Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Marija Augustinaitė, sekretoriaujant Anetai Budrei, dalyvaujant ieškovo atstovui Tomui Valaičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančio per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui V. V. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62² straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apylinkės teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apylinkės teismo vardu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylose dėl pinigų sumų, neviršijančių penkių tūkstančių eurų, teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai (CPK 441 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2024 m. vasario 25 d. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovui, įvyko vandens nuotėkis, kurio pasekoje buvo aplietas žemiau esantis butas, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas (draudikas) ir D. P. (draudėja) (toliau – draudėja) 2023 m. rugsėjo 6 d. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų, turto draudimas nuo kitų rizikų, draudimo sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) butui, adresu (duomenys neskelbtini), apdrausti; draudimo laikotarpis – nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. iki 2024 m. rugpjūčio 15 d. Ieškovo atstovas 2024 m. vasario 26 d. turto apžiūros akte užfiksavo apžiūros metu nustatytus turto sugadinimus, sudarė nuostolio apskaičiavimą, kuriame nuostolis įvertintas 1 312,19 Eur. Atsižvelgdamas į šią sąmatą bei taikytiną nusidėvėjimo medžiagoms normą (16,05 Eur) ieškovas nukentėjusio buto savininkei – draudėjai sumokėjo 1 296,14 Eur dydžio draudimo išmoką (2024 m. vasario 29 d. mokėjimo nurodymas Nr. 29692, išmokėta 1 239,14 Eur, 2024 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo nurodymas Nr. 69180, išmokėta 57 Eur). Ieškovas kreipėsi į atsakovą su 2024 m. rugpjūčio 28 d. pretenzija Nr. TUK55511 ir 2024 m. spalio 30 d. pretenzija Nr. TUK55511/SPCI-SR-24, informuodamas apie 2024 m. vasario 25 d. įvykusį draudiminį įvykį ir susidariusią situaciją bei prašydamas atlyginti padarytą 1 296,14 Eur žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normų, bet taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, atsiradusius dėl žalos padarymo. Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017; 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024).

CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jei ją padaro, turi visiškai atlyginti. Civilinė atsakomybė taikytina esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245 straipsnis, 6.249 straipsnis), žalą padariusio asmens neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis), kaltei (CK 6.248 straipsnis), priežastiniam neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšiui (CK 6.247 straipsnis).

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėta teisės norma turi būti taikoma ir tais atvejais, kai pastate žemiau esančioms patalpoms padaroma žala vandens užliejimu iš aukščiau esančių asmeninės nuosavybės teise valdomų patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas). Kai teismas nenustato kitų užliejimo šaltinių, tokiais atvejais spręstina, kad žalą sukėlė atsakovas (viršuje esančio buto savininkas/valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

Nagrinėjamu atveju aplinkybes, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas iš virš jo esančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), patvirtina byloje pateikti įrodymai: apgadinto buto patalpų fotonuotraukos, atsakovo buto patalpos fotonuotraukos, 2024 m. vasario 26 d. turto apžiūros aktas, kuriame nurodyta, jog atsakovo bute trūko šalto vandens žarnelė, ir kt. Atsakovas aplinkybės, kad turtą gadinantis poveikis buvo iš jam nuosavybės teise priklausančio buto, neginčija. Todėl remiantis nustatytų aplinkybių visetu bei vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, spręstina, kad užliejimo židinys buvo bute, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakomybė dėl užliejimu padarytos žalos atlyginimo tenka atsakovui, kuris yra šio buto savininkas.

Žala (nuostoliai), kaip civilinės atsakomybės sąlyga, asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apdrausto buto, adresu (duomenys neskelbtini), patalpoms padaryti pažeidimai buvo fiksuoti nuotraukomis, 2024 m. vasario 26 d. turto apžiūros akte, kuriame nurodyta, kad koridoriaus patalpoje (indeksas 5-1) sušlapo, išsikilnojo laminatas (10,56 kv. m), virtuvės patalpoje (indeksas 5-7) sušlapo, išsikilnojo laminatas (7,37 kv. m), apibėgo lubos, pagelto dažai (7,37 kv. m). Nustatyta, kad ieškovo atstovo parengtoje Nuostolio apskaičiavimo sąmatoje įrašyta, jog bendras nuostolio dydis yra 1 312,19 Eur: 191,62 Eur – lubų perdažymas, 735,13 Eur – laminuotų grindlenčių keitimas su paklotu ir grindj., 100,44 Eur – virtuvės baldų permontavimas, 22 Eur – šviestuvų permontavimas, 40 Eur – patalpų padengimas plėvele, patalpų valymas, 144 Eur – baldų permontavimas, nešimas, daiktų pernešimas, 49 Eur – statybinių šiukšlių pakrovimas, išvežimas, 30 Eur – transportas. Abejoti, kad nurodomi darbai yra įsisiję su buto remonto darbais, siekiant pašalinti užliejimo pasekmes, nėra pagrindo.

Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų ir atstovo nurodytų aplinkybių aišku, kad 1 296,14 Eur išmoka buvo išmokėta nesant patirtų realių išlaidų, t. y. ieškovo atstovo sudarytoje Nuostolio apskaičiavimo sąmatoje nurodytos buto patalpų remontui reikalingos, o ne faktiškai draudėjos patirtos išlaidos. Kitaip tariant, ieškovas žalos dydį nustatė skaičiavimo būdu bei prašo iš atsakovo priteisti buto remonto sąnaudų atlyginimą. Toks draudimo išmokos apskaičiavimo būdas yra galimas ir priklauso nuo draudėjo pasirinkimo. Žalos dydžio nustatymas tokiu atveju reiškia, kad turi būti nustatyta, kiek kainuotų sugadintų patalpų atkūrimas iki tokios būklės, kokios šios patalpos buvo iki užliejant vandeniu.

Pagal kasacinio teismo praktiką draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad žalos dydis, kai turtas po sugadinimo neatkurtas ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, gali būti nustatomas skaičiavimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Statinių statybos skaičiuojamoji kaina skaičiuojama taip, kad atsižvelgiant į rinkos sąlygas būtų apskaičiuotos ekonomiškai pagrįstos statybos vykdymo ir kitos išlaidos. Apskaičiuojant žalos dydį, kai dar nėra pradėti žalos šalinimo darbai, žala apima visas išlaidas, reikalingas sugadintam daiktui atkurti, tarp jų pridėtinės vertės ir pelno mokesčius, statybvietės ir pridėtinės išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad turto sugadinimo atveju žalos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012). Šiuo atveju realių prieštaravimų dėl ieškovo atstovo parengtoje Nuostolio apskaičiavimo sąmatoje nurodytų remonto darbų apimčių, įkainių atsakovas procesiniuose dokumentuose nesuformulavo, nepateikė įrodymų, paneigiančių apskaičiuotų išlaidų pagrįstumą. Dėl to nėra pagrindo abejoti Nuostolio apskaičiavimo sąmatos pagrįstumu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas nepaneigė ieškovo nurodyto žalos apskaičiavimo metodo ar dydžio teisingumo, nepateikė kitų duomenų, kuriais remiantis galima būtų įvertinti ieškovo paskaičiuotą ir draudėjai atlygintą žalą už turto apgadinimą užliejus butą (jo patalpas) (CPK 178 straipsnis), todėl teismas vertina, kad ieškovo pateikti įrodymai yra tinkami prašomos priteisti žalos dydžiui patvirtinti.

Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad ieškovas įrodė, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo padaryta 1 296,14 Eur dydžio žala, kurią nukentėjusiam asmeniui atlygino ieškovas. Remiantis tuo, ieškovui iš atsakovo kaip asmens atsakingo už atsiradusią žalą priteisiamas 1 296,14 Eur žalos atlyginimas (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Siekdamas išvengti tokių galimų nuostolių, atsiradusių dėl to, kad skolininkas laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme vengia įvykdyti savo prievolę, kreditorius gali reikalauti iš teismo priteisti iš skolininko ne tik pagrindinę reikalavimų sumą, bet ir nuo šios sumos skaičiuojamas procesines palūkanas, kurios kompensuoja tokius kreditoriaus praradimus, kilusius dėl to, kad kreditorius negali naudotis šia pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-381/2024).

Tiek CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinanti pareigą mokėti procesines palūkanas, tiek ir anksčiau šioje nutartyje išdėstyti išaiškinimai dėl šių palūkanų paskirties ir atliekamų funkcijų patvirtina, kad procesinės palūkanos yra susijusios su konkrečia teismo kreditoriui priteista pinigų suma ir skolininko pareiga ją sumokėti, t. y. procesinės palūkanos yra skirtos paskatinti skolininką sumokėti būtent šią sumą ir atlyginti kreditoriui būtent tuos nuostolius, kurie atsirado dėl to, kad skolininkas nesumoka iš jo priteistos sumos per bylos nagrinėjimo laikotarpį ir vėliau, teismui šią sumą priteisus iš skolininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-381/2024).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, atsakovo prašymas nepriteisti ieškovui 5 procentų metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo neturi teisinio pagrindo. Bylos iškėlimo teisme faktas ir ieškovo (kreditoriaus) reikalavimas priteisti procesines palūkanas sudaro teisinį pagrindą priteisti šias palūkanas. Tai, kaip minėta, yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir dėl to privalo mokėti įstatyme nustatytas palūkanas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir kasacinio teismo išaiškinimus, nagrinėjamu atveju yra teisėtas pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2026 m. kovo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų argumentų atsakovo motyvai dėl procesinių palūkanų nepriteisimo atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 29 Eur žyminio mokesčio. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistina 29 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270, 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti. Priteisti iš atsakovo V. V. 1 296,14 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų devyniasdešimt šešių eurų 14 ct) nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 296,14 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų devyniasdešimt šešių eurų 14 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2026 m. kovo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 29 Eur (dvidešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančio per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, naudai. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.