- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-02
- Bylos Nr.
- e2A-799-618/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21389-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė (pran.)
- Ieškovas
- UAB Mano Būstas Vilnius
- Atsakovas
- ATS1
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ patikslintą ieškinį atsakovei ATS1 dėl skolos priteisimo bei atsakovės priešieškinį ieškovei dėl sutarties nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62¹ straipsnio 2 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei ATS1, prašydama priteisti iš atsakovės 1 293,75 Eur skolą, 81,25 Eur metines palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad ji suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovei nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Atsakovė tinkamai ir laiku nevykdė pareigos atsiskaityti už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. susidarė 1 375 Eur dydžio įsiskolinimas, iš kurio 81,25 Eur sudaro metinės palūkanos.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Taip pat nurodė, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo teikti jai nuosavybės teise priklausančioms administracinėms patalpoms paslaugas, nes namo (duomenys neskelbtini) nebeadministruoja.
Šalies argumentai
Atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti 2009 m. gruodžio 14 d. pastato administravimo sutartį Nr. 483/NB-SUT-10-019 nutraukti, motyvuodama tuo, jog nuo 2009 m. ginčijama sutartis nebuvo nei karto atnaujinta, per tą laiką pasikeitė faktinis paslaugų teikėjas, teikiamų paslaugų pobūdis, apimtis ir tvarka, pasikeitė tarifai ir kainodara bei šalių tarpusavio santykiai.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas nutraukti sutartį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, yra pagrindas konstatuoti, jog jis neatitinka CPK 143 straipsnio keliamų reikalavimų, nes juo nereikalaujama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą, atsakovė nereikalauja, kad sutartis būtų laikoma nutraukta ginčo skolos laikotarpiu ir kad tarp pareikšto ieškinio ir priešieškinio yra tarpusavio ryšys (CPK 143 straipsnio 2, 3 punktai).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 26 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti, o priešieškinį palikti nenagrinėtu, priteisti ieškovei iš atsakovės 1 293,75 Eur skolą, 81,25 Eur dydžio palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (1 375 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 776,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti atsakovei 111 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas būtų teikęs kitas paslaugų teikėjas, o ne ieškovė. Atsakovė nepateikė įrodymų paneigiančių ieškovės pateiktus įrodymus apie suteiktas paslaugas bei ieškovės nurodyto mokesčių skaičiavimo teisingumą ar pagrįstumą, todėl ieškinys dėl 1 293,75 Eur skolos yra laikytinas pagrįstu ir tenkintinas pilnai. Atsižvelgiant į tai, tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, už naudojimąsi ieškovui priklausančiomis piniginėmis lėšomis atsakovė privalo mokėti 5 proc. dydžio metinės palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą, kas nagrinėjamu atveju sudaro 81,25 Eur. Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė priešieškiniu prašė pastato administravimo sutartį nutraukti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartimi nustatytų priešieškinio trūkumų atsakovė neištaisė, o teismo posėdžio metu šią poziciją patvirtino. Esant tokioms aplinkybėms priešieškinis paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis)
Teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti 22 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 1,81 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 60 Eur už advokatų profesinės bendrijos AVOCAD suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį dėl skolos priteisimo, 629,20 Eur teisinės pagalbos išlaidų už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą, 629,20 Eur teisinės pagalbos išlaidų už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą, 314,60 Eur už rašytinių paaiškinimų rengimą ir patikslinto ieškinio rengimą, 1 651,65 Eur už rašytinių paaiškinimų rengimą, 786,50 Eur už rašytinių paaiškinimų analizę ir jų teikimą, 1 022,45 Eur už priešieškinio analizę ir atsiliepimo parengimą, 393,25 Eur pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą, 432,58 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą, iš viso 5 526,18 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Visa bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 5552,63 Eur (5 526,18 + 22 + 2,64 + 1,81). Atsakovė prašė priteisti 111 Eur žyminio mokesčio, 2 450 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Teismas pažymėjo, jog palikus priešieškinį nenagrinėtu, laikytina, jog atsakovės kreipimasis į teismą su reikalavimu sąlygojo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsiradusias bylos nagrinėjimo metu. Kita vertus, ieškovė nėra silpnesnioji ginčo šalis, nenustatyta, kad atsakovė būtų piktnaudžiavusi procesinėmis teisėmis. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra net keturis kartus didesnės už patenkintą ieškinio reikalavimą, atsakovė yra garbaus amžiaus, tačiau dalis išlaidų patirta atsakovei pareiškus priešieškinį (1 022,45 Eur – priešieškinio analizė ir atsiliepimo parengimas), kurio paaiškėjusių trūkumų ji taip ir nepašalino. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, kad yra pagrindas mažinti ieškovės prašomas priteisti išlaidas ir priteisti iš atsakovės pusę jų, t. y. 2 776,32 Eur. Atsakovei grąžintinas jos sumokėtas 111 Eur žyminis mokestis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 26 d. sprendimą pakeisti – priteisti iš atsakovės 5 945,88 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neteisingai nustatė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, kadangi aritmetiškai sudėjus ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas yra gaunama 5 945,88 Eur suma. Ieškovei nepriteistos bylinėjimosi išlaidos sudaro 3 169,56 Eur sumą. Teismas išimtinai savo nuožiūra sprendė, kad tinkamo dydžio bylinėjimosi išlaidos sudarytų tik 2 776,32 Eur, tačiau nepagrindė, kokiais motyvais vadovaudamasis tokį dydį nustatė. Sprendime nėra nurodyta, kokios išlaidos, už kokias konkrečias teisines paslaugas yra mažinamos, kurios yra nepagrįstos, ir kiek mažinamos. Teismas jokiais motyvais nepagrindė tokios pozicijos bei tik nurodė subjektyvią teismo nuožiūrą dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų mažinimo. Tokios teismo išvados nėra suderinamos ne tik su protingumo ir teisingumo principais, bet ir teisės aktų reikalavimais bei nukrypsta nuo aktualios teismų praktikos. Šiuo atveju neginčytina aplinkybė, kad ieškovas civilinę bylą laimėjo (patenkintas ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo visa apimtimi), todėl turėjo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra protingos, proporcingos ir pagrįstos, neviršijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytų galimų priteisti už atitinkamas teisines paslaugas maksimalių dydžių. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra net 3,85 karto (22 897,83 Eur / 5 945,88 Eur) mažesnės už pagal Rekomendacijas nustatytą galimą sumą. Ieškovė bylinėjimosi išlaidomis nepiktnaudžiavo, nesinaudojo bylinėjimosi išlaidomis kaip priemone, užkertančia kelią silpnesniajai šaliai gintis nuo jai pareikštų reikalavimų teisme. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos buvo minimalaus pobūdžio, nebuvo papildomai ir nereikalingai išlaidaujama, atstovo laikas, skirtas tiek procesinių dokumentų parengimui, tiek pasirengimui ir faktiniam dalyvavimui teismo posėdžiuose, yra pagrįstas, objektyvus ir realus. Teismas nenustatė CPK 93 straipsnio 4 dalies teisinio reguliavimo taikymui būtinų sąlygų egzistavimo. Ieškovė elgėsi procesiškai sąžiningai ir teisingai, nepiktnaudžiavo turimomis procesinėmis teisėmis, tinkamai vykdė procesines pareigas bei atliko visus reikiamus veiksmus dėl tinkamo civilinės bylos išnagrinėjimo. Bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl atsakovės kaltės ir nesąžiningų veiksmų. Atsakovė nesąžiningai, tęstinai ir sistemingai nuolatos siekia neteisėtu būdu išvengti namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo pareigos vykdymo. Ieškovė buvo priversta inicijuoti ne vieną civilinį procesą dėl skolų už suteiktas paslaugas ir patirtas išlaidas iš atsakovės priteisimo – ieškovei skola iš atsakovės už tapačių paslaugų teikimą buvo priteista teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu, 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi. Be to, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl atsiliepimo į priešieškinį buvo patirtos išimtinai tik dėl atsakovės kaltės. Šiuo atveju yra akivaizdus teisinis ir ekonominis situacijos nesąžiningumas, kadangi ieškovė, pelno siekiantis juridinis asmuo, būtų patyrusi ženkliai mažesnius nuostolius negindama savo teisių ir „nurašydama“ susidariusią atsakovės skolą nei gindama savo teises ir teisėtus interesus bei patirdama bylinėjimosi išlaidas, kurios teismo sprendimu yra neatlyginamos. Byloje nėra jokių socialinę reikšmę turinčių aplinkybių, kuriomis vadovaujantis teismas galėtų turėti pagrindą neva vykdant teisingumo principą sumažinti ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad teismas sprendime tinkamai įvertino šalių elgesį, tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, tinkamai motyvavo savo priimtą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Tarp šalių dėl skolos priteisimo vyko jau ne pirmas ginčas. Kiekvienu atveju ieškovė pateikia pradinį ieškinį, tipinės formos, kurią naudoja visada ir ne pirmoje byloje, kuriame pakeičiamos tik prašomos priteisti sumos ir laikotarpis, už kurį prašoma priteisti skolą. Pradiniame ieškinyje, kaip ir šį kartą, visada nurodomas klaidingas ieškinio pagrindas, kiekvienu atveju ieškovę atstovauja tas pats asmuo, tai reškia, jog jai jau buvo žinomos visos prieš tai nagrinėtos ir teismų nustatytos aplinkybės, tame tarpe ir dėl ieškinio pagrindo, žinomi ankstesni priimti sprendimai, tačiau nepaisant to pirmiausiai reiškiamas netinkamas ieškinys ir tik gavus atsakovės atsiliepimą į ieškinį ieškinys yra tikslinamas, kartu pateikiamas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų už ieškinio tikslinimą priteisimo, nors patikslina tik vieną sakinį visame ieškinyje, nors galima buvo pareikšti tinkamą ieškinį iš karto ir nedidinti bylinėjimosi išlaidų dėl jo tikslinimo. Išlaidos, susidariusios dėl pačios ieškovės nerūpestingumo teikiant pirminį dokumentą, neturi būti perkeliamos kitai šaliai. Be to, šiuo atveju ieškovė patikslintą ieškinį pateikė tik prieš pat teismo posėdį, kaip ir kitus rašytinius paaiškinimus ar papildomus dokumentus, kuriuos nuolat teikdavo prieš pat posėdį. Ieškovė taip pat elgėsi nesąžiningai kartu su ieškiniu, patikslintu ieškiniu nepateikdama įrodymų, pagrindžiančių jos reikalavimą. Visų papildomų dokumentų ir įrodymų pateikimo buvo prašoma jau atsiliepime į ieškinį, tačiau atsakovė jų neteikė, kol nebuvo teismo įpareigojimo pateikti papildomus įrodymus. Kiekvieną kartą ieškovė yra prašoma pateikti papildomus įrodymus, kiekvieną kartą kiekvienoje byloje tie įrodymai yra vilkinami pateikti, teikiami rašytiniai paaiškinimai, nors paaiškinimus galima išsakyti teismo posėdžio metu arba patikslintame ieškinyje nurodyti. Iš tokių ieškovės veiksmų susidaro įspūdis, jog siekiama pasipelnyti atsakovės sąskaita pateikiant nerealias sąskaitas už teisinę pagalbą, kurios galimai nebuvo suteiktos arba suteiktos daug mažesne apimtimi ir mažesnėmis laiko sąnaudomis. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose teikė savo argumentus dėl atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų, kas iš esmės yra dublikas, nors teismas nebuvo priėmęs sprendimo ruoštis bylai paruošiamųjų dokumentų būdu. Tokius paaiškinimus ieškovė teikė savo nuožiūra, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais tokios išlaidos neturėtų būti priteistos iš atsakovės. Didelė dalis išlaidų (pvz., 1 651,65 Eur už rašytinius paaiškinimus) susidarė dėl paties ieškovės procesinio elgesio – dubliuojančių dokumentų teikimo, nors teismas nebuvo nustatęs pasirengimo bylai paruošiamųjų dokumentų būdu. Tai vertintina kaip piktnaudžiavimas procesu siekiant dirbtinai padidinti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog atsakovė turi teisę reikšti priešieškinį, be to, paminėtina, jog šalys tarėsi dėl taikos, kartu sprendžiant klausimą dėl 2009 m. pastato administravimo sutarties nutraukimo, tačiau ieškovė nesutiko nutraukti 2009 m. pastato administravimo sutarties ir todėl užsitęsus bylos nagrinėjimui tapo akivaizdu, jog tikslinti priešieškinio netikslinga, kadangi greičiau sueis terminas pastato administravimo sutarties nutraukimui, nei bus išnagrinėtas šalių ginčas pirmos instancijos teisme. Taigi atsakovė, siekdama greičiau ir ekonomiškiau išspręsti kilusį ginčą nešalino priešieškinio trūkumų dėl ko pagrįstai priešieškinis paliktas nenagrinėtu. Atsakovė turi teisę teisėtomis priemonėmis ginčyti jai pareikštą reikalavimą, ginčyti skolą, gintis nuo ieškinio reikalavimų, ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, elgėsi sąžiningai ir pagrįstai, todėl nėra jokio pagrindo priteisti ieškovės prašomo dydžio bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės. Ieškovė prašo priteisti 5 552,63 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Minėta suma atsižvelgiant į tai, jog byla yra nesudėtinga, dėl nedidelės skolos priteisimo, yra neprotingai didelė, neatitinka protingumo bei sąžiningumo principų, tuo labiau, jog dėl pačios ieškovės elgesio buvo tikslinami procesiniai dokumentai, pati ieškovė nepateikė visų prašomų duomenų bei dokumentų, todėl teismas tinkamai įvertino ieškovės elgesį, faktines aplinkybes ir sumažino priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovai su situacija (ieškovės ir atsakovės ginčais dėl įsiskolinimo už suteiktas administravimo paslaugas) yra gerai susipažinę. Ši byla nėra didelės apimties, joje nėra sprendžiami ypač sudėtingi ar retai pasitaikantys teisiniai klausimai. Priešingai – civilinės bylos tokiais klausimais yra dažnos, teismų praktika tokiais klausimais yra itin išplėtota. Ieškovė yra profesionali rinkos dalyvė, nuolat dalyvaujanti analogiško pobūdžio skolų išieškojimo procesuose, o ją atstovauja ta pati advokatų kontora, ši byla nėra teisiškai sudėtinga ar nauja – tai standartinis ginčas, nereikalaujantis išskirtinių laiko sąnaudų ar specifinių studijų. Taigi teismas pagrįstai sumažino priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydį. Nors Ieškovas skunde nurodo padarytą aritmetinę klaidą, tai nekeičia ginčo esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ patikslintą ieškinį atsakovei ATS1 dėl 1 293,75 Eur skolos, 81,25 Eur metinių palūkanų ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, priteisimo dalis, kuria netenkintas ieškovės prašymas priteisti 3 169,56 Eur bylinėjimosi išlaidų dalį.
Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovės procesinis elgesys buvo sąžiningas, todėl teismas, nepriteisdamas ieškovės bylinėjimosi išlaidų, nepagrįstai ir nemotyvuotai nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisinio reguliavimo bei nesivadovavo suformuota teismų praktika. Teigiama, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo protingos, proporcingos ir pagrįstos, neviršijančios rekomenduojamų galimų dydžių, todėl sprendimas, dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra nepagrįstas bei yra keistinas – ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovei yra priteistinos visa apimtimi.
Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo
Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo skundžiamoje dalyje išdėstytiems motyvams ir argumentams.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei ATS1, prašydama priteisti iš atsakovės 1 293,75 Eur skolą, 81,25 Eur metines palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė prašė priteisti 22 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 1,81 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 60 Eur už advokatų profesinės bendrijos AVOCAD suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį dėl skolos priteisimo, 629,20 Eur teisinės pagalbos išlaidų už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą, 629,20 Eur teisinės pagalbos išlaidų už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą, 314,60 Eur už rašytinių paaiškinimų rengimą ir patikslinto ieškinio rengimą, 1651,65 Eur už rašytinių paaiškinimų rengimą, 786,50 Eur už rašytinių paaiškinimų analizę, jų teikimą, 1022,45 Eur – priešieškinio analizę ir atsiliepimo parengimą, 393,25 Eur pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimas, 432,58 Eur pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas. Aritmetiškai sudėjus ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas yra gaunama 5 945,88 Eur suma, iš kurių teisinės pagalbos išlaidos sudaro 5 919,43 Eur.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 26 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti, o priešieškinį palikti nenagrinėtu, priteisti ieškovei iš atsakovės 1 293,75 Eur skolą, 81,25 Eur dydžio palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (1 375 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 776,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti atsakovei 111 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 93 straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas; teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.
Pagal Rekomendacijų 7 ir 8 punktus rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijų 8 punkte nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 93 straipsnis nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą. Vis dėlto teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo, ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 65 punktas; 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023, 36 punktas). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020, 38 punktas).
EŽTT savo praktikoje vertina ir paties asmens elgesį, jo prisidėjimą prie konkretaus dydžio bylinėjimosi išlaidų (pvz., ar buvo reikšti akivaizdžiai nepagrįsti reikalavimai, klausimai). EŽTT praktika atskleidžia, kad jeigu ir būtų nustatyta, jog asmens elgesys turėjo reikšmės bylinėjimosi išlaidų dydžiui, labai svarbu, kad išlaidų paskirstymo efektas nebūtų uždedantis asmeniui neproporcingą naštą, pavyzdžiui, „absorbuotų“ ar sumažintų priteistą kompensaciją iš esmės (EŽTT 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimo byloje Perdigao prieš Portugaliją, peticijos Nr. 24768/06, 61 punktas; 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10). Kasacinis teismas, remdamasis EŽTT praktika, taip yra išaiškinęs, kad teismai, skirstydami šalių procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti ne tik į galutinį bylos rezultatą, bet taip pat įvertinti ir tai, ar konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra sąžiningas – neatima šalims pagrįstai priklausančių piniginių kompensacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-943/2022, 39 punktas, 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023, 51 punktas).
EŽTT 2024 m. lapkričio 12 d. sprendime byloje Girdauskienė prieš Lietuvą (peticijos Nr. 54171/21) dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išaiškino, kad teisė kreiptis į teismą nebūtų veiksminga, jei šios išlaidos būtų paskirstytos mechaniškai, atsižvelgiant tik į tai, kiek ieškinys buvo kiekybiškai patenkintas. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015). Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).
Byloje nėra ginčo, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė realiai patyrė 5 945,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių teisinės pagalbos išlaidos sudaro 5 919,43 Eur. Tačiau, viena vertus, kaip nurodo ir pati ieškovė, visiškai analogiškas ginčas tarp ieškovės ir atsakovės dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas teismuose yra nagrinėjamas nebe pirmą kartą – ieškovę visais keturiais atvejais atstovavo ta pati advokatų kontora. Taigi, ieškovės atstovai su situacija (ieškovės ir atsakovės ginčais dėl įsiskolinimo už suteiktas administravimo paslaugas) yra itin gerai susipažinę. Be to, ši byla nebuvo didelės apimties, joje nebuvo sprendžiami ypač sudėtingi ar retai pasitaikantys teisiniai klausimai. Priešingai – civilinės bylos tokiais klausimais yra dažnos, teismų praktika tokiais klausimais yra itin išplėtota. Pažymėtina ir tai, kad, pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi ieškovės reikalaujamos priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos jau buvo sumažintos nuo 2 193,50 Eur iki 870 Eur. Taigi, vertindama visas šias aplinkybes ieškovė galėjo pagrįstai įsivertinti ieškovės atstovės šioje byloje teikiamų paslaugų įkainius. Be kita ko, atsižvelgtina ir į tai, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra net keturis kartus didesnės už patenkintą ieškinio reikalavimą. Taip pat vertintina, kad ginčas kilo ieškovei, kuri yra savo srities profesionalė, vykdant savo įprastinę veiklą, tuo tarpu, atsakovė yra garbaus – pensinio amžiaus.
Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai atsižvelgtina ir į atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas aplinkybes dėl ieškovės procesinio elgesio, t. y. dėl ieškovės nuolatinio pradinių ieškinių teikimo klaidingais pagrindais ir patikslinto ieškinio teikimo, dėl ieškovės įrodymų savalaikio nepateikimo, dėl ieškovės iniciatyva teikiamų papildomų rašytinių paaiškinimų, dėl procesinių dokumentų pateikimo prieš posėdį ir kt. Vertinant bendrai, visos šios atsakovės nurodytos aplinkybės turi netinkamo procesinio elgesio, dėl kurio galėjo susidaryti papildomos bylinėjimosi išlaidos, ir nepagrįsto bylinėjimosi išlaidų didinimo požymių.
Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir Rekomendacijų 2 punkte nurodytais kriterijais, į kuriuos teismas turi atsižvelgti nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, pirmosios instancijos teismas siekdamas sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, pagrįstai sumažino ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė, taip pat į CPK 313 straipsnyje nustatytą draudimą apeliacinės instancijos teismui dėl apelianto priimti blogesnį, negu yra skundžiamas, sprendimą ar nutartį, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių, konstatuoja, jog būtent pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu ieškovės reikalaujamų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumažinimas iki 2 776,32 Eur šiuo atveju yra pakankamas.
Kaip minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai ir argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, laikytina, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas CPK 93 straipsnio prasme priimamas atsakovės naudai.
Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą parengiant ir teismui pateikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Ši suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteistina iš ieškovės atsakovei. Atitinkamai netenkintinas ieškovės prašymas priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovei ATS1 priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.