Klaipėdos apygardos teismo nutartis

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. birželio 4 d. Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Lordkasta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Lordkasta“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Lordkasta“ ieškinį atsakovui ATS1 dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu. Ieškovė MB „Lordkasta“, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisijos 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-138-15560/2025, pareiškė ieškinį, kuriuo prašė netenkinti atsakovo reikalavimo dėl netesybų priteisimo. Ieškovė į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti bylą jai nedalyvaujant nepateikė, todėl, atsakovui prašant, Kauno apylinkės teismas 2026 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį atmetė, atsakovui ATS1 iš ieškovės MB „Lordkasta“ priteisė 1136,69 Eur netesybų neatskaičius mokesčių. Ieškovė 2026 m. kovo 3 d. padavė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-64-1162/2026, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir netesybų atsakovui nepriteisti arba jas sumažinti iki protingo ir proporcingo dydžio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Sprendime už akių išdėstomi sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis).

CPK nuostatos reguliuoja atvejus, kai sprendimas už akių gali būti priimamas – kai šalys be svarbių priežasčių nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamųjų dokumentų (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 227 straipsnio 3 dalis), kai šalis, kuriai yra tinkamai pranešta, neatvyksta į parengiamąjį posėdį (CPK 230 straipsnio 2 dalis), kai viena šalis, kuriai yra tinkamai pranešta, neatvyksta į teismo posėdį ir nepareiškia prašymo atidėti bylos nagrinėjimo arba toks prašymas netenkinamas (CPK 246 straipsnis). CPK 285 straipsnio 1 dalis, apibendrina atvejus, kai gali būti priimtas sprendimas už akių. Toks sprendimas gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašo priimti sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Taigi, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi sąlygos – viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu.

Nagrinėjamu atveju ieškovė, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, teisme inicijavo darbo ginčą. Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartis, kuria ieškinys priimtas ir parengiamasis teismo posėdis paskirtas 2026 m. vasario 2 d. 13 val. 30 min., ieškovei išsiųsta ir įteikta per EPP. Ieškovė neginčija teismo siųstus procesinius dokumentus gavusi ir apie paskirtą parengiamąjį teismo posėdį žinojusi, tačiau supainiojusi posėdžio datą. Be to, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, prieš parengiamąjį teismo posėdį telefonu susisiekta su ieškovės atstovu ir pasiūlyta galimybė dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, tačiau ieškovė šia galimybe nepasinaudojo, o į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, prašymo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant ar atidėti teismo posėdį nepareiškė. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad teismo procesiniai dokumentai ieškovei buvo įteikti tinkamai, apie parengiamąjį posėdį jai pranešta tinkamai. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės apeliantės teiginiai, kad ji nesiekė vilkinti proceso. Ieškovė, pati jį inicijavusi ir būdama tinkamai informuota apie paskirtą parengiamąjį posėdį prieš tris mėnesius iki datos, turėjo pakankamai laiko pasirūpinti tinkamu atstovavimu, dalyvavimu teismo posėdyje, susiplanuoti laiką ir darbus iš anksto, turėjo pareigą domėtis proceso eiga. Dėl to, atsakovui prašant, pirmosios instancijos teismas 2026 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą už akių.

Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, jog teismas pernelyg formaliai taikė sprendimo už akių peržiūrėjimo institutą. Apeliantės manymu, jos nurodytos aplinkybės ir argumentai, jog teismo atsakovui priteistos 1136,69 Eur dydžio netesybos, kai darbuotojo darbo užmokestis sudarė 958,33 Eur, darbuotojas dirbo tik 17 dienų, su juo buvo pilnai atsiskaityta ir darbo užmokestis sumokėtas pagal žodinį šalių susitarimą, o priteista netesybų suma yra neproporcinga, neteisinga, be to, DGK ją buvo sumažinusi iki 500 Eur, sudaro pagrindą priimti kitokį sprendimą byloje. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės teiginiais nesutinka.

Teismas turi panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant šalies pasyvumą pateisinančių ar nepateisinančių priežasčių, tuo atveju, kai bylos šalis pateikia įrodymus, kurie patvirtina, kad teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės. Taigi, siekdama savo pareiškime nurodyto rezultato, ieškovė turėjo pateikti tokius duomenis ir įrodymus, kurie leistų pagrįstai suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo apeliantė išdėstė tuos pačius argumentus, kuriuos dėstė ieškinyje, patikslintame ieškinyje ir procesiniuose dokumentuose, teiktuose darbo ginčų komisijai. Apeliantės nesutikimas su sprendimu už akių grindžiamas įrodymų vertinimu, tačiau ne esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ir jas pagrindžiančiais įrodymais, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog byloje galėtų būti priimtas kitoks sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Įrodymų vertinimas yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška ir pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde nurodyti argumentai neteikia pagrindo abejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymėtina, jog priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas, formaliai įvertinęs byloje esančius duomenis, jų pagrindu ieškinį atmetė, taip pat ginčijamoje nutartyje įvertino ieškovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytus argumentus.

Kaip minėta, pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktą sprendimas už akių panaikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas konstatavus, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad bylos šalies, siekiančios sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesirūpinant savo teisių ir interesų apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-84-464/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1304-781/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-297-330/2021, kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovė tokių įrodymų nepateikė ir aplinkybių nenurodė, o teigdama, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo jos nurodytas aplinkybes, netinkamai konstatavo faktines bei teisines aplinkybes, siekia kitokio byloje pateiktų įrodymų vertinimo. Tai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, peržiūrėti sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškovės prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisingai ir tinkamai pritaikė procesinės bei materialiosios teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.