Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2026-06-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-176-795/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-06-03
Bylos Nr.
AN2-176-795/2026
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00163-2026-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Kristina Baškienė (pran.), Kristina Kakurinė
Pažeidėjas
APA1
Institucija
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-176-795/2026 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00163-2026-3 Procesinio sprendimo kategorija 21.11.13
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 3 d. Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Kakurinė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 27 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos esmė

1. (duomenys neskelbtini) inspekcija prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (toliau – ir Institucija arba (duomenys neskelbtini)) 2025 m. lapkričio 12 d. APA1 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 96 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o būtent už tai, kad jis nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d., būdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir atsakingu asmeniu, pažeidė darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų nuostatas: patikrinimo metu nustatyta, kad su darbuotoja, (duomenys neskelbtini) piliete, LUD1, 2024 m. sausio 17 d. sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. balandžio 2 d. sudarė priedą prie darbo sutarties ir 2025 m. sausio 2 d. sudarė priedą prie darbo sutarties tik lietuvių kalba, taip pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 25 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kad darbo sutartis ir šio kodekso 42 straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija turi būti išdėstytos lietuvių kalba, o jei darbuotojas yra užsienietis – lietuvių ir kita šiam darbuotojui suprantama kalba. Protokolu APA1 pasiūlyta iki 2025 m. lapkričio 27 d. sumokėti administracinį nurodymą – 120 Eur baudą. 2. Klaipėdos apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto APA1 skundas, kuriuo prašė panaikinti nutarimą. Skunde nurodė, kad administracinis nurodymas buvo įvykdytas per klaidą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 27 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto APA1 skundas netenkintas. Nutartyje konstatuota, jog, APA1 2025 m. gruodžio 9 d. įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio nusižengimo teisena pasibaigė, o administracinis nurodymas yra neskundžiamas. Kadangi skundas paduotas administracinio nusižengimo byloje, neužbaigtoje skundžiamu nutarimu ar nutartimi, kuris galėtų būti apeliacijos objektu ANK prasme, skundą atsisakoma priimti.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

3. Atskiruoju skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas APA1 prašo: 1) sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išnagrinėti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio l daliai, 33 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja ANK 658 straipsnio l dalies 5 punktas tiek, kiek jame nenumatyta, kad dėl padaryto esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtam administraciniam nurodymui priimti, gali būti atnaujinta administracinio nusižengimo byla; 2) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 27 d. nutartį byloje ir priimti naują nutartį, t. y., vadovaujantis ANK 661 straipsnio 6 dalimi, atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir panaikinti administracinį nurodymą. Skundas grindžiamas šiais argumentais: 3.1. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurios (duomenys neskelbtini) yra APA1, darbuotoja, (duomenys neskelbtini) pilietė, LUD1 moka bei supranta lietuvių kalbą. Neatsižvelgusi į minimą aplinkybę, (duomenys neskelbtini) INP1 nesiėmė jokių veiksmų, siekdama objektyviai bei visapusiškai išsiaiškinti, ar minėtas asmuo moka lietuvių kalbą. (duomenys neskelbtini) absoliučiai nevertino to, kad darbuotoja, nors ir yra užsienietė, visgi moka ir supranta lietuvių kalbą, jai nekyla jokių sunkumų suvokti darbo sutartyje bei kituose lokaliniuose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų turinį. Tiek iki sudarant darbo sutartį su darbuotoja, tiek ir visą jos vykdymo laikotarpį darbuotoja niekados neišreiškė abejonės, jog tam tikruose, jos teises ir pareigas reglamentuojančiuose dokumentuose išdėstytos nuostatos jai yra nesuprantamos ar iš dalies nesuprantamos. Priešingai, darbuotoja deklaravo jas aiškiai suvokianti, kadangi moka lietuvių kalbą. Be to, tokį darbuotojos suvokimą pagrindžia ir tai, kad pastaroji jos elgesį reglamentuojančių nuostatų visada laikėsi. 3.2. Administracinėn atsakomybėn patrauktam APA1, nesuvokiant, jog, (duomenys neskelbtini) svetainėje automatiškai suformavus mokėjimo nurodymą, bus apmokėtas ir protokolu paskirtas administracinis nurodymas, jis per klaidą įvykdė administracinį nurodymą ir prarado Konstitucijoje garantuotą teise gintis. Protokolo administracinis nurodymas buvo įvykdytas dėl APA1 teisinių ir faktinių žinių stokos, suklydimo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesuprato, kad, darant bankinį pavedimą, jame yra įtraukta administraciniu nurodymu paskirta bauda. APA1 (duomenys neskelbtini) svetainėje įvykdant (apmokant) kitus, su nagrinėjama situacija nesusijusius, administracinio nusižengimo protokolus (jais paskirtas baudas), t. y. APA1 siekiant (duomenys neskelbtini) svetainėje sumokėti kitas administraciniais nusižengimo protokolais, su kuriais buvo sutinkama ir kurių nebuvo ketinama ginčyti, paskirtas baudas, (duomenys neskelbtini) svetainėje automatiškai buvo suformuotas mokėjimo nurodymas. Automatiškai suformuotame mokėjimo nurodyme niekaip neatsispindėjo informacija apie tai, kuriuos konkrečiai administracinius nurodymus APA1, sumokėdamas paskirtas baudas, įvykdys. 3.3. APA1 po protokole numatytos baudos sumokėjimo sužinojo, kad protokolas buvo surašytas, (duomenys neskelbtini) neįvertinus visų susiklosčiusių situacijai reikšmingų aplinkybių, taip pat paaiškėjus ir kitoms aplinkybėms, kurios (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai nebuvo žinomos, surašant protokolą su administraciniu nurodymu. Visos anksčiau išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad APA1 turi egzistuojantį teisinį pagrindą paduoti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. 4. (duomenys neskelbtini) inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) VED1 atsiliepimu prašo administracinėn atsakomybėn patraukto APA1 atskirojo skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 27 d. nutartį nepakeistą. Teigiama, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai išanalizavo ir įvertino byloje esančius įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria paliko (duomenys neskelbtini) sprendimą galioti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis (ANK 656 straipsnio 2 dalis). Atskiruoju skundu prašoma kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 27 d. nutartį bei atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

6. Administracinėn atsakomybėn patrauktas APA1 prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su klausimu, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio l daliai, 33 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja ANK 658 straipsnio l dalies 5 punktas tiek, kiek jame nenumatyta, kad dėl padaryto esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtam administraciniam nurodymui priimti, gali būti atnaujinta administracinio nusižengimo byla.

6.1. Pažymėtina, kad teismas byloje iškilusį (ar proceso dalyvio iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad toks kreipimasis yra privalomas, kai bylą nagrinėjančiam teismui kyla abejonių, ar įstatymas (kitas teisės aktas), kuris turėtų būti taikomas toje byloje, neprieštarauja Konstitucijai (ANK 630¹ straipsnio 3 punktas); ir atvirkščiai – teismas negali atidėti (stabdyti) bylos nagrinėjimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, jei jis neabejoja byloje taikomų įstatymų (teisės aktų) atitiktimi Konstitucijai (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-507/2017, 2K-278-788/2018). Nei Konstitucijoje, nei Administracinių nusižengimų kodekse, nei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad jei teismas konkrečioje byloje neabejoja byloje taikytino teisės akto atitiktimi Konstitucijai, tai taiko šį teisės aktą (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

Žemesnės instancijos teismas

6.2. ANK 610 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, jog administracinis nurodymas yra neskundžiamas. Toks procesas yra suderintas su Konstitucija ir konstitucine teisingo teismo samprata. Administracinis nurodymas yra surašomas tik tuomet, kai egzistuoja įstatyme numatyti pagrindai ir sąlygos, o teisė juo nepasinaudoti ir bylą nagrinėti bendra tvarka paliekama realizuoti pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tai reiškia, jog administracinio nusižengimo protokolo surašymas su administraciniu nurodymu nėra galutinis sprendimas, nes, jeigu atsakomybėn traukiamas asmuo nepritaria nustatytoms aplinkybėms ir nori, jog byla būtų nagrinėjama įprasto proceso tvarka, jam pakanka neįvykdyti nurodymo per nustatytą terminą. Šios aplinkybės rodo, jog asmuo su administraciniu nurodymu sutinka laisva valia, kurią išreiškia, sumokėdamas jam paskirtą baudą. ANK 669 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinis nurodymas sumokėti baudą, taip pat sutikti su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu ANK 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytam terminui įvykdomas, laiku sumokant nurodyto dydžio baudą į administraciniame nurodyme nurodytą sąskaitą. Taigi, asmeniui sumokėjus administraciniame nurodyme nustatytą baudą, o kai numatyta, ir grąžinus specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus (išskyrus dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemones) atitinkamai institucijai, laikoma, kad administracinis nurodymas įvykdytas ir administracinio nusižengimo teisena pasibaigia (ANK 610 straipsnio 5 dalis).

6.3. Pažymėtina, kad administracinio nurodymo institutas yra grindžiamas asmens laisva valia ir pasirinkimo teise. Asmuo, sumokėdamas baudą, ne tik pripažįsta padarytą nusižengimą, bet ir pasirenka supaprastintą teisenos užbaigimo būdą, kuris pagal ANK 610 straipsnio 4 dalį yra neskundžiamas. Šiuo atveju APA1, būdamas tinkamai informuotas apie savo teises ir administracinio nurodymo nevykdymo pasekmes (bylos nagrinėjimą įprasta tvarka 2025 m. gruodžio 15 d.), pats pasirinko realizuoti administracinį nurodymą ir 2025 m. gruodžio 9 d. sumokėjo baudą. Apygardos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes ir galiojantį reglamentavimą, sprendžia, jog nesama pagrindo abejoti dėl ANK 658 straipsnio l dalies 5 punkto (tiek, kiek jame nenumatyta, kad dėl padaryto esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtam administraciniam nurodymui priimti, gali būti atnaujinta administracinio nusižengimo byla) atitikties Konstitucijai, todėl APA1 prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą atmeta.

Dėl galbūt naujai paaiškėjusių aplinkybių ir administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo

7. ANK 657 straipsnis numato galimybę ANK XXXVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, kuri užbaigta įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi arba įvykdytu administraciniu nurodymu. ANK 658 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai, iš kurių vienas – paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tą, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas (ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

8. Naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti ne bet kokios, tačiau iš esmės susijusios su administracinėn atsakomybėn patraukto ar nepatraukto asmens kaltės klausimu, dėl kurio įsiteisėjęs nutarimas, nutartis ar administracinis nurodymas būtų pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais. Administracinio nusižengimo bylai esminėmis aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos asmeniui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes asmuo sužinojo jau įsiteisėjus sprendimui; 4) šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks sprendimas administracinio nusižengimo byloje (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. eAN2-346-935/2019, AN2-165-932/2020, Kauno apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-322-1259/2025, AN2-4-493/2026 ir kt.).

9. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties ir skundo argumentus, daro išvadą, jog apylinkės teismo sprendimas netenkinti APA1 skundo yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti dėl skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad APA1 atskirąjį skundą apygardos teismui iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie jau buvo nurodyti skunde apylinkės teismui ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje jau buvo išsamiai pasisakyta. Naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi apylinkės teismui, kurių šis teismas nebūtų įvertinęs ir kuriuos reikėtų vertinti iš naujo, atskirajame skunde nenurodoma.

9.1. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad administracinio nurodymo įvykdymas sukelia negrįžtamas teisines pasekmes – teisenos pabaigą. Prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą ANK 658 straipsnio prasme yra galimas tik tada, kai byla buvo išnagrinėta iš esmės ir priimtas nutarimas. Šiuo atveju nutarimas priimtas nebuvo, nes teisena pasibaigė asmeniui įvykdžius nurodymą. Taigi teisiškai nėra proceso, kurį būtų galima „atnaujinti“ – teisena pasibaigė ne Institucijos valia, o paties pažeidėjo aktyviais veiksmais. Apelianto argumentai dėl poreikio panaikinti 2026 m. vasario 17 d. (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepagrįsti, nes Institucija neturi teisinio pagrindo naikinti teisėtai pasibaigusios teisenos rezultatų vien dėl to, kad asmuo vėliau pakeitė savo poziciją. Teisinis tikrumas ir procesinis stabilumas reikalauja, kad asmuo, priėmęs valstybės pasiūlytą nuolaidą, t. y. pusę minimalios baudos, prisiimtų ir su tuo susijusius apribojimus, įskaitant atsisakymą ginčyti nusižengimo faktą.

9.2. Pažymėtina, kad APA1 turėjo pakankamai laiko, t. y. nuo 2025 m. lapkričio 12 d. iki 2025 m. lapkričio 27 d., pasinaudoti administraciniu nurodymu, tačiau baudą sumokėjo jam pasibaigus – 2025 m. gruodžio 9 d. Nors byla nebuvo nutraukta automatiškai, nes įmoka atlikta po termino, faktinis baudos sumokėjimas iki bylos nagrinėjimo (2025 m. gruodžio 15 d.) patvirtina, kad asmuo savo noru pripažino teisinę atsakomybę. Taigi skundas vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, siekiant nepagrįstai vilkinti procesą ir išvengti pasekmių, kurias asmuo savo veiksmais jau patvirtino. APA1 tvirtinimas, jog jis nesuprato, kad įvykdo administracinį nurodymą yra laikytinas jo gynybine versija. Iš (duomenys neskelbtini) registro išrašo yra matyti, jog APA1 ne kartą buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai su administraciniu nurodymu ir jis ne vieną jų yra įvykdęs (b. l. 67–76), o tai rodo, jog tiek administracinio nurodymo esmė, turinys ir jo įvykdymo būdas bei pasekmės administracinėn atsakomybėn patrauktam APA1 yra puikiai suprantami ir žinomi.

9.3. Pažymėtina, kad, sprendžiant bylos atnaujinimo klausimą, būtina užtikrinti, jog nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis proceso dalyvio teisėmis, todėl būtina atsižvelgti į sąžiningo, atidaus, rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Apygardos teismo vertinimu, aptarti pareiškėjo APA1 veiksmai sudaro pagrindą manyti, jog prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą buvo pateiktas, deklaratyviai nurodant neva naujai atsiradusias aplinkybes, kurios iš tiesų tiek jam, tiek Institucijai administracinio nurodymo surašymo metu buvo žinomos ir įvertintos. APA1 nurodomos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis ir nesudaro pagrindo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, tuo labiau, jog, kaip jau minėta, administracinis nurodymas pagal dabar galiojantį reguliavimą yra apskritai neskundžiamas (ANK 610 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto APA1 atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 27 d. nutartį. Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Kristina Kakurinė