Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo bei bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus H. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui mokamą periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo iki vaiko pilnametystės, priteisti 7 750,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. iki ieškinio pateikimo, paskaičiuotą po 250,00 Eur per mėnesį, bei nustatyti atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką, pagal jos pateiktą siūlymą ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad su atsakovu santuokos nebuvo sudarę, tačiau turi sūnų, nes kartu gyveno iki 2024 m. pradžios nuomojamame bute. Nurodo, kad ji su atsakovu nebegyvena, nes jis neišlaikė šeimos, todėl ji su sūnumi išėjo. Atsakovas su sūnumi nebendrauja ir nepalaiko jokių ryšių bei neprisideda prie vaiko išlaikymo, o ji šiuo metu nedirba. Nurodo, kad vaiko išlaikymui per mėnesį yra reikalinga apie 700,00 Eur suma, kad užtikrinti minimalius vaiko poreikius. Jos pajamos šiuo metu yra 644,00 Eur išmoka iš užimtumo tarnybos bei vaiko pinigai. Ji turi žemės sklypą, kuriame augina daržoves, taip pat turi automobilį, tačiau jis yra su defektais. Kadangi tarp atsakavo ir vaiko nėra jokio ryšio, mano, kad iš pradžių turėtų būti nustatytas bendravimas, kad mažiausiai tris mėnesius atsakovas bendrauja su vaiku jos akivaizdoje ir iki dviejų valandų. Prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo nuo pat vaiko gimimo, nes atsakovas neteikė išlaikymo nuo vaiko gimimo.

Atsakovui skirti procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai 2026 m. balandžio 10 d. Atsakovas (duomenys neskelbtini).Taip pat sutinka, kad būtų priteistas išlaikymas iš jo vaikui, tačiau nurodo, kad ieškovės prašomos 350,00 Eur sumos jis neturi galimybės teikti. Nesutinka su 7 750,00 išlaikymo įsiskolinimo, todėl prašo šį reikalavimą atmesti ar sumažinti, nes iki vaikui suėjo vieneri jie gyveno bendrai ir vedė bendrą ūkį bei jis prisidėjo prie vaiko išlaikymo, o išsiskyrus pervedė 500,00 Eur. Nurodė, kad su vaiku nebendrauja, tačiau ateityje, esant galimybei ir susiklosčius tinkamoms aplinkybėms jis neatmeta galimybės atnaujinti bendravimą su vaiku.

Byloje gauta išvada, kurioje nurodyta, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka geriausius vaiko interesus, o ieškovės prašoma 350,00 Eur išlaikymo suma vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atitinka vaiko interesus ir užtikrintų galimybę tenkinti būtinuosius vaiko poreikius. Nurodo, kad iš ieškovės ir atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių matyti, kad tėvas iš esmės su vaiku nebendrauja ir šiuo metu nepalaiko su juo jokio ryšio, todėl galimai neturi pakankamai įgūdžių bendrauti su tokio amžiaus vaiku ir esant reikalui jį prižiūrėti, todėl Skyriaus vertinimu, šiuo metu Ieškovės siūloma bendravimo tvarka neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.

Atsakovas neatvyko nei į 2026 m. gegužės 7 d., 15:00 val. parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, nors apie jį buvo informuotas, taip pat neatvyko ir į teismo posėdį. Atsakovas apie bylos iškėlimą yra informuotas asmeniškai ir privalo domėtis bylos eiga. Atsakovui apie teismo posėdžio datą ir laiką buvo pranešta ir viešo paskelbimo būdu, todėl laikytina, kad atsakovas be pateisinamų priežasčių neatvyko į posėdį ir siekiant nepažeisti šalių vaiko interesų byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ji šiuo metu dėl sveikatos būklės nedirba ir yra registruota užimtumo tarnyboje, o jos pajamos yra 644,00 Eur išmoka bei vaiko pinigai. Paaiškino, kad jai padeda jos draugas bei artimieji. Nurodė, kad kartu su atsakovu negyvena 2024 m. pradžios, nes atsakovas neišlaikė šeimos, todėl ji su vaiku išėjo. Nurodė, kad ji nuo vaikystės turi inkstų nepakankamumą ir šiuo metu jos liga atsinaujino, todėl ji ir į teismo posėdį jungėsi iš ligoninės, nes šiuo metu jai yra atliekami tyrimai. Taip pat nurodė, kad sūnus turi raidos sutrikimų ir jai tenką ji vežioti iš Švėkšnos į Klaipėdą į reabilitaciją ir vien kurui per mėnesį ji išleidžia apie 200,00 Eur. paaiškino, kad atsakovas nepadeda nuo pat vaiko gimimo išlaikyti vaiko, todėl mano, kad turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Kokios yra atsakovo pajamos jai nėra žinoma, nes su juo nebendrauja. Mano, kad jos siūloma bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus, nes iki šiol atsakovas su sūnumi nebendravo ir tarp jų nėra ryšio. Kiek jai yra žinoma atsakovas kitų vaikų neturi.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Diana Vaitkevičienė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi bei priteisti iš atsakovo atstovavimo išlaidas. Nurodė, kad ieškovė prašo minimalios išlaikymo sumos vaikui, nors galėtų prašyti ir daugiau pagal teismų praktiką, be to atsakovas visiškai nebendrauja su vaikui ir neprisideda prie vaiko išlaikymo. Paaiškino, kad išlaikymo įsiskolinimas yra paskaičiuotas po 250,00 Eur nuo vaiko gimimo iki ieškinio pateikimo.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė išvadoje išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę santuokos, tačiau turi nepilnametį sūnų H. G., gimusį (duomenys neskelbtini). Ieškovė tiek ieškinyje, tiek ir posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu kartu nebegyvena nuo 2024 m. metų pradžios, nes ji su vaiku išėjo gyventi atskirai.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.169 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys nebuvo susituokę, tačiau turi nepilnametį sūnų kuris šalims pradėjus gyventi skyriumi liko gyventi su ieškove. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė elgiasi netinkamai ar šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove pažeistų šalių nepilnamečio sūnaus interesus. Atsakovas neprieštarauja, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, todėl yra pagrindas vadovaujantis CK 3.169 straipsnio 2 dalimi, šalių sūnaus H. G. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove (CK 2.14 straipsnis, 3.168 straipsnis).

Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena, todėl ieškovė turi skatinti pastovų vaiko bendravimą su tėvu, nedaryti jokių kliūčių skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaiku, siekti, kad būtų išsaugotas jų tarpusavio ryšys.

Dėl atsakovo bendravimo su sūnumi

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nepriklausomai nuo to ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis).

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

Ieškovė tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ji nedraudžia atsakovui bendrauti su sūnumi, tačiau pats atsakovas nerodo iniciatyvos ir nebendrauja su sūnumi ir nepalaiko jokių kontaktų nei su ja bei visiškai nesidomi sūnumi ir su juo nebendrauja, todėl vaikas jo nepažįsta.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jis su sūnumi šiuo metu nebendrauja, tačiau neatmeta galimybės ateityje atkurti ryšį su vaiku ir bendrauti. Nagrinėjamu atveju atsakovas nereiškė reikalavimo nustatyti konkrečios jo ir sūnaus bendravimo tvarkos bei neprieštaravo ieškovės ieškinyje pateiktai jo ir sūnaus bendravimo tvarkai.

Atsižvelgiant į šalių sūnaus amžių, į tai, kad atsakovas šalims pradėjus gyventi atskirai atsakovas nebendrauja su sūnumi, tarp tėvo ir sūnaus nėra susiformavęs ryšys į išvadą teikiančios institucijos atstovės posėdžio metu išsakytą poziciją, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka atitiktų vaiko interesus, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl atsakovo ir sūnaus bendravimo nustatymo pagal jos pateiktą siūlymą, tačiau įrašytina papildoma sąlyga, kad atsakovas apie ketinimą bendrauti su sūnumi ieškovę privalo informuoti iš anksto ne vėliau kaip prieš dvi dienas.

Teismo vertinimu nustačius tokią bendravimo tvarką atsakovas su sūnumi palaipsniui galėtų sukurti tarpusavio ryšį, todėl yra pagrindas nustatyti, kad atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą mėnesio porinį savaitgalį šeštadienį arba sekmadienį, iš anksto su ieškove suderintu laiku ir suderintoje vietoje, bendravimo trukmė iki 2 valandų, o bendravimas vyksta viešoje saugioje, vaikui pritaikytoje erdvėje dalyvaujant ieškovei, o vaikui sergant bendravimas nevyksta. Atsakovas apie ketinimą susitikti ieškovę privalo informuoti ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki ketinamo susitikimo su vaiku.

Išaiškinti šalims, kad bendravimo tvarkos teismo sprendimu nustatymas neužkerta kelio šalims atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus, tėvo ir sūnaus pasimatymų trukmę ir laiką šalių sutarimu keisti abipusiu susitarimu, o nesutarus gražiuoju kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir jo dydžio

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pagal Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalį nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 2 dalis).

Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikius. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui ir ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri nuo 2026 m. sausio 1 d. yra 847,00 Eur (atskaičius mokesčius). Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Nagrinėjamu atveju šalių sūnus šiuo metu yra beveik trejų metų amžiaus, kaip nurodė ieškovė šiuo meti jis darželio nelanko, tačiau nuo rudens pradės jį lankyti. Ieškovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais taip pat nustatyta, kad šalių sūnus turi raidos vystymosi sutrikimų ir ji jį keletą kartų per savaitę veža vaiką į reabilitaciją į Klaipėdą.

Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ teismo turimų išrašų iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės nustatyta, kad ieškovei nuo 2021 m. birželio 11 d. pagal turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso 0,0900 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė apie 538,0 Eur, atsakovas nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi Lietuvos Respublikoje.

Ieškovei nuosavybės teise nuo 2025 000,00 Eur.m. sausio 4 d. priklauso automobilis BMW, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), kurį ji įgytas už 2

Ieškovės pateikti duomenys iš VSDFV patvirtina, kad jai nuo 2026 m. sausio 27 d. iki 2026 m. spalio 26 d. yra paskirta nedarbo draudimo išmoka, kuri vidutiniškai per mėnesį yra apie 557,81 Eur. Teismo turimais VSDFV duomenimis ieškovė nuo 2023 m. rugpjūčio 25 iki 2026 m. rugpjūčio 25 d. yra drausta kaip asmuo auginanti vaiką iki trejų metų. Atsakovas teismo turimais VSDFV duomenimis nuo 2024 m. kovo 31 d. verčiasi individualia veikla, tačiau duomenų apie jo gautas pajamas nėra.

Atsakovas apie bylą žino, tačiau teikdamas atsiliepimą teismui nepateikė jokių įrodymų apie jo turtinę padėtį, taip pat nenurodė, kokios yra jo gaunamos pajamos ir išlaidos.

Ieškovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad ji šiuo metu su sūnumi gyvena jos draugui nuosavybės teise priklausančiame name.

Ieškovė šiuo metu nedirba yra registruota kaip bedarbė, be to ji augina šalių sūnų, kuris šiuo metu dar nelanko jokios ugdymo įstaigos, todėl ieškovei tenka kasdienė šalių sūnaus priežiūra ir ji dėl to neturi galimybės įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas. Ieškovė kas mėnesį gauna išmoką už vaiką. Tikslių duomenų apie atsakovo turtinę byloje padėtį nėra, nes atsakovas teismui jų nepateikė. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis už laikotarpį nuo 2000 m. kitų bylų atsakovo atžvilgiu Lietuvos teismuose neužvesta, ieškovės teigimu atsakovas kaip ir ji daugiau išlaikytinių neturi.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus pripažintina, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, o vien tai, kad ieškovei nuosavybės teis priklauso 0,0900 ha žemės sklypas bei automobilis, nelaikytina, kad jos turtinė padėtis yra ženkliai geresnė, nes žemės sklypo vertė nėra didelė, o automobilis kaip tvirtino ieškovė turi trūkumų bei yra jai reikalingas, kad ji du kartus per savaitę galėtų vežti šalių vaiką į reabilitacijas Klaipėdos mieste. Duomenų, kad atsakovas turėtų kitų nepilnamečių vaikų nenustatyta.

Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis arba visišku pajamų neturėjimu. Byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą nustatyti aplinkybes, jog yra objektyvios priežastys, trukdančios atsakovui teikti tinkamą išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas būdamas jaunas ir darbingo amžiaus, šiuo metu Lietuvoje nedirba oficialiai, savaime nėra teisinis pagrindas netenkinti ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymą, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. VSDFV duomenys patvirtina, kad atsakovas verčiasi individualia veikla, tačiau kokios jo gaunamos pajamos teismui nėra žinoma, pats atsakovas nepateikė duomenų apie jo gaunamas pajamas, o tik atsiliepime nurodė, kad jis ieškovės prašomo priteisti išlaikymo neturi galimybių teikti.

Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis vaikų kasdienių poreikių tenkinimu, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad šalims pradėjus gyventi atskirai ieškovė viena rūpinasi vaiku, tai yra ji gyvena kartu su vaiku, suteikia vaikui gyvenamąjį būstą ir tenkina visus šalių sūnaus kasdienius poreikius, o atsakovas su sūnumi visiškai nebendrauja ir yra nusišalinęs nuo savo kaip tėvo pareigų bei neprisideda prie sūnaus išlaikymo. Teismo vertinimu, šalių sūnui gyvenant kartu su ieškove, jai yra geriausiai žinomi realūs vaiko poreikiai ir jiems tenkinti reikalinga suma.

Pažymėtina, jog nereikia įrodinėti, jog šalių vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, kadangi šalių sūnus yra sparčiai augantis, jam taip pat reikalingos priemonės laisvalaikiui, ugdymui, higienos prekės, vaistai ir pan. Teismo vertinimu ieškovės nurodyta suma yra būtina, jog būtų patenkinti būtiniausi šalių vaiko poreikiai, jos dydžiai yra protingi. Šiame kontekste pažymėtina, jog apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visas vaiko poreikiams reikalingas išlaidas nėra lengva, nes vieną mėnesį vaiko poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jiems, gali būti didesni, kitą – mažesni, be to, žmogus turi labai daug ir kitų poreikių.

Teismas, įvertinęs šalių vaiko amžių, tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį, lankyti būrelius), vadovaudamasis formuojama teismų praktika, konstatuoja, kad 700,00 Eur kas mėnesį visiškai pakankama ir atitinka šalių vaiko amžių ir pakankama tenkinti būtinas materialines sąlygas šalių vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnio nuostatas kiekviena šalis turi pareigą įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, į surinktus byloje įrodymus bei ieškovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką, į šalių turtinę padėtį, šalių sūnaus amžių, į tai, kad šalys daugiau neturi išlaikytinių bei į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, kad ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti 350,00 Eur nepilnamečiui sūnui kas mėnesį išlaikymo dydis yra pagrįstas, todėl ieškinys toje dalyje tenkintinas ir iš atsakovo nepilnamečiui sūnui H. G. priteistinas išlaikymas mokamas po 350,00 Eur kas mėnesį, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2026 m. kovo 31 d. iki šalių sūnaus pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pažymėtina, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau, kaip jau buvo minėta, įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Taigi, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas išlaikymo priteisimo momentą, kuris siejamas su teisės į išlaikymą atsiradimo diena, kartu imperatyviai nustatė tiek laikotarpį, už kurį gali būti išieškotas išlaikymo įsiskolinimas, tiek ir šio laikotarpio skaičiavimo taisykles.

Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Teismas pažymi, jog tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą). Nors nagrinėjamu atveju ieškovė, šalims pradėjus gyventi atskirai, iš karto nesikreipė į atsakovą, kad jis prisidėtų prie šalių sūnaus išlaikymo, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad vaikui išlaikymas nebuvo reikalingas, nes išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė.

Ieškovė teismo posėdžių metu tvirtino, kad nuo 2024 m. pradžios kartu su atsakovu negyveno bei nurodė, kad ir gimus sūnui atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, dėk šios priežasties ji ir išsiskyrė su atsakovu, todėl ir prašo iš atsakovo priteisti sūnui išlaikymą nuo vaiko gimimo, mokamą po 250,00 Eur per mėnesį iki ieškinio pateikimo.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo iki ieškinio pateikimo, tai yra už 31 mėnesių, tai yra 7 750,00 Eur sumą.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su šiuo reikalavimu nesutinka ir nurodė, kad iki vaikui suėjo vieneri metai jie gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį ir jis faktiškai prisidėjo prie vaiko išlaikymo, o po išsiskyrimo jis pervedė vaiko išlaikymui 500,00 Eur, todėl prašo šį ieškovės reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą arba ženkliai sumažinti.

Kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimus. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jis nesutinka su prašomo išlaikymo įsiskolinimo suma, motyvuodamas tuo, kad jis su vaiku ir ieškove kartu gyveno kol vaikui sukako vieneri ir vedė bendrą ūkį, tačiau ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad ji su atsakovu kartu nebegyvena nuo 2024 m. pradžios. Įvertinus tai, kad šalys kur laiką gyveno kartu, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo įsiskolinimą priteisti ne nuo šalių sūnaus gimimo, o nuo 2024 m. sausio 1 d., tai yra už 27 mėnesius, po 250,00 Eur per mėnesį, tai yra 6 750,00 Eur (CK 3.200 straipsnis).

Atsakovas jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. tinkami vykdė savo kaip tėvo pareigą ir teikė sūnui išlaikymą nepateikė, bei nepateikė įrodymų, kad po šalių pradėjimo gyventi skyriumi jis pervedė 500,00 Eur sumą, o ieškovė šių aplinkybių teismo posėdžio metu nepatvirtino.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos bei gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovė paskirtina šalių vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, jog pareiga indeksuoti priteistą išlaikymą kyla būtent jam.

Priteisto išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės pavestinas ieškovei (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Jai išaiškintina, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: ieškovai – bylose dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovei buvo suteikta 100 procentų garantuojama teisinė pagalba ir ji yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė du neturtinio pobūdžio reikalavimus bei du turtinio pobūdžio reikalavimus ir du turtinio pobūdžio reikalavimus, todėl tenkinus ieškinį iš atsakovo valstybės naudai yra pagrindas priteisti 586,50 Eur žyminį mokestį, nuo kuro buvo atleista ieškovė, valstybės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsni, 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis CPK 92 straipsnis).

Ieškovei buvo suteikta 100 procentų garantuojama teisinė pagalba ir pateikta pažyma apie suteiktą antrinę teisinę pagalbą patvirtina, kad ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba 412,64 Eur sumai. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad ieškovės ieškinys patenkintas 97 procentais, todėl iš atsakovo yra pagrindas valstybės naudai priteisti 400,26 Eur suapvalinus 400,00 už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Byloje yra susidariusių 18,22 Eur suapvalinus 18,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Sprendimą priėmus panaikintinos 2026 m. kovo 31 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tai yra iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui (CPK 150 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 straipsniu, 270 straipsnis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nepilnamečio H. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , gimusio (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) čiui sūnui H. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , mokamą periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2026 m. kovo 31 d. iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo ATS1 6 750,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui H. G.

Nustatyti, kad atsakovas ATS1 su nepilnamečiu sūnumi H. G. bendrauja tokia tvarka:

kas antrą mėnesio porinį savaitgalį šeštadienį arba sekmadienį, iš anksto su ieškove suderintu laiku ir suderintoje vietoje, bendravimo trukmė iki 2 valandų, o bendravimas vyksta viešoje saugioje, vaikui pritaikytoje erdvėja dalyvaujant ieškovei, vaikui sergant bendravimas nevyksta;

atsakovas apie ketinimą susitikti su vaiku ieškovę privalo informuoti ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki ketinamo susitikimo su vaiku.

Nepilnamečiui H. G. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę IES1 .

Priteisti iš atsakovo ATS1 586,50 Eur žyminį mokestį valstybei. Priteista suma sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo ATS1 400,00 Eur už ieškovei suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, valstybės naudai. Priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos už antrinę teisinę pagalbą kodas 5630.

Priteisti iš atsakovo ATS1 18,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įtekimu, valstybės naudai.

Sprendimą priėmus panaikinti 2026 m. kovo 31 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tai yra iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą sūnui.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.