Kauno apygardos teismo nutartis

2026-11-18 · Civilinė byla Nr. e2S-2340-886/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-18
Bylos Nr.
e2S-2340-886/2026
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18693-2025-6
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Laima Kriaučiūnaitė
Atsakovas
K. M.
Ieškovas
UAB Credit Care
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2340-886/2026Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18693-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.10; 3.1.18.3; 3.3.2.6.2 (S)
Kauno apygardos teismasN u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 18 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Credit Care“ (ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „M. K. darbai“ teisių perėmėja) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo K. M. pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-40408-475/2025 peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-40408-475/2025 tenkino ieškinį ir iš atsakovo K. M. priteisė ieškovei likviduojamai dėl bankroto UAB „M. K. darbai“ 8 532 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (8 532 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025-11-03) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo, priteisė valstybei 192 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovas K. M. (toliau – atsakovas) pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (2026-07-02 CBP-16246, patikslintas 2026-07-21 DOK-17451) prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-40408-475/2025 pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto UAB „M. K. darbai“ (teisių perėmėja UAB „Credit care“)“ ieškinį atsakovui K. M. dėl žalos atlyginimo ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Siekdamas užkirsti kelią nepagrįstam atsakovo turto išieškojimui nesuteikus galimybės jam pateikti savo atsikirtimų ir įrodymų, išvengti galimo sprendimo įvykdymo atgręžimo ateityje, atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo procesą antstolės A. P. vykdomosiose bylose Nr. 0124/26/00738 ir Nr. 0124/26/00780 iki kol bus priimtas sprendimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir galutinis sprendimas civilinėje byloje atnaujinus nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad iš atsakovo vykdomas išieškojimas pagal išieškotojų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), UAB „Credit care“ (buvusi išieškotoja LUAB „M. K. darbai“) pateiktus vykdomuosius raštus, išduotus Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-40408-475/2025.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2026 m. liepos 23 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-40408-475/2025 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-18693-2025-6) dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir galutinio teismo procesinio sprendimo atnaujinus nagrinėjimą iš esmės įsiteisėjimo sustabdė vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0124/26/00738 ir Nr. 0124/26/00780, pradėtose pagal vykdomuosius raštus išduotus 2026 m. sausio 9 d. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-40408-475/2025.

Vertindamas pareiškėjo prašymo pagrįstumą, teismas pripažino, kad pareiškėjas nurodė reikšmingas aplinkybes, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų bus nepagrįstai pažeisti jo interesai.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Ieškovė atskiruoju skundu (2026-07-31 DOK-83852) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2026 m. liepos 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimti su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:

Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo. Prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos ne materialinio, o procesinio pobūdžio atsakovo reikalavimams užtikrinti. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepagrįstai, nesant nustatytų įstatyme numatytų pagrindų – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.

Teismas pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones pažeidė civilinio proceso principus: rungimosi (CPK 12 straipsnis), proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis). Neužtikrino UAB „Credit Care“ teisės būti išklausytai. UAB „Credit Care“ prašė teismo sudaryti galimybę pateikti atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau teismo nutartyje apie tai neužsiminta ir nenurodytos aplinkybės, kurios leistų manyti, kad egzistavo būtinybė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti, nesudarius galimybės UAB „Credit Care“ pateikti savo poziciją.

Atsakovas neturi jokio turto, kuris galėtų būti realizuotas vykdymo procese (CPK 12, 178 straipsniai), kas patvirtina, jog jokia grėsmė teismo sprendimo įvykdymui net teoriškai egzistuoti negali. Atsakovas prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Kartu su atskiruoju skundu teikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas jokio turto, kuris galėtų būti išieškotas nesustabdžius vykdymo veiksmų, neturi. Antstolės 2026 m. liepos 31 d. atsakymas į tos pačios dienos UAB „Credit Care“ paklausimą patvirtina, kad atsakovas neturi jokio išieškotino turto (Priedai 2-3).

Atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris buvo pareikštas pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, negali būti laikomas priima facie (preliminariai) pagrįstu, kadangi pats pareiškimas dėl praleisto trijų mėnesių termino negalėjo būti paduotas (CPK 287 straipsnio 1 dalis) praleidus įstatyme numatytą naikinamąjį terminą (CK 1.117 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą (2026-08-14 DOK-87496) prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas tam, kad būtų užkirstas kelias naujiems teisiniams ginčams tarp šalių ir grėsmei žalai atsirasti, tuo atveju, jeigu išnagrinėjus pareiškimą dėl sprendimo už akių būtų pagrindas jį tenkinti. Pradėtas išieškojimo vykdymo procesas esmingai pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus ir daro jam žalą, nes teismo antstoliui vykdymo procese areštavus visas jo sąskaitas, jam tapo neįmanoma netgi oficialiai įsidarbinti ir į savo sąskaitą gauti darbo užmokestį ar bet kokias kitas pajamas, kadangi vykdymo metu bet kokios gaunamos pajamos būtų apribotos ir išieškotos.

Jei apeliantė žino, kad atsakovas neturi jokio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, kodėl tuomet ginčija teismo pritaikytas laikinas apsaugos priemones, nes pagal apeliantės logiką, bet kokiu atveju jokio turto bent šiuo metu iš atsakovo išieškoti nėra galimybės.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo klausimą teismas turi spręsti nedelsiant, kad būtų išvengta galimos žalos ir šalies teisių pažeidimo. Todėl operatyviai sprendžiant tokį klausimą, atsiklausti priešingos šalies nuomonės dėl tokio sprendimo, būtų ne tik neproporcinga laike, bet ir esmingai prieštarautų tokios priemonės paskirčiai ir jos tikslams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl naujų rašytinių įrodymų

Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė UAB „Credit Care” 2026 m. liepos 31 d. el. laišką antstolei A. P. ir tos pačios dienos antstolės raštą dėl informacijos pateikimo. Nurodo, kad šie duomenys patvirtina aplinkybę, jog jokio išieškotino turto atsakovas neturi.

CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 38 pastraipa).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teikiami nauji įrodymai gali būti reikšmingi nagrinėjant apeliantės atskirąjį skundą, neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir siekdamas teisingai išspręsti bylą, minėtus naujus įrodymus priima.

Dėl ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytas vykdomųjų bylų vykdymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2 40408-475/2025 tenkino ieškovės likviduojamos dėl bankroto UAB „M. K. darbai“ ieškinį ir jai iš atsakovo K. M. 8 532 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (8 532 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo, valstybei iš atsakovo priteisė 192 Eur žyminio mokesčio.

2026 m. sausio 9 d. išduoti vykdomieji raštai valstybės ir ieškovės naudai. Jų pagrindu antstolė A. P. vykdo išieškojimą iš atsakovo 2 vykdomosiose bylose Nr. 0124/26/00738 ir Nr. 0124/26/00780.

Atsakovas 2026 m. liepos 2 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė (CBP-1624, patikslintas 2026-07-26 DOK-17451).

Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis Kauno apylinkės teismas 2026 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-26520-475/2026 netenkino atsakovo pareiškimo dėl 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-40408-475/2025 peržiūrėjimo. Nutartis neįsiteisėjusi, nes ieškovės (2026-09-02 DOK-94510) ir atsakovas (2026-08-31 DOK-93127) atskirieji skundai perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui (civilinės bylos Nr.e2S-3626-562/2026).

Dėl atskirojo skundo argumentų

Apeliantė iš esmės atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (vykdomųjų bylų sustabdymas) neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo. Laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos ne materialinio, o procesinio pobūdžio atsakovo reikalavimams užtikrinti, pritaikytos nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Atsakovas neturi jokio turto, kuris galėtų būti realizuotas vykdymo procese. Taip pat nurodo, kad jog atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris buvo pareikštas pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, negali būti laikomas priima facie (preliminariai) pagrįstu, kadangi pats pareiškimas dėl praleisto trijų mėnesių termino negalėjo būti paduotas (CPK 287 straipsnio 1 dalis) praleidus įstatyme numatytą naikinamąjį terminą (CK 1.117 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria nurodytiems apeliantės argumentams.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo (pareiškėjo) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad netaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-537-516/2024). Išieškojimo vykdymo procese stabdymo instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-516/2018; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-178-330/2020).

Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (CPK 178 straipsnis). Pareiga įrodyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tenka tokį prašymą pateikusiam asmeniui, šiuo atveju – atsakovui (CPK 178 straipsnis). Klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodinėjamas ir sprendžiamas atskirai nuo pačios bylos įrodinėjimo dalyko, todėl asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti tokių priemonių taikymo pagrindą ir konkrečios priemonės taikymo būtinumą. Nagrinėjamu atveju atsakovas tik deklaratyviai nurodė, jog išieškojimo metu iš jo gali būti išieškotas jam priklausantis turtas, tačiau nepateikė minėtoms aplinkybėms pagrįsti jokių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovas nurodė reikšmingas aplinkybes, leidžiančias daryti išvadą, jog nesustabdžius vykdymo veiksmų bus nepagrįstai pažeisti jo interesai. Nepagrįstais laikytini ir argumentai jog, jeigu išnagrinėjus pareiškimą dėl sprendimo už akių būtų pagrindas jį tenkinti, kiltų grėsmė žalai atsirasti ir nebūtų užkirstas kelias naujiems teisiniams ginčams tarp šalių atsirasti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu byla bus išspręsta atsakovo naudai, pastarasis galės pasinaudoti atgręžtinio reikalavimo teise ir susigrąžinti išieškotas sumas iš ieškovės. Vykdymo proceso sustabdymas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-798/2022).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta laikinoji apsaugos priemonė paprastai taikoma tais atvejais, kai yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų, taip pat tokių procesinių priemonių taikymo gali būti prašoma kasacinio skundo padavimo toje pačioje byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, ar prašymo atnaujinti procesą toje pačioje byloje atvejais (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad egzistuotų bent viena iš nurodytų išimčių.

Dėl bylos procesinės baigties

Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, skundžiamos nutarties motyvus, ieškovės atskirojo skundo ir atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, todėl tenkinus atskirąjį skundą panaikinama skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Netenkinus ieškovės atskirojo skundo, pastarajai apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Atsakovas nepateikė duomenų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jų atlyginimo klausimas nenagrinėjamas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Credit Care“ atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Netenkinti atsakovo K. M. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų sustabdymą antstolės A. P. vykdomosiose bylose Nr. 0124/26/00738 ir 0124/26/00780, iki kol bus priimtas sprendimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir galutinis sprendimas civilinėje byloje atnaujinus nagrinėjimą iš esmės.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Laima Kriaučiūnaitė