmus, atliekamus vykdant žemės naudojimo valstybinę priežiūrą, tapatina su matininko atliekamais kadastriniais matavimais ar žemės sklypų riboženklių atstatymu. Inspekcijai nėra suteikta teisė ar pareiga „transformuoti“ žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates.

Nurodo, kad iš apeliacinio skundo argumentų nesuprantama, kokius faktus, nustatytus 2020 m. spalio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. Nr. 2A-1549-603/2020 ir 2026 m. vasario 25 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-270-552/2026 apeliantas laiko prejudiciniais.

Teigia, jog nustatytų faktinių aplinkybių schemoje yra aiškiai pažymėti matmenys – 15,61 m, 3,06 m, ir 0,57 m, kuriais remiantis yra apskaičiuotas savavališkai užimamas plotas (10,64 kv. m). Atsižvelgdama į tai, tvirtina, kad užimtas ir reikalaujamas atlaisvinti valstybinės žemės plotas Inspekcijos dokumentuose (Patikrinimo akte, nustatytų faktinių aplinkybių schemoje ir Privalomajame nurodyme) yra nurodytas teisingai.

Pažymi, kad patikrinimo metu apeliantas žodžiu patvirtino, kad tvora priklauso jam ir, kad akmenis (duomenys neskelbtini) gatvėje sukrovė jis. Apeliantas iki Privalomojo nurodymo surašymo Inspekcijai nepateikė paaiškinimų dėl patikrinimo akte nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo, kuriais remdamasi Inspekcija galėjo priimti kitos apimties Privalomąjį nurodymą dėl akmenų.

Trečiasis asmuo sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutiko, prašė atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

Teigia, jog apeliantas užtvėrė kelią akmenimis, įrengė bortelį ir pastatė tvorą už savo sklypo ribos. Dėl šių veiksmų gretimo sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas prie savo nuosavybės turi važiuoti per valstybinio miško sklypą, laviruodamas tarp brandžių pušų.

Tvirtina, jog patikrinimo metu apeliantas patvirtino, kad akmenys yra sukrauti jo, ir nedetalizavo, kurie konkrečiai akmenys valstybinėje žemėje yra sukrauti jo, o kurie – ne. Nors ieškovas teigia, jog gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sutikimą, tačiau jokio sutikimo teismui nepateikė.

Nurodo, kad apeliantas savo veiksmais apriboja visuomenės galimybes naudotis valstybės turtu ir atima kaimynų galimybę normaliai privažiuoti prie savo turto.

Teigia, jog ieškovo žemės sklypo plotas nėra keičiamas ar mažinamas – jis yra nurodytas privatizacijos sutartyje, Vilniaus miesto valdybos 1994 m. kovo 3 d. potvarkyje Nr. 375V „Dėl sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) žemės pardavimo ir nuomos“, taip pat nurodytas žemės sklypas ir numeracija atitinka bendrijos generaliniame plane nurodytą plotą (8,4 aro). Tvirtina, kad bendrijos skundas ir Inspekcijos nurodymas yra kilę išimtinai dėl ne vietoje stovinčios tvoros (užgrobtos valstybinės žemės), savavališkai panaikintos kelio atkarpos ir valstybinio miško sklype sukrautų akmenų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, tvarkos ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis, teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyje, ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgęs į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 14 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad ieškovas IES1 2021 m. rugsėjo 23 d. dovanojimo sutarties Nr. 6081 pagrindu iš E. C. įgijo 0,0840 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir žemės sklypas). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2024 m. lapkričio 27 d. atliko žemės sklypo žemės naudojimo neplaninį patikrinimą (sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 30 d. pranešimo pagrindu) ir surašė 2025 m. kovo 3 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. ŽPA2-185 (toliau – Patikrinimo aktas), jame konstatavo: „Žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), naudojamas ne pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas ribas, t. y. rytinėje pusėje, už žemės sklypo ribų, medine tvora su mūrinėmis kolonomis ant betoninio pamato ir metalinės vielos tinklo segmentų tvora ant betoninio pamato aptvertas, užimamas ir naudojamas 10 kv. m valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , (kuris patikėjimo teise valdomas Vilniaus miesto savivaldybės, plotas. Žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sukrauta akmenų krūva ir keli stambūs pavieniai akmenys, ir betoninis bortelis. Patikrinimo metu žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas IES1 žodžiu patvirtino, kad tvora priklauso jam ir, kad akmenis (duomenys neskelbtini) gatvėje sukrovė jis. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, šis žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) gatvė. Tvora aptvertas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas naudojamas kaip vientisas masyvas su žemės ūkio paskirties mėgėjų sodo žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip ribojama teisė naudotis valstybine žeme ir bendro naudojimo (duomenys neskelbtini) gatve.“ Inspekcija 2025 m. kovo 3 d. ieškovui surašė privalomąjį nurodymą Nr. ŽPN-1945, juo pareikalavo iki 2025 m. rugpjūčio 30 d. pašalinti žemės naudojimo pažeidimus: atlaisvinti užimtą ir naudojamą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dalį, 10 kv. m, rytinėje pusėje – pašalinti 15,61 m, ilgio medinę tvorą su mūrinėmis kolonomis ant betoninio pamato su visomis konstrukcijomis ir tvoros pamatą, pašalinti 3,06 m ir 0,57 m ilgio metalinės vielos tinklo segmentų tvorą ant betoninio pamato su visomis konstrukcijomis ir tvoros pamatą, pašalinti minėtame žemės sklype esančią akmenų krūvą (1,5 kv. m), akmenis (1,4 kv. m ir 0,9 kv. m) bei betoninį bortelį (1,05 m).“ Tiek Patikrinimo akte, tiek Privalomajame nurodyme nustatyta, kad ieškovas pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 ir 11 punktus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: i) apelianto teigimu, Inspekcijos surašytas Privalomasis nurodymas yra neteisėtas, kadangi Inspekcijos darbuotojui, atliekant žemės sklypo ribų matavimus nepagrįstai buvo remtasi VĮ Registro centro žemės sklypo kadastro žemėlapiu (jame pažymėtos žemės sklypo ribos yra perskaičiuotos į valstybinę koordinačių sistemą, tačiau matavimai turėjo būti atliekami toje pačioje koordinačių sistemoje – Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje, kurioje buvo atlikti ankstesni matavimai), ii) apeliantas mano, kad šioje byloje aktualūs prejudiciniai faktai, nustatyti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1549-603/2020, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-270-552/2026, iii) apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atitinkamus byloje esančius rašytinius įrodymus ir iv) padarė nepagrįstą prielaidą, jog „labiau tikėtina, kad nurodomus akmenis valstybiniame žemės sklype sudėjo ieškovas“.

Dėl Privalomojo nurodymo reikalavimo pašalinti tvorą su visomis konstrukcijomis ir tvoros pamatą

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos 2004 m. sausio 26 d. pagal UAB ,,Inžineriniai tyrinėjimai“ matininko V. S. (V. S.) 2003 m. rugpjūčio 1 d. parengtame ir su Vilniaus apskrities viršininko administracija suderintame žemės sklypo plane nustatytas žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates. Ginčo taip pat nėra ir dėl to, kad ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos buvo nustatytos Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 ,,Dėl Lietuvos geodezinių koordinačių sistemos įvedimo“ Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo patvirtinta nauja valstybinė geodezinių koordinačių sistema – 1994 metų Lietuvos koordinačių sistema (toliau – ir valstybinė koordinačių sistema). Pagal Perėjimo prie 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemos tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (buv. Valstybinė geodezijos tarnyba prie Statybos ir urbanistikos ministerijos) 1996 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 1 ,,Dėl valstybinės koordinačių sistemos įvedimo tvarkos“ (toliau – ir Tvarka), 1 punkto nuostatas, nuo 1996 m. vasario 1 d. Lietuvos teritorijoje turėjo būti naudojama tik valstybinė koordinačių sistema (LKS-94), integruota į bendraeuropinę sistemą ir įvesta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 „Dėl Lietuvos geodezinių koordinačių sistemos įvedimo“. Tvarkos 11 punkte nurodyta, kad visose Lietuvos gyvenamosiose vietovėse, kol savivaldybių užsakymu neatlikti valstybinio GPS geodezinio pagrindo sutankinimo darbai, išimties tvarka leidžiama geodezinius ir topografinius darbus vykdyti vietinėje koordinačių sistemoje.

Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) (redakcija nuo 2003 m. lapkričio 13 d., neteko galios 2024 m. lapkričio 1 d.), 31 punkte buvo nurodyta, kad žemės sklypų planai buvo rengiami ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, t. y. VĮ Registrų centrui, buvo teikiami toje koordinačių sistemoje, kurią naudojant buvo atliekami kadastriniai matavimai ir kuri susieta su valstybine koordinačių sistema. Koordinates į valstybinę LKS-94 metų koordinačių sistemą perskaičiuodavo Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas, t. y. VĮ Registrų centras.

Iš byloje esančio VĮ Registrų centro 2026 m. sausio 22 d. rašto matyti, jog VĮ Registrų centras, perskaičiuodama ieškovui priklausančio žemės sklypo ribas iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, ribų neatitikimų nenustatė. Tačiau šią aplinkybę teisėjų kolegija vertina kritiškai, kadangi vėlesniame 2026 m. vasario 5 d. rašte Nr. SP-28641 (4.55 Mr.) VĮ Registrų centras nurodė, kad „perskaičiuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, neatliekant kadastrinių matavimų, paklaidos nėra eliminuojamos, todėl koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir perskaičiuotos į valstybinę koordinačių sistemą gali skirtis nuo koordinačių, nustatytų atliekant matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje. Dėl šių koordinačių skirtumų ir gali atsirasti žemės sklypų ribų pasikeitimai, t. y. vietovėje esančios žemės sklypų ribos gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų“.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtent ir susiklostė situacija, jog, ieškovui priklausančio žemės sklypo ribas, nustatytas vietinėje koordinačių sistemoje, perskaičiuojant į valstybinę koordinačių sistemą, paklaidos nebuvo eliminuotos ir kadastro žemėlapyje buvo įrašytos ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos (perskaičiavus į valstybinę koordinačių sistemą), tačiau žemės sklypo kadastriniai duomenys liko nepakeisti. Kitaip tariant, ieškovo žemės sklypo ribos, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje, jas perskaičiavus į valstybinę koordinačių sistemą, skiriasi nuo VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypo ribų. Pažymėtina, jog iš byloje esančio VĮ Registro centro kadastro žemėlapio išrašo matyti, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausantis Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo Vilniaus miesto savivaldybė), kerta žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovui priklausantis žemės sklypas), apie 0,59 m, nors leistinas neatitikimas (paklaida) yra 0,464 m. Vadinasi, pritaikius paklaidą, pagal kadastro žemėlapio duomenis, ieškovo žemės sklypas 0,12 m įeina į valstybei priklausantį žemės sklypą.

Pažymėtina, jog atsakovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat atsiliepime į apeliacinį skundą laikėsi pozicijos, kad nustatytų faktinių aplinkybių schemoje ieškovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos pažymėtos tokios, kokios 2024 m. lapkričio 27 d., t. y. neplaninio patikrinimo metu, buvo pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje – žemės sklypo ribų posūkio taškai ir kraštinių ilgiai nustatyti vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šia atsakovės pozicija. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2023 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1V-172 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės priežiūros taisyklių (toliau – Žemės naudojimo valstybinės priežiūros taisyklės) 16.2 punktas nustato, jog žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai techninėmis priemonėmis, laikydamiesi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 32.1.2.2.2 papunktyje nurodyto riboženklių koordinačių nustatymo tikslumo, nustato žemės sklypo (ploto) privatizavimo (suformavimo) dokumentuose nurodytų ribų atitiktį faktiškai naudojamoms riboms. Vadinasi, 2024 m. lapkričio 27 d. atsakovės darbuotojas D. S., atlikdamas ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų patikrinimą, pagrįstai vadovavosi VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nustatytomis ir įregistruotomis ieškovui priklausančio žemės sklypo ribomis (kurios buvo perskaičiuotos iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą), lygindamas jas su faktiškai esama situacija. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, nesutinka su apelianto argumentais, jog atsakovės darbuotojai 2024 m. lapkričio 27 d. atlikdami patikrinimą turėjo atlikti matavimus toje pačioje koordinačių sistemoje, kurioje buvo atlikti ankstesni matavimai, t. y. Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje. Šį apelianto argumentą paneigia minėtas Žemės naudojimo valstybinės priežiūros taisyklių 16.2 punktas.

Kaip jau minėta šioje nutartyje, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2024 m. lapkričio 27 d. atlikusi ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo žemės naudojimo neplaninį patikrinimą konstatavo, kad jis naudojamas ne pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas ribas, t. y. rytinėje pusėje už žemės sklypo ribų medine tvora su mūrinėmis kolonomis ant betoninio pamato ir metalinės vielos tinklo segmentų tvora ant betoninio pamato aptvertas, užimamas ir naudojamas 10 kv. m valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patikėjimo teise valdomas Vilniaus miesto savivaldybės, plotas. Kartu su Patikrinimo aktu pateikta ir nustatytų faktinių aplinkybių schema M1:500, iš kurios matyti, jog apelianto žemės sklypą juosianti tvora rytinėje pusėje yra 0,57 m pločio (metalinės vielos tinklo segmentas su metalinėmis konstrukcijomis ir tvoros pamatu) ir 15,61 m bei 3,06 m ilgio (medinė tvora su mūrinėmis kolonomis ant betoninio pamato su visomis konstrukcijomis), iš viso užima 10,64 kv. m valstybinės žemės sklypo (0,57 kv. m x (15,61 m + 3,06 m = 10,64 kv. m)). Ši situacija matoma ir iš prie Patikrinimo akto priedo esančių fotonuotraukų. Minėta, jog nustatytų faktinių aplinkybių schema buvo parengta, atsižvelgiant į VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įregistruotas ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas, kurios buvo perskaičiuotos iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį tai, jog anksčiau minėtame VĮ Registro centro 2026 m. vasario 5 d. rašte buvo nurodyta, kad, kadastro žemėlapyje transformavus koordinates į valstybinę koordinačių sistemą, sklypo kadastriniai duomenys nepasikeičia (lieka tokie patys, kokie buvo nustatyti atliekant matavimus vietinėje sistemoje) ir norint, kad žemės sklypo koordinatės būtų nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, pasiūlė ieškovui atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir žemės sklypo kadastro duomenų atnaujinimą. Taip pat, kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantui buvo pasiūlyta atlikti kadastrinius matavimus, ir pasitvirtinus, kad Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ieškovo žemės sklypo ribos pažymėtos neteisingai, patikslinti kadastrinius duomenis, tačiau ieškovas šiuo pasiūlymu nepasinaudojo, motyvuodamas, kad jis tokios pareigos neturi.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta, kad žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato žemės savininkams ir kitiems naudotojams pareigą savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdant ūkinę ar kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog ieškovas neįrodė, kad dėl skirtingų koordinačių taikymo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje apelianto žemės sklypo ribos pažymėtos netiksliai, todėl Patikrinimo akte pagrįstai konstatuotas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas, t. y. jog apeliantui priklausantis žemės sklypas naudojamas ne pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas ribas – rytinėje pusėje už žemės sklypo ribų medine tvora su mūrinėmis kolonomis ant betoninio pamato ir metalinės vielos tinklo segmentų tvora ant betoninio pamato aptvertas užimamas ir naudojamas 10 kv. m valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas. Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių kilusio ginčo, turėjo įvertinti galimą leistiną paklaidą, taikytiną teritorijoje, kurioje yra apeliantui priklausantis žemės sklypas. Šios nutarties 22 punkte jau minėta, kad, pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį ir jame esančias įregistruotas ieškovo žemės sklypo ribas, leistina paklaida yra 0,464 m. Iš Patikrinimo akto ir nustatytų faktinių aplinkybių schemos matyti, jog ieškovo žemės sklypo riba rytinėje pusėje įsikišusi į valstybinę žemę 0,57 m, todėl darytina išvada, jog, pritaikius paklaidą, apelianto žemės sklypą juosianti tvora rytinėje pusėje į valstybinę žemę yra įsiterpusi 0,106 m, t. y. kiek daugiau nei 10 cm (10 cm 6 mm).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors nagrinėjamu atveju nustatyta, jog net, pritaikius paklaidą, ieškovo žemės sklypas į valstybinę žemę įeina kiek daugiau nei 10 cm (0,106 m), t. y. tokiu būdu pažeidžiamas Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktas, tačiau, atsižvelgiant į šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusių aplinkybių visumą, darytina išvada, jog Privalomojo nurodymo įpareigojimo dalis – pašalinti 15,61 m ilgio medinę tvorą su mūrinėmis kolonomis ant betoninio pamato su visomis konstrukcijomis ir tvoros pamatą, taip pat pašalinti 3,06 m ir 0,57 m ilgio metalinės vielos tinklo segmentų tvorą ant betoninio pamato su visomis konstrukcijomis ir tvoros pamatą – būtų neproporcinga priemonė, atsižvelgiant į esamo pažeidimo mastą, į tai, kad tvora jau stovi seniai. Vien tai, kad, pritaikius paklaidą, ieškovo tvora 0,106 m įsiterpia į valstybei priklausantį žemės sklypą, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad tokiu būdu yra pažeidžiami valstybės interesai naudotis jai priklausančia aptariamo žemės sklypo dalimi. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismui sudaro pagrindą padaryti byloje susiklosčiusi situacija ir aplinkybės, buvusios dar gerokai prieš Privalomojo nurodymo surašymą.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu ieškovui priklausančio žemės sklypo Nr. 51 planas buvo parengtas dar 1992 m. gegužės 25 d., jis buvo suderintas ne tik su tuo metu buvusiu sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininku J. R., bet ir su Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi (tuo metu buvęs pavadinimas). 2003 m. rugpjūčio 28 d. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Topografija“ parengė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, jis buvo suderintas su gretimų žemės sklypų savininkais, tuo metu buvusiu sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininku ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi. 2003 m. rugpjūčio mėn. parengtas žemės sklypo planas ir vietinėje koordinačių sistemoje nustatyti žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurie, juos transformavus į valstybinę koordinačių sistemą (duomenų transformavimą, kaip minėta anksčiau, atliko VĮ Registrų centras), 2004 m. sausio 26 d. buvo įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Ieškovo teigimu, žemės sklypą juosianti tvora buvo pastatyta dar 2003–2004 m., t. y. kai žemės sklypas ieškovui dar nepriklausė nuosavybės teise. Duomenų, paneigiančių šią aplinkybę, byloje nėra. Tuo tarpu ieškovas aptariamo žemės sklypo savininku tapo tik 2021 m. rugsėjo 23 d. dovanojimo sutarties pagrindu – praėjus beveik 17 metų po to, kai buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai vietinėje koordinačių sistemoje ir juos VĮ Registrų centrui transformavus į valstybinę koordinačių sistemą Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos žemės sklypo ribos. Vadinasi, žemės sklypo ribos buvo nustatytos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje dar kur kas anksčiau, nei ieškovas tapo žemės sklypo savininku. Žemės sklypą juosianti tvora (įskaitant rytinę jo pusę) taip pat buvo įrengta dar iki ieškovui tampant žemės sklypo savininku. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog iki ieškovui tampant žemės sklypo savininku (2021 m. rugsėjo 23 d.) ankstesniems aptariamo žemės sklypo savininkams buvo reiškiamos kokios nors pretenzijos dėl žemės sklypą rytinėje pusėje juosiančios tvoros. Apeliacinės instancijos teismo manymu, svarbiu įrodymu šioje byloje laikytinas ir tuo metu buvusios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. gegužės 31 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 01-49-91, kuriuo, be kita ko, nustatyta, jog žemės sklypo Nr. 51 (ieškovui priklausančio žemės sklypo) tvora pastatyta ties pravažiavimu apie 0,48 cm valstybinėje žemėje, tačiau dėl žemės sklypo Nr. 51 ribų netikslumo valstybinės žemės užėmimo aktas nesurašomas, kadangi matavimai atlikti vietinėje koordinačių sistemoje. Vadinasi, nors 2012 m. atlikto patikrinimo metu buvo nustatytas žemės sklypo ribų neatitikimas, t. y. jog žemės sklypą juosianti tvora įsiterpia į valstybinę žemę, tačiau joks įpareigojimas tuometiniam žemės sklypo savininkui pašalinti tvorą nebuvo nustatytas, įvertinus aplinkybę, jog žemės sklypo ribos buvo nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju susidariusi situacija sudaro pagrindą konstatuoti, jog ieškovas negali būti atsakingas už tai, jog valstybės lygmeniu buvo nustatytas teisinis reguliavimas (2003 m. vasario 22 d. įsigaliojus Taisyklėms), numatantis, kad žemės sklypų planai rengiami ir VĮ Registrų centrui teikiami toje koordinačių sistemoje, kurią naudojant buvo atliekami kadastriniai matavimai ir kuri susieta su valstybine koordinačių sistema, o koordinates į valstybinę koordinačių sistemą (LKS-94) perskaičiuoja VĮ Registrų centras (Taisyklių 31 punktas). Apeliantas taip pat negali būti atsakingas už tai, jog, VĮ Registrų centrui perskaičiuojant žemės sklypo ribas iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, atsirado žemės sklypo ribų neatitikimų. Siekiant išspręsti klausimą, esant situacijai, kai yra žemės sklypų ribų neatitikimų tarp vietinėje koordinačių sistemoje ir valstybinėje koordinačių sistemoje (jas perskaičiavus) nustatytų žemės sklypo ribų, VĮ Registrų centras yra apskaičiavusi tarp vietinėje ir valstybinėje koordinačių sistemoje matuotų žemės sklypų ribų leistinų nesutapimų dydžius, pagal kuriuos, kaip minėta anksčiau šioje nutartyje, teritorija, kurioje yra ieškovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, leistinas neatitikimas yra 0,464 m. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ieškovo žemės sklypo ribos rytinėje pusėje, pritaikius paklaidą, įsiterpia į valstybinę žemę 0,106 m (kiek daugiau nei 10 centimetrų), savaime nereiškia, kad dėl to yra pažeidžiamos valstybės, kaip žemės sklypo savininkės, teisės. Atsakovė nei surašydama Patikrinimo aktą, nei Privalomąjį nurodymą, nei civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iš esmės neįrodinėjo aplinkybės, jog dėl to, kad ieškovo žemės sklypo ribos peržengia 0,57 m (nepritaikius paklaidos), yra ribojama valstybės teisė naudotis šia jai priklausančia žemės sklypo dalimi, kad dėl to ji patiria, kokių nors kliūčių, neigiamų pasekmių, yra objektyviai nepateisinamų apsunkinimų naudotis turtu, ar atsiranda papildomų išlaidų, ar pan. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ne atsakovė, o iš esmės trečiasis asmuo sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) įrodinėjo aplinkybę, jog ieškovo tvora yra įrengta už žemės sklypo ribų, savavališkai panaikinant kelio atkarpą iki kaimyninio sklypo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju bylos šalys yra ieškovas IES1 , o atsakovė – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, todėl būtent joms tenka CPK numatyta pareiga įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų į juos pagrindą (CPK 178 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai duomenų konstatuoti faktą, jog tai, kad ieškovo žemės sklypą rytinėje pusėje juosianti tvora 0,106 m (pritaikius paklaidą) peržengia valstybei priklausantį žemės sklypą, apsunkintų, sudarytų kliūtis tiesti (duomenys neskelbtini) kelią. Ieškovo žemės sklypo įsiterpimas į valstybinį žemės sklypą 0,106 m šiuo konkrečiu atveju laikytinas mažareikšmiu, nesukeliančiu valstybės interesų pažeidimo. Tuo tarpu Privalomajame nurodyme nurodytas įpareigojimas apeliantui pašalinti iš esmės visą jo žemės sklypą rytinėje pusėje juosiančią seniai pastatytą medinę tvorą su mūrinėmis kolonomis, tvoros pamatą ir metalinės vielos tinklo segmentų tvorą ant betoninio pamato su visomis konstrukcijomis ir tvoros pamatą būtų nesuderinamas su proporcingumo, ieškovo teisėtų lūkesčių ir interesų principais. Kaip jau minėta anksčiau šioje nutartyje, apeliantas žemės sklypo savininkas yra tik nuo 2021 m. rugsėjo 23 d., tuo metu žemės sklypą juosianti tvora (rytinė pusėje) jau buvo, taip pat žemės sklypo ribos buvo nustatytos, kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje gerokai anksčiau, nei apeliantas įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nuosavybės santykiuose gana dažnai kyla interesų konflikto grėsmė, taip pat konfliktinių situacijų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).

Teisėjų kolegijos manymu, atsakovės Privalomuoju nurodymu ieškovui keliamas reikalavimas, susijęs su tvoros ir jos konstrukcinių dalių pašalinimu, neužtikrina ginčo šalių interesų pusiausvyros. Tokiu būdu suabsoliutinamas valstybės interesų gynimas ir, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, neproporcingai apribojami ieškovo interesai. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovo tvora rytinėje pusėje, pritaikius paklaidą, 0,106 m įsiterpia į valstybei priklausantį žemės sklypą, tačiau, įvertinus įsiterpimo mastą, jo mažareikšmiškumą, Privalomajame nurodyme nurodytas įpareigojimas pašalinti tvorą (rytinėje pusėje) būtų neproporcinga priemonė. Atsakovė neįrodė, kad žemės sklypo ribos įsiterpimas 10 cm apsunkintų planuojamos gatvės įrengimą ar pateikimą į gretimą sklypą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog perskaičiuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, neatliekant kadastrinių matavimų, paklaidos nėra eliminuojamos, todėl koordinatės (nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje nuo koordinačių, nustatytų atliekant matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje) gali skirtis, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinį visa apimtimi atmetė nepagrįstai, iš esmės remdamasis aplinkybe, jog ieškovas nepasinaudojo teismo pasiūlymu patikslinti kadastrinius duomenis, siekiant įrodyti, jog žemės sklypo ribos yra kitokios nei įregistruotos VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Visų pirma, pažymėtina, jog teisinis reguliavimas nenustato ieškovui pareigos atnaujinti kadastrinius matavimus. Antra, Privalomojo nurodymo nepagrįstumą (dėl tvoros pašalinimo) apeliantas iš esmės įrodinėjo aplinkybėmis, jog žemės sklypas suformuotas dar 1992 m. gegužės mėn., jo planas ir kadastriniai matavimai atlikti 2003 m. rugpjūčio mėn., todėl tvirtino, kad žemės sklypo ribos yra stabilios ir nesikeitė nuo pirminio suformavimo, tvora, juosianti žemės sklypą, pastatyta dar 2003–2004 m. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Privalomajame nurodyme ieškovui nustatyto įpareigojimo pašalinti tvorą žemės sklypo rytinėje pusėje pagrįstumo, į šiuos ieškinio argumentus iš esmės neatsižvelgė ir jų tinkamai neįvertino. Taip pat skundžiamame sprendime visiškai nepasisakyta ir neįvertina aplinkybė dėl galimos, leistinos žemės sklypo ribų paklaidos, nors byloje esančioje VĮ Registro kadastro žemėlapio ištraukoje yra nurodyta, jog žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausantis Lietuvos Respublikai), kerta žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausantis ieškovui), apie 0,59 m, nors leistinas neatitikimas yra 0,464 m.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis anksčiau šioje nurodytais argumentais, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, nepakankamai atsižvelgė į ieškinio argumentus, todėl nepagrįstai pripažino pagrįstu atsakovės Privalomajame nurodyme ieškovui nustatytą įpareigojimą atlaisvinti užimtą ir naudojamą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dalį rytinėje pusėje – pašalinti 15,61 m ilgio medinę tvorą su mūrinėmis kolonomis ant betoninio pamato su visomis konstrukcijomis ir tvoros pamatą, pašalinti 3,06 m ir 0,57 m ilgio metalinės vielos tinklo segmentų tvorą ant betoninio pamato su visomis konstrukcijomis ir tvoros pamatą.

Dėl Privalomojo nurodymo reikalavimo pašalinti akmenis

Ginčijamu Privalomuoju nurodymu ieškovas taip pat buvo įpareigotas pašalinti žemės sklype esančią akmenų krūvą (1,5 kv. m), akmenis (1,4 kv. m ir 0,9 kv. m) ir betoninį bortelį (1,05 m).“ Tiek Patikrinimo akte, tiek Privalomajame nurodyme nustatyta, kad ieškovas pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 ir 11 punktus.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino pagrįstu aptariamą Privalomajame nurodyme ieškovui nustatytą įpareigojimą, konstatuodamas, kad ieškovas nepagrindė savo argumentų, jog dėl akmenų padėjimo valstybinėje žemėje jis konsultavosi su Vilniaus miesto savivaldybės Želdynų skyriumi, Aplinkos ministerijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento darbuotojais ir jie patvirtino, kad nereikia gauti leidimo padėti akmenį, siekiant papuošti aplinką. Pirmosios instancijos teismas taip pat pabrėžė, jog ieškovo pozicija dėl akmenų padėjimo keitėsi – patikrinimo metu ieškovas nurodė, jog akmenis valstybiniame žemės sklype sukrovė jis, o ieškinyje nurodė, kad jis valstybinėje žemėje padėjo tik du akmenis. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su minėtais pirmosios instancijos teismo argumentais.

Iš 2025 m. lapkričio 27 d. Patikrinimo akto matyti, jog patikrinimo metu apeliantas IES1 žodžiu, be kita ko, patvirtino, kad akmenis, esančius (duomenys neskelbtini), sukrovė jis. Prie aptariamo Patikrinimo akto esančios nuotraukos pagrindžia, jog ties apeliantui priklausančiu žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. valstybei priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aplink medelį sudėti akmenys (1,5 kv. m), taip pat padėti du pavieniai akmenys (1,4 kv. m ir 0,9 kv. m) ir betoninis bortelis (1,05 m). Šios aplinkybės nurodytos ir nustatytų faktinių aplinkybių schemoje. Tuo tarpu, kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, iš apelianto ieškinio turinio matyti, jog jame IES1 nurodė, kad valstybinėje žemėje padėjo du akmenis, dėl to konsultavosi su Vilniaus miesto savivaldybės Želdynų skyriumi ir jam buvo patvirtinta, kad leidimo padėti akmenį valstybinėje žemėje, skirtą papuošti aplinkai, nereikia. Taip pat ieškinyje pabrėžė, jog dėl akmenų padėjimo bendravo ir su (duomenys neskelbtini) regioninio parko darbuotojais, iš jų buvo gautas atsakymas, kad leidimo padėti akmenį aplinkai papuošti nereikia. Apeliaciniame skunde dėl aplinkybių, susijusių su akmenų padėjimu, apeliantas vėlgi nurodo tokius pačius argumentus kaip ir ieškinyje, pabrėždamas, jog nėra įrodymų, patvirtinančių, kad akmenys, nurodyti Privalomajame nurodyme, yra sudėti ieškovo.

CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas). Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju būtent ieškovas IES1 pateiktu ieškiniu pirmosios instancijos teismui turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad jis valstybiniame žemės sklype padėjo tik du akmenis, taip pat įrodyti, jog dėl akmenų padėjimo konsultavosi su Vilniaus miesto savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) regioninio parko darbuotojais ir jie patvirtino, jog leidimo padėti akmenis valstybiniame žemės sklype nereikia, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (duomenis, kad konsultavosi su atitinkamų institucijų specialistais ir gavo iš jų konkrečius atsakymus), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas šios pareigos neįvykdė. Apeliantas savo nesutikimą su Privalomajame nurodyme nurodytu įpareigojimu pašalinti akmenis ir betoninį bortelį iš esmės grindžia deklaratyviais teiginiais, kurie nėra pagrįsti jokiomis objektyviomis aplinkybėmis ir įrodymais. Tuo tarpu minėtame Patikrinimo akte aiškiai nurodyta, jog apeliantas žodžiu patvirtino, kad aptariamus akmenis padėjo jis, Patikrinimo akte nėra jokių duomenų apie tai, jog valstybiniame žemės sklype apeliantas būtų padėjęs tik du akmenis. IES1 neįrodė, jog Patikrinimo akte esanti informacija yra klaidinga ar nurodyta neteisingai, priešingai, prie Patikrinimo akto priedo esančios fotonuotraukos ir nustatytų faktinių aplinkybių schema patvirtina, jog ties apeliantui priklausančiu žemės sklypu valstybei priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aplink medelį sudėti akmenys (1,5 kv. m), taip pat padėti du pavieniai akmenys (1,4 kv. m ir 0,9 kv. m) ir betoninis bortelis (1,05 m). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateiktame atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, jog duomenų bazėje neturi informacijos apie ieškovo konsultavimą dėl akmenų padėjimo valstybinėje žemėje. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovo valstybei priklausančiame žemės sklype padėti akmenys kliudo šio žemės sklypo savininkui naudotis savo daiktu, todėl tokie pažeidimai turi būti pašalinti.

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu teisėtai ir pagrįstai atmestas ieškovo ieškinys dėl tos dalies, kuria IES1 , be kita ko, prašė panaikinti Privalomąjį nurodymą, kuris susijęs su reikalavimu pašalinti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akmenų krūvą (1,5 kv. m), akmenis (1,4 kv. m ir 0,9 kv. m) ir betoninį bortelį (1,05 m). Tačiau, kaip jau minėta šios nutarties 31 punkte, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinio dalį, kuria IES1 prašė panaikinti Privalomajame nurodyme jam nustatytą įpareigojimą atlaisvinti užimtą ir naudojamą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį rytinėje pusėje – pašalinti 15,61 m, ilgio medinę tvorą su mūrinėmis kolonomis ant betoninio pamato su visomis konstrukcijomis ir tvoros pamatą, pašalinti 3,06 m ir 0,57 m ilgio metalinės vielos tinklo segmentų tvorą ant betoninio pamato su visomis konstrukcijomis ir tvoros pamatą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Apelianto teigimu, šioje byloje aktualūs prejudiciniai faktai, nustatyti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1549-603/2020 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-270-552/2026. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; šios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: 1) prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; 2) prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 3) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-916/2024, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Apeliacinės instancijos teismas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, jog iš apeliacinio skundo, apskritai, nėra aišku, kokius konkrečius faktus, nustatytus Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1549-603/2020 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-270-552/2026, apeliantas prašo pripažinti prejudiciniais faktais. Apeliantas iš esmės tik nurodė, kokiu pagrindu buvo užvestos aptartos bylos ir atkartojo atitinkamas teismų procesinių sprendimų išvadas ir argumentus. Antra, remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1549-603/2020 išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) S. N. apeliacinį skundą ir trečiojo asmens UAB „Topokada“ prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 15 d. sprendimo. Byloje kilo ginčas nustatant bendrą ribą tarp ieškovei S. N. (žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir atsakovei E. C. (žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) priklausančių žemės sklypų pagal atsakovės E. C. pastatytos tvoros konstrukcijos artimiausią S. N. priklausančio žemės sklypo kraštinę, t. y. ginčas kilo dėl šiuo metu ieškovui priklausančio žemės sklypo ribų pietinės pusės, o šioje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl Privalomojo nurodymo, kuriuo apeliantas įpareigotas pašalinti žemės sklypo naudojimo tvarkos pažeidimus rytinėje pusėje. Aptariamoje civilinėje byloje jos šalimis buvo skirtingi asmenys – byloje buvusi ieškovė S. N. į šios civilinės bylos nagrinėjimą nėra įtraukta jokiu statusu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartyje nustatytos aplinkybės, padarytos išvados negali būti laikomos prejudiciniais faktais šioje byloje ne tik todėl, jog iš apeliacinio skundo turinio nėra aišku, kokius konkrečius faktus apeliantas prašo laikyti prejudiciniais faktais šioje byloje, bet ir dėl to, kad minėtoje nutartyje nustatytos aplinkybės netenkina kasacinio teismo suformuotų sąlygų, kurių pagrindu atitinkamas aplinkybes būtų galima pripažinti prejudiciniais faktais.

Apelianto manymu, šioje byloje taip pat aktualūs prejudiciniai faktai, nustatyti ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-270-552/2026. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2026 m. vasario 25 d. nutartimi buvo išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjo IES1 skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui ir S. S. dėl išvados panaikinimo. IES1 kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. spalio 3 d. išvadą „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“ Nr. 49IŽ-37-(14.49.110E). Minima nutartimi IES1 skundas buvo patenkintas ir ginčijama 2022 m. spalio 3 d. išvada buvo panaikinta, konstatavus, jog atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos nepriėmė jokio administracinis akto dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plano tikslinimo, neinformavo pareiškėjo raštu apie būtinybę tikslinti žemės sklypo planą, taigi priimant ginčijamą išvadą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo priėmimą. Pažymėtina, nors aptariamoje nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl to paties apeliantui priklausančio žemės sklypo, kuris yra ir šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau minėtoje administracinėje byloje nustatytos aplinkybės neturi jokios įtakos nagrinėjamai civilinei bylai. Skiriasi abejų bylų dalykai – administracinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl administracinio akto / sprendimo / išvados teisėtumo, šiuo atveju nagrinėjamas klausimas dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo. Minėtą išvadą ir šioje civilinėje byloje ginčijamą Privalomąjį nurodymą priėmė skirtingi subjektai. Dar daugiau, tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. vasario 25 d. nutartimi panaikino minėtą išvadą, konstatavęs procedūrinius pažeidimus, nėra reikšminga šiai civilinei bylai, ir joje nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniais faktais šioje byloje, kadangi Privalomasis nurodymas buvo priimtas vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtomis žemės sklypo ribomis, o ne skundžiamojoje išvadoje nurodytais duomenimis.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nelemia kitokios teismo išvados dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus).

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš dalies netinkamai jas įvertino, taip pat iš dalies netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepakankamai atsižvelgė į esminius ieškinio ir nesutikimo su Privalomuoju nurodymu argumentus, todėl nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinio dalį, kuria Privalomuoju nurodymu ieškovas, be kita ko, įpareigotas atlaisvinti užimtą ir naudojamą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), dalį, 10 kv. m, rytinėje pusėje – pašalinti 15,61 m, ilgio medinę tvorą su mūrinėmis kolonomis ant betoninio pamato su visomis konstrukcijomis ir tvoros pamatą, pašalinti 3,06 m ir 0,57 m ilgio metalinės vielos tinklo segmentų tvorą ant betoninio pamato su visomis konstrukcijomis ir tvoros pamatą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas ieškovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies ir panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2025 m. kovo 3 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-1945 dalį, kuria IES1 įpareigotas atlaisvinti užimtą ir naudojamą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), dalį, 10 kv. m, rytinėje pusėje – pašalinti 15,61 m, ilgio medinę tvorą su mūrinėmis kolonomis ant betoninio pamato su visomis konstrukcijomis ir tvoros pamatą, pašalinti 3,06 m ir 0,57 m ilgio metalinės vielos tinklo segmentų tvorą ant betoninio pamato su visomis konstrukcijomis ir tvoros pamatą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas panaikinti Privalomąjį nurodymą pašalinti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akmenų krūvą (1,5 kv. m), akmenis (1,4 kv. m ir 0,9 kv. m) ir betoninį bortelį (1,05 m) yra teisėta, pagrįsta, todėl, remiantis apeliacinio skundo argumentais, ją panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 93 straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išspendžia pirmosios instancijos teismas.

CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatytos pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas už ieškinį pirmosios instancijos teisme sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Pažymėtina, jog iš pradžių ieškovas (pareiškėjas) su 2025 m. kovo 27 d. skundu dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo kreipėsi į Regionų administracinį teismą ir skundo pagrindu buvo užvesta administracinė byla Nr. eI3-10715-394/2025, tačiau 2025 m. liepos 10 d. nutartimi bylą pagal pareiškėjo IES1 skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2025 m. kovo 3 d. Privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-1945 panaikinimo nutarta perduoti nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Ieškovas taip pat patyrė 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme už advokato suteiktas paslaugas. Už apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 115,00 Eur žyminį mokestį, o už apeliacinio skundo surašymą patyrė 1 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš viso ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose sudaro 2 837,50 Eur.

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi nagrinėjamu atveju ieškovas ginčijamu Privalomuoju nurodymu iš esmės buvo įpareigotas pašalinti du žemės sklypo naudojimo tvarkos pažeidimus (tvorą su visomis jos konstrukcijomis, tvoros pamatą ir pagal ieškovo žemės sklypą valstybiniame žemės sklype sudėtus akmenis, bortelį), o apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkino IES1 apeliacinį skundą ir nusprendė pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies ir panaikinti dalį ginčijamo Privalomojo nurodymo, todėl laikytina, jog patenkinta 50 procentų ieškovo ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus tai, jog išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 418,75 Eur (2 837,50 Eur / 2) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 14 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo IES1 ieškinys atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2025 m. kovo 3 d. privalomojo nurodymo Nr. ŽPN-1945 pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-407 panaikinimo, ir ieškovo IES1 ieškinį tenkinti iš dalies. Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2025 m. kovo 3 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-1945 dalį, kuria IES1 įpareigotas atlaisvinti užimtą ir naudojamą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), dalį, 10 kv. m, rytinėje pusėje, – pašalinti 15,61 m, ilgio medinę tvorą su mūrinėmis kolonomis ant betoninio pamato su visomis konstrukcijomis ir tvoros pamatą, pašalinti 3,06 m ir 0,57 m ilgio metalinės vielos tinklo segmentų tvorą ant betoninio pamato su visomis konstrukcijomis ir tvoros pamatą. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Priteisti ieškovui IES1 iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 1 418,75 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniolika eurų ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.