Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Z. S., antstolis Ričardas Kudrauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pažymima, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad antstolis neprivalo garantuoti turto kokybės. Įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolis turi pareigą turtą perkainoti. Nustatyta, kad turto ekspertizė atlikta 2024 m., todėl per dvejus metus turto techninė būklė objektyviai galėjo pasikeisti, o nustatytas faktas dėl išardytos elektronikos (panelės) patvirtina esminį turto pabloginimą. Antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo, privalo užtikrinti, kad realizuojamas turtas atitiktų skelbiamą informaciją iki pat jo perdavimo pirkėjui.

Nurodė, kad skelbime apie varžytynes buvo nurodyta klaidinanti informacija dėl traktoriaus būklės, kadangi antstolis skelbime nurodė, kad traktorius yra techniškai tvarkingas (remdamasis sena prielaida), nors faktiškai buvo nevažiuojantis, buvo išmontuotos detalės. Pažymėjo, kad esminis informacijos apie turtą iškraipymas yra pagrindas ginčyti varžytynių teisėtumą pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktą dėl esminių teisių pažeidimo.

Nurodė, kad buvo ignoruojamos naujai paaiškėjusios aplinkybės, tai yra pareiškėjo pateiktas SMS susirašinėjimas su skolininku, kuris, jo nuomone, patvirtina, kad turtas buvo sugadintas po ekspertizės. Nors teismas tai įvertino kaip nepakankamą įrodymą, pats skolininkas 2026 m. sausio 28 d. pranešime pripažino, kad panelė buvo išrinkta ir ją teko montuoti atgal. Tai tiesioginis įrodymas, kad varžytynių metu turtas neatitiko jo aprašymo. Antstolio veiksmai, nuvykimas apžiūrėti turto tik po skundo gavimo patvirtina, kad iki varžytynių pabaigos kontrolė nebuvo užtikrinta.

Pažymima, kad, esant pagrįstų abejonių dėl turto vertės aktualumo, antstoliui kilo pareiga skirti naują ekspertizę. Šiuo atveju dvejų metų senumo ekspertizė negalėjo būti laikoma aktualia 2026 m. vykusioms varžytynėms, ypač kilnojamajam turtui (technikai), kurio būklė kinta sparčiai. Atsisakymas skirti naują ekspertizę, paaiškėjus turto išardymo faktui, laikytinas neteisėtu neveikimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio Ričardo Kudrausko kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0098/23/00644, kurioje antstolis atlieka išieškojimą iš skolininko SKL1 pagal išieškotojos Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. (23.31-08)467-73332. Vykdant priverstinio išieškojimo veiksmus buvo areštuotas skolininkui priklausantis turtas – traktorius „New Holland, TM190“, (duomenys neskelbtini) vykdomosios bylos Nr. 0098/23/00644, b. l. 125). Antstolis nuo 2025 m. gruodžio 12 d. iki 2026 m. sausio 12 d. vykdė antrąsias areštuoto turto varžytynes (4 varžytynių ratas), kuriose buvo paskelbtas laimėtojas – PRS1, pasiūlęs didžiausią 13 044 Eur kainą (pradinė kaina – 8 755 Eur, vertė – 14 592 Eur) (vykdomosios bylos Nr. 0098/23/00644, b. l. 260, 271–272). Pareiškėjas 2026 m. sausio 13 d. antstoliui elektroniniu paštu pateikė prašymą susipažinti su varžytynėse parduodamo traktoriaus „New Holland TM190“ ekspertizės aktu (vykdomosios bylos Nr. 0098/23/00644, b. l. 275).

Nustatyta, kad iš varžytynių parduodamo turto vertė nustatyta ekspertizės aktu. Ekspertizės akte apibūdinta ginčo traktoriaus būklė, nurodant, jog apžiūros metu visų defektų ekspertui nepavyko patikrinti, todėl daroma prielaida, kad technikos būklė vidutinė. Būklės pataisos koeficientas netaikomas, daroma prielaida, kad traktorius techniškai tvarkingas (šaltinis: turto vertintojo vizualinė autotransporto priemonių apžiūra). Taip pat nurodyta, jog techninė apžiūra negalioja. Nustatyta, jog traktoriaus rinkos vertė su PVM yra 28 500 Eur. Ekspertizės objekto vertė nustatyta 2024 m. gegužės 23 d. Ekspertizės akto dalis yra minėtos transporto priemonės fotonuotraukos (vykdomosios bylos Nr. 0098/23/00644, b. l. 276–282).

Esminiai pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų bei atskirojo skundo argumentai yra tai, jog antstolis neužtikrino turto išsaugojimo, kad parduodamas turtas neatitiko varžytynių skelbime nurodytos būklės (buvo išardyta traktoriaus elektronika, jis nevažiavo). Todėl pareiškėjas prašo stabdyti varžytynių akto surašymą dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių (turto pabloginimo po ekspertizės), atlikti naują ekspertizę.

Remiantis CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu areštuoto turto vertė gali pasikeisti, todėl turtas gali būti perkainojamas (CPK 681 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant dėl turto rinkos vertės, reikia atsižvelgti į tai, kad turto realizavimas priverstinio vykdymo procese neretai yra tęstinis veiksmas ir jo metu turto rinkos kaina gali kisti. Jeigu atsiranda aplinkybių, dėl kurių galima spręsti dėl turto rinkos kainos pasikeitimo, tai gali būti pagrindas iš naujo nustatyti turto vertę pagal CPK 681 straipsnį. Pažymėtina, kad reikšmingų aplinkybių visuma (varžytynėse pasiūlyta kaina, praėjęs laiko tarpas nuo turto vertės nustatymo, rinkos pokyčiai) lemia, kad antstolis turi būti aktyvus ir spręsti dėl naujos turto kainos nustatymo. Tačiau CPK 681 straipsnio 2 dalis negali būti suprantama kaip suteikianti antstoliui neribotą teisę, suabejojus priverstinai realizuojamo turto verte, bet kurioje turto pardavimo stadijoje imtis veiksmų, siekiant perkainoti turtą. Ši antstolio teisė turi būti derinama su vykdymo proceso ir jos šalių teisėtų lūkesčių ir interesų pusiausvyros principais. Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

Apeliantas vykdomojoje byloje po varžytynių pabaigos pateikė įrodymus, kurie, jo nuomone, patvirtina kitokią turto vertę ir būklę, ir tokiu būdu siekė įrodyti, kad atsirado CPK 681 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindas turtą perkainoti. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę civiliniame procese, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Pirkėjas negali apsiriboti tik deklaratyviais teiginiais, kad turto būklė buvo pabloginta.

Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą ir 2024 m. gegužės 23 d. esant nustatytai areštuoto ginčo turto vertei, bylai reikšmingi būtų tik tokie įrodymai, kurie patvirtintų nustatytos vertės pasikeitimą, 2025 m. gruodžio 12 d. antstoliui paskelbiant aštuntąsias ginčo turto varžytynes. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatyme nėra detalizuota, kokie faktiniai duomenys sudaro pagrindą spręsti apie pasikeitusią turto vertę ar būklę, tai yra vertinamoji kategorija, kiekvienu atveju vertinama individualiai, be kita ko, siekiant išvengti piktnaudžiavimo vykdymo procese, kadangi tai neatsiejamai susiję su vykdymo proceso ekonomiškumu, operatyvumu, antstolis privalo atsakingai įvertinti paaiškėjusius duomenis.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad, gavus iš pareiškėjo informaciją dėl galimo turto būklės pablogėjimo (vykdomosios bylos Nr. 0098/23/00644, b. l. 287–290), 2026 m. vasario 4 d. buvo nuvykta į turto buvimo vietą ir turto apžiūros metu užfiksuota (turto nuotraukos), kad jokių turto sugadinimų, kurie keltų abejonių dėl faktinės transporto priemonės būklės atitikties varžytynių skelbime nurodytajai, nenustatyta (vykdomosios bylos Nr. 0098/23/00644, b. l. 307–310). Pažymėtina, kad, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas jo nurodomas naujai paaiškėjusias aplinkybes taip pat aptarė ir įvertino, spręsdamas klausimą dėl turto būklės.

Šios antstolio papildomai konstatuotos aplinkybės, apžiūrėjus turtą po varžytynių, vienareikšmiai patvirtina, kad turtas yra tokios pat būklės, kaip ir buvo ekspertizės darymo metu, turto būklės aprašymas atitiko jo faktinę būklę, o pareiškėjo pateiktas susirašinėjimas SMS žinutėmis, kaip jis teigia, su skolininku, antstoliui nuvykus apžiūrėti turto, nepasitvirtino, todėl antstoliui nebuvo jokio pagrindo abejoti byloje esančia eksperto išvada dėl turto vertės ir (ar) būklės. Be to, 2026 m. sausio 28 d. skolininkas antstolį informavo, kad traktorius yra sutvarkytas (surinkta salono panelė), atkurta traktoriaus būklė į anksčiau buvusią ir traktorius paruoštas atiduoti (vykdomosios bylos Nr. 0098/23/00644, b. l. 292).

Jokių kitų objektyvių įrodymų, kad turto būklė iš esmės pasikeitė po ekspertizės atlikimo arba po varžytynių, nepateikta. Esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis CPK 681 straipsnio 4 dalimi, nei antstoliui, nei teismui abejoti ekspertizės išvada nėra teisinio pagrindo. Pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Ekspertizės akto turinį, vykdomojoje byloje surinktus ir teismo aptartus įrodymus, neturi pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadoje nurodytos turto vertės teisingumu bei turto būkle. Laiko tarpas tarp ekspertizės metu atlikto turto vertinimo ir varžytynių pabaigos (turto pardavimo) yra natūralus, tęstinis vykdymo eigos procesas, kuris savaime nedaro ekspertizės išvados negaliojančios arba neaktualios.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog informacija apie parduodamą iš varžytynių turtą gali būti gaunama ne tik iš skelbimo turinio, bet ir iš kitų rašytinių įrodymų, kuriuos, prieš apsispręsdamas dalyvauti varžytynėse, asmuo turi teisę įvertinti. Vertinant pareiškėjo elgesį, pažymėtina, kad CPK 708 straipsnyje nustatyta, kad iki varžytynių pabaigos antstolio nustatyta tvarka visi pageidaujantys asmenys gali apžiūrėti parduodamą iš varžytynių turtą, tačiau dėl nežinomų priežasčių pareiškėjas savo teise apžiūrėti parduodamą turtą nustatytu terminu nepasinaudojo, tai yra turtą apžiūrėjo ir pretenzijas dėl turto būklės pareiškė tik po varžytynių. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas varžytynes laimėjo 2026 m. sausio 12 d., tačiau su ekspertizės aktu susipažino tik 2026 m. sauso 13 d., t. y. jau po varžytynių pabaigos. Tokie pareiškėjo veiksmai neatitinka vidutiniškai atidaus ir rūpestingo asmens standarto. Teikdamas kainos pasiūlymus, pareiškėjas išreiškė valią pirkti būtent tokios būklės ir parametrų turtą, koks buvo viešai aprašytas, todėl jo vėlesni teiginiai dėl būklės neatitikimo yra teisiškai nepagrįsti. Šiuo atveju vertintina, jog apeliantas nedėjo pakankamai pastangų, siekdamas sužinoti kuo daugiau informacijos apie ketinamą įsigyti varžytynėse turtą, todėl turi prisiimti kilusius neigiamus padarinius.

Asmuo, nusprendęs pirkti turtą iš varžytynių priverstinio vykdymo procese, visada prisiima tam tikrą riziką dėl šio turto būklės bei kokybės savybių, todėl privalo pats aktyviai domėtis parduodamu objektu. Teismo vertinimu, pareiškėjas dalyvaudamas varžytynėse, pasiūlęs didžiausią kainą ir priėmęs sprendimą įsigyti turtą tik pagal pateiktą aprašymą, jo tiesiogiai neapžiūrėjęs ir nesusipažinęs su ekspertizės metu atliktu turto vertinimu, pats prisiėmė riziką, atsakomybę bei galimas kilti pasekmes už savo veiksmus varžytynių metu, todėl nepagrįstai dėl savo neatidumo, nerūpestingumo kilusias pasekmes siekia perkelti kitiems vykdymo proceso dalyviams. Dar daugiau, jeigu pareiškėjas elgdamasis apdairiai ir atsakingai būtų turtą apžiūrėjęs, susipažinęs su ekspertizės aktu iki varžytynių pabaigos, be to, manydamas, kad turto vertė nustatyta neteisingai ar yra per didelė, turėjo teisę nedalyvauti varžytynėse ir turto nepirkti.

Vienas svarbiausių varžytynių organizavimo etapų – paskelbimas apie varžytynes, jo tikslas yra pranešti potencialiems pirkėjams apie galimybes įsigyti turtą, taip pat suteikti informacijos apie esmines parduodamo turto savybes. CPK 707 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad skelbime apie varžytynes turi būti, be kita ko, nurodoma turto buvimo vieta ir trumpas aprašymas.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, susipažinus su ekspertizės aktu, varžytynių skelbime nurodytas turto aprašymas, pateikta turto būklės informacija visiškai sutampa su ekspertizės akte nustatyta ir nurodyta transporto priemonės būklės informacija ir jos aprašymu. Pareiškėjas neginčija, kad informacija apie parduodamą turtą ir jo vertinimo ataskaita jam buvo prieinama. Be to, esminė informacija apie turto kainą ir būklę pareiškėjui buvo žinoma iš skelbimo turinio, varžytynių puslapyje buvo pateiktos minėtos transporto priemonės fotonuotraukos, pareiškėjas varžytynių metu jas matė ir galėjo bei turėjo galimybę įvertinti. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjui buvo suteikta pakankamai išsami, tiksli ir neklaidinanti informacija apie turtą. Be to, pareiškėjas, registruodamasis į varžytynes ir teikdamas kainos pasiūlymus, taip pat patvirtino, kad su turto būkle ir kita aktualia informacija susipažino, ir su ja sutiko, todėl pareiškėjas prisiėmė riziką pirkti turtą tokios būklės, kokia ji buvo tuo metu.

Taigi nurodyti argumentai sudaro pagrindą konstatuoti, jog antstolis nepažeidė CPK 707 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintų reikalavimų, taikomų skelbimui parduodant turtą iš varžytynių, o apeliantas nebuvo suklaidintas, todėl nėra pagrindo vertinti antstolio veiksmus kaip neteisėtus.

Kaip nurodo antstolis, pareiškėjas vis dar nėra sumokėjęs visos sumos už įsigytą turtą. Po varžytynių laimėtojo paskelbimo laimėjęs pirkėjas nebegali atšaukti savo sprendimo pirkti turtą. Šiuo atveju, nesutikdamas su turto verte, pareiškėjas neprivalo turto priimti ir už jį sumokėti, tačiau, pareiškėjui atsisakius sumokėti už turtą per nustatytą terminą, pagal įstatymą varžytynės bus paskelbtos neįvykusiomis dėl pirkėjo kaltės, o pareiškėjo sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis jam nebus grąžintas (CPK 716 straipsnio 1, 2 dalys, 717 straipsnio 3 punktas). Pažymėtina, kad varžytynes laimėjusiam dalyviui CPK 713 straipsnio 14 dalis sumokėto varžytynių dalyvio mokesčio grąžinimo nenumato, priešingai, nurodyta, kad laimėtojo sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis pervedamas į antstolio depozitinę sąskaitą. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas, kaip varžytynių laimėtojas, persigalvojo įsigyti turtą, nes turtas nepatenkino jo lūkesčių, dėl ekonominės naudos, jis neįgyja teisės atgauti sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį.

Atmestini apelianto argumentai, kad antstolis neužtikrino parduodamo turto išsaugojimo iki jo perdavimo pirkėjui, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad areštuotas turtas buvo perduotas saugoti skolininkui, kuriam ir tenka pareiga užtikrinti fizinį turto išsaugojimą ir atsakomybė už jo sugadinimą, o ne antstoliui (CPK 679, 683 straipsniai). Antstolis vykdymo procese atlieka išimtinai procesines funkcijas ir už trečiųjų asmenų veiksmus, valdant jiems patikėtą turtą, neatsako. Pažymėtina, kad antstolis, reaguodamas į pareiškėjo pateiktas aplinkybes dėl turto būklės pablogėjimo, aktyviai aiškinosi situaciją, nuvyko ir į turto saugojimo vietą apžiūrėti turto, nustatė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Kadangi vykdymo byloje nėra jokių kitų duomenų ir objektyvių įrodymų, kad po ekspertizės akto surašymo arba varžytynių pabaigos turtas būtų praradęs savo esmines savybes, pareiškėjo prašymas skirti pakartotinę turto ekspertizę yra teisiškai nepagrįstas.

CPK 724 straipsnis numato aiškią ir imperatyvią turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo tvarką bei terminus. Tokio akto surašymas sukelia reikšmingus teisinius padarinius, turto nuosavybės teisė pereina turto pirkėjui (CPK 715 straipsnis). Skundo nagrinėjimo metu duomenų apie pareiškėjo apsisprendimą sumokėti už turtą ir surašytą varžytynių aktą nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta. Pasibaigus varžytynėms ir pirkėjui sumokėjus visą turto kainą, antstolis privalo vykdyti įstatymo numatytas funkcijas be nepagrįsto delsimo, priešingu atveju procesinių vykdymo veiksmų stabdymas reikštų nepagrįstą vykdymo proceso vilkinimą (CPK 7 straipsnis). Be to, kol pareiškėjas nesumokėjo pinigų už turtą, antstoliui neatsiranda pareiga surašyti turto pardavimo iš varžytynių akto (CPK 716 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl varžytynių akto negaliojimo nepasisako. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nepasitvirtinus pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms dėl turto esminių trūkumų, kainos neatitikimo, jo reikalavimas dėl varžytynių akto surašymo sustabdymo pagrįstai atmestas kaip nepagrįstas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis nusprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktų normas, reguliuojančias skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl jie atmetami, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.