Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-1432-889/2026

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-08-27
Bylos Nr.: e2S-1432-889/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-01314-2026-4
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjai: Milda Valiulytė, Milda Skersienė
Pareiškėjas: PRS1
Suinteresuotas asmuo: UAB „B2 Impact“, UAB Julianus Inkaso, UAB Alynas

Kategorijos

3.4.6.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.2.6.3Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Civilinė byla Nr. e2S-1432-889/2026 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01314-2026-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.6.11; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.2.6.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugpjūčio 27 d. Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-4858-985/2026 pagal pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis SUA3, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, SUA2, uždaroji akcinė bendrovė „Alynas“, uždaroji akcinė bendrovė „B2 Impact“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas, skolininkas) pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė įvertinti atliktų veiksmų teisėtumą, nustatyti, ar nebuvo pažeista vykdymo tvarka, ir imtis veiksmų neteisingo paskirstymo padariniams pašalinti. Nurodė, kad antstolis priėmė ir paskirstė lėšas, gautas vykdant išieškojimą, pažeisdamas vykdymo veiksmų eilę, kadangi egzistavo antstolio VMA1 patvarkymas, todėl 3 200 Eur suma buvo paskirstyta antstoliams, tačiau jei būtų buvę laikytasi teisės aktų, išieškojimui būtų buvę skirta tik 2 100 Eur. Teigė, kad dėl šių veiksmų patyrė ne mažesnę kaip 1 100 Eur žalą, nes prarado galimybę pasinaudoti laisvai disponuojamos sumos apsauga. Antstolis SUA3 (toliau – ir antstolis) 2026 m. gegužės 12 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir perdavė jį nagrinėti teismui. Nurodė, kad skolininko skundo argumentai, nepagrįsti, nes vykdymo procese antstolis privalo veikti laikydamasis imperatyvių teisės normų ir neturi teisės savo nuožiūra taikyti ar netaikyti įstatyme nenustatytų išieškojimo ribojimų. Pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jo skundo esmė nėra reikalavimas grąžinti visą 3 200,25 Eur pensijų kaupimo išmoką. Sutinka, kad iš šių lėšų galėjo būti vykdomas išieškojimas, tačiau mano, kad išieškojimas turėjo būti vykdomas laikantis laisvai disponuojamos sumos apsaugos principo. Ginčo laikotarpiu jo sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta 1 555,16 Eur nenurašoma suma. Iki antros pakopos pensijų kaupimo išmokos gavimo į šią sąskaitą buvo pervesta 633,62 Eur darbo užmokesčio suma. Taigi dalis laisvai disponuojamos sumos dar buvo nepanaudota. Dar iki ginčo buvo kreipęsis į antstolius su prašymais panaikinti areštus nenaudojamoms sąskaitoms arba sudaryti galimybę jas uždaryti, tačiau jo prašymai buvo atmesti. Būtent į tokią faktiškai nenaudojamą sąskaitą buvo pervesta antros pakopos pensijų kaupimo išmoka, kuriai laisvai disponuojamos sumos apsauga nebuvo taikoma. Dėl to buvo nurašyta visa 3 200,25 Eur suma. Prašė teismo įvertinti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas proporcingumo principas ir laisvai disponuojamos sumos instituto tikslas, ar vykdymo procese buvo tinkamai atsižvelgta į jam laisvai disponuojamos sumos taikytą apsaugą, įvertinti, ar dėl pasirinkto vykdymo būdo nebuvo nepagrįstai padidinta išieškota suma, ir įvertinti, ar konkrečiu atveju buvo išlaikyta pusiausvyra tarp kreditorių interesų ir skolininkui įstatymų suteiktų garantijų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės apylinkės teismas 2026 m. birželio 11 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų nepatenkino. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas (skolininkas) nenurodė, kodėl vykdymo išlaidų apskaičiavimas yra neteisingas, kokių vykdymo proceso nuostatų jis neatitinka. Antstolis teisėtai ir pagrįstai pasibaigus raginimo įvykdymo terminui vykdomosiose bylose pradėjo taikyti priverstinio vykdymo veiksmus. Skolininkas nenurodė, o antstolis nenustatė, kad skolininko atžvilgiu negalima buvo taikyti priverstinio vykdymo priemonių, tokių kaip antstolio 2026 m. gegužės 11 d. priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 778,33 Eur išieškotų lėšų paskirstymo, vertintina, kad visos išieškotos lėšos buvo paskirstytos teisėtai ir pagrįstai. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Pažymėjo, kad skolos ir vykdymo išlaidų sumas skaičiuoja Antstolių informacinė sistema (toliau – ir AIS), priklausomai nuo išieškomos sumos dydžio, jau išieškotų lėšų ir pan. Skolos ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas yra vieša informacija, kuri yra pateikta AIS ir yra prieinama pareiškėjui, su ja jis gali susipažinti. Kadangi per nustatytą raginimais terminą skolininkas (pareiškėjas) neatsiskaitė, vykdomųjų bylų duomenimis, kitomis skolų mokėjimo galimybėmis nesidomėjo, iš jo išieškomos visos antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju neišieškoma suma buvo nustatyta konkrečiai pareiškėjo sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai uždaroje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Revolut Bank“, į kurią pervedamas jo darbo užmokestis, nuo 2026 m. sausio 27 d. taikoma neišieškoma suma – 1 555,16 Eur, kuri nustatyta antstolio VMA1, ir šia suma asmuo gali laisvai disponuoti per kalendorinį mėnesį. Pasisakydamas dėl pareiškėjo antros pensijų pakopos nutraukimo išmokos lėšų, teismas pažymėjo, kad kai antros pakopos pensijų kaupimo išmoka yra išmokėta vienkartine išmoka ir pervesta į skolininko banko sąskaitą, ji tampa skolininko piniginėmis lėšomis, kurioms taikomos bendrosios CPK nuostatos dėl išieškojimo. Nustatyta, kad pareiškėjas (skolininkas) nepateikė duomenų antstoliui, kad jis priklauso asmenų grupėms, kurioms taikoma absoliuti apsauga pagal CPK 739 straipsnį ir Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – ir Pensijų kaupimo įstatymas) 4 straipsnio 8 dalies 5 punktą. Be to, pateiktu papildomu paaiškinimu pareiškėjas pats pripažino, kad iš šių lėšų galėjo būti vykdomas išieškojimas. Teismas dėl pareiškėjo keliamo klausimo, jog jeigu lėšos būtų patekusios į sąskaitą, kuriai taikoma laisvai disponuojamos sumos apsauga, nepasisakė, kadangi sąskaitos nurodymo klausimas turėjo būti sprendžiamas pareiškėjui teikiant atitinkamą prašymą dėl antros pensijų pakopos nutraukimo išmokos lėšų pervedimo. Antstoliui pradėjus taikyti priverstinio vykdymo priemones vykdomosiose bylose pareiškėjo (skolininko) atžvilgiu skolos ir vykdymo išlaidos nebuvo sumokėtos, todėl teismas padarė išvadą, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai pradėjo taikyti priverstinio vykdymo priemones ir pagrįstai paskirstė iš skolininko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (778,33 Eur) ir darbdavės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktos ir pervestos išskaitos (18,48 Eur) į antstolio depozitinę sąskaitą išieškotas lėšas, pareiškėjui nepateikus jokių duomenų apie paskirstytų lėšų nepagrįstumą. Skolininko argumentą, kad jis patyrė žalą prarasdamas galimybę pasinaudoti laisvai disponuojamos sumos apsauga, kai, nustatytais duomenimis, būtent skolininko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią pervedamas darbo užmokestis, nuo 2026 m. sausio 27 d. buvo taikoma neišieškoma suma – 1 555,16 Eur, o lėšos nurašytos iš sąskaitos, esančios akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Swedbank“, teismas nenustatęs jokių duomenų, kad lėšos buvo paskirstytos pažeidžiant vykdymo veiksmų eilę, atmetė kaip nepagrįstą. Nenustatęs antstolio veiksmuose pažeidimų, teismas padarė išvadą, kad antstolis veikė teisėtai ir pagrįstai atliko veiksmus pareiškėjo (skolininko) atžvilgiu, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas PRS1 (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. birželio 11 d. nutartį ir:

iš naujo įvertinti byloje esančius įrodymus ir visas reikšmingas faktines aplinkybes;

pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino aplinkybes, susijusias su laisvai disponuojamos sumos apsauga ir pareiškėjo siekiu uždaryti nenaudojamas banko sąskaitas;

priimti naują nutartį, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų būtų patenkintas;

jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, kad būtina papildomai nustatyti faktines aplinkybes, perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai nustatė faktines bylos aplinkybes, neįvertino visų byloje esančių įrodymų ir padarė išvadas, kurios neatitinka byloje nustatytų faktų. Neginčija kreditorių teisės į skolos išieškojimą ir nesiekia išvengti savo prievolių vykdymo. Nurodo, kad ginčo esmė yra ta, kad vykdymo procese nebuvo tinkamai įvertinta pritaikyta laisvai disponuojamos sumos apsauga, todėl buvo išieškota didesnė suma, negu būtų buvusi išieškota, jei lėšos būtų patekusios į apelianto faktiškai naudojamą sąskaitą. Teigia, jog byloje nėra ginčo, kad apelianto sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta 1 555,16 Eur laisvai disponuojama suma. Taip pat nėra ginčo, kad darbo užmokestis buvo mokamas būtent į šią sąskaitą. Iki antros pakopos pensijų kaupimo išmokos gavimo į šią sąskaitą buvo pervesta 633,62 Eur darbo užmokesčio suma. Tai reiškia, kad tuo metu nepanaudota laisvai disponuojamos sumos dalis sudarė 921,54 Eur. Todėl net ir vykdant išieškojimą iš antros pakopos pensijų kaupimo išmokos egzistavo teisės aktuose numatyta laisvai disponuojamos sumos apsauga. Apeliantas neginčija, kad iš 3 200,25 Eur sumos galėjo būti vykdomas išieškojimas, tačiau nesutinka su tuo, kad būtų išieškota visa suma, neįvertinant fakto, jog tuo metu buvo likusi nepanaudota 921,54 Eur laisvai disponuojamos sumos dalis.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, antstolis VMA1 2026 m. sausio 27 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad išmokėtinos lėšos turi būti pervedamos į apelianto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai buvo taikoma laisvai disponuojamos sumos apsauga. Tuo tarpu antstolis ABA1 2026 m. vasario 19 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė kitą sąskaitą – Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „SEB investicijų valdymas“ savo atsakyme patvirtino, kad antros pakopos pensijų kaupimo išmoka buvo pervesta pagal antstolio ABA1 pateiktą patvarkymą. Todėl lėšų patekimas į apelianto sąskaitą esančią AB „Swedbank“ buvo nulemtas antstolių pateiktų patvarkymų vykdymo, o ne apelianto valios. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad sąskaitos pasirinkimo klausimas buvo sprendžiamas vien pareiškėjo valia, neatitinka byloje esančių įrodymų. Mano, kad teismas taip pat neįvertino reikšmingos aplinkybės, kad dar iki šio ginčo apeliantas kreipėsi į antstolius su prašymais leisti uždaryti nenaudojamas banko sąskaitas ir prašė tik laikinai panaikinti apribojimus toms sąskaitoms, kurių faktiškai jis nenaudojo, kad galėtų jas uždaryti. Tarp šių sąskaitų buvo ir AB „Swedbank“ sąskaita, į kurią vėliau buvo pervesta antros pakopos pensijų kaupimo išmoka. Apelianto prašymai buvo atmesti, todėl, jo vertinimu, jis neturėjo galimybės uždaryti šios sąskaitos ne dėl savo neveikimo, o dėl galiojusių apribojimų. Mano, jog ši aplinkybė paneigia bet kokias prielaidas, kad apeliantas sąmoningai laikė daug sąskaitų arba siekė sudaryti sąlygas išvengti išieškojimo. Priešingai, apeliantas siekė naudoti vieną pagrindinę sąskaitą, į kurią buvo gaunamas darbo užmokestis ir kuriai buvo taikoma laisvai disponuojamos sumos apsauga. Jeigu apeliantui būtų buvusi suteikta galimybė uždaryti nenaudojamas sąskaitas, ši situacija nebūtų susiklosčiusi. Dėl konkrečių vykdymo veiksmų buvo faktiškai eliminuota galimybė pasinaudoti teisės aktuose numatyta laisvai disponuojamos sumos apsauga. Todėl šio ginčo esmė yra ne išieškojimo teisė, o klausimas, ar konkrečiu atveju buvo užtikrintas proporcingumo principas ir laisvai disponuojamos sumos instituto paskirtis.

Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Julianus Inkaso“ prašo sprendimą dėl pareiškėjo skundo priimti teismo nuožiūra pagal pateiktus ir ištirtus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties, kuria teismas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl papildomų įrodymų

Apeliantas kartus su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pareikė papildomus įsirodymus – pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį, antstolio VMA1 2026 m. sausio 27 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), antstolio ABA1 2026 m. vasario 19 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „SEB investicijų valdymas“ atsakymą, prašymą dėl nenaudojamų sąskaitų uždarymo, antstolių atsakymus.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Taigi dalyvaujantiems byloje asmenims iš esmės yra suteikta galimybė pateikti naujus įrodymus ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau siekdami realizuoti šią savo procesinę teisę jie turi paisyti papildomų įstatyme nustatytų reikalavimų, užtikrinančių, kad jų veiksmai atitiktų apeliacinio proceso esmę – jie turi ne tik nurodyti naujai teikiamų įrodymų ryšį su nagrinėjama byla, tačiau taip pat pagrįsti, kodėl šie įrodymai yra teikiami tik šioje proceso stadijoje.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apelianto pateiktus papildomus įrodymus nustatė, kad visi teikiami įrodymai yra byloje, todėl teismas gali su jais susipažinti. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, vadovaudamasis įstatymo reglamentuota ir kasacinio teismo suformuota praktika dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo CPK 314 straipsnyje numatytos išimties taikymui, todėl teismas nepriima apelianto teikiamų duomenų, nurodytų šios nutarties 16 punkte, kaip naujų įrodymų į bylą.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Remiantis bylai pateiktais duomenimis nustatyta, kad antstolio SUA3 žinioje pareiškėjo atžvilgiu yra vykdomos keturios vykdomosios bylos:

vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), užvesta 2011 m. lapkričio 14 d. (perimta iš antstolio AMA1 po jo įgaliojimų pasibaigimo, buvęs vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal Vilniaus m. 26-ojo notaro biuro 2011 m. lapkričio 4 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos, 6 proc. metinių palūkanų, notaro išlaidų ir apmokėtų vykdomosios bylos administravimo išlaidų išieškojimo trečios eilės išieškotojai UAB „Alynas“;

vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), užvesta 2017 m. spalio 25 d. (perimta iš antstolio AMA1 po jo įgaliojimų pasibaigimo, buvęs vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, bylinėjimosi išlaidų ir apmokėtų vykdomosios bylos administravimo išlaidų išieškojimo trečios eilės išieškotojui SUA2;

vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), užvesta 2021 m. birželio 10 d. (perimta iš antstolio AMA1 po jo įgaliojimų pasibaigimo, buvęs vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. kovo 25 d. teismo įsakymą Nr. eL2-2282-305/2021 dėl negrąžinto kredito, mokėjimo palūkanų delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų ir apmokėtų vykdomosios bylos administravimo išlaidų išieškojimo trečios eilės išieškotojai UAB „B2 Impact“;

vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), užvesta 2021 m. liepos 27 d. (perimta iš antstolio AMA1 po jo įgaliojimų pasibaigimo, buvęs vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. spalio 23 d. teismo įsakymą Nr.eL2-7335-831/2020 dėl skolos, delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų ir apmokėtų vykdomosios bylos administravimo išlaidų išieškojimo trečios eilės išieškotojai UAB „Julianus Inkaso“.

Iš skolininko banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad skolininkui darbo užmokestis pervedamas į jam priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Revolut Bank“, kuriai nuo 2026 m. sausio 27 d. taikoma neišieškoma 1 555,16 Eur suma. Šia suma, kurią nustatė antstolis VMA1, asmuo gali laisvai disponuoti per kalendorinį mėnesį.

Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad 2026 m. balandžio 14 d. mokėtojas SEB PENSIJA 1982-1988 pervedė 3 200,25 Eur piniginių lėšų išmoką į apelianto banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, baigus dalyvavimą pensijų kaupime. Iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2026 m. balandžio 15 d. iš šios areštuotos sąskaitos į antstolio SUA3 sąskaitą buvo nurašyta 778,33 Eur suma. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad antstolis 2026 m. balandžio 16 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išieškotų lėšų paskirstymo.

Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2026 m. gegužės 4 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame nurodė, kad jis nesutinka su antstolio SUA3 veiksmais vykdymo procese. Nurodė, kad antstolis priėmė ir paskirstė lėšas, gautas vykdant išieškojimą, nors egzistavo anksčiau įteiktas antstolio VMA1 patvarkymas. Teigė, kad lėšos buvo paskirstytos pažeidžiant vykdymo eilę, todėl 3 200 Eur suma buvo paskirstyta antstoliams, tačiau jei būtų buvę laikytasi teisės aktų, išieškojimui būtų buvę skirta tik 2 100 Eur. Teigė, kad dėl šių veiksmų patyrė ne mažesnę kaip 1 100 Eur žalą, nes prarado galimybę pasinaudoti laisvai disponuojamos sumos apsauga. Prašė įvertinti atliktų veiksmų teisėtumą, nustatyti, ar nebuvo pažeista vykdymo tvarka, ir imtis veiksmų neteisingo paskirstymo padariniams pašalinti.

Antstolis SUA3 2026 m. gegužės 12 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir perdavė jį nagrinėti teismui.

Dėl ginčo esmės

Apeliantas nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir susiklosčiusias faktines aplinkybes.

Vykstant vykdymo procesui teisė į teisminę gynybą įgyvendinama skundžiant antstolių veiksmus, kurių apskundimo tvarka reglamentuojama CPK XXXI skyriuje. CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis).

Skundo dėl antstolio veiksmų turiniui pagal analogiją taikomi CPK 111 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji procesinių dokumentų turinio reikalavimai. Skunde dėl antstolio veiksmų be kitų bendrųjų reikalavimų turi būti nurodytas skundo dalykas ir pagrindas, t. y. faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas reikalavimas, ir įrodymai, kuriais šie argumentai pagrindžiami. Skundą dėl antstolio veiksmų gali paduoti asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys vykdymo procese, kurių teises ar teisėtus interesus vykdymo proceso metu pažeidžia antstolis (išieškotojas, skolininkas, įkaito davėjas, varžytynėse dalyvaujantys asmenys, ir pan.).

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo 2026 m. gegužės 4 d. skundo dėl antstolio veiksmų nėra aišku, kokius konkrečius antstolio SUA3 veiksmus pareiškėjas skundžia. Pažymėtina, kad bylose dėl antstolio veiksmų gali būti nagrinėjami ne bet kokie, abstraktūs, reikalavimai, o tik tie, kuriuose yra reiškiami konkretūs materialines teisines pasekmes galintys sukelti reikalavimai dėl konkrečių antstolio atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nesutinka su antstolio veiksmais, susijusiais su lėšų, gautų vykdant išieškojimą, priėmimu ir paskirstymu, tačiau konkretaus skundžiamo antstolio patvarkymo su kuriuo jis nesutinka nenurodo. Iš skundo taip pat nėra aišku, kada (kokia data) ir koks konkretus pareiškėjo skundžiamas antstolio SUA3 veiksmas buvo atliktas – tai aktualu ir procesinių terminų skundžiant antstolio veiksmus skaičiavimui, ir skundo (bylos) nagrinėjimo konkretaus dalyko apibrėžimui.

Skunde prašoma „įvertinti atliktų veiksmų teisėtumą“, „nustatyti, ar nebuvo pažeista vykdymo tvarka“ ir „imtis veiksmų neteisingo paskirstymo padariniams pašalinti“. Iš pateikto apelianto skundo dėl antstolio veiksmų nėra galimybės aiškiai nustatyti nei skundo dalyko, nei pagrindo. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apelianto skundas dėl antstolio veiksmų paduodamas pagal įstatymo nustatytą terminą, todėl konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo ir jo atlikimo datos nurodymas yra reikšmingas sprendžiant dėl CPK 512 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino, todėl šiuo atveju nėra galimybės įvertinti, ar skundas paduotas nepraleidus įstatyme nustatyto termino. Vertintina, kad paminėtos aplinkybės yra reikšmingos nustatant bylos nagrinėjimo ribas, sprendžiant, kokios faktinės aplinkybės turi būti tiriamos ir kokie įrodymai turi būti vertinami, taip pat nustatant, kokio konkretaus antstolio procesinio veiksmo teisėtumas turi būti tikrinamas.

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2026 m. balandžio 14 d. buvo gauta 3 200,25 Eur piniginių lėšų išmoką į apelianto banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. Iš šio banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2026 m. balandžio 15 d. iš šios areštuotos sąskaitos į antstolio SUA3 sąskaitą buvo nurašyta 778,33 Eur suma. Taip pat antstolis gavo iš skolininko darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktą ir pervestą 18,48 Eur išmoką iš skolininko darbo užmokesčio. 2026 m. balandžio 16 d. antstolis SUA3 priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išieškotų lėšų paskirstymo, kuria buvo paskirstyta išieškota 19,14 Eur suma. Apeliantas skundą dėl antstolio veiksmų pateikė 2026 m. gegužės 4 d. Iš pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas revizuoja antstolio 2026 m. gegužės 11 d. patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris skundo dėl antstolio veiksmų padavimo metu apskritai dar nebuvo priimtas ir apeliantas šio patvarkymo skųsti negalėjo. Taip pat pažymėtina, kad iš apelianto 2026 m. gegužės 4 d. skundo nėra aišku, kokį konkretų antstolio veiksmą jis skundžia, tačiau iš jo skundo turinio matyti, kad nesutikimas su antstolio veiksmais buvo siejamas su iš jo sąskaitos antstolio gautomis ir paskirstytomis lėšomis. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, prieš nuspręsdamas dėl apelianto skundo pagrįstumo, turėjo pirmiausiai nustatyti, kokį konkretų antstolio SUA3 veiksmą apeliantas skundžia (kokios datos) ir kokio procesinio rezultato jis siekia, t. y. tinkamai apibrėžti skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo ribas. Teismas taip pat turėtų įvertinti, ar piniginių lėšų gavimas yra antstolio procesinis veiksmas, kuris gali būti skundžiamas teismui, kokia tvarka nagrinėjami galimi reikalavimai dėl žalos atlyginimo, kiek skunde nurodytos aplinkybės susiję su antstolio SUA3 konkrečiais procesiniais veiksmais ir koks konkrečiai yra pareiškėjo skundo reikalavimas. Šiuo atveju pareiškėjo 2026 m. gegužės 4 d. skundo nei dalykas, nei faktinis pagrindas nėra aiškūs. Nei antstolis, nei teismas neturi pareigos atlikti visos vykdomosios bylos revizijos – bylos nagrinėjimo ribos turi būti aiškiai apibrėžtos pateis pareiškėjo skundo reikalavimu dėl konkretaus antstolio veiksmo ar neveikimo. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju skundo dalykas buvo neaiškus ir bylos esmė buvo neatskleista.

Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymu, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Vienas iš pagrindų perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja tada, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo 2026 m. gegužės 4 d. skundas neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnio 2 dalis), todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis panaikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis), turi sudaryti pareiškėjui galimybę tinkamai apibrėžti skundo dėl antstolio veiksmų dalyką ir pagrindą, apsibrėžti bylos dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo ribas ir tik tuomet spręsti dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo.

Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kiti apelianto atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl procesinės bylos baigties

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįvardino skundžiamo antstolio veiksmo datos, todėl nebuvo aiškus bylos nagrinėjimo dalykas, atitinkamai – liko neatskleista ir bylos dėl antstolio veiksmų esmė. Atitinkamai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. birželio 11 d. nutartį, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Milda Skersienė