- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-23
- Bylos Nr.
- e2VP-12622-1149/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04728-2026-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Marija Augustinaitė (pran.)
- Suinteresuotas asmuo
- E. N., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Rytis Rimkus
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Marija Augustinaitė, sekretoriaujant Anetai Budrei, Erikai Grigišienei, dalyvaujant suinteresuoto asmens E. N. atstovui advokatui Ryčiui Rimkui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Giedriaus Jonausko pareiškimą dėl privalomojo nurodymo nevykdymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, E. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su 2026 m. balandžio 29 d. aktu Nr. S-26-91-21131 dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, prašydamas spręsti klausimą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. balandžio 15 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-240415-00022 nevykdymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu sutinka, prašo skirti skolininkui E. N. (toliau – ir Skolininkas) periodinę baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą, paskirtą baudą skaičiuojant nuo kitos dienos, einančios po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-26-91-21131 surašymo dienos (2026 m. balandžio 29 d.), valstybės naudai.
Atsiliepime nurodoma, kad Inspekcija vadovaudamasi teisės aktais pagal gautą skundą atliko patikrinimą ir 2024 m. balandžio 12 d. surašė faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje aktą Nr. SSA-30-240412-00018 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas). Patikrinimo metu nustatyta, kad E. N. žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurorte, nuo 2023 m. lapkričio 7 d. stato I grupės nesudėtingąjį poilsio paskirties statinį, apie 6,05 m pločio, apie 8,05 m ilgio ir apie 4,81 m aukščio poilsio namą, kurio užstatymo plotas apie 48,7 kv. m, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto privalomo statybą leidžiančio dokumento. Statytojui E. N. 2024 m. balandžio 15 d. surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-240415-00022 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriuo E. N. įpareigotas iki 2024 m. spalio 15 d. nugriauti savavališkai statomą apie 48,7 kv. m ploto I grupės nesudėtingąjį poilsio paskirties statinį, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), dėl kurio statybos surašytas Savavališkos statybos aktas, ir įpareigotas sutvarkyti statybvietę. Inspekcijos 2024 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. SDPN-30-241014-00049 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo / nepratęsimo“ Skolininko prašymu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2025 m. sausio 15 d. 2025 m. sausio 20 d. buvo atliktas Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimas vietoje (duomenys neskelbtini), bei surašytas 2025 m. sausio 20 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. PNSSA-30-250120-00007, kuriame konstatuota, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas, t. y. nenugriautas savavališkai statomas apie 48,7 kv. m ploto I grupės nesudėtingasis poilsio paskirties statinys, esantis žemės sklype (duomenys neskelbtini), dėl kurio statybos surašytas Savavališkos statybos aktas, bei nesutvarkyta statybvietė. Atsižvelgiant į tai, Privalomasis nurodymas perduotas antstoliui vykdyti priverstinai. Nagrinėjamu atveju Skolininkui buvo nustatytas konkretus terminas prievolei, numatytai Privalomajame nurodyme, įvykdyti, t. y. savavališkos statybos padariniai turėjo būti pašalinti iki 2024 m. spalio 15 d., o Inspekcijos 2024 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. SDPN-30-241014-00049 pratęsus terminą – iki 2025 m. sausio 15 d. Skolininkas per nustatytą terminą Privalomojo nurodymo neįvykdė. Taip pat laiku, kol terminas dar galiojo, nesikreipė į teismą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Skolininkas pateikė antstoliui duomenis, jog atlieka tam tikrus aktyvius veiksmus, siekdamas įteisinti savavališką statybą (kreipėsi dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, teikė eilę prašymų informuoti visuomenę apie parengtus projektinius sprendinius, taip pat prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus), tačiau tai tik patvirtina, jog Skolininkas siekia įvykdyti Privalomąjį nurodymą, įteisinant savavališką statybą, tačiau nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog Skolininkui tikrai bus išduotas statybą leidžiantis dokumentas, dėl ko Privalomasis nurodymas galėtų būti laikomas įvykdytu. Savavališkos statybos padariniai vis dar nėra pašalinti, nors nuo Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos (2025 m. sausio 15 d.) jau yra praėję daugiau nei vieneri metai. Byloje pateikti įrodymai patvirtina esamą Skolininko kaltę dėl Privalomojo nurodymo neįvykdymo, todėl egzistuoja pagrindas Skolininkui skirti baudą už Privalomojo nurodymo neįvykdymą, kuri turėtų būti tokio dydžio, kad paskatintų Skolininką nedelsiant imtis veiksmų savavališkos statybos padariniams pašalinti. Inspekcijos vertinimu, Skolininkui už Privalomojo nurodymo neįvykdymą turėtų būti paskirta ne vienkartinė, o periodinė iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant ją skaičiuoti nuo kitos dienos, einančios po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos, t. y. nuo 2026 m. balandžio 29 d., už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Privalomąjį nurodymą iki visiško įpareigojimo įvykdymo.
Suinteresuotas asmuo (skolininkas) E. N. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašo antstolio pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad vien aplinkybė, jog nuo Privalomojo nurodymo surašymo iki aktyvių statinio įteisinimo veiksmų pradžios praėjo tam tikras laiko tarpas, nepatvirtina nei nesąžiningo elgesio, nei vengimo vykdyti Privalomąjį nurodymą. Savavališkos statybos padarinių šalinimui buvo pasirinktas teisės aktuose numatytas statinio įteisinimo būdas, kuriam reikalingos projektavimo, ekspertinės ir administracinės procedūros, priklausančios ne tik nuo statytojo, bet ir nuo projektuotojų, ekspertų, viešojo administravimo subjektų bei kitų procese dalyvaujančių asmenų veiksmų. Projektuotojo, sutikusio perimti savavališkos statybos įteisinimo procesą, paieška užtruko, nes dalis projektuotojų atsisakė imtis tokio projekto. Vėliau buvo sudaryta projektavimo sutartis ir pradėti visi statinio įteisinimui būtini darbai. Po projektavimo sutarties sudarymo statinio įteisinimo procesas vyko nuosekliai ir nepertraukiamai: buvo atliekami projektavimo darbai, gaunami specialieji reikalavimai, rengiami projektiniai sprendiniai, vykdomos visuomenės informavimo procedūros, šalinami institucijų nurodyti trūkumai ir atliekami kiti būtini veiksmai. Palangos miesto savivaldybės administracija išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus asmeninės paskirties poilsio pastato rekonstrukcijai, pagal kuriuos buvo rengiamas visas projektas. Dokumentai ne kartą buvo teikiami per informacinę sistemą „Infostatyba“, tikslinami projektiniai sprendiniai ir šalinami nustatyti trūkumai. Dėl savivaldybės pastabų visuomenės informavimo procedūros buvo vykdomos pakartotinai, rengtos papildomos vizualizacijos ir pakartotinai teikti dokumentai. Viešinimo procedūrų metu paaiškėjo papildomos aplinkybės, susijusios su bendrame žemės sklype esančių statinių priešgaisrine sauga. Kadangi bendrame sklype yra 16 statinių ir 19 bendraturčių, dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo reikėjo rengti priešgaisrinės saugos sprendinius ne tik ginčo statiniui, bet ir visam statinių kompleksui. Tai pareikalavo papildomo laiko, nes reikėjo nustatyti bendraturčių pozicijas, organizuoti susitikimus, suderinti sprendinius ir surinkti visų bendraturčių sutikimus. Nepaisant to, buvo gauti visų bendraturčių sutikimai ir pritarta statinių apjungimui į vieną gaisrinį skyrių. Iki ginčo dėl statinio paskirties atsiradimo buvo atlikta didžioji dalis statinio įteisinimui būtinų veiksmų: parengtas rekonstrukcijos projektas, įvykdytos visuomenės informavimo procedūros, parengti ir suderinti priešgaisrinės saugos sprendiniai, gauti bendraturčių sutikimai ir atlikti kiti institucijų reikalauti veiksmai. Galutinėje projekto stadijoje atsirado nuo suinteresuoto asmens valios nepriklausančios kliūtys, susijusios su statinių klasifikavimo ir rekreacinių teritorijų reglamentavimo pakeitimais. Projektavimo procedūros buvo pradėtos pagal savivaldybės išduotus specialiuosius architektūros reikalavimus asmeninės paskirties poilsio pastato rekonstrukcijai, tačiau Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. D1-197 ir 2024 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. D1-357 pakeitus statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“, nuo 2024 m. lapkričio 1 d. buvo atsisakyta bendros poilsio paskirties statinių kategorijos ir įvestos viešosios bei asmeninės rekreacijos paskirčių grupės. Dėl šių pakeitimų ginčo statinio paskirtis Nekilnojamojo turto registre automatiškai pakeista iš poilsio paskirties į viešojo poilsio paskirtį, nors projektavimo procesas jau buvo vykdomas pagal išduotus specialiuosius architektūros reikalavimus. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-199 buvo pakeistas rekreacinių teritorijų reglamentavimas ir nustatyti papildomi reikalavimai asmeninės rekreacijos statiniams. Pati Inspekcija yra pripažinusi, kad egzistuoja projektai, kuriems taikomi iki 2024 m. lapkričio 1 d. galioję reikalavimai. Siekdamas pašalinti neatitikimą tarp projekto sprendinių ir Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų, Skolininkas kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – VĮ) „Registrų centras“ dėl registro duomenų pakeitimo, tačiau šis atsisakė tai padaryti, nurodydamas, kad nėra pakankamo teisinio pagrindo. Dėl neatitikimo tarp pagal savivaldybės išduotus specialiuosius architektūros reikalavimus parengto projekto ir automatiškai pakeistų VĮ „Registrų centras“ duomenų tapo neįmanoma užbaigti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros, nes informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nebuvo galimybės pateikti ir nagrinėti atitinkamo prašymo. Šios kliūtys atsirado jau po to, kai buvo atlikta didžioji dalis projektavimo, derinimo ir viešinimo procedūrų, ir nepriklausė nuo Skolininko valios. Byloje nėra duomenų, kad Skolininkas ignoravo pareigą, vengė vykdyti Privalomąjį nurodymą ar sąmoningai vilkino procesą. Priešingai, Skolininkas aktyviai ir nuosekliai siekė pašalinti savavališkos statybos padarinius teisėtu būdu. Šiuo metu statinio įteisinimo procesą stabdo objektyvios administracinės ir teisinės kliūtys, o suderinus su savivaldybe rengiamas statinio paskirties keitimo iš viešosios į asmeninę projektas. Todėl baudos skyrimas nepašalintų kliūčių, nepakeistų Nekilnojamojo turto registro duomenų, nesudarytų pagrindo išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir neatitiktų baudos paskirties, kadangi pareiga neįvykdyta ne dėl asmens neveikimo, o dėl nuo jo nepriklausančių teisinių kliūčių.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens E. N. atstovas advokatas Rytis Rimkus su pareiškimu nesutiko, prašė pareiškimą atmesti. Paaiškino, kad šioje byloje nėra ginčo, kad Privalomasis nurodymas formaliai nėra įvykdytas, tačiau vien šios aplinkybės buvimas nesudaro pagrindo skirti baudą. Sprendžiant klausimą dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio taikymo, būtina įvertinti ne tik rezultatą, bet ir priežastis, dėl ko jis nebuvo pasiektas, bei suinteresuoto asmens elgesį vykdymo procese. Svarbu pažymėti, kad Skolininkas, gavęs Inspekcijos Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, nuo pat pradžių pasirinko ne statinio nugriovimo, bet jo įteisinimo kelią. Tai nebuvo formalus ketinimas ar siekis vilkinti procesą, nevykdyti Privalomojo nurodymo, nes suinteresuotas asmuo nuo pat pradžių ėmėsi realių ir reikšmingų veiksmų statinio įteisinimui. Iki vykdomosios bylos atsiradimo Skolininkas, kuris yra garbingo amžiaus, gyvena (duomenys neskelbtini), patartas pažįstamų žmonių, dar 2024 metais pasisamdė specialistą, kuris parengė naują statinio kadastrinių matavimų bylą, už kurią buvo sumokėta 910 Eur. 2024 m. lapkričio 4 d. ekspertas atliko statinio ekspertizę, kuri buvo reikalinga projektavimo dokumentams. Taip pat Skolininkas, vykdydamas savo pareigas, buvo sumokėjęs 3 236 Eur įmoką už savavališkos statybos įteisinimą bei 300 Eur administracinę nuobaudą už savavališką statybą. Šios ir kitos aplinkybės parodo, kad asmuo, ketinantis ignoruoti Privalomąjį nurodymą ir norėdamas tyčia vilkinti bei nevykdyti savo pareigų, tokių brangių veiksmų neatlieka ir tokių išlaidų dėl šių veiksmų nepatiria. Nuo pat pradžių asmuo pasisamdė Klaipėdos apskrityje dirbantį architektą, tikėdamasis, kad šis laiku parengs statinio projektą ir formalizuos statybą leidžiančių dokumentų procedūras. Pažymima, kad Skolininkas savavališką statybą vykdė iš nežinojimo. Pastatas buvo specifinės paskirties, asmuo nežinojo, pasidarė remontą, o vėliau paaiškėjo, kad tokiam remontui būtinas statybos leidimas. Gavęs Privalomąjį nurodymą, Skolininkas tikėjo, kad statybą pavyks įteisinti. Vėliau paaiškėjo, kad pasirinktas projektuotojas neįvykdė visų tų įpareigojimų nustatytais terminais, kurie būtų leidę užbaigti statinio įteisinimo procesą. Architektas tvirtino, kad projektavimo darbai vyksta ir bus užbaigti laiku, tačiau realaus rezultato nebuvo pasiekta, vėliau architektas pradėjo nebekelti telefono ragelio. Šios aplinkybės lėmė, kad buvo prarasta dalis laiko, skirto Privalomajam nurodymui įvykdyti. Net ir susidūręs su organizacinėmis, teisinėmis ir techninėmis kliūtimis, Skolininkas neatsisakė įteisinimo proceso. Skolininkas kreipėsi į teisininkus, iniciavo reikiamas procedūras dėl termino pratęsimo, pasamdė kitą projektuotoją, kuris perėmė projektą ir realiai atliko didžiąją dalį statinio įteisinimo darbų. Šio architekto pastangomis buvo parengtas tarpinis projektas, inicijuotos visuomenės informavimo procedūros, buvo rengiami papildomi projektiniai sprendiniai, įvykdyti visi Palangos miesto savivaldybės nurodymai, sprendžiami papildomi darbai ir priešgaisrinės saugos klausimai. Dėl savavališkos statybos įteisinimo nustatyta, kad bendrame žemės sklype, kuriame yra statinys, yra kiti 16 statinių, kurie turi 19 bendraturčių. Pradėjus įteisinimo procesą paaiškėjo, kad būtina ne tik sutvarkyti konkretaus statinio architektūrinius ir teisinius dokumentus, bet ir iš esmės pertvarkyti priešgaisrinės saugos sprendinius. Todėl Skolininkui teko rengti naują priešgaisrinį projektą visam kompleksui, surinkti visų bendraturčių sutikimus, derinimus ir išspręsti kitus organizacinius klausimus. Tai buvo sudėtingas, daug laiko kainavęs procesas, kuris buvo sėkmingai įgyvendintas. Surinkti duomenys patvirtina ne neveikimą, bet, priešingai, kad buvo imtasi priemonių pašalinti savavališkos statybos padarinius teisėtu būdu. Esminė kliūtis atsirado baigiamojoje projekto įteisinimo stadijoje. Projektavimo procedūrų metu paaiškėjo, kad pasikeitė statinių klasifikavimo teisinis reglamentavimas. Iki 2024 m. lapkričio 1 d. galiojo bendra poilsio paskirties statinių kategorija, tačiau vėliau ji buvo suskaidyta į dvi grupes – asmeninės rekreacijos ir viešosios rekreacijos. Dėl to buvo automatiškai pakeisti Nekilnojamojo turto registre esančių statinių paskirties įrašai, būtent tokių asmeninės paskirties poilsio statinių įrašai VĮ „Registrų centras“. Tokiu būdu pasikeitė ginčo statinio, priklausančio suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise, paskirtis. Tuo metu statinio projektas jau buvo rengiamas pagal Palangos miesto savivaldybės išduotus specialiuosius reikalavimus asmeninės paskirties poilsio pastato rekonstrukcijai. Susidarė situacija, kai pagal valstybės institucijų išduotus dokumentus parengtas projektas nebeatitiko vėliau automatiškai pakeistų VĮ „Registrų centras“ duomenų, ir tai sudarė organizacines kliūtis statybą leidžiančio dokumento gavimui. Suinteresuotas asmuo bandė ir šį neatitikimą pašalinti, jis kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl duomenų pakeitimo, tačiau toks prašymas buvo netenkintas. Dėl šio pakeitimo tapo nebeįmanoma užbaigti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros ir pateikti projektą tolesniam nagrinėjimui informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Šiuo metu susiklosčiusios situacijos negalima vertinti kaip piktybiško Privalomojo nurodymo nevykdymo. Priešingai, duomenys patvirtina, kad Skolininkas nuosekliai investavo laiką, lėšas ir pastangas, siekdamas pašalinti savavališkos statybos padarinius teisėtu būdu ir operatyviai įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Baudos paskirtis vykdymo procese yra paskatinti vykdyti pareigą, tačiau šiuo atveju baudos skyrimas neišspręstų egzistuojančios problemos. Bauda nepakeistų Nekilnojamojo turto registro duomenų, bauda nesukurtų teisinio pagrindo išduoti statybą leidžiantį dokumentą, bauda nepašalintų pasikeitusio teisinio reglamentavimo sukeltų pasekmių. Baudos skyrimas neatitiktų jos paskirties ir taptų sankcija už aplinkybes, kurių suinteresuotas asmuo objektyviai negali pašalinti vien savo veiksmais. Jeigu nebūtų įvykęs pereinamasis teisės aktų pasikeitimas, būtų buvęs gautas statybos leidimas ir vykdomoji byla būtų buvusi nutraukta. Palangos miesto savivaldybė 2025 metais pati išdavė statiniui asmeninės paskirties poilsio pastato naudojimo dokumentus. Palangos miesto savivaldybė pati supranta ir leidžia pakeisti statinio paskirtį, pakeisti projekto pavadinimus. Kadangi buvo atlikta viešinimo procedūra, sulaukus nustatytų terminų bus galima kreiptis į Palangos miesto savivaldybę dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir vykdomoji byla bus nutraukta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kad Skolininkas įdėjo daug laiko ir lėšų, negalima konstatuoti, jog jis nevykdė Privalomojo nurodymo dėl savo kaltės. Teismas turėtų atsižvelgti į visas aplinkybes. Buvo bandyta viską padaryti laiku, tačiau nepavyko, todėl prašo neskirti baudos. Mano, kad nedaug trūksta iki statybos leidimo gavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas P. J. parodė, kad E. N. yra jo klientas nuo 2025 m. balandžio 23 d. Žino, kad byla yra dėl to, jog pastatas buvo nelegaliai pastatytas, vėliau Inspekcija buvo įpareigojusi jį nugriauti, tačiau asmuo to nepadarė. Buvo parengtas projektas ir teiktas prašymas rekonstruoti pastatą, tačiau jis buvo atmestas, nes buvo reikalingas teisingas projekto pavadinimas. Vėliau buvo reikalingas viešinimas, reikėjo miesto planavimo dokumentų, todėl teko kreiptis į Palangos miesto savivaldybę. Gavus šiuos dokumentus, jie buvo pateikti, projektas pasiekė viešinimo procedūrą ir ją praėjo, tačiau buvo gautos sklypo bendraturčių pastabos. Reikėjo pridėti prie projekto tam tikrus sprendinius iš priešgaisrinės dalies, nes buvo būtina užtikrinti gaisrinės technikos privažiavimą gesinant gaisrus. Dėl to klientui teko papildomai užsakyti rangovą, kuris parengė priešgaisrinę projekto dalį. Po to buvo rengiamas antras viešinimas, o vėliau teiktas prašymas gauti statybos leidimą. Tačiau jis buvo atmestas dėl neteisingai suformuoto pavadinimo, nors prieš tai su Palangos miesto savivaldybe buvo derinta, kaip tą pavadinimą reikėtų sudaryti. Buvo pakeista pastato paskirtis, todėl buvo kreiptasi į VĮ „Registrų centras“, kad duomenys būtų pataisyti, nes 2024 metais automatiniu būdu pastato paskirtis buvo pakeista. Tuomet dar reikėjo vienos viešinimo procedūros ir keisti projektą. Tuo pačiu būtų keičiama ir pastato paskirtis iš viešojo poilsio į asmeninio poilsio pastato rekonstravimo projektą. Paskutinis teiktas prašymas buvo dėl viešinimo, tačiau jis buvo atmestas dėl to, kad neteisingai nurodyta viešinimo valanda. Tai buvo jo padaryta klaida, nurodžius neteisingą laiką. Viešinimo procedūra turėtų praeiti sklandžiai. Kol įvyks viešinimas, užtrunka apie vieną mėnesį. Po viešinimo procedūros kitas etapas yra statybos leidimo gavimas rekonstravimo projektui. Pateikus dokumentus, procedūra užtrunka apie 20 darbo dienų. Jo skaičiavimu, visas procesas iki statybos leidimo gavimo užtruktų apie 2–3 mėnesius. Buvo įvykdytos dvi viešinimo procedūros. Viena iš jų buvo įvykusi, tačiau reikėjo atsižvelgti į visuomenės pastabas. Sklypo bendraturčiai pateikė pretenzijas, kad gaisrinė mašina negali įvažiuoti į sklypo dalį, kuri priklauso jiems. Dėl to teko perdaryti dalį projekto ir parengti priešgaisrinę dalį. Dar prieš tai suinteresuotas asmuo buvo surinkęs visų bendraturčių sutikimus, kad rekonstravimo projektas galėtų būti įgyvendintas. Jie buvo sutikę, tačiau vėliau savo poziciją pakeitė ir nebesutiko. Parašų rinkimo procedūra užtrunka. Antras viešinimas įvyko sklandžiai, tačiau po dokumentų pateikimo platformoje buvo atmestas prašymas gauti statybos leidimą dėl paties pavadinimo neatitikimo ir nesuderinamumo. Trečias viešinimas taip pat buvo atmestas. Po teismo posėdžio planuojama iš naujo teikti prašymą dėl viešinimo. Jis kalbėjosi su savivaldybės darbuotoja, kuri paaiškino, kad įvykęs viešinimas yra negaliojantis, nes nurodyta netinkama paskirtis. Reikia teisės aktuose nustatyta tvarka suformuoti tinkamą viešinimo paskirties pavadinimą. Anksčiau sklypas buvo rekreacinės paskirties ir nebuvo skirstomas į asmeninio poilsio ir visuomeninio poilsio paskirtis – tai buvo vienas rekreacinės paskirties sklypas. Pasikeitus teisės aktams, VĮ „Registrų centras“ išrašuose automatiškai pradėjo keistis paskirties įrašai į asmeninio poilsio arba viešojo poilsio paskirtį. Šiuo atveju pastatas negali būti viešojo poilsio paskirties, kadangi pagal teisės aktus viešojo poilsio paskirties pastatuose turi būti įrengtos neįgaliųjų patekimo vietos, o asmeninio poilsio paskirties pastatams tokių reikalavimų nėra. Šiuo atveju pakeitus paskirtį problema išsisprendžia, nes pastatas būtų keičiamas iš visuomeninio poilsio paskirties į asmeninio poilsio paskirties pastatą, o jo įregistravimas yra teisiškai įmanomas. Liudytojo nuomone, jeigu nebūtų pasikeitę teisės aktai, statybos leidimas būtų buvęs išduotas. Viešinimo procedūra buvo taisoma. Jeigu ji neatitinka pavadinimo ar paskirties reikalavimų, pati savivaldybė ją atmeta. Jie atliko du viešinimus, ir dėl pavadinimo jie nebuvo atmesti, tačiau prašymas buvo atmestas statybos leidimo išdavimo procedūros stadijoje.
Teismo posėdyje pareiškėjas antstolis Giedrius Jonauskas, suinteresuoto asmens (išieškotojos) Inspekcijos atstovas nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką buvo pranešta tinkamai. Esant šioms aplinkybėms, byla išnagrinėta antstoliui ir išieškotojai (jos atstovams) nedalyvaujant (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog antstolis Giedrius Jonauskas nuo 2025 m. gruodžio 3 d. (patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-25-91-40499) vykdo vykdomąją bylą Nr. 0091/25/01995, pradėtą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. balandžio 15 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-240415-00022, kuriuo Skolininkas įpareigotas nugriauti savavališkai statomą apie 48,7 kv. m ploto I grupės nesudėtingąjį poilsio paskirties statinį, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), dėl kurio statybos surašytas 2024 m. balandžio 12 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30- 240412-00018 ir sutvarkyti statybvietę.
Vykdomojoje byloje antstolis 2026 m. balandžio 29 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-26-91-21131, kuriuo konstatuojama, kad Skolininkas Privalomojo nurodymo reikalavimų neįvykdė iki šiol, taip pat nėra duomenų, jog Skolininkas Privalomąjį nurodymą įvykdė kitu būdu, t. y. būtų gavęs statybą leidžiantį dokumentą. Vadovaudamasis CPK 771 straipsniu, antstolis 2026 m. balandžio 30 d. kreipėsi į teismą, pateikdamas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, surašytą dėl Privalomojo nurodymo neįvykdymo.
Bylos duomenimis ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) informacija nustatyta, kad 2025 m. sausio 29 d. Skolininkas kreipėsi į Regionų administracinį teismą su prašymu, kuriuo prašė teismo atnaujinti Inspekcijos Privalomuoju nurodymu nustatytą bei vėliau pratęstą reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą, leidžiant pareiškėjui savavališkos statybos padarinius pašalinti iki 2025 m. spalio 15 d. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 30 d. sprendimu Skolininko prašymą atmetė (administracinės bylos Nr. eI3-8266-1247/2025). Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad, vadovaujantis nuoseklia administracinių teismų praktika, nagrinėjamu atveju pasibaigus Sprendimu pratęstam Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti, kartu teisės aktai neįtvirtina tokio termino atnaujinimo galimybės, todėl pareiškėjo prašymas dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo, remiantis galiojančiais teisės aktais negali būti tenkinamas. Taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimo yra paduotas apeliacinis skundas, kuris šiuo metu nėra išnagrinėtas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (administracinės bylos Nr. eA-914-815/2026).
Iš vykdomosios bylos Nr. 0091/25/01995 matyti, kad Skolininkas antstoliui pateikė ekrano nuotraukas iš Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“. Iš ekrano nuotraukų matyti, kad 2025 m. gegužės 15 d. buvo atmestas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, projekto pavadinimas – Poilsio paskirties pastato, kadastrinių matavimų byloje, statinių išdėstymo plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančioje sklypo dalyje (N-227 kv. metrai), pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas, savavalinės statybos įteisinimas, statytojas – E. N., nurodant nustatytus trūkumus, susijusius su neteisingai nurodytu statinio pavadinimu, paskirtimi, nesuvesta papildoma įmoka, ekspertizės akte nurodyti kitokie pastato rodikliai ir statinio kategorija nei pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose, nėra pateikti visų žemės sklypo bendrasavininkų sutikimai, bei kitus nustatytus trūkumus; 2025 m. liepos 2 d. prašymas išduoti specialiuosius reikalavimus yra galiojantis; Projekto pavadinimas – Poilsio paskirties pastato <....>, rekonstravimo projektas, savavalinės statybos įteisinimas, statytojas – E. N., V. N.; 2025 m. liepos 10 d. buvo atmestas prašymas informuoti visuomenę apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus, Projekto pavadinimas – Poilsio paskirties pastato <....>, rekonstravimo projektas, savavalinės statybos įteisinimas, statytojas – E. N., V. N., nurodant nustatytus trūkumus, susijusius su neteisingai nurodytu statinio pavadinimu, projektiniai pasiūlymai nepasirašyti visų rengėjų el. parašais, neteisingai nurodytas žemės sklypo unikalus numeris bei kitus nustatytus trūkumus; 2025 m. lapkričio 10 d. buvo atmestas prašymas informuoti visuomenę apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus, Projekto pavadinimas – Viešojo poilsio paskirties <....>, rekonstravimo projektas (kategorijos keitimas iš nesudėtingo į neypatingą), savavalinės statybos įteisinimas, statytojas – E. N., V. N., nurodant nustatytus trūkumus, susijusius su neteisingai nurodytu statinio pavadinimu bei nepateikta pakankamai vizualizacijų su urbanistine aplinka; 2025 m. lapkričio 21 d. buvo atmestas prašymas informuoti visuomenę apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus, Projekto pavadinimas – Viešojo poilsio paskirties (viešosios rekreacinės grupės) <....>, rekonstravimo projektas, statytojas – E. N., V. N., nurodant, kad turi būti pateikti projektuojamo pastato vizualizacijos su gretimybėmis, nėra pateikta informacija apie galiojančius teritorijų planavimo dokumentus bei kiti nustatyti trūkumai.
Skolininkas byloje pateikė papildomus įrodymus, jog jo užsakymu 2024 m. lapkričio mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko ginčo statinio ekspertizę, skirtą statinio savavališkos statybos sąnaudų vertės nustatymui. Be to, Skolininkas 2025 m. sausio 6 d. sudarė projektavimo sutartį su K. Š. firma, kuria vykdytojas įsipareigojo per 200 kalendorinių dienų nuo projektinių pasiūlymų suderinimo dienos parengti poilsio paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos projektą. Taip pat pateikė 2026 metų statinio, esančio (duomenys neskelbtini), priešgaisrinį projektą, žymuo (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad nagrinėjamas pastatas su tame pačiame sklype esančiais pastatais yra jungiamas į vieną gaisrinį skyrių, ir Poilsio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 2025 metų rekonstravimo projektą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį rengė projektuotojas P. J. (aiškinamasis raštas), kuriame nurodyta projekto keitimo priežastis – statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir statybos darbams vykdyti; Statybos rūšis –rekonstravimas (nelegalios statybos įteisinimas.); Pritarimų ir sutikimų sąrašas – pateikiami bendrasavininkų sutikimai ir savivaldybės skaičiavimai įmokos už savavališkos statybos įteisinimą skaičiavimas bei apmokėjimo kvitas.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 1 dalies 10 punktas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamu atveju Inspekcijos 2024 m. balandžio 15 d. Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius nėra nuginčytas ir (ar) panaikintas, todėl yra galiojantis ir turi būti vykdomas.
CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal to paties straipsnio 4 dalį jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą antstolis perduoda šio straipsnio 6 dalyje nurodytam teismui, o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. CPK 771 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas).
Nagrinėjamu atveju Skolininkas iš esmės neginčija, kad Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, tačiau nurodo, jog jo neįvykdymą lėmė techninės, teisinės ir organizacinės kliūtys. Teismo vertinimu, Skolininko nurodytos aplinkybės savaime nepaneigia jo pareigos laiku įvykdyti Privalomąjį nurodymą ir nepašalina atsakomybės už jo neįvykdymą. Todėl šie argumentai nelaikytini pakankamu pagrindu pateisinti Privalomojo nurodymo neįvykdymą ir vertintini kritiškai (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad dėl Skolininko atliktos savavališkos statybos Inspekcija 2024 m. balandžio 12 d. surašė Savavališkos statybos aktą ir 2024 m. balandžio 15 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Taigi Skolininkui nuo pat Privalomojo nurodymo surašymo buvo žinoma apie pareigą pašalinti nustatytą pažeidimą bei būtinybę imtis atitinkamų veiksmų šiam įpareigojimui įvykdyti. Nagrinėjamu atveju Skolininkas pasirinko ne savavališkai statomo statinio nugriovimo, o jo įteisinimo būdą (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis), tačiau pasirinkęs tokį būdą prisiėmė ir su šio proceso organizavimu, dokumentų parengimu bei procedūrų atlikimu susijusią riziką.
Teismas neatmeta aplinkybės, kad Skolininkas ėmėsi veiksmų, siekdamas pašalinti savavališkos statybos padarinius įteisinimo būdu. Skolininko atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Skolininkas dar 2024 metais kreipėsi į projektuotoją, buvo atliekami kadastriniai matavimai, 2024 m. lapkričio mėn. atlikta statinio ekspertizė, vėliau, buvo sudaryta nauja projektavimo sutartis su kitu projektuotoju. Taip pat nurodyta, kad įteisinimo proceso metu buvo rengiami projektiniai sprendiniai, teikiami dokumentai, atliekamos visuomenės informavimo procedūros, renkami bendraturčių sutikimai, sprendžiami priešgaisrinės saugos klausimai bei šalinami institucijų pateikti trūkumai. Teismas taip pat atsižvelgia į liudytojo – projektuotojo – parodymus, kad rengiant statinio projektą teko papildomai tikslinti projekto sprendinius, organizuoti pakartotines visuomenės informavimo procedūras, atsižvelgti į bendraturčių pastabas, parengti papildomus priešgaisrinės saugos sprendinius bei atlikti kitus veiksmus, reikalingus statinio įteisinimo procedūroms užbaigti.
Vis dėlto, teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės savaime nepatvirtina, jog Skolininkas objektyviai neturėjo galimybės įvykdyti Privalomojo nurodymo nustatytu terminu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Skolininkas tik 2024 m. lapkričio 4 d. užsakė atlikti ginčo pastato ekspertizę, t. y. pasibaigus Privalomajame nurodyme nustatytam terminui (iki 2024 m. spalio 15 d.), 2025 m. sausio 6 d. sudarė sutartį dėl projektavimo darbų, t. y. likus 9 kalendorinėms dienoms iki Inspekcijos 2024 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. SDPN-30-241014-00049 pratęsto Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos (iki 2025 m. sausio 15 d.). Skolininko nurodytos, tačiau įrodymais nepagrįstos aplinkybės dėl pirmojo projektuotojo veiksmų, būtinybės pasitelkti kitą specialistą, papildomų dokumentų ir projektinių sprendinių rengimo, bendraturčių sutikimų gavimo, priešgaisrinės saugos reikalavimų įgyvendinimo bei pakartotinių viešinimo procedūrų atlikimo vertintinos kaip aplinkybės, susijusios su pasirinkto statinio įteisinimo proceso vykdymu. Skolininkas, pasirinkęs savavališkos statybos padarinius pašalinti ne nugriaunant statinį, o jį įteisinant, turėjo įvertinti tokio proceso sudėtingumą, galimus trukdžius bei imtis operatyvių veiksmų ir užtikrinti, kad nustatyta pareiga būtų įvykdyta laiku. Teismas taip pat kritiškai vertina Skolininko argumentus dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo, dėl kurio, Skolininko teigimu, atsirado neatitikimai tarp projekto sprendinių ir Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų. Aplinkybė, kad statinio įteisinimo proceso metu buvo nustatyti neatitikimai, reikėjo tikslinti dokumentus, keisti projekto sprendinius ar atlikti papildomas procedūras, savaime nereiškia, kad Privalomojo nurodymo įvykdymas buvo objektyviai neįmanomas per daugiau nei dvejų metų laikotarpį (nuo 2024 m. balandžio 15 d.).
Pažymėtina, jog teismų formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad neteisėta statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, priešingu atveju būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas – kad statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų plėtojamos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, fizinių ir juridinių asmenų veikos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatytų tikslų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-609-520/2015).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog Skolininko nurodytos aplinkybės, dėl kurių Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, nesudaro pagrindo Skolininkui netaikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų pasekmių. Skolininko veiksmai, susiję su siekiu įteisinti savavališkos statybos padarinius jo pasirinktu būdu, negali būti pagrindas neskirti baudos, nes tokiu atveju būtų paneigtas vykdomojo dokumento privalomumas ir nepagrįstai ilgą laiką toleruojamas nustatytas savavališkos statybos faktas. Šiuo atveju Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra praleistas bemaž pusantrų metų (nuo 2025 m. sausio 15 d.), tačiau Skolininkas iki šiol nėra pašalinęs savavališkos statybos padarinių – statinys nėra nugriautas arba įteisintas teisės aktų nustatyta tvarka. Nors Skolininkas atliko tam tikrus veiksmus siekdamas statinį įteisinti, tačiau vien pradėtos įteisinimo procedūros, vykdomi projektavimo darbai ar atliekamos derinimo procedūros nepaneigia fakto, kad Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, ir nepateisina skolininkui privalomų reikalavimų neįvykdymo daugiau nei dvejus metus. Nustačius, kad Skolininkas Privalomojo nurodymo neįvykdė bei nenustačius objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo Skolininko, lemiančių tokios trukmės neįvykdymą, spręstinas baudos už Privalomojo nurodymo neįvykdymą skyrimo klausimas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 771 straipsnio 6 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog nuo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos yra pagrindas konstatuoti, jog skolininkas neįvykdė pareigos atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, todėl teismas, teismo posėdyje spręsdamas sprendimo neįvykdymo klausimą ir taip nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, turi pagrindo skirti skolininkui baudą nuo kitos dienos, einančios po sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos (CPK 73 straipsnio 3 dalis) už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai iki įpareigojimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015).
Šiuo atveju iš teismui pateiktos vykdomosios bylos matyti, jog antstolis 2026 m. balandžio 29 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-26-91-21131, kuriuo nustatė, jog Privalomasis nurodymas neįvykdytas. Atitinkamai remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika (nutarties 22 punktas), egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas baudą už Privalomojo nurodymo neįvykdymą skaičiuoti nuo 2026 m. balandžio 30 d., t. y. sekančios dienos, einančios po Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos.
Nesutiktina su Skolininko pozicija, kad paskirta bauda šiuo atveju neatliks savo paskirties ir nepaskatins Skolininko vykdyti jam nustatytą įpareigojimą, kadangi įteisinimo procedūros, be kita ko, priklauso ir nuo kitų asmenų atliekamų veiksmų operatyvumo, valdžios institucijų procedūrinių sprendimų priėmimo nustatytais terminais ir pan. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023).
Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Taigi teismas privalo ne vien tik formaliai taikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
Įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Skolininkas piktybiškai nevykdo Privalomojo nurodymo ar akivaizdžiai vengia tai daryti, į pažeidimo pobūdį ir sukeltas pasekmes, aplinkybę, kad vykdomojoje byloje Skolininko atsakomybės klausimas sprendžiamas pirmą kartą, į tai, kad Skolininkas ėmėsi aktyvių veiksmų savavališkos statybos įteisinimui, darytina išvada, kad vien faktas, jog nustatytu terminu Privalomasis nurodymas neįvykdytas, neatsižvelgiant į Skolininko atliekamus veiksmus, nesudaro pagrindo taikyti maksimalią baudą. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus, į teismų formuojamą praktiką šiuo klausimu, spręstina, kad yra pagrindas Skolininkui skirti po 2 Eur baudą už Privalomojo nurodymo neįvykdymą, baudą skaičiuojant už kiekvieną Privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną (CPK 185 straipsnis, 771 straipsnio 6 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 8 dalis), siekdamas užtikrinti, kad paskirta tęstinė bauda netaptų neproporcinga, taip pat nustato, kad maksimali išieškotina baudos suma pagal šią nutartį negali viršyti 400 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 771 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškimą tenkinti. Paskirti skolininkui E. N. 2 Eur (dviejų eurų) dydžio baudą už kiekvieną Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. balandžio 15 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-240415-00022 neįvykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo 2026 m. balandžio 30 d. (sekančios dienos nuo 2026 m. balandžio 29 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-26-91-21131 surašymo) iki reikalavimo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti reikalavimą, atlikimo, baudą sumokant (išieškant) valstybės naudai į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6804. Nustatyti, kad maksimali išieškotina iš skolininko E. N. baudos suma pagal šią teismo nutartį negali viršyti 400 Eur. Išaiškinti suinteresuotam asmeniui E. N., kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos atlikti Privalomajame nurodyme numatytus veiksmus. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.