- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-24
- Bylos Nr.
- eI3-1653-561/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06146-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- E. E.
- Trečiasis asmuo
- S. S., valstybės įmonei Registrų centrui
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Michailas Sadovn
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. E. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui ir S. S. dėl išvados panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. E. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo (toliau – ir NŽT skyrius) 2022 m. spalio 3 d. išvadą „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“ Nr. 49IŽ-37-(14.49.110E) (toliau – ir Išvada).
Skunde nurodo, kad jam nuosavybės teisė priklauso 0,0840 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus miestas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Žemės sklypas pareiškėjui nuosavybės teisė priklauso nuosavybės teisė pagal 2021 m. rugsėjo mėn. 23 d. Dovanojimo sutartį Nr. 6081.
2023 m. balandžio mėn. 19 d. pareiškėjui užsakius nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenų bazės išrašą pastebėjo žymą apie NŽT skyriaus Išvadą. 2023 m. gegužės 2 d. gavo iš valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮRC) Išvadą ir pastebėjo, kad jam nuosavybės teisė priklausančio Žemės sklypo ribos turi būti tikslinamos. Apie Išvadą pareiškėjui nieko nebuvo žinoma.
Pareiškėjo nuomone, Išvada turi būti panaikinta, todėl kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos yra stabilios, nesikeitė nuo pirminio suformavimo ir buvo suderintos, kaip su institucijomis, taip ir su sodininkų bendrijos ,,Verkiai“ pirmininkais. Pažymi, kad Išvada turi būti panaikinta, nes ji nėra motyvuota.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 126 punktą, kai žemėtvarkos skyrius nustato, kad žemės sklypo planas parengtas teisingai, ir priima sprendimą, kad būtina tikslinti besiribojančių žemės sklypų planus, apie tai raštu informuoja žemės sklypo (-ų) savininką (-us), kurių žemės sklypų planai tikslintini. Taip pat žemėtvarkos skyrius privalo kadastro tvarkytojui pateikti raštu išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, nurodydamas, kurie besiribojančių žemės sklypų planai tikslintini. Kadastro tvarkytojas, gavęs žemėtvarkos skyriaus išvadą raštu, per 3 darbo dienas nuo išvados gavimo pažymi šio žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, pagal Nuostatų 126 punktą pirmiausia turėjo būti priimtas sprendimas dėl būtinybės tikslinti pareiškėjo nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo planą, jame privalėjo būti nurodyti teisiniai ir faktiniai jo priėmimo pagrindai, apie tokio sprendimo priėmimą turėjo būti informuotas pareiškėjas. Šiuo atveju, nebuvo priimtas joks administracinis aktas (sprendimas) dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plano tikslinimo, nei jis buvo informuotas raštu apie būtinybę tikslinti žemės sklypo planą. Išvados kadastro tvarkytojui pateikimas yra skirtingi aktai, adresuoti skirtingiems subjektams. Išvadoje nėra jokių argumentų, kodėl pareiškėjui nuosavybės teisės priklausančio besiribojančio Žemės sklypo duomenys turi būti tikslinami.
Nuostatai nustato bendrąją taisyklę, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai yra atliekami, informavus gretimų žemės sklypų savininkus ir taip sudarius šiems asmenims galimybę dalyvauti, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus (Nuostatų 32.1.1 punktas). Reikalavimas informuoti gretimų žemės sklypų savininkus apie ketinamus atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus nėra savitikslis. Šis reikalavimas yra nustatytas, siekiant sudaryti gretimų
žemės sklypų savininkams sąlygas bendradarbiauti ir kartu išvengti galimų netikslumų, teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymi, kad siekiant išspręsti šią problemą, reikėjo vadovautis Civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalies nuostata, kad jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Nagrinėjamoje byloje klausimus dėl žemės sklypų ribų nustatymo administraciniu aktu faktiškai išsprendė NŽT, remiantis NŽT skyriaus vedėjo Išvada. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Civilinio kodekso 4.45 straipsnį žemės sklypų ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2014).
Atsiliepimas
Atsakovė NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodo, kad žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Nuostatai ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – ir Tikslinimo taisyklės).
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Kadastro įstatymas) 8 straipsnio 2 dalies (redakcija, aktuali nuo 2008 m. sausio 1 d.) nuostata reglamentuoja, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – ir kadastriniai matavimai).
Kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius, specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, privaloma užtikrinti, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos. Tuo atveju, kai ženklinamo žemės sklypo riba nėra aiški (išnykę riboženkliai), atstatant riboženklius privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais.
Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis bei Vilniaus miesto skyriaus archyve esančią informaciją nustatyta, kad 0,0840 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis pareiškėjui nuosavybės teise, yra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje, naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai.
Pagal VĮRC Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis bei Vilniaus miesto skyriaus archyve esančią informaciją nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra 0,1408 ha ploto, žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriaus teritorijos (toliau – ir kelias).
Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyti mėgėjiško sodo teritorijos ir jos tvarkymo bendrieji reikalavimai – mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. <...>. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys žemės sklypai su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis bendrijų iniciatyva (bendrijos susirinkimo sprendimu) Vyriausybės patvirtintose Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis perduodami savivaldybėms. Bendrijų pirmininkai su savivaldybėmis pasirašo ketinimo protokolus dėl savivaldybėms perduotinų kelių (gatvių) užimamų žemės sklypų suformavimui, perdavimui ir perėmimui reikalingų parengiamųjų darbų atlikimo sąlygų. Kelių (gatvių) kadastriniai matavimai ir įregistravimas Nekilnojamojo turto registre finansuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Sodo bendrijos išplanavimo projektas (generalinis planas) teisės aktuose pirmiausia buvo paminėtas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, priimto 1991 m. liepos 25 d. (redakcija, galiojusi iki 1997 m. liepos 23 d.), 9 straipsnio 6 dalyje, kurioje nurodyta, kad sodininkų bendrijų nariams ir asmenims, norintiems steigti sodus, parduodamas žemės sklypas nustatomas pagal sodo išplanavimo projektą, bet ne didesnis kaip 0,12 ha. Sodo teritorijos planavimo projektai (generaliniai planai) vėliau taip pat buvo minimi Sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo tvarkos metodiniuose nurodymuose, patvirtintuose 1992 m. kovo 20 d. žemės ūkio ministro pirmojo pavaduotojo.
Pažymi, jog teritorijų planavimo dokumentų sąvokos, kurios nurodytos ir šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose teritorijų planavimą, buvo įtvirtintos tik Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, kuris buvo priimtas 1995 m. gruodžio 12 d. Taigi, mėgėjų sodų teritorijų išplanavimo projektai (generaliniai planai) – vieninteliai šių projektų rengimo metu buvę sodo teritorijos suplanavimo sprendinius nusakantys dokumentai. Be to, privatizuojant žemės sklypus, esančius sodų bendrijų teritorijose, visada buvo vadovaujamasi mėgėjų sodų teritorijų išplanavimo projektais (generaliniais planais), todėl jie prilyginami teritorijų planavimo dokumentams, ir jais privaloma vadovautis kilus klausimų dėl sodo bendrijos teritorijos ribų.
Atsižvelgdami į išdėstytas teisės aktų nuostatas pažymi, kad kelio juostų žemės sklypų, esančių sodininkų bendrijoje, kadastriniai matavimai turi būti atliekami pagal sodininkų bendrijos išplanavimo projekto (generalinio plano) sprendinius, t. y. atliekant kadastrinius matavimus kelio juosta neturi būti nei siaurinama, nei platinama, nei matuojama pagal faktinį naudojimą, o turi būti vadovaujamasi sodininkų bendrijos išplanavimo projekto (generalinio plano) sprendiniais. Nagrinėjamo ginčo atveju – 5 metrų pločio.
Vilniaus miesto sodininkų bendrijos „Verkiai“ sodo išplanavimo projektas, patikslintas 1992 m. projekte (toliau – ir Generalinis projektas), patvirtintas 1994 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto mero potvarkiu Nr. 375V, kuriame pažymėtos žemės sklypų ribos, keliai, bendro naudojimo miškai ir kt. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atliekant kelio juostų žemės sklypų, esančių sodininkų bendrijoje „Verkiai“, kadastrinius matavimus privaloma vadovautis Generalinio projekto sprendiniais. Pažymi, kad sodininkų bendrijos Generalinio projekto (generalinio plano) sprendiniai gali būti keičiami/tikslinami tik rengiant naują žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą arba detalųjį planą.
Nagrinėjamu atveju sodininkų bendrijos „Verkiai“ esančio kelio ir žemės sklypų, besiribojančių su keliu, ribų nesutapimo klausimai buvo sprendžiami vadovaujantis Nuostatų 125 punkte nustatyta tvarka, t. y. jeigu žemės sklypo ribos nesutampa su šių nuostatų 124 punkte minėtomis ribomis, yra neleistinų ribų nesutapimų, negalima nustatyti, kurios ribos klaidingos, arba jeigu sklypo ploto paklaida neleistina, arba pasikeičia sklypo konfigūracija, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje nežymimos. Kadastro tvarkytojas tais atvejais, kai negali žemės sklypo ribų pažymėti kadastro žemėlapyje, per 5 darbo dienas nuo žemės sklypo plano pateikimo parengia išvadą, nurodydamas tikrinto sklypo plano netikslumus, ir per Nekilnojamojo turto registro posistemę „GeoMatininkas“ pateikia ją žemėtvarkos skyriui, o šis per 10 darbo dienų nuo išvados gavimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis.
Priėmus sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis, surašomas žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo aktas, kurio formą nustato Nacionalinė žemės tarnyba, ir jo pagrindu pagal šių Nuostatų reikalavimus parengiamas naujas žemės sklypo planas. Netikslumus turi ištaisyti žemės sklypo planą parengęs vykdytojas. Sodininkų bendrijos Generalinio projekto (generalinio plano) sprendinių tikslinimą inicijuoja sodininkų bendrijos pirmininkas, o žemės sklypų ribų tikslinimą – žemės sklypų savininkai.
Pažymi, kad atliekant kelio juostų žemės sklypų, esančių sodininkų bendrijoje „Verkiai“ kadastrinius matavimus, vadovaujantis Tikslinimo taisyklių 231 punktu, kuriame nurodyta, kad kelio juostos užimamo žemės sklypo ribos vietovėje neženklinamos ir žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas nepildomas bei kelio juostos plane lentelė, kurioje nurodomos gretimybės, nepildoma, todėl gretimų žemės sklypų savininkai į kelio juostų žemės sklypų kadastrinius matavimus, esančių sodininkų bendrijoje „Verkiai“, nebuvo kviečiami. Vilniaus miesto skyrius, kelio juostų žemės sklypų, esančių sodininkų bendrijoje „Verkiai“ kadastrinius matavimus suderino ir parengė sprendimus dėl minėtų kelio juostų žemės sklypų suformavimo bei perdavė VĮRC dėl įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre. Atkreipia dėmesį, kad tiek pagal Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“, duomenis, tiek pagal Valstybinės miškų tarnybos skelbiamus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, matyti, kad dalis (duomenys neskelbtini) 2-osios, 3-iosios ir 5-osios gatvių teritorijos, kurioms buvo atlikti kadastriniai matavimai, patenka į plotą, pažymėtą Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje, kaip valstybinės reikšmės miškas (miestų miškai), t. y. šie plotai valstybinės reikšmės miškų plotams priskirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“.
Pažymi, kad Generaliniame projekte yra nurodyti kelių pločiai, taip pat nurodyti žemės sklypų, esančių tarp kelių, ribų linijų ilgiai, todėl Vilniaus miesto skyrius kompleksiškai vertino žemės sklypų, esančių tarp kelių, kadastrinių matavimų atitiktį šių žemės sklypų suformavimo dokumentams, t. y. Generalinio projekto sprendiniams. Vilniaus miesto skyrius, tikrindamas kelio juostų žemės sklypų kadastro duomenų bylas, išsamiai išnagrinėjo susidariusią situaciją, teritorijų planavimo dokumentus ir kitus dokumentus, susijusius su nagrinėjama teritorija bei vertino situacijas kompleksiškai, t. y. nagrinėjo ir valstybinės reikšmės miško žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų teisingumą, vertino ne tik žemės sklypų, kurie ribojasi su gatve, kadastrinių matavimų teisingumą, bet ir vertino greta esančių žemės sklypų kadastrinių matavimų teisingumą, nes pagal Generalinio plano sprendinius, tarp minėtų gatvių žemės sklypai yra išsidėstę dvejomis eilėmis, t. y. gatvė, du žemės sklypai, gatvė ir t. t.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, Išvada yra tarpinis procedūrinis dokumentas, kuriuo remdamasis nuo 2022 m. spalio 4 d. kadastro tvarkytojas pažymėjo kelio sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, kaip tai įtvirtinta Kadastro nuostatų 126 punkte. Nesutindamas su tokio pobūdžio tarpiniu sprendimu (Išvada), savo nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) pareiškėjas gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 49SK-1768-(14.49.109 E.) bei galutinį kadastro tvarkytojo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮRC atsiliepime į pareiškėjo skundą pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepime nurodo, kad NŽT į VĮRC kreipėsi su 2022 m. rugsėjo 5 d. prašymu (Registrų centro Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas Nr. 32579458) įrašyti nekilnojamojo daikto – 0,1408 ha ploto žemės sklypo, Vilnius, (duomenys neskelbtini) g., žemės sklypo naudojimo būdas: susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – NŽT žemės sklypas) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises į Žemės sklypą. Su 2022 m. rugsėjo 5 d. prašymu Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“ buvo pateikta matininko V. B. parengta 2022 m. liepos 4 d. Žemės sklypo kadastro duomenų byla, 2022 m. liepos 12 d, suderinta su NŽT (toliau – ir kadastro duomenų byla), taip pat NŽT 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas Nr. 49SK-1768-(14.49.109 E.) „Dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir NŽT Sprendimas) ir kiti dokumentai, komplektuojami kadastro duomenų byloje.
VĮRC, išnagrinėjęs NŽT 2022 m. rugsėjo 5 d. prašymą ir su juo Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“ pateiktus dokumentus, priėmė 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. SPR5-19758 (14.4 E) (toliau – ir 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimas) sprendimo dėl 2022 m. rugsėjo 5 d. prašymo įrašyti Žemės sklypo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą priėmimą atidėti, kadangi, pažymint Žemės sklypo ribas nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pagal plane pateiktas riboženkliais paženklintų posūkio taškų koordinačių reikšmes, buvo nustatyta, kad Žemės sklypo ribos kerta gretimų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 3 punktu, nustatė vieno mėnesio terminą aplinkybėms, trukdančioms nekilnojamojo daikto kadastro duomenis įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, pašalinti.
Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyrius (toliau – ir Teritorinis registratorius), išnagrinėjęs NŽT 2022 m. rugsėjo 5 d. prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises į Žemės sklypą, priėmė 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. SPR4-17240 (14.5 E) (toliau – ir 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimas) taip pat sprendimo priėmimą atidėti, nes VĮRC priėmus 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimą atidėti sprendimo priėmimą, Žemės sklypo kadastro duomenys neįrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, o, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, ir, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nustatė vieno mėnesio terminą aplinkybėms, trukdančioms Nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises, pašalinti.
Pažymi, kad Nuostatų 125 punktas nustato, kad kadastro tvarkytojas tais atvejais, kai negali žemės sklypo ribų pažymėti kadastro žemėlapyje, per 5 darbo dienas nuo žemės sklypo plano pateikimo parengia išvadą, nurodydamas tikrinto sklypo plano netikslumus, ir per Nekilnojamojo turto registro posistemę „GeoMatininkas“ pateikia ją žemėtvarkos skyriui, o šis per 10 darbo dienų nuo išvados gavimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis. Kadastro tvarkytojas, kaip jau nurodyta, 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimu nustatęs, kad Žemės sklypo ribų negalima pažymėti kadastro žemėlapyje, nes Žemės sklypo ribos kerta gretimų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, apie šiuos žemės sklypų ribų nesutapimus informavo NŽT. Nuostatų 126 punktas nustato, kad, kai žemėtvarkos skyrius nustato, kad žemės sklypo planas parengtas teisingai, ir priima sprendimą, kad būtina tikslinti besiribojančių žemės sklypų planus, apie tai raštu informuoja žemės sklypo (-ų) savininką (-us), kurių žemės sklypų planai tikslintini, taip pat žemėtvarkos skyrius privalo kadastro tvarkytojui pateikti raštu išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, nurodydamas, kurie besiribojančių žemės sklypų planai tikslintini, o kadastro tvarkytojas, gavęs žemėtvarkos skyriaus išvadą raštu, per 3 darbo dienas nuo išvados gavimo pažymi šio žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje. NŽT per Nekilnojamojo turto registro posistemę „GeoMatininkas“ pateikė Išvadą, kurioje buvo nurodyta, kad NŽT žemės sklypo planas parengtas teisingai, o besiribojančių žemės sklypų (tame tarpe ir pareiškėjo žemės sklypo) ribos tikslintinos. Taigi, Kadastro tvarkytojui gavus NŽT Išvadą, ir nebelikus kliūčių įrašyti Žemės sklypo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą (kai Žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje pagal NŽT Išvadą), į Nekilnojamojo turto registrą 2022 m. spalio 4 d. buvo įrašyti Žemės sklypo kadastro duomenys, o Nekilnojamojo turto registre į Žemės sklypą 2022 m. spalio 5 d. buvo įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė ir NŽT patikėjimo teisė – NŽT, įregistravimo pagrindas: NŽT 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepime į pareiškėjo skundą palaiko pareiškėjo skundo reikalavimus ir prašo teismo pareiškėjo skundą tenkinti.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde teismui išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti visą.
Teisminio nagrinėjimo metu trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą tenkinti.
Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens VĮRC atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Išvados, kuria buvo nuspręsta, kad NŽT žemės sklypo planas parengtas teisingai, o besiribojančių žemės sklypų planai turi būti tikslinami, teisėtumo bei pagrįstumo.
Nustatyta, kad NŽT 2022 m. rugpjūčio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 49SK-1768-(14.49.109 E.) „Dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“. Šiuo sprendimu buvo suformuotas 1 408 kv. m žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“ matininko parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 2271106.
NŽT su 2022 m. rugsėjo 5 d. prašymu Nr. 32579458 (VĮRC sprendimo duomenimis) kreipėsi į VĮRC, prašydama įrašyti nekilnojamojo daikto NŽT žemės sklypo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises į Žemės sklypą.
VĮRC 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimu dėl 2022 m. rugsėjo 5 d. prašymo įrašyti Žemės sklypo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą nusprendė priėmimą atidėti. VĮRC nurodė, kad pažymint NŽT žemės sklypo ribas nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pagal plane pateiktas riboženkliais paženklintų posūkio taškų koordinačių reikšmes, buvo nustatyta, kad NŽT žemės sklypo ribos kerta gretimų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 3 punktu, nustatė vieno mėnesio terminą aplinkybėms, trukdančioms nekilnojamojo daikto kadastro duomenis įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, pašalinti.
Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs NŽT 2022 m. rugsėjo 5 d. prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises į NŽT žemės sklypą, priėmė 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą taip pat sprendimo priėmimą atidėti, nes VĮRC priėmus 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimą atidėti sprendimo priėmimą, NŽT žemės sklypo kadastro duomenys neįrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, o, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, ir, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nustatė vieno mėnesio terminą aplinkybėms, trukdančioms Nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises, pašalinti.
NŽT 2022 m. spalio 3 d. priėmė šioje byloje ginčijamą Išvadą, kurioje nurodoma, kad NŽT žemės sklypo planas parengtas teisingai, o besiribojančių žemės sklypų (tame tarpe ir pareiškėjo žemės sklypo) ribos tikslintinos.
NŽT 2022 m. spalio 5 d. raštu Nr. 49SD-12343-(14.49.104.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planų patikslinimo“ pranešė pareiškėjui, kad jo Žemės sklypo planai turi būti tikslinami. Nurodė, kad NŽT skyrius nustatė šiuos trūkumus (pažeidimus): jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio kadastriniai atlikti nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje, ribų. Pažymėjo, kad dėl Žemės sklypo planų tikslinimo, pareiškėjas turi kreiptis į matininką, atlikusį Žemės sklypo kadastrinius matavimus, arba į kitą matininką.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Išvada, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Išvadą.
Pagrindinis pareiškėjo skundo argumentas, kodėl Išvada turi būti panaikinta yra tai, kad ji nėra motyvuota, t. y. Išvadoje nėra nurodomi jokie argumentai, kodėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo duomenys turi būti tikslinami. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad NŽT, pirmiausia, vadovaudamasi Nuostatų 126 punktu, turėjo priimti sprendimą, kad būtina tikslinti Žemės sklypo duomenis, jame nurodyti teisinius ir faktinius jo priėmimo pagrindus ir apie tai informuoti pareiškėją, tačiau tai atlikta nebuvo.
Nuostatų 100 punkte nustatyta, kad į kadastrą draudžiama įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, prieš tai nepatikrinus, ar šio daikto ribas galima pažymėti kadastro žemėlapyje. Vadovaujantis Nuostatų 123 punktu, jeigu žymimos kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribos, išmatuotos kadastrinių matavimų metu valstybinėje koordinačių sistemoje, nesutampa (yra tarpas arba persidengimas) su jau pažymėtomis kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribomis, taip pat išmatuotomis valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastro žemėlapyje žymimos ribos, kai jos nesutampa: miestuose – iki 0,1 metro, kitose teritorijose – iki 0,3 metro. Žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje sujungiamos kadastro tvarkytojo nustatyta tvarka. Jeigu nesutapimai didesni, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje nežymimos, o netikslumai taisomi šių Nuostatų 125–128 punktuose nustatyta tvarka.
Nuostatų 125 punktas nustato, kad jeigu žemės sklypo ribos nesutampa su šių Nuostatų 124 punkte minėtomis ribomis, yra neleistinų ribų nesutapimų, negalima nustatyti, kurios ribos klaidingos, arba jeigu sklypo ploto paklaida neleistina, arba pasikeičia sklypo konfigūracija, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje nežymimos. Kadastro tvarkytojas tais atvejais, kai negali žemės sklypo ribų pažymėti kadastro žemėlapyje, per 5 darbo dienas nuo žemės sklypo plano pateikimo parengia išvadą, nurodydamas tikrinto sklypo plano netikslumus, ir per Nekilnojamojo turto registro posistemę „GeoMatininkas“ pateikia ją žemėtvarkos skyriui, o šis per 10 darbo dienų nuo išvados gavimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis. Priėmus sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis, surašomas žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo aktas, kurio formą nustato Nacionalinė žemės tarnyba, ir jo pagrindu pagal šių Nuostatų reikalavimus parengiamas naujas žemės sklypo planas. Netikslumus turi ištaisyti žemės sklypo planą parengęs vykdytojas.
Nuostatų 126 punktas nustato, kad kai žemėtvarkos skyrius nustato, kad žemės sklypo planas parengtas teisingai, ir priima sprendimą, kad būtina tikslinti besiribojančių žemės sklypų planus, apie tai raštu informuoja žemės sklypo (-ų) savininką (-us), kurių žemės sklypų planai tikslintini. Taip pat žemėtvarkos skyrius privalo kadastro tvarkytojui pateikti raštu išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, nurodydamas, kurie besiribojančių žemės sklypų planai tikslintini. Kadastro tvarkytojas, gavęs žemėtvarkos skyriaus išvadą raštu, per 3 darbo dienas nuo išvados gavimo pažymi šio žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje.
Nagrinėjamu atveju NŽT Išvada konstatavo, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas parengtas teisingai, besiribojančių žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir pareiškėjo, žemės sklypo kadastro duomenys turi būti tikslinami. Remiantis šia Išvada, pareiškėjui priklausančio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenyse buvo padarytas įrašas, kad žemės sklypo planas turi būti tikslinamas, vadovaujantis NŽT Išvada. Taigi, atsakovės argumentai, kad Išvada pareiškėjui nesukelia teisių pasekmių nėra tiksli. Būtent vadovaujantis šia Išvada VĮRC atliko žymą ir nurodė, kad pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo duomenys turi būti tikslintini.
Pažymėtina ir tai, kad pagal Nuostatų 126 punktą žemėtvarkos skyrius nustatęs, kad sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tikslieji kadastriniai matavimai parengti teisingai, privalėjo priimti sprendimą, kad būtina tikslinti besiribojančio žemės sklypo planą ir apie tai raštu informuoti žemės sklypo savininką, kurio žemės sklypo planas tikslintinas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, VĮRC buvo pateikta Išvada, tačiau joks sprendimas, kad būtina tikslinti besiribojančio žemės sklypo planą nebuvo priimtas (byloje tokių duomenų nėra), apie tai nebuvo informuotas ir šio sklypo savininkas. NŽT kartu su atsiliepimu teismui pateikė 2022 m. spalio 5 d. raštą Nr. 49SD-12343-(14.49.104.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planų patikslinimo“, tačiau šis raštas negali būti vertinamas kaip sprendimas, priimtas vadovaujantis Nuostatų 126 punkte nustatyta tvarka.
Įvertinus tai, kad pagal Nuostatų 126 punktą pirmiausia turėjo būti priimtas sprendimas dėl būtinybės tikslinti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo planą, jame privalėjo būti nurodyti teisiniai ir faktiniai jo priėmimo pagrindai, apie tokio sprendimo priėmimą turėjo būti informuotas pareiškėjas. Iš byloje teikiamų duomenų akivaizdu, kad nebuvo nei priimtas joks administracinis aktas dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plano tikslinimo, nei pareiškėjas informuotas raštu apie būtinybę tikslinti žemės sklypo planą. Teisinio vertinimo nekeičia ir tai, kad NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstė argumentus, kuriais grindė Išvados pagrįstumą.
Kaip numatyta Nuostatų 126 punkte, sprendimo, kad būtina tikslinti besiribojančių žemės sklypų planus priėmimas, kuriame išdėstomi teisiniai ir faktiniai tokio sprendimo priėmimo pagrindai ir išvados kadastro tvarkytojui pateikimas yra skirtingi aktai, adresuoti skirtingiems subjektams. Šiuo aspektu netgi vertinant, ar pačioje Išvadoje yra nurodyti teisiniai ir faktiniai jos priėmimo pagrindai, pagrindžiantys tikrinamų kadastrinių matavimų teisėtumą, akivaizdu, kad Išvadoje nėra jokių argumentų, kodėl besiribojančio Žemės sklypo kadastro duomenys turi būti tikslinami.
Įvertinus aukščiau išdėstytą, konstatuojama, kad atsakovė, keisdama žemės sklypų kadastro duomenis, nesilaikė teisės aktų nustatytos tvarkos, todėl konstatuojama, kad priimant ginčijamą Išvadą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo priėmimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Pareiškėjas prašo teismo priteisti jam 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios. Priteisdamas atstovavimo išlaidas, teismas turi atsižvelgti į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis.
Pažymėtina, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1017-756/2017).
2023 metų I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 1 959,9 Eur.
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas koeficientas – 2,5 t. y. už 2023 m. gegužės 8 d. skundo surašymą maksimaliai galima priteisti suma būtų 3 919,80 Eur (2,5x1959,9). Teismui pateikti rašytiniai įrodymai tvirtina, kad už skundo surašymą, konsultaciją ir pasiruošimą teismo posėdžiui pareiškėjas sumokėjo 1 500 Eur. Ši suma neviršija Rekomendacijose už ieškinio rengimą ar atsiliepimą į ieškinį numatytų maksimaliai galimų priteisti sumų dydžių, todėl priteistina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. E. skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. spalio 3 d. išvadą „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“ Nr. 49IŽ-37-(14.49.110E).
Pareiškėjo E. E. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinti.
Priteisti pareiškėjui E. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.