Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jolanta Jasutienė, sekretoriaujant Alinai Ramanauskaitei, Karolinai Butkienei, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui V. N ( V.N ), žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo, suinteresuoti asmenys V. N ( V.N ),Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja antstolė Vida Daugirdienė pateikė teismui 2026 m. birželio 12 d. pareiškimą Nr. S-26-4-28327 dėl sprendimo arba privalomojo nurodymo nevykdymo klausimo išsprendimo. 2026 m. birželio 9 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. S-26-4-27721 konstatuota, kad skolininkas V.N. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų administracinėje byloje Nr. eI3-1174-764/2026, privalomojo nurodymo nėra įvykdęs. Antstolė prašo spręsti klausimą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, skiriant skolininkui baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą. Suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau - ir Departamentas) atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2026 m. sausio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1174-764/2026 įpareigojo skolininką V. N.(toliau – ir Skolininkas) per 3 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Departamento 2024 m. rugsėjo 27 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-676 nustatytus reikalavimus. Skolininkas buvo įpareigotas sutvarkyti eksploatuoti netinkamas M1 ir N1 klasės transporto priemones (toliau – ENTP) ir jų atliekas, laikomas žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėdos r. sav., taip pat besiribojančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. sav. ( (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo V. N.teismo posėdžio metu paaiškino, kad nurodymo neįvykdė ne dėl piktybiškumo, praeitų metų liepos mėnesį buvo partrenktas automobilio, 6 mėnesius praleido ligoninėje, pasekmės sveikatai jaučiamos iki šiol. Fiziškai nesugebėjo įvykdyti teismo reikalavimų ir dėl didelio sniego kiekio. Pateikto nuotraukos įrodo, kad dėl oro sąlygų negalėjo įvykdyti nurodymo. Nutirpus sniegui 12 automobilių buvo pašalini, liko dar tiek pat ar daugiau. Antstoliai su juo nebendradarbiavo, nepranešė apie patikrinimą. Iš dalies įvykdė įpareigojimus, pateikė duomenis, kad buvo paimtos dar apie 7 tonos metalo laužo, t. y. dar 7 automobiliai, o kitos dalies dar nespėjo įvykdyti, nes tam reikia specialios technikos, reikia laukti paslaugų teikėjo, kada galės paimti automobilius. Teigia, kad bandys įvykdyti įsipareigojimus per artimiausią mėnesį, prašo skirti daugiau laiko. Nėra piktybinis nevykdymas, tai lemia sveikatos problemos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų CPK VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės.

Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Taigi, sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016).

Tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų vykdomojo dokumento neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už vykdomojo dokumento neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai jo nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas). Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Vidos Daugirdienės žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0004/26/00997 vykdomas teismo vykdomasis raštas, kuris Regionų administracinio teismo išduotas 2026 m. gegužės 27 d. administracinėje byloje Nr. eI3-1174-764/2026. Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 13 d. sprendimu V. N. buvo įpareigotas per 3 mėnesius įvykdyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugsėjo 27 d. privalomąjį nurodymą: sutvarkyti ENTP ir jų atliekas, esančias žemės sklype, adresus (duomenys neskelbtini).Klaipėdos raj. sav., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).Klaipėdos raj. sav., (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

Iš antstolio pateiktos vykdomosios bylos nustatyta, kad 2026 m. birželio 2 d. nuvykus į vykdymo veiksmų vietą buvo atliktas patikrinimas. 2026 m. birželio 9 d. surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-26-4-27721.

Į bylą suinteresuotas asmuo V.N. pateikė 2026 m. kovo 25 d. ir 2026 m. rugpjūčio 3 d. medicininius išrašus, kuriuose nurodyta, kad 2025 m. liepos 9 d. suinteresuotas asmuo pateko į autoįvykį, kurio metu patyrė daugybinius dubens sužalojimus. Pagal pateiktus duomenis ilgą laiką buvo gydytas ligoninėje, vėliau taikytas medicininis reabilitacinis gydymas.

Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 771 straipsnio aiškinimo ir taikymo nurodoma, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai ši teisinė sankcija yra bauda, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz. CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka ir kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Vykdymo procese skiriamų baudų pagrindinis tikslas yra garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą, tuo užtikrinant greitą ir efektyvų vykdymo proceso tikslų pasiekimą.

Sprendžiant klausimą dėl baudos dydžio, turėtų būti vertinamos toliau nurodomos aplinkybės: per kiek laiko skolininkas turėjo įvykdyti privalomojo nurodymo reikalavimus, taip pat ar skolininkas įvykdė antstolės patvarkymo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog yra įvykdytas privalomasis nurodymas reikalavimus, ar nesielgė piktybiškai nebendradarbiaudamas su antstole ar su privalomąjį nurodymą surašiusia institucija bei ar dėjo pastangas privalomajam nurodymui įvykdyti (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1742-794/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1595-933/2019).

Nagrinėjamos bylos atveju Regionų administracinis teismas 2026 m. sausio 13 d. išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą ir teismo sprendimu skolininkas V. N. buvo įpareigotas per 3 mėnesius įvykdyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugsėjo 27 d. privalomąjį nurodymą. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2026 m. vasario 13 d. Byloje nustatyta, kad skolininkas iki 2026 m. birželio 2 d. privalomojo nurodymo neįvykdė, todėl 2026 m. birželio 9 d. surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-26-4-27721. Nors suinteresuotas asmuo nurodė, kad po teismo sprendimo priėmimo, dalį automobilių išvežė, tačiau į bylą tai patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti

Taigi, nors bylos duomenimis nustatyta, kad V.N. teismo nustatytu terminu įpareigojimų neįvykdė, tačiau būtina įvertinti tokio neįvykdymo priežastis, skolininko elgesį, bei tai, ar sprendimo neįvykdymą lėmė nuo skolininko priklausančios aplinkybės.

Pažymėtina, kad Regionų administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-1174-764/2026 įsiteisėjo 2026 m. vasario 13 d., t. y. žiemą, teritorija buvo padengta sniegu, šias aplinkybes patvirtina byloje pateiktos foto nuotraukos, todėl sutiktina su suinteresuoto asmens argumentais, kad įpareigojimo įvykdymas objektyviai buvo apsunkintas. Ši aplinkybė vertintina kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, patvirtinančiais skolininko galimybes įvykdyti įpareigojimą nustatytu terminu. Į bylą pateikti medicininiai dokumentai, kurie patvirtina suinteresuoto asmens paaiškinimus dėl jo sveikatos būklės, taikomos reabilitacijos, todėl pripažintinas, kad dėl sveikatos būklės suinteresuotam asmeniui buvo sudėtinga įvykdyti teismo sprendimą, jo galimybės atlikti fizinio pobūdžio veiksmus buvo ribotos. Įvertinus pateiktus suinteresuoto asmens paaiškinimus darytina išvada, kad sprendimas neįvykdytas buvo ne dėl sąmoningo skolininko elgesio, o dėl objektyvių sprendimo vykdymą apsunkinusių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo iš dalies įvykdė sprendimą, pateikė duomenis apie 7 automobilių (ar jų atliekų) išvežimą (2026 m. rugpjūčio 11 d. metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartis Serija KLA Nr. 10769). Ši aplinkybė yra reikšminga vertinant skolininko elgesį ir kaltę dėl likusios neįvykdytos įpareigojimų dalies.

Teismas pažymi, kad baudos skyrimas yra teismo teisė, o ne pareiga, tai viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Teismas privalo ne vien tik formaliai taikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Teismo vertinimu, šiuo atveju vien formalus CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytų teisinių pasekmių pritaikymas, t. y. baudos paskyrimas, neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų. Vertinant nurodytų aplinkybių visumą, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad skolininkas sąmoningai vengė vykdyti įpareigojimą. Pažymėtina, jog baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio teisėtus reikalavimus ir privalomąjį nurodymą, o ne jį nubausti. Įvertinus visus byloje esančius duomenis ir nurodytus argumentus, į teismo sprendimo nevykdymo priežastis, į tai, kad dalį privalomo nurodymo skolininkas įvykdė, likusios dalies įvykdymą planuoja artimiausiu metu, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamo teisinio pagrindo suinteresuotam asmeniui V.N. skirti baudą.

Teismas pažymi, kad ta aplinkybė, kad teismas neskyrė baudos už teismo sprendimo nevykdymo laikotarpį nuo teismo sprendimu nustatyto privalomo nurodymo įvykdymo termino pradžios iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo, neatleidžia suinteresuoto asmens nuo pareigos tinkamai įvykdyti teismo sprendimą ir šios pareigos tinkamai neįvykdžius antstolis turi teisę vėl kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 771 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimo netenkinti. Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0004/26/00997 grąžinti antstolei Vidai Daugirdienei. Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.